Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų N. V., A. K. atstovui advokato padėjėjui Juliui Paškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. M., N. M. ieškinį atsakovams N. V., J. V. (J. V.), A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir N. V., A. K. priešieškinius S. M., N. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų atstovas adv. Ričardas Noreika nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pateikė naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame kiekvienam iš bendraturčių numatytos dalys visiškai atitinka jų turimas nuosavybės teise dalis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad visas sklypas yra miško masyve, todėl nėra skirtumo, kurioje vietoje numatyta bendraturčio naudojimosi dalis, nes visos dalys lygiavertės. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškiniuose atsakovai teigia, kad ieškovams tenka ekonomiškai vertingesnė dalis ir dėl to atsakovų interesai tarsi nukenčia. Šis argumentas deklaratyvus, nepagrįstas jokiais dokumentais ir skaičiavimais, atsakovai nesikreipė į miškotvarka užsiimančius specialistus, vertintojus, kurie nustatytų kiekvienos dalies vertę. Ieškovai kreipėsi į R. L., kuris, atlikęs šių dalių palyginimą, įvertinimą, panaudojęs visus prieinamus duomenis ir rodiklius, padarė išvadą, kad analizuojamame valdytojų (A, B, C, D) sklype nenustatyta reikšmingų miško vietų, kurių ekonominė vertė būtų ženkliai kitokia lyginant su bet kuriuo kitu valdytoju. R. L. pateikė išvadą, kad pagal naudojimosi žemės sklypu tarkos planą bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į turimos nuosavybės dydį, yra ekonomiškai lygiavertės. Atsakovai nepateikė tokią išvadą paneigiančių specialistų išvadų ar kitų reikšmingų rašytinių įrodymų, ekspertų nuomonių. Naudojimosi tvarkos miško paskirties žemės sklypu nustatymas nagrinėjamu atveju reikalingas, nes ieškovai siekia realizuoti savo teises, t. y. parengti miškotvarkos projektą, o jame numačius ūkines priemones, nori nuspręsti, kaip tas priemones įgyvendinti, nes rengiant miškotvarkos projektą nustatoma, ar galima kažką iškirsti, kiek galima, kurioje vietoje, kuriuos medžius. Taip pat ieškovai, sudarius jų naudojamo žemės sklypo miškotvarkos projektą, spręstų dėl tolimesnio naudojimosi žemės sklypo dalimi ar jos realizavimo. Šiuo metu ieškovai tokių galimybių neturi, nes nenustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes miškų savininkai gauna ar gali gauti ne tik naudą, bet mišką turi prižiūrėti, valyti išvartas, šalinti nesveikus medžius, esant poreikiui, sodinti, t. y. atlikti numatytas miško priežiūros priemones. Atsakovai naudojimosi žemės sklypu projektų neteikė, nesiūlė sukeisti kažkurias dalis ar keisti konfigūraciją, todėl nagrinėjamu atveju net nėra alternatyvių pasiūlymų, kuriuos galima būtų palyginti. Atsakovai N. V. ir A. K. pareiškė priešieškinius, jų priešieškiniai identiški, skiriasi tik savininkai, vertės ir sklypo dalys, todėl pasisako bendrai dėl abiejų. Ieškovų pozicija dėl priešieškinių išsamiai nurodyta atsiliepimuose, todėl pasisakys tik dėl esminių momentų. Atidalijimas priteisiant kompensaciją pinigais yra išimtinis atidalijimo būdas, nes pirmiausia turi būti sprendžiama dėl žemės sklypo atidalijimo natūra – ar gali būti atsakovams susiformuoti atitinkami žemės sklypai. Formuojami miško žemės sklypai negali būti mažesni nei 5 ha, tačiau numatyta išimtis, jei buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šiuo atveju nėra galimybės žemės sklypą padalinti natūra – iš vieno sklypo suformuoti tris arba keturis mažesnius žemės sklypus. Atsakovai nesikreipė į kompetentingas institucijas ir nepateikė jų išvadų apie tai, kad šalims priklausantis žemės sklypas negali būti atidalintas, t. y. suformuoti atskiri žemės sklypai. Atsakovai remiasi Kasacinio teismo praktika, kad atidalijimo būdas natūra yra prioritetinis, tačiau kompensacijos klausimą galima kelti tik tada, jeigu įrodoma, kad daikto padalijimas natūra negalimas. Kaip minėta, atsakovai šios aplinkybės neįrodė. Ieškovai nesutinka, su atsakovų siūlomu atidalijimo būdu – ieškovams gauti atsakovams priklausančias sklypo dalis ir išmokėti jiems kompensacijas. Įprastai, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, kompensaciją moka didesnę turto dalį valdantis bendraturtis. Nagrinėjamu atveju N. V. valdo virš pusės visos žemės sklypo – 50,13 proc,, A. K. valdo 12,46 proc., todėl šie bendraturčiai, byloje veikiantys vieningai, išreiškiantys vieningą