Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.12.2.1; 2.12.2.8.

2026 m. balandžio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 46 MGL (1732,36 Eur) bauda;

2. 2025 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą - nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis faktinėje buvimo vietoje laiku nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 2 metus naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 21 d. Bausmę atlikęs, baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2027 m. kovo 20 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. E. 2026 m. kovo 20 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2025 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra vairuoti kelių transporto priemones 2 metus (iki 2027 m. kovo 20 d.), ir 2025 m. gegužės 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje būdamas pasirašytinai supažindintas su jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, 2026 m. kovo 20 d. apie 12:20 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus (2,44 prom.), taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis P. E. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kovo 20 d. jam draugas S. K. pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, jo reikalais. Jie išvažiavo, jis susitvarko savo reikalus. Ten gyveno jo draugas S., senai su juo buvo matęsis, užsuko pas jį. Automobilį vairavo draugas, neplanavo, kad automobilį į namus vairuos jis. Jie pabuvo pas draugą, S. su draugu išgėrė, jis iš pradžių negėrė. Draugą S. nuvedė į automobilį miegoti, nes buvo neblaivus. Draugas jam pasiūlė išgerti kokteilį su brendžiu ar viskiu, jis išgėrė dėl streso, vėliau kitą, po to dar. Automobilio rakteliai buvo ant stalo, draugas miegojo, jam taip „susišvietė“, kad gali parvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), važiuoti automobiliu buvo jo paties sprendimas. Kad jam atimta teisė vairuoti jis žinojo, bet tuo momentu jam kitaip atrodė. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), sustabdė policija. Nustatyto neblaivumo neginčija, jam nekyla abejonių, kad buvo neblaivus. Praeitas įvykis jam buvo netikėtas, netikėjo, kad tiek galėjo įpūsti, (duomenys neskelbtini) metus vairuoja, sportuodavo, neturėjo tokių reikalų, gailisi, kad taip blogai pasielgė. Automobilis kurį vairavo priklauso draugui S.. Kada jis vairavo automobilį, draugas miegojo ir nieko nesuprato. Sustabdžius pareigūnams, jis žadino draugą. Mano, kad automobilio vertė su PVM - 2330 Eur, teisingai įvertinta pagal „Emprekis“ pažymą, esančią byloje. Su įtvaru ant kairės kojos vairavo automobilį. Dirbti dėl kojos negalėjo 1 metus 8 mėnesius, gegužės 14 d. suplanuotas vizitas į (duomenys neskelbtini), į gydymo įstaigą, tarsis dėl kojos operacijos datos, gali būti, kad bus vasarą. Operacija bus dėl geležinio strypo įdėjimo nuo kelio iki pėdos. Po operacijos reabilitacija gali užtrukti ilgiau nei pusę metų. Negali kojos laikyti nuleistos, nes užtirpsta. Vaikščioti gali ramentų pagalba. Vartoja vaistus nuo skausmo, spaudimo, taip pat dėl miego. Alkoholį vartoja ne dažnai. 2018 m. metais teismo paskirtą piniginę baudą - 1732 Eur yra sumokėjęs. Jeigu būtų nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę, jis stengtųsi sumokėti. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Labai gailisi, kad taip neprotingai pasielgė, dėl to smerkia save, gėda prieš šeimos narius, draugus. Nori, kad kuo greičiau sugytų koja, pradėtų dirbti ir teisingai gyventų. Dėl to padarė išvadas ir daugiau, taip nebesielgs gyvenime. Jeigu būtų skirtas gydymas, kursų lankymas dėl žalingo įpročio vartoti alkoholį, jis sutiktų.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo P. E. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

