- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-16525-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00267-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., notaras A
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P.pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P. ir notaras A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas K. P. padavė teismui pareiškimą kuriuo prašo atnaujinti terminą jo tėvo K. P. palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui palikėjo K. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas. (el. b. t. 1, l. 1-8, 42-49).
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra vienintelis K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. K. P. mirė našliu. 2015 m. vasario 12 d. pareiškėjo tėvas sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko kitam įpėdiniui. Terminas palikimui priimti turėjo baigtis (duomenys neskelbtini), todėl 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas, norėdamas priimti palikimą, nuvyko pas notarą A. B. ir parašė prašymą bei galvojo, jog paveldėjimo byla jau inicijuota. Notaras išrašė už suteiktas paslaugas sąskaitą, kurią pareiškėjas apmokėjo, todėl K. P. buvo įsitikinęs, jog pateikė prašymą laiku. Notaras pareikalavo pateikti gimimo liudijimą, kurio pareiškėjas neturėjo. Gavęs gimimo liudijimo išrašą pareiškėjas nuvyko pas notarą 2023 m. liepos 25 d. ir sužinojo, jog terminas palikimui priimti jau praleistas, o pareiškimas dėl palikimo priėmimo nėra pateiktas, nes be gimimo įrašą liudijančio išrašo nebuvo galima jo priimti. Notaras paaiškino, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo suteikta tik konsultacija. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nes buvo suklaidintas notaro, pareiškėjas yra pensinio amžiaus, turintis daug sveikatos negalavimų, terminas praleistas nežymiai. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po tėvo mirties, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas. Palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo/yra reikalingas išlaikymas. Pareiškėjui nuvykus pakartotinai pas notarą, jis buvo informuotas, jog jo tėvas K. P. paliko visą savo turtą testamentiniam įpėdiniui, kuris išreiškė valią ir priėmė palikimą. Pareiškėjas yra pensinio amžiaus, vienintelės jo gaunamos pajamos – pareigūnų ir karių valstybinė pensija (420,74 Eur), jam diagnozuota labai daug ligų, dėl kurių jis neturi galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų. Pareiškėjas neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš pareiškėjo priverstinio vykdymo tvarka išieškomos skolos, kurių jis negalėjo grąžinti dėl piniginių lėšų trūkumo bei sveikatos problemų. Atskaičius mokėtinas antstoliui sumas, pareiškėjas į mėnesį gauna 294,52 Eur. Pareiškėjo pajamos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikoje palikėjo mirties dieną buvęs minimalus darbo užmokestis. Statistikos departamento nustatyta skurdo rizikos riba – 354 Eur vienam gyvenančiam piliečiui. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais (el. b. t. 1, l. 64-69). R. P. yra palikėjo K. P. brolis ir testamentinis įpėdinis. 2015 m. vasario 12 d. palikėjas sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko R. P.. Suinteresuotas asmuo R. P. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarą A. B. dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjo prašymu paveldėjimo teisės liudijimas šiai dienai jam neišduotas. Suinteresuotas asmuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimu buvo paskirtas brolio K. P. globėju ir turto administratoriumi. Pareiškėjas neįrodė nei kreipimosi į notaro biurą tikslo, nei notaro konsultacijos pareiškėjui turinio, nei suklaidinimo iš notaro pusės fakto. Pareiškėjo prašymo patenkinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus, kadangi R. P. paveldėtų tik dalį testamentu palikto turto. Pareiškėjas neįrodė, kad palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad jis yra pensijinio amžiaus, pareiškėjui yra 56 m., pagal Sodros duomenis, jis turėtų išeiti į pensiją 65 m. Pareiškėjo gaunama valstybinė pensija netapati senatvės pensijai. Tarnybą baigę pareigūnai turi galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje bei konsultuotis dėl darbo paieškos. Paslaugas pareigūnams ir kariams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu patvirtintas Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašas; Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė įrodymų, jog negali dirbti ir gauti papildomų pajamų kartu su gaunama pareigūnų ir karių valstybine pensija, kad jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, kad pareiškėjo sunki materialinė padėtis nėra nulemta jo paties kaltų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė, jog išnaudojo visas galimybes lėšoms pragyvenimui gauti. R. P. kaip oficialus palikėjo K. P.globėjas rūpinosi juo, organizavo pagalbą buityje, medicininę priežiūrą, tvarkė ir prižiūrėjo palikėjo turtą, mokėjo mokesčius. Palikėjo turtą sudaro gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kurį reikia tvarkyti ir prižiūrėti: valyti, remontuoti, kūrenti namą, tvarkyti žemę. Pareiškėjas nenurodo, ar jis bus pajėgus rūpintis paveldėtu turtu ir vykdyti įsipareigojimus, susijusius su paveldėtu turtu. Pareiškėjas nebendravo su savo sergančiu tėvu, nelankė jo, neteikė pagalbos buityje bei nesiteiravo apie jo sveikatą. Pareiškėjo pretendavimas į privalomąją palikimo dalį, kai jis visiškai nesirūpino savo tėvu ir neteikė jam pagalbos, neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo, geros moralės ir sąžiningumo principų.
4. Suinteresuotas asmuo notaras A. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais dėl šio suklaidinimo (el. b. t. 1, l. 156-158). Teigia, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjui kreipusis į notaro biurą, K. P.negalėjo pateikti giminystę su palikėju įrodančių dokumentų, o Gyventojų registro duomenų bazėje nebuvo šių duomenų. Pareiškėjui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, su atliekamu ar planuojamu atlikti notariniu veiksmu susijusios esminės ir neesminės sąlygos bei tai, kad K. P.buvo sudaręs testamentą, kuriuo visa savo turtą paliko kitam asmeniui. Pareiškėjas nurodė, kad apie tai ar norės paveldėti privalomąją palikimo dalį ir kreipsis į teismą dėl išlaikymo pripažinimo, praneš ir pateiks dokumentą, patvirtinantį giminystę su mirusiuoju, iki (duomenys neskelbtini), nes jis nebuvo apsisprendęs dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2023 m. birželio 21 d. susitikimas ir aplinkybių aptarimas nėra laikomas notarų biure pareiškimu dėl jo valios paveldėti privalomą palikimo dalį išraiška; kad apie savo valią priimti palikimą jis turi pranešti iki (duomenys neskelbtini), pateikęs ir giminystės ryšį su palikėju patvirtinantį dokumentą. 2023 m. birželio 30 d. išduotą gimimo įrašą pareiškėjas pateikė tik 2023 m. liepos 25 d. Jis turėjo pakankamai laiko kreiptis į notarų biurą dėl pareiškimo pateikimo apie privalomosios palikimo dalies priėmimą. Pirmojo vizito metu pareiškėjas neteikė notarui ir nepasirašė jokių prašymų ar kitų dokumentų.
5. Teismo posėdžių metu pareiškėjas K. P. prašė patenkinti jo reikalavimus, patvirtindamas pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jis nedirba nuo 2021 m. gruodžio 11 d., kai baigė tarnybą. Baigęs tarnybą jis ieškojo darbą, tačiau darbdaviai žiūrėjo į jį nepalankiai. 2022 m. pabaigoje pas jį atsirado anksčiau nediagnozuotų ligų (problemos su sąnariais, patyrė traumą, buvo nustatytas II laipsnio diabetas, ir kt.). Dėl to ir dėl savo amžiaus jam yra sudėtinga įsidarbinti, praeiti medicininę komisiją. 2022 m. jam nepavyko įsidarbinti, vėliau prasidėjo sveikatos problemos. Užimtumo tarnyboje jis neregistruotas, nes jam tai nepalanku dėl gaunamos pensijos ir gautos išeitinės kompensacijos. Pareiškėjas išsituokęs, turi vieną pilnametį sūnų, su kuriuo bendrauja nedažnai, sūnus jo neremia finansiškai, nes pareiškėjas to neprašė, žinodamas, kad sūnui finansiškai yra sunku. Pareiškėjas gyvena pas draugę apie 3 metus, deklaravo savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, iki tol nuomodavo gyvenamąjį būstą arba gyvendavo pas pažįstamus. Pareiškėjas turi specialųjį vidurinį (aukštesnįjį) išsilavinimą, įgijęs zootechniko specialybę, tačiau dirbo apsaugos skyriaus prižiūrėtoju (vyr. prižiūrėtojas, puskarininkis) (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jo turimos skolos atsirado 2014-2015 m. dėl išskaitomo išlaikymo ir pinigų trūkumo. 2023 m. balandį jo pajamas sudarė 295 Eur pensija, už šias lėšas pirko maistą, drabužius, vaistus, nemokėjo už būstą. Jis pats nusprendė, kad negali dirbti dėl esamos sveikatos būklės, nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo į kompetentingas institucijas. Pareiškėjas vartoja vaistus dėl kraujospūdžio, kepenų, diabeto, dalis vaistų kompensuojama, kitiems – į mėnesį išleidžia 35-40 Eur. Kiti pareiškėjo poreikiai įprasti (maistas, apranga, telefono ryšys). Pareiškėjas neturi santaupų ar kito vertingo turto, jis neturi kreditorinių reikalavimų kitiems asmenims. Baigęs tarnybą pareiškėjas nežinojo apie Užimtumo tarnybos siūlomas programas dėl įsidarbinimo. Jis bendravo su tėvu telefonu, kai bendrauti tapo sudėtinga dėl tėvo sveikatos būklės, susiskambindavo su jo kaimynu Jonu. Pareiškėjo teigimu, jis nepraleido termino palikimui priimti, nes laiku kreipėsi į notarą (2023 m. birželį). Prieš atvykstant į notarų kontorą, notaro darbuotoja nurodė, kad pareiškėjas turi atvažiuoti priimti palikimo, o notaras paaiškino, kad užregistravo ir užvedė kortelę. Todėl pareiškėjas galvojo, kad laiku kreipėsi į notarą. Pareiškėjas neatvyko pas notarą antrą kartą nustatytu laiku, nes jis neturi, savo automobilio.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja A. L. teismo posėdžiuose prašė patenkinti pareiškimą pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdžių metu su pareiškimu nesutiko ir prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimų atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad prižiūrėjo savo brolį ir rūpinosi juo 20 metų, buvo paskirtas jo globėju, samdė priežiūrai žmogų. Suinteresuotas asmuo daug investavo į brolio turtą. Pareiškėjas nelankė tėvo, nors ir reikėjo įvairios pagalbos, K. P.buvo supykęs ant sūnaus, nenorėjo apie jį net kalbėti. Pareiškėjas yra paveldėjęs nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)., iš jo galėjo gauti pajamų. Taip pat pareiškėjas galėjo dirbti, jo į bylą pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad jis yra nedarbingas. Suinteresuoto asmens teigimu, jeigu pareiškėjui buvo finansiškai sunku, jis galėjo kreiptis į jį (suinteresuotą asmenį) dėl pagalbos suteikimo, bet jis to nepadarė.
8. Suinteresuoto asmens R. P. atstovas advokatas A. P. prašė netenkinti pareiškimo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, į kokias konkrečias įmones, įstaigas ar institucijas kreipėsi dėl darbo, kad dėl esamų ligų jis yra nedarbingas. Neaišku, kokio pobūdžio yra pareiškėjo skolos ir kaip jos susidarė. Pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje tik tada, kai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
9. Suinteresuotas asmuo notaras A. B. 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdyje patvirtino savo atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pirmojo apsilankymo pas jį metu pareiškėjas nurodė, jog kol kas neišreikš savo valios ar nori priimti palikimą, kadangi jam nežinomos visos su paveldimu turtu susijusios aplinkybės: ar nebuvo arešto ir kt. Pareiškėjas norėjo tuo pasidomėti, o tada per trijų mėnesių terminą ketino išreikšti savo valią pateikdamas pareiškimą. Iš pokalbio su pareiškėju buvo aišku, kad jis suprato, jog privalo pareikšti prašymą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius.
10. Byla baigta nagrinėti, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B., kadangi jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių bei buvo išreiškęs savo poziciją prieš tai vykusiame teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Pareiškėjas K. P.yra K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (el. b. t. 1, l. 9-11, 100). 2015 m. vasario 12 d. K. P.surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko broliui, suinteresuotam asmeniui R. P. (el. b. t. 1, l. 52, 53, 70, 106). Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo tėvas K. P. buvo pripažintas neveiksniu sprendime nurodytose srityse, jam buvo nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas suinteresuotas asmuo R. P. (el. b. t. 1, l. 72-77). Mirus broliui K. P., suinteresuotas asmuo R. P. priėmė K. P. palikimą 2023 m. gegužės 3 d., kreipęsis į notarą A. B. (el. b. t. 1, l. 71, 97, 98). Palikėjo turtą sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (duomenys neskelbtini), ir 24 402,73 Eur lėšos AB Swedbank banko sąskaitoje (el. b. t. 1, l. 82-85, 112-116, 121).
12. Iš pareiškėjo, notaro A. B. paaiškinimų bei byloje pateiktos PVM sąskaitoje faktūros (el. b. t. 1, l. 13) nustatyta, kad mirus pareiškėjo tėvui, K. P. atvyko į notaro A. B. kontorą 2023 m. birželio 21 d. Notarų kontoroje jam buvo suteikta konsultacija dėl tėvo palikimo priėmimo, nurodant, kad pareiškėjas negali priimti tėvo palikimo, kadangi jis neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus misto civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjui buvo išduotas gimimo įrašą liudijantis išrašas, kuriame K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nurodytas jo tėvu (el. b. t. 1, l. 110). Suinteresuoti asmenys neginčija to, kad šis dokumentas patvirtina pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiuoju K. P. (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
13. 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas atvyko į notaro A. B. kontorą antrą kartą ir parašė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo K. P. palikimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis žino, jog tėvas visą savo turtą paliko testamentu kitam asmeniui, kad pareiškėjui reikalingas išlaikymas dėl sveikatos negalios ir sunkios materialinės padėties, kad iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. jis kreipsis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo bei išlaikymo nustatymo, siekdamas gauti privalomąją palikimo dalį (el. b. t. 1, l. 14).
14. Pareiškėjo pateiktais dokumentais apie jo turtinę padėtį, nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. jam yra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) (tėvo mirties) buvo nuo 158,90 Eur iki 420,74 Eur į mėnesį. Iš šių išmokų buvo daromos antstolių išskaitos ir pareiškėjui buvo išmokama minėtu laikotarpiu 111,23 Eur – 294,52 Eur suma (el. b. t. 1, l. 16-18; t. 2, l. 117-122).
15. Pareiškėjas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu (el. b. t. 1, l. 20-23). Teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (palikėjo mirties) dieną pareiškėjas taip pat neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. K. P. yra išsiskyręs nuo 2006 m. spalio 20 d., turi vieną pilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 114). Pareiškėjo paaiškinimais, paskutinius tris metus jis gyvena pas draugę. Nuo 2023 m. liepos 28 d. pareiškėjas įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje (el. b. t. 1, l. 19). Pareiškėjas, būdamas 56 m., nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (el. b. t. 1, l. 78, 79).
16. Iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad 2005 m. jis skundėsi čiurnų ir pėdų sąnarių skausmais, sustiprėjančiais judesių metu; blauzdų skausmu ir tynimu; diagnozuota venų varikozė. 2015 m. pareiškėjas taip pat skundėsi kojų čiurnų, blauzdų skausmu; diagnozuota venų varikozė. 2019 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo; 2019 m. gruodžio mėn. – blauzdos kitų sričių žaizda, pareiškėjas skundėsi abiejų kojų, blauzdų skausmais dėl išsiplėtusių paviršinių kojų venų; 2020 m. lapkritį – kita pirminė ginartrozė; 2023 m. pradžioje skundėsi kojos skausmu, diagnozuotas kelio senovitas, vidinė artrozė, II stadijos gonartrozė. 2023 m. sausio – kovo mėn. jam buvo konstatuotos hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas; kita pirminė gonartrozė; plokščia pėda, iškrypimas į išorę (valgus), neklasifikuojamas kitur, čiurna ir pėda, kitas senovitas ar tenosinovitas; padidėjęs transaminazės ir laktatdehidrogenazės kiekis. 2023 m. kovą – 2 tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas, lateralinės kulkšnies lūžis, padikaulio lūžis, 2023 m. balandį – kepenų cista; hepatosteatozė (el. b. t. 2, l. 3-70)
Žemesnės instancijos teismas
17. Antstolių kontorose vykdomi priverstiniai K. P. skolų išieškojimai kreditoriams UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2019 m. birželio 11 d. teismo įsakymą, 2020 m. vasario 10 d. vykdomąjį raštą; UAB „GelvoraSergel“ – pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą, 2013 m. birželio 20 d. teismo įsakymą, 2014 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį raštą, 2014 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą (el. b. t. 1, l. 25-30). Teismo išreikalautais iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas turėjo skolų skirtingiems juridiniams asmenimis, kurios buvo išieškomos priverstine tvarka nuo 2013 m. birželio mėn. Išlaikymas iš jo buvo išieškomas nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (el. b. t. 2, l. 76-105). Iki pareiškėjo tėvo mirties iš pareiškėjo buvo išieškomos priverstine tvarka skolos UAB „Intrum Lietuva“ (390,89 Eur+427,73 Eur), UAB „GelvoraSergel“ (273,81+331,22+238,34+979,06+604,01), PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui (8761,33 Eur), A. S. (42 207,24 Eur, vykdomoji byla sustabdyta), iš viso – 54 213,63 Eur.
18. Teismas, konstatavęs pirmiau nurodytas aplinkybes, visų pirmą pasisako dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo K. P. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Dėl pareiškėjo K. P. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo K. P. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas
19. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
20. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 19 punktas).
21. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 21 punktas).
22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 22 punktas).
23. Vadovaujantis teismų praktika, paprastai įprastiems asmens poreikiams patenkinti būtinos lėšos, lygios vienos minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA) dydžiui (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). 2023 m. MMA yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius). Pareiškėjo teigimu, jo poreikiai tėvo mirties dieną buvo įprasti, todėl, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui savarankiškai pragyventi į mėnesį reikėjo ne mažesnės, nei 633 Eur sumos.
24. Byloje nustatyta, kad tėvo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas gaudavo kur kas mažesnę sumą, nei 1 MMA, t. y. 294,52 Eur (žr. sprendimo 14 punktą), gyveno pas draugę trečius metus, nemokėdamas jai atlyginimo už jos patalpų naudojimą. Pareiškėjas neturėjo kitos gyvenamosios vietos, neturėjo jokio turto, išskyrus kas mėnesį gaunamas pajamas (valstybės pareigūno / karininko pensijos dalį), turėjo priverstine tvarka išieškomų skolų, kurių dydis, teismo paskaičiavimais, viršijo 50 000 Eur.
25. Pareiškėjas, teigdamas, kad tėvo mirties dieną neturėjo galimybės užsidirbti daugiau pajamų, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų. Bylos duomenimis, pareiškėjas išėjo į pensiją 2021 m. gruodžio viduryje, būdamas darbingo amžiaus (55 m.). Jo paaiškinimais, jis nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, bet ieškojo darbo savarankiškai, tačiau jo nerado, nes darbdaviai žiūrėjo į jį nepalankiai. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo parodymai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo išvadai, jog jis neturėjo galimybės įsidarbinti po išėjimo į pensiją. Užimtumo tarnybos viešai skelbiamais duomenimis šioje įstaigoje teikiamos paslaugos ir asmenims, išėjusiems iš tarnybos bei turintiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (žr. https://uzt.lt/darbo-ieskantiems/paslaugos-pareigunams-ir-kariams/214 ). Užimtumo tarnybos tinklapyje nurodoma, kad šios grupės klientai gali gauti visas įprastas paslaugas, taip pat prioriteto tvarka 2 metus naudotis Aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis, kad padidintų savo užimtumo galimybes. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad jis nežinojo, jog galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslaugomis, dėl to nesikreipė į šią instituciją. Pareiškėjas nenurodė teismui aplinkybių, trukdžiusių jam kreiptis į šią instituciją dėl informacijos apie galimą įsidarbinimą po tarnybos. Pareiškėjui nesugebėjus rasti darbo savarankiškai, jis galėjo pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir per tam tikrą laiką surasti darbą, kuriame gautų didesnes pajamas nei jam skirta valstybinė pareigūnų pensija.
26. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2022-2023 m. negalėjo įsidarbinti dėl savo sveikatos būklės, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog jis skundėsi kojų skausmais ir 2005 m., ir 2015 m., ir 2019 m. (žr. sprendimo 16 punktą). Šie skausmai pareiškėjui netrukdė atlikti tarnybines pareigas bei dirbti prižiūrėtoju laisvės atėmimo vietoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas išėjo į pensiją dėl savo sveikatos būklės. Pareiškėjas lankydamasis gydymo įstaigose prieš tėvo mirtį dažniausiai skundėsi tuo pačiu kojų skausmu. Jam buvo diagnozuotos įvairios ligos, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šių ligų pareiškėjas apskirtai negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų. Juolab kad ir tam tikro lygio neįgalumą turintys bei gaunantys neįgalumo išmokas asmenys sugeba rasti papildomą pajamų šaltinį, darbą, atitinkantį jų sveikatos būklę. Pareiškėjas apskritai nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl neįgalumo nustatymo. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad jis nevertino savo sveikatos būklės kaip labai blogos bei sudarančios pagrindą mokėti jam ir papildomą neįgalumo išmoką.
27. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų praeitų sveikatos patikrinimo komisijos įsidarbindamas kitame darbe, taip pat vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Todėl teismas jais nesivadovauja (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
28. Vertinant aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo finansinė padėtis tėvo mirties dieną buvo bloga (jis turėjo daug priverstine tvarka išieškomų skolų), svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo aplinkybių, jog pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalodama, iššvaistydamas turėtą turtą). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo skolos susidarė dėl lėšų skolinimosi iš įvairių juridinių ir fizinių asmenų, bet ne dėl valstybei mokamų baudų, buvus galimiems teisės pažeidimams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar tyčia save žalotų bei švaistytų savo lėšas. Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys apie išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 m. sudaro pagrindą tikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad kitos jo skolos atsirado dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo bei lėšų pragyvenimui stygiaus. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad pareiškėjo skolos, išieškomos priverstine tvarka, pradėjo formuotis dar 2013 m., kai jis jau buvo išsiskyręs ir turėjo prievolę mokėti išlaikymą sūnui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nors K. P. mirties dieną jo sūnui K. P. neužteko gaunamų lėšų savarankiškam pragyvenimui, tačiau pats pareiškėjas, išėjęs į valstybinę pensiją, būdamas darbingo amžiaus, nepasinaudojo galimybe surasti papildomą pajamų šaltinį pvz., per Užimtumo tarnybą. Pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia bloga, kad jis apskritai negalėtų rasti jo galimybes atitinkantį darbą. Pareiškėjas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems jo poreikiams. Dėl to, teismo nuomone, jo prašymas nustatyti, jog tėvo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, negali būti tenkinamas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
30. Teismui atmetus pareiškimo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pasisakytina ir dėl prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti (ne)pagrįstumo.
Dėl pareiškėjo K. P. prašymo atnaujinti terminą tėvo K. P. palikimui priimti
31. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, taip pat kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 10 punktas).
34. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 23 punktas).
35. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas, atvykęs į notaro A. B. kontorą, norėjo ir buvo apsisprendęs priimti tėvo palikimą per įstatymo nustatytą terminą, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokią išvadą leidžia daryti paties pareiškėjo atvykimo pas notarą faktas bei tai, kad notaras atsisakė žodžiu forminti palikimo priėmimą, nes pareiškėjas neturėjo gimimo liudijimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti jo giminystės ryšį su palikėju patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, taip atsitiko dėl to, kad pareiškėjas apskritai tokio liudijimo neturėjo 2023 m. birželio 21 d. Šią išvadą leidžia daryti byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas gavo naują gimimo įrašą liudijantį išrašą 2023 m. birželio 30 d. ir pateikė notarui būtent šį išrašą.
36. Nors pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas parašė prašymą notaro kontoroje, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. K. P.paveldėjimo byloje yra tik vienas pareiškėjo prašymas, parašytas antro apsilankymo pas notarą metu 2023 m. liepos 25 d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam terminui priimti palikimą ((duomenys neskelbtini)). Iš suinteresuoto asmens notaro A. B. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis privalo paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius. Šie paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas galėjo klaidingai suprasti notaro paaiškinimus, manydamas, jog turi paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo atvykimo pas notarą, bet ne nuo tėvo mirties ( (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjas, gavęs naują gimimo įrašą liudijantį išrašą, ir neskubėjo iš karto važiuoti pas notarą.
37. Teismo nuomone, tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nerūpestingi, aplaidūs ir nesąžiningi. Juolab kad pareiškėjas nežymiai praleido terminą palikimui priimti (15 dienų) ir suinteresuotam asmeniui R. P.dar nebuvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Visgi nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kadangi atmestas jo pirmas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, minėto termino atnaujinimas neatitiktų R. P. interesų, kadangi jam atitektų mažesnės apimties turtas, nei buvo paliktas testatoriaus (žr. sprendimo 34 punktą).
38. Teismas, atmesdamas pareiškimą, nepasisako dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. P. motyvų, susijusių su palikėjo priežiūra ir rūpinimusi iki šio mirties, kadangi tai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl CK 5.50 straipsnyje nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo pagal CK 5.57 straipsnį.
39. Atmetus pareiškimą, K. P. bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų nepaskirto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarui A. B. ir R. P..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.