poziciją ir atstovaujami to paties atstovo, valdo 62,59 proc. viso žemės sklypo – iš esmės beveik du trečdalius, tuo tarpu ieškovai valdo tik 18,69 proc. žemės sklypo. Ieškovams nereikalingos šios atsakovams priklausančios sklypo dalys, jie nepageidauja tas miško dalis įsigyti ir jomis naudotis, todėl būtų neteisinga, jei jiems tektų mokėti beveik 30000 Eur už turtą, kurio nepageidauja įsigyti ir kuris jiems nereikalingas. Atsakovai reikalauja atidalyti jiems priklausančią turto dalį, sumokant jiems kompensaciją, tačiau atsakovai laisva valia įgyvendino teisę paveldėti žemės sklypo dalis ir tapti turto savininkais, ir jie tapo turto savininkais, bet vien dėl to, kad jie tapo savininkais, bet nenori to turto turėti ir tas turtas jiems tapo neįdomus, ieškovai neprivalo perimti jų nuosavybę ir paversti ją pinigais. Jei atsakovai priėmė palikimą, jiems belieka šiuo turtu naudotis arba parduoti jų valdomas nuosavybės dalis rinkoje. Atsakovai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, turėdami galimybę jiems priklausančias sklypo dalis parduoti, tokio būdo nepasirenka, bet verčia vieną iš mažųjų bendraturčių išpirkti jų dalis. Kaip minėjo, ieškovai atsakovams priklausančių sklypo dalių įsigyti nenori, jiems to turto nereikia ir jie nenori išleisti pinigų turto įsigijimui, kuris jiems nereikalingas ir kurio jie nenori įsigyti. Atsakovai prašo priteisti kompensaciją tik iš ieškovų, nors bendraturtis J. V. valdo identišką dalį kaip ir ieškovai. Byloje nėra dokumentų apie tai, kad J. V. atsakovai būtų pasiūlę nupirkti jų valdomas nuosavybės dalis už beveik 29000 Eur, nėra jokios J. V. pozicijos dėl turto įsigijimo. Atsakovų atstovas nurodė, kad J. V. priklausanti turto dalis areštuota ir dėl to jis negalėtų išmokėti kompensacijos, tačiau nepateikta įrodymų apie arešto priežastis, nes nebūtinai tai turi būti daroma dėl skolos, be to, nepateikti duomenys apie J. V. turtinę bei finansinę padėtį ir jo galimybę išmokėti kompensaciją. Taip pat neaišku, kodėl atsakovai nesvarstė varianto, kad N. V. išmokėtų A. K. kompensaciją, tokiu atveju N. V. turėtų 62,5 proc. sklypo ir galėtų lengviau šią didesnę dalį parduoti, jei nepageidauja ja naudotis. Atsakovai nurodo aplinkybę, kad ribojama keisti pagrindinę miško paskirtį, tačiau toks argumentas neduoda pagrindo tenkinti ieškinį. Taip pat nepagrįstas ir atsakovų argumentas, kad atsakovai neturi intereso ūkininkauti, tvarkyti mišką, nes iki sklypo per didelis jiems atstumas, kadangi ieškovams atstumas iš Mažeikių dar didesnis, todėl atsakovų nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo reikalauti atidalinti priešieškiniuose nurodytu būdu. Be to, prižiūrėti mišką ar jame įgyvendinti kažkokias ūkines priemones šiais laikais netrukdo nei atstumas, nei amžius, nei sveikatos būklė ar pan., nes tai gali būti atliekama per paslaugas teikiančius ar kitus asmenis, todėl savo teises ir pareigas gali įgyvendinti tiek N. V., tiek A. K.. Mano, kad atsakovų pateiktas turto vertės skaičiavimo modelis iš principo ydingas, nes atsakovai pateikė turto vertinimą ne jiems priklausančių nuosavybės dalių, o viso sklypo. Bendrojoje nuosavybėje esančio turto dalių vertė dažniausiai nėra lygi viso dalijamo turto vertei, jų pateikta kiekvieno sklypo kaina nėra rinkos kaina, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams priklausančias nuosavybės dalis galima būtų realizuoti rinkoje už jų nurodomą vertę. Nepaisant atsakovų nepagrįstai nurodytos jiems priklausančių dalių rinkos vertės, priešieškiniai atmestini dėl to, kad ieškovai nepageidauja pirkti iš atsakovų jiems priklausančias turto dalis, neįrodyta, kad atsakovams priklausančių sklypo dalių negalima atidalyti natūra. Prašo priešieškinius atmesti. Ieškinį prašo tenkinti, nes plane numatyti naudotis kiekvienam bendraturčiui sklypai, atitinkantys jiems priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje. Atsakovai teigia, kad jiems pagal planą priskirtinos naudotis dalys mažesnės vertės nei ieškovams priskirta naudotis dalis, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovų pateiktos lentelės, kurios įvardintos „Medienos žemės sklype vertinimas“, ne tik neinformatyvios, bet negali būti įrodymu, nes tai ant lapo surašyti skaičiai ir neaišku, iš kur tie skaičiai paimti, nenurodyta, kas lenteles sudarė, nėra duomenų, kad jos pasirašytos, patvirtinant šitų duomenų teisingumą. Tuo tarpu ieškovų pateikta oficiali Miško vertės nustatymo ataskaita pasirašyta, prie ataskaitos pridėti specialisto diplomai, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Atsakovų pateiktoje aerofotografinėje nuotraukoje pateiktas žemėlapis, kuriame sužymėtos taksacinių miško sklypų ribos, bet matomas vientisas masyvas visame sklype, todėl nesuprantama, kaip buvo nustatyta, kad vienoje vietoje jų yra 5000, o kitoje vietoje 20000. Tai neįmanoma nustatyti, nes tai yra vientisas miško masyvas ir nėra jokių duomenų, kad ieškovai pretenduoja į kažkokią vertingesnę sklypo dalį. Be to, taksacinis sklypas Nr. 1 visiškai kitokios konfigūracijos, kitokio dydžio, negu ieškovų pateiktame naudojimosi plane raide „A“ pažymėta ieškovas numatyta naudotis sklypo dalis, todėl atsakovai neįrodė, kad ieškovams naudotis tenkanti sklypo dalis, pažymėta raide „A“, yra vertingiausia. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovų N. V., A. K. atstovas adv. padėjėjas J. Paškevičius nurodė, kad atsakovai palaiko savo priešieškinių reikalavimus ir prašo atidalyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jiems priklausančias sklypo dalis, jas perduodant ieškovams, iš ieškovų priteisiant kompensaciją – 23150 Eur kompensaciją N. V. ir 5702 Eur kompensaciją A. K.. Asmeniui, norinčiam atidalyti jam priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje, kitų bendraturčių sutikimo nereikia, kaip ir nereikia įrodinėti atidalijimo motyvų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, esant reikalavimams nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti iš bendrosios nuosavybės, prioritetas teikiamas atidalijimui, nes atidalijimas užtikrina geresnį turto naudojimą. Šalis, prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės, neprivalo įrodyti, kad negalima turto atidalyti natūra, šalis, reikšdama savo reikalavimą, turi teisę pasirinkti, kaip įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Šiuo atveju atsakovai pasirinko atidalijimo būdą išmokant jiems kompensaciją ir ieškovų pareiga įrodyti, kad turtas gali būti atidalijamas natūra, tačiau ieškovai nesiūlo savo atidalijimo būdo, jie siekia nustatyti naudojimosi tvarką. Taip pat įstatyme įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, turtas padalijamas kiek įmanoma labiau proporcingai pagal turimas dalis, nepadarant žalos kitam bendraturčiui. Nagrinėjamu atveju, pagal įstatymą, nėra galimybės padalyti mišką taip, kad kiekvienam bendraturčiui tenkanti atidalijama dalis atitiktų įstatymo reikalavimus, todėl vienintelis būdas atidalyti – sklypą įgyti vienam bendraturčiui. Šio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal miško vertę, nes žemės sklypas negali būti panaudotas kitai paskirčiai. Žemės sklypo vertę sudaro jame augantys medžiai – tiek kiek medžiai yra verti, tiek ir vertas žemės sklypas. Netolygus medžių pasiskirstymas sklype lemia ekonominių interesų pažeidimą. Dėl sklypo specifikos neįmanoma jo padalinti visiems vienodomis vertėmis, todėl teisingiausias atsakovų pasirinktas kompensavimo būdas. Atsakovai pateikė UAB „Miško valdymas“ taksacinių žemės sklypų vertes pagrindžiančius įrodymus – tai yra aerofotografinė nuotrauka, kurioje nurodyti visi taksaciniai sklypai ir kurioje sutampa taksacinis sklypas Nr. 1, kuriuo siekia naudotis ieškovai, su miško vertintojo pateiktu didžiausiu įvertinimu – jame augančio miško vertė galėtų būti nuo 20000 iki 25000 Eur, kai tuo tarpu antro taksacinio sklypo – nuo 4000 iki 5000 Eur, trečio – nuo 6000 iki 8000 Eur, ketvirto – nuo 15000 iki 19000 Eur, penkto – nuo 6000 iki 8000 Eur. Vertinime taip pat nurodyta, kokie medžiai auga tame žemės sklype – tai pušys, eglės, beržai, suskirstyta pagal aukštį, pagal stiebų tūrį. Šiais duomenimis įrodoma, kad žemės sklype miškas labai skirtingas, jis nėra tolygus, taip pat netolygus reljefas. Minėtus duomenis pateikė asmenys, perkantys mišką, tuo tarpu turto vertintojas, remdamasis vertinimo metodika, vertina atskirų panašių parduotų žemės sklypų vertę. Exsel formato lentelė pateikta tokiu formatu, ji nepasirašyta, bet joje esantys duomenys pateikti daugiau bendram supratimui, o ne kažkokios faktinės aplinkybės įrodymui, nes atsakovai turto vertę įrodinėja eksperto vertinimu. Informacija, kad miško sklypo dalys skirtingos dėl netolygiai išsidėsčiusių medžių, pagrindžiama MB „Miškų valdymo agentūra“ elektroniniu laišku, kuriame aiškiai pateikta informacija būtent apie esmę – aprašytas žemės sklypas ir medienos vertė. Nesutinka su ieškovų atstovo nuomone, kad turi būti nustatyta kiekvienam bendraturčiui priklausančios turto dalies vertė atskirai. Pagal Kasacinio teismo praktiką, atidalijant turtą iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal sklypo vertę, nereikia atskirai apsiskaičiuoti kiekvienos dalies vertės. Atsakovai pateikė aerofotografinę nuotrauką, UAB „Miško valdymas“ miško vertinimą pagal atskirus taksacinius sklypus, iš šių duomenų tampa aišku, kiek medienos ir kokios yra tame atskirame taksaciniame sklype, taip pat kokia jo vertė. Ieškovai ir nori naudotis sklypo dalimi, kuri turi didžiausią ekonominę vertę. Atsakovė užsakė turto vertinimą, kurį atliko kvalifikuotas nekilnojamo turto vertinimo ekspertas, jis nustatė, kad žemės sklypo vertė 46300 Eur. Ieškovai neteikė turto vertinimo ir byloje nėra duomenų, kad sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą. A. K. priklauso mažiausia dalis bendrojoje nuosavybėje (12 proc.), tuo tarpu ieškovams priklauso didesnė dalis (beveik 20 proc.), A. K. priklausanti dalis ne bendra su N. V., todėl ieškovų atstovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai N. V. ir A. K. turi didesnę nuosavybės dalį. A. K. paveldėjo savo dalį, bet niekada nesiekė užsiimti žemės ūkio veikla priešingai nei ieškovai, kurie nuosavybę įsigijo varžytinėse, konkuruodami su kitais dėl to žemės sklypo dalies įsigijimo, ir jų intencija naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, t. y. vykdyti žemės ūkio veiklą, buvo visiškai aiški. N. V., kuriai priklauso didesnė sklypo dalis (60 proc.), labai garbaus amžiaus ir tikrai neturi galimybių sklypą prižiūrėti ar vykdyti žemės ūkio veiklą, iš esmės neturi nei finansinių, nei fizinių galimybių, ji suinteresuota perleisti sklypą būtent ieškovams, kurie ir siekia užsiimti žemės ūkio veikla, nes yra aktyvūs šitoje srityje, jiems šis sklypas buvo svarbus. Atsakovų teisė pasirinkti, iš ko siekti, kad jiems būtų sumokėta kompensacija. Jie pasirinko ieškovus, kurie savo valia tą turtą įsigijo varžytinėse veiklai vykdyti, dėl to labiau tikėtina, kad jie tikrai turi didesnes finansines galimybes ir turi siekį tą turtą naudoti pagal paskirtį, tuo tarpu visi kiti niekada tuo turtu nesinaudojo, visi jį paveldėję, jie ir neturi nei žinių žemės naudojimui, nei finansinių galimybių kompensacijai sumokėti. Be to, kompensaciją prašoma priteisti iš ieškovų ir dėl to, kad J. V. neturi pajamų. Atsakovai neteikė teismui duomenų apie jo pajamas, nes nemano, kad reikalinga, vien tas faktas, kad jo dalis areštuota, rodo, kad asmuo turi skolų ir negali jų sumokėti, antstolis areštavo šį turtą, nes, matomai, jis kito turto neturi, todėl, priteisus kompensaciją iš J. V., kiltų kitas ginčas. Ieškovai, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekia naudotis būtent ta dalimi, kuri turi didžiausią ekonominę vertę, ir, kaip minėjo ieškovų atstovas, jie sieks pasidaryti to miško kirtimo planą, kad galėtų atlikti miško kirtimą, gauti ekonominę naudą, iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovų suinteresuotumas tapti turto savininku yra didesnis nei atsakovų. Nagrinėjamu atveju ieškovai lieka su savo reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovai prašo atidalyti jiems priklausančias turto dalis, todėl turi būti sprendžiamas atidalijimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškiniai atmetami.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad įregistruota ieškovo S. M. ir atsakovų N. V., J. V., A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – 3,7100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. įregistruota ieškovo S. M. nuosavybės teisė į 555/2968 žemės sklypo (2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. liepos 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktų pagrindu), nuo 2022 m. vasario 25 d. įregistruota atsakovės N. V. asmeninės nuosavybės teisė į 186/371 žemės sklypo (2022 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu), nuo 2010 m. vasario 25 d. įregistruota atsakovo J. V. nuosavybės teisė į 555/2968 žemės sklypo (2020 m. vasario 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, nuo 2018 m. birželio 20 d. turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą pagrindu apribota disponavimo teisė), nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įregistruota atsakovo A. K. asmeninės nuosavybės teisė į 4625/371 žemės sklypo (2024 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu). Ieškovai S. M. ir N. M. nurodo, kad S. M. vardu įregistruota minėto sklypo 555/2968 dalis priklauso ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ši aplinkybė byloje neginčijama.

Ieškovai S. M. ir N. M. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką pagal matininko R. L. (individuali veikla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. balandžio 15 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Atsakovai N. V., A. K. su ieškiniu nesutinka, pateikė priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriais prašo atidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, jas perduodant ieškovams, o iš ieškovų jiems priteisiant kompensacijas.

Pagal CK 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

Nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis gali savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje teisės normoje įtvirtintas atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) (LAT 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teikiama atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe, taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Taip pat išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (LAT 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 p.).

CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kompensaciją pagal CK 4.80 str. 2 d. galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Nagrinėjamu atveju ir atsakovė N. V., ir atsakovas A. K. savo priešieškiniais reiškia reikalavimą atidalyti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensacijas, jiems priklausančias turto dalis perduodant ieškovams, iš kurių kiekvienas ir prašo priteisti kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 p.). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (LAT 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Atsakovai teigia, kad jie pasirinko atidalijimo būdą – kompensaciją, ir neprivalo įrodinėti, kad atidalijimas natūra negalimas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčiai, reikšdami reikalavimą atidalyti išmokant kompensaciją pinigais, turi pagrįsti, kad atidalijimas natūra negalimas, tačiau atsakovai neįrodinėjo, kad nėra galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (LAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

Atsakovų N. V. ir A. K. prašomas taikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas numatytas įstatyme, tačiau ieškovai nesutinka su atsakovų reikalavimais, nurodydami, kad nesutinka priverstinai įgyti daugiau nuosavybės nei jų turima dalis ginčo sklype, nes didesnis žemės plotas jiems nereikalingas, taip pat nesutinka su atsakovų prašomu atidalijimo būdu ir dėl to, kad toks būdas būtų susijęs su didelėmis piniginėmis išlaidomis. Byloje atsakovai N. V. ir A. K. neįrodė, kad jų siūlomas atidalijimo būdas nepažeis ieškovų, kuriems prašoma perduoti atsakovams priklausančias turto dalis ir priteisti iš jų iš viso 28922 Eur kompensacijos, interesų, nors, pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo vertinimo ataskaitą, ieškovams priklausančios sklypo dalies vertė – apie 8658 Eur.

Atsakovė N. V. ir atsakovas A. K., siekdami pagrįsti jų siūlomą atidalijimo būdą, nurodo, kad jie žemės sklypo dalis paveldėjo, niekada šiuo turtu nesinaudojo ir neketina užsiimti ūkine veikla, abu atsakovai neturi žinių, reikalingų tinkamai naudoti žemės sklypą ir prižiūrėti žemės sklype augantį mišką, atsakovė N. V. negali prižiūrėti žemės sklypo dėl savo amžiaus ir finansinių galimybių, abu atsakovai teigia, kad neturi galimybių išmokėti kompensaciją ieškovams, todėl tokio atidalijimo būdo neprašo. Šiais argumentais atsakovai N. V. ir A. K. patvirtina, kad jie nenori naudotis paveldėtomis turto dalimis, nori gauti pinigines kompensacijas, tačiau šiais argumentais niekaip nepagrindžiama aplinkybė, kad, taikant jų prašomą būdą, nebus pažeisti ieškovų interesai. Atsakovai neprašo priteisti kompensacijos iš tokio paties bendraturčio J. V., motyvuodami tuo, kad jis neturi finansinių galimybių sumokėti kompensaciją, tačiau, priteisus kompensaciją tik iš vienų bendraturčių (ieškovų), kai yra ir kitas bendraturtis, būtų pažeisti ieškovų interesai, nes, tokiu atveju, taikant atsakovų prašomą atidalijimo būdą, be ieškovų sutikimo jiems būtų perduotos atsakovams N. V. ir A. K. priklausančios turto dalys ir iš ieškovų šiems atsakovams būtų priteista piniginė kompensacija vien tuo pagrindu, kad atsakovai, būdami įsitikinę, jog ieškovai turi piniginių lėšų kompensacijai išmokėti, teikia reikalavimą atidalinti būtent tokiu būdu. Toks atidalijimo būdas nesuderinamas su ieškovų interesais. Atsakovų nurodoma aplinkybe, kad ieškovai atliko tam tikrus veiksmus, siekdami įsigyti žemės sklypo dalį varžytinėse, tuo tarpu atsakovai tik paveldėjo sklypo dalis, taip pat nepagrindžiama, kad siūlomas atidalijimo būdas labiau atitinka ieškovų interesus, juo labiau, kad CK 4.47 str. numatyti nuosavybės įgijimo pagrindai, be kita ko, ir pagal sandorius, ir paveldėjimu, be to, tam, kad priimtų palikimą, atsakovai taip pat turėjo išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus veiksmus, siekdami paveldėti minėtas sklypo dalis. Taip pat atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie neturi žinių, reikalingų tinkamai naudoti žemės sklypą ir prižiūrėti žemės sklype augantį mišką, neturi tam lėšų, atsakovė N. V. garbaus amžiaus ir negali pasirūpinti jai priklausančia sklypo dalimi, nors ir pagrindžia atsakovų norą nesinaudoti žemės sklypo dalimis ir gauti už jas pinigines lėšas, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad pinigines lėšas jiems privalo išmokėti ieškovai ir kad ieškovams reikalingos priešieškinius pareiškusiems atsakovams priklausančios žemės sklypo dalys, kad toks atsakovams priklausančių sklypo dalių atidalijimas atitinka ne tik atsakovų, bet ir ieškovų interesus ir nepažeidžia jų teisių. Pažymėtina, kad atsakovai neteikė duomenų apie tai, kad jie negali naudotis savo sklypo dalimis dėl kažkokių ypatingų aplinkybių ar sudėtingų naudojimosi sąlygų, taip pat duomenų apie tai, kad neįmanoma naudotis žemės sklypu esant keturiems bendraturčiams, atsakovai tik deklaratyviai teigia, kad neturi galimybių ir neketina naudotis sklypo dalimis, todėl ieškovai iš jų turėtų perimti sklypų dalis ir už tai sumokėti kompensacijas.

Atsakovai N. V. ir A. K. nepagrindė, kad jų prašomas taikyti atidalijimo būdas, kaip bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Kaip minėta, atidalijus minėtiems atsakovams priklausančius žemės sklypus pagal priešieškiniuose nurodytus reikalavimus, būtų pažeisti ieškovų esminiai interesai – be ieškovų sutikimo būtų žymiai padidinta jų valdoma žemės sklypo dalis, taip pat iš ieškovų būtų priteista didelė pinigų suma, tuo suvaržant ieškovų teisę pasirinkti, kokios apimties ir kokia nuosavybe jie nori disponuoti, teisę laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad atsakovai neįrodė savo siūlomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto tinkamumo ir galimybės jį įgyvendinti, todėl atsakovų N. V. ir A. K. priešieškinių reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jiems pinigines kompensacijas, kaip neatitinkantys CK 4.80 str. 2 d. reikalavimų, negali būti tenkinami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu (LAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

Atsakovai N. V. ir A. K. priešieškiniu nereiškia reikalavimų atidalyti jiems priklausančias turto dalis natūra, ieškovai su priešieškiniais dėl atidalijimo išmokant kompensaciją nesutinka ir neteikia savo pasiūlymo dėl atidalijimo būdo, prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, jis gali veikti tik pagal šalių pareikštus reikalavimus, negali nustatyti kitokio atidalijimo būdo ir tvarkos, nei pateikta šalių projektuose (išskyrus kompensacijos dydžio nustatymą) (LAT 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023, 61 p.), todėl, esant dviejų atsakovų – N. V. ir A. K., reikalavimams atidalyti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovams iš ieškovų kompensacijas, o ieškovams priteisiant atsakovų valdomas žemės sklypo dalis, ir nesant šalių reikalavimo dėl atidalijimo natūra, šioje byloje nesprendžiama ir nepasisakoma dėl atidalijimo žemės sklypo dalių natūra, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, sprendžiama dėl ieškovų prašomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.81 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.), teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-536/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (LAT 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko R. L. 2022 m. balandžio 15 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 p.).

Ieškovai pagrindė būtinybę nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Iki šiol nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, bendraturčiai keitėsi, dėl to miškas nebuvo prižiūrimas ir tvarkomas, nustačius naudojimosi tvarką, kiekvienas bendraturtis galės realizuoti savo teisę naudotis ir kitaip disponuoti nuosavybe. Ieškovų pateiktame matininko R. L. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane grafiškai pavaizduoti ne tik žemės sklypo bendraturčių atskirų dalių išorinių ribų matavimai, tačiau, aiškiai pavaizduotos ir vidinių šio žemės sklypo kiekvienos dalies ribos, aprašyti atitinkamų dalių, tenkančių kiekvienam bendraturčiui, plotai bei jų valdomos sklypo dalys bendrame turte. Nustatyta, kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – ieškovui S. M. (ir ieškovei N. M.) paskiriama naudotis 0,69375 ha ploto žemės sklypo dalis (A dalis), atitinkanti 555/2968 idealiąsias dalis, atsakovui A. K. paskiriama naudotis 0,4625 ha ploto dalis (B dalis), atitinkanti 4625/371 dalį žemės sklypo, J. V. paskiriama naudotis 0,69375 ha ploto sklypo dalis (C dalis), atitinkanti 555/2968 dalį žemės sklypo, N. V. paskiriama naudotis 1,8600 ha ploto sklypo dalis (D dalis), atitinkanti 186/371 dalį žemės sklypo, kiekvienam bendraturčiui paskirtos naudotis dalys sudaro bendrą 3,7100 ha plotą. Taip pat visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ši aplinkybė pagrindžiama ieškovų pateiktoje matininko R. L. 2022 m. balandžio 15 d. parengtoje ataskaitoje dėl medynų vertės nustatymo, sudarytoje remiantis naudojimosi 3,71 ha ploto žemės sklypu planu, esančiais duomenimis apie tai, kad analizuojamame sklype valdytojams (A, B, C, D) naudotis numatytose sklypo dalyse nenustatyta reikšmingų miško vietų, kurių ekonominė vertė būtų ženkliai kitokia lyginant su bet kuriuo kitu valdytoju, nenustatyta akivaizdžių pokyčių (nesimato sanitarinių židinių, vykdytų kirtimų, nėra vėjovartų, naujų aikščių nei viename iš sklypų, medžiai išsidėstę tolygiai, sklype reljefas gamybai – lygus, nuoseklus nedidelis nuolydis, neturintis įtakos gamybai. Tokia išvada pateikta atsižvelgus į galimybę vykdyti kirtimus, į kertamų medžių rūšis, medienos kokybę ir kiekį, į galimybę parduoti sklypo dalyse esantį statų mišką, į medžių sanitarinę būklę. Atsižvelgus į specialiųjų žinių turinčio miškotvarkos inžinieriaus R. L. atliktą sklypo dalių, pagal naudojimosi planą priskiriamų kiekvienam bendraturčiui, vertinimą, sprendžiama, kad, nustačius ieškovų prašomą naudojimosi tvarką, nebūtų pažeisti nei vieno bendraturčio interesai.

Atsakovų N. V., A. K. atstovas nurodo, kad minėtoje ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, kad kiekvienam bendraturčiui naudotis numatytose sklypo dalyse miško išsidėstymas tolygus ir sklypų dalių vertė panaši, šios teiginius grindžia pateiktais dokumentais – MB „miškų valdymo agentūra“ rinkodaros vadovo elektroniniu laišku bei dokumentu, kurio pavadinimas „Medienos žemės sklype vertinimas“. Įvertinus minėtus šalių pateiktus dokumentus, pritariama ieškovų atstovo pastabai, kad atsakovų pateiktas dokumentas, kurio pavadinimas „Medienos žemės sklype vertinimas“, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis nepasirašytas, neaiški pateiktos lentelės kilmė, jos sudarytojas ir sudarymo laikas, todėl sprendžiama, kad byloje negauta leistinų įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodomą aplinkybę, kad prašomos kiekvienam bendraturčiui nustatyti naudojimosi sklypu dalys yra iš esmės lygiavertės.

Atsakovai N. V. ir A. K., nesutikdami su ieškovų pateiktoje ataskaitoje dėl medynų vertės nustatymo nurodytomis medynų charakteristikomis bendraturčiams priklausančiame žemės plote, nepateikė pagrįstų duomenų, paneigiančių matininko R. L. 2022 m. balandžio 15 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą ir juo remiantis surašytą medynų vertės ataskaitą. Ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota informacija, kuri pagrįsta pridedamais duomenimis, tuo tarpu atsakovai N. V. ir A. K. pateikia tik abstrakčius argumentus, išreiškiančius abejonę dėl galimai kitokios faktinės medyno būklės (vertės), tačiau šias abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12, 178 str.). Atsakovai N. V. ir A. K., siekdami paneigti ieškovų pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, turėjo pareigą pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau tokių nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio argumentai, nepateikus konkrečių apskaičiavimų ar kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytomis miško charakteristikomis, nepaneigia ieškovų pateiktų duomenų dėl plane bendraturčiams naudotis priskirtų žemės sklypo dalių proporcingumo vertinant pagal medynų charakteristikas.

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsižvelgiama ir į tai, kad nors atsakovas J. V. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė nei į ieškinį nei į priešieškinius, atsakovai N. V. ir A. K. teigia, kad J. V. pageidauja naudotis jam priklausančia miško dalimi ir naudojasi ja ruošdamas malkas, todėl vertinama, kad atsakovo J. V. interesus atitinka naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pateiktą matininko R. L. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą racionalus, užtikrinantis bendraturčių naudojimąsi iš esmės vienodos vertės miško žeme, atitinkantis sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nenustatyta, kad teikiamas naudojimosi tvarkos planas neatitiktų žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl, nesant kitų bendraturčių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, naudojimosi tvarka nustatoma pagal ieškovų pateiktą planą.

Šalys prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir grąžinti didesnę nei mokėtinas žyminis mokestis sumokėtą žyminio mokesčio dalį, taip pat priteisti išlaidų, patirtų dėl miško vertės nustatymo atlyginimą – 200 Eur, ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą – 2805 Eur. Atsakovai N. V. ir A. K. prašo priteisti kiekvienam sumokėtą žyminį mokestį už priešieškinį, atsakovė N. V. prašo priteisti 890 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, atsakovas A. K. prašo priteisti 2723,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, priešieškiniai atmesti, todėl iš atsakovų ieškovams priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos.

Nustatyta, kad ieškovai (mokėtojas S. M.) už ieškinį sumokėjo 134 Eur žyminio mokesčio. Ieškiniu reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, už kurį, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 6 p., mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis. CPK 82 str. 1 d. numatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ieškinys pateiktas 2022 m. rugsėjo 27 d., pagal Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamus duomenis, tuo metu vartotojų kainų indeksas buvo 133,2. Ieškinį teikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos (100 Eur) (CPK 80 str. 7 d.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, S. M., kaip žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui, grąžinama daugiau sumokėta nei žyminis mokestis suma – 34 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 100 Eur, todėl iš atsakovų J. V., N. V. ir A. K. lygiomis dalimis (po 33,33 Eur) priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovų prašomos atlyginti 2500 Eur dydžio išlaidos juos atstovavusių advokatų pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, jos neviršija rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ numatytų maksimalių dydžių, atstovai byloje teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimas užtruko gana ilgą laiką, todėl ieškovų nurodomos 2500 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikomos pagrįstomis ir šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 str.). Taip pat ieškovai sumokėjo 200 Eur už miško vertės nustatymo ataskaitos parengimą, šios išlaidos pagrįstos sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymu, todėl jų atlyginimas priteisiamas ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sumokėtos ieškovo S. M., todėl išlaidų atlyginimas priteisiamas S. M..

Byloje nustatytos 178,85 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis (suapvalinus, po 59,61 Eur) iš atsakovų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 4.75, 4.81 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti naudojimosi 3,7100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko R. L. (individuali veikla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. balandžio 15 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą:

1) S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 0,69375 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“;

2) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 0,4625 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“;

3) J. V. (J. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 0,69375 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“;

4) N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1,8600 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“.

Priešieškinius atmesti.

Priteisti iš A. K. S. M. 933,33 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš J. V. (J. V.) S. M. 933,33 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš N. V. S. M. 933,33 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš A. K. į valstybės biudžetą 59,61 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Priteisti iš J. V. (J. V.) į valstybės biudžetą 59,61 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Priteisti iš N. V. į valstybės biudžetą 59,61 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Grąžinti S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 34 (trisdešimt keturis) Eur 2022 m. rugpjūčio 31 d. sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo dokumento Nr. 539).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.