kaltinamasis P. E. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. kovo 19 d. iš vakaro su pažįstamu S. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajone, S. darbo tikslais ir tuo pačiu po to užvažiavo į svečius pas pažįstamą S.. S. pavardės ir kitų kontaktinių duomenų nepamena. Važiavo su S. automobiliu, kurį pats ir vairavo. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Abu buvo blaivūs. Užsukus pas S., šis su S. pradėjo vartoti alkoholį. Pats kartu su jais alkoholio nevartojo, nes buvo gėręs vaistų. Yra po kojos operacijos ir turi vartoti vaistus. Bevartodamas alkoholį S., nuo jo stipriai apsvaigo, pradėjo snūduriuoti, todėl jį nuvedė iki mašinos ir įsodino, kad pamiegotų. Belaukiant kol S. išsimiegos ir galės važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), susierzino dėl blogų santykių su žmona, dar prisidėjo kojos problemos ir tiesiog pradėjo gerti su S.. S. užmigus, dar išgėrė vienas pats. Gėrė brendį arba viskį, tiksliai nepasakys darydamas kokteilius. Kiek alkoholio išgėrė negali įvardinti, bet nuo išgerto alkoholio jautėsi esantis neblaivus. Tada nervuodamasis ir norėdamas greičiau grįžti į namus spręsti problemas su žmona, S. miegant sugalvojo pats sėsti už vairo ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). S. automobilio rakteliai buvo padėti ant stalo, kur jis prieš tai buvo sėdėjęs, tai pasiėmęs juos su automobilio gale sėdinčiu S. išvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Nors pirminės apklausos metu buvo nurodęs, kad automobiliu važiavo S. sutikimu, tačiau pirmos apklausos metu duodamas parodymus blogai jautėsi ir dėl savo blogos savijautos netiksliai viską paaiškino. Patvirtina, kad S. automobiliu išvažiavo be jo leidimo. Kai sėdo už vairo, S. neblaivus miegojo automobilio gale. Savavališkai išvažiuodamas kartu su automobilyje miegančiu S., neturėjo tikslo pasisavinti automobilio, tikslas buvo kuo greičiau grįžti į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) gale esantį žiedą, pamatė paskui važiuojantį automobilį su įjungtais švyturėliais. Supratęs, kad yra stabdomas pareigūnų, sustojo. Neprisimena ar prie automobilio priėjusi pareigūnė klausė dėl alkoholio vartojimo, bet sutiko pasitikrinti blaivumą ir buvo patikrintas alkotesteriu 2 kartus. Kokie buvo tikrinimo rezultatai nepamena, bet abu kartus buvo daugiau nei 2 promilės. Pareigūnė informavo, kad bus sulaikytas ir iš pradžių nuvedė į tarnybinį automobilį, o vėliau pristatė į areštinę. Būdamas neblaivus automobilį vairavo ne pirmą kartą, 2025 metais, taip pat buvo vairavęs neblaivus, buvo dėl to nuteistas arešto bausme, kurio vykdymas buvo atidėtas, taip pat buvo atimta teisė vairuoti 2 metus. Patvirtina, kad žinojo, kad po teismo sprendimo negali vairuoti 2 metus, taip pat probacijos pareigūnai atvykę uždėti apykoję, pasirašytinai supažindino, kad negali vairuoti transporto priemonių 2 metus. Buvo paaiškinta, kad jei vairuos, nevykdys paskirtos poveikio priemonės ir dėl to yra numatyta atsakomybė. 2026 m. kovo 20 d. sėsdamas už vairo žinojo, kad neturi teisės vairuoti ir yra išgėręs, bet dėl buvusio savo girtumo, tuo metu negalvojo apie jokias pasekmes. Būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Šiuo metu labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (b. l. 103-106);

Liudytojas S. K. parodė, kad P. E. jo pažįstamas. Dėl prieš įvykį vartoto alkoholio ir buvusio girtumo mažai ką atsimena. Prisimena, kad ketvirtadienį, t. y. 2026 m. kovo 19 d. į vakaro pusę, bet tiksliau laiko nepasakys, (duomenys neskelbtini) susitikęs su pažįstamu P. E. pasiūlė jam važiuoti kartu į (duomenys neskelbtini), ir P. sutiko. Dviese važiavo jam priklausančiu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo, nes turėjo susitikimą su žmogumi, bet nepavykus susitikimui, su P. nuvažiavo pas šio pažįstamą ar draugą nežino, kurio pats asmeniškai nepažįsta ir jokių jo kontaktų nežino. Susitikus su P. pažįstamu ar tai draugu, pradėjo kartu vartoti alkoholį. Kokiu adresu buvo neprisimena. Alkoholį vartojo per visą naktį. P. kartu negėrė. Kai dėl vartoto alkoholio stipriai apsvaigo, atsimena, kad P. jį nuvedė į mašiną ir įsodino į priekinę keleivio vietą, kur jis užmigo. Po to atsimena, kad prabudo, kai duris pradarė pareigūnai. Nieko neatsimena ką kalbėjo su pareigūnais, tik atsimena, kad pareigūnai jį išlaipinę iš automobilio kažkur (duomenys neskelbtini) rajone, pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus, o atvažiavęs tralas išvežė jo automobilį. Nežino kur P. prisigėrė, gal su tuo savo pažįstamu, kai jis jau užmigo. Kartu su P. pats alkoholio nevartojo. Kodėl P. būdamas girtas vairavo jo automobilį ir kur P. važiavo nežino, bet P. automobilį vairavo be jo sutikimo. P. automobilį pasiėmė ir vairavo savavališkai. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) su P. nebuvo jokios kalbos, kad P. turės pavairuoti jo automobilį. Pats turi teisę vairuoti ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o ar turi P. nežino, neklausinėjo to (b. l. 50-51);

2026 m. kovo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės D. T. tarnybiniