- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1117-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06154-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- E. P., I. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. P. ir I. P. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur negrąžintą avansą, 5 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui, neperžengiant ieškinio sumos ribų. Nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvas, egzistuoja būsima teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes, vadovaujantis viešai skelbiamais finansinių rodiklių duomenimis, matyti, kad atsakovės finansinė situacija nėra gera, fiksuotas nuostolis, todėl ji, tikėtina, nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų. Be to, atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, nuslėpė nuo ieškovų tikrąją statomo namo paskirtį, tai, ieškovų nuomone, patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų E. P. ir I. P. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 25 000 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovais, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu ir privalomų mokesčių mokėjimu valstybei.
3. Teismas nurodė, kad preliminariai vertinant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovų pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
4. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė (25 000 Eur). Atsakovės finansiniai rodikliai nuo 2020 m. prastėja, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kiekvienais metais vis didėja. Duomenys apie atsakovės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį 2021 m. neskelbiami, tačiau tikėtina, kad jos valdomas turtas sumažėjo, kadangi, remiantis pateiktais Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise šiuo metu valdo 2 poilsio pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), ir vienas jų – dėl kurio su ieškovais buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o kitas turtas perleistas. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai tretiesiems asmenims lygūs turimam turtui, nuostoliai kiekvienais metais didėjo ir 2020 metais siekė 78 424 Eur.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad atsakovei buvo pareikšti kitų kreditorių reikalavimai dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi sunkumų vykdant sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Tikėtina, kad atsakovei perleidus šiuo metu turimą nekilnojamąjį turtą, jai gali būti sudėtinga atsiskaityti su būsimais kreditoriais.
6. Pažymima, kad ieškovai kelia klausimą ir dėl atsakovės nesąžiningumo, nurodydami, kad atsakovė 2021 m. gegužės 19 d. preliminariosios sutarties sudarymo metu nurodė informaciją, neatitinkančią Registrų centro duomenų, t. y. nenurodė tikros nekilnojamojo daikto paskirties ir teisinės formos.
7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sklandus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9489-965/2021 ir netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės 2020 metinę finansinę atskaitomybę. Be to, vienų metų finansinės atskaitomybės tikrai nepakanka padaryti išvadoms apie įmonės vystymosi dinamiką.
8.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovės 2020 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina šiuos faktus: a) 2018 metais įmonė neturėjo ilgalaikio turto, 2019 metais ilgalaikio turto vertė – 139 000 Eur, 2020 metais ilgalaikio turto vertė – 662 000 Eur; b) nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 2018 m. iš viso – 40 168 Eur, 2019 m. – 164 988 Eur, 2020 m. – 667 635 Eur. Atsiskaitomųjų metų pelnas (nuostoliai) traukiami į balansą, nepaisant 70 664 Eur atsakovės nuostolių patirtų 2020 metais, jos nuosavas turtas 2020 metais, lyginant su 2019 metais, padidėjo 502 377 Eur ir šis rodiklis buvo prieš tai sumažintas 70 664 Eur nuostolių suma.
8.3. Apeliantė pažymi, kad 2020 metų nuostoliai atspindi tik vieną dalyką – atsakovės veiklos specifiką. Atsakovės veikla priklauso nuo projektų vykdymo pradžios ir pabaigos. Projektų vykdymo pradžioje (statybų pradžioje) statytojai įprastai patiria nuostolius, o projektų vykdymo pabaigoje (po pastatytų objektų pardavimo) – pelną.
8.4. Nurodoma, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai po reikalavimo atsiradimo, t. y. bandė paslėpti turtą ar kitaip išvengti įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai ir įrodymai apie tai bus pristatyti teismui.
8.5. Apeliantė pažymi, kad jos veikla yra neįmanoma be bendradarbiavimo su statybos įmonėmis. Jos nuomone, neteisinga buvusius ginčus su rangovais naudoti neigiamam atsakovės charakterizavimui.
Atsiliepimas
9. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybės įvykdyti teismo sprendimą, reikia vertinti ne tik ir ne tiek 2019–2020 m. balanso duomenis, bet aktualius einamųjų 2021 metų duomenis. Pažymima, kad atsakovė, turėdama galimybę parengti ir pateikti teismui pirmų 9 šių metų mėnesių finansinių ataskaitų rinkinį, to nepadarė ir vietoje to pateikė 2019 m. finansinius dokumentus, kurie neparodo šią dieną esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties ir jos perspektyvų.
9.2. Pažymima, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2021 m. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 7 d. atsakovė sudarė net 7 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, tai, be abejo, turi esminės reikšmės atsakovės turtinei padėčiai. Be to, nesant įmonės finansinių duomenų už 2021 metus, negalima daryti prielaidos, kokia apimtimi už parduotus objektus gauti pinigai yra likę įmonės balanse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
13. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovai nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jų manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
16. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovams palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 25 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro absoliutaus pagrindo preziumuoti, jog kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1631-826/2019).
18. Atsakovė, atskiruoju skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie įmonės finansinę padėtį, pateikė teismui atsakovės 2020 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas 2021 metų rugsėjo mėnesį, todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę parengti ir pateikti teismui pirmų 2021 metų mėnesių finansinius dokumentus. Atsakovės pateikti 2019 metų duomenys negali būti laikomi aktualiais, o vertinant juos kartu su 2020 metų duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie duomenys patvirtina gerą skolininkės turtinę padėtį, tuo labiau, iš pateiktų duomenų negalima prognozuoti stabilios būsimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties ir jos perspektyvų.
19. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turimais viešai prieinamais duomenimis pagrįstai nustatė, jog atsakovės finansiniai rodikliai nuo 2020 m. prastėja (įmonės pardavimo pajamos sudarė 30 000 Eur, grynas nuostolis – 78 424 Eur, ilgalaikis turtas – 662 000 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kiekvienais metais vis didėja ir 2020 metais siekia 623 901 Eur. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą ir nesutikdamas su teismo nutartimi, nepaneigė teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų apie einamąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę / finansinę padėtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog ieškovai kelia klausimą dėl atsakovės nesąžiningumo, akcentuodami, kad atsakovė 2021 m. gegužės 19 d. preliminariosios sutarties sudarymo metu nurodė informaciją, neatitinkančią VĮ Registrų centro duomenų, t. y. nenurodė tikros nekilnojamojo daikto paskirties ir teisinės formos. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad preliminarios sutarties vykdymo klausimai yra ginčo nagrinėjimo dalykas. Paaiškinimų, faktinių argumentų pagrįstumas bus sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės, todėl ieškovo nurodomų aplinkybių apie klaidingos informacijos pateikimą preliminarios sutarties sudarymo metu negalima laikyti pagrindu pripažinti atsakovės nesąžiningumą.
21. Tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sklandus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, netaikius nurodyto turto arešto, atsakovė turėtų galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.
22. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog jos nuosavas turtas 2020 metais, lyginant su 2019 metais, padidėjo 502 377 Eur, byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog 2021 m. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 7 d. atsakovė sudarė net 7 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tai turi esminės reikšmės atsakovės turtinei padėčiai, o atsakovei neteikiant duomenų apie įmonės finansinę padėtį 2021 metais, negalima daryti išvados, jog gauti pinigai už parduotus objektus yra likę įmonės balanse. Vertinant nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovei perleidus šiuo metu jos turimą nekilnojamąjį turtą, įmonei gali būti sudėtinga atsiskaityti su būsimais kreditoriais.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad, atsižvelgiant į teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, neteisinga buvusius atsakovės ginčus su rangovais naudoti neigiamam atsakovės charakterizavimui. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog atsakovei buvo pareikšti kitų kreditorių reikalavimai dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, vertinant visumos įrodymų kontekste, patvirtina, kad atsakovė turi sunkumų vykdant sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, nepaneigė, kad ji neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.
24. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 25 000 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovais bei vykdyti privalomuosius mokėjimus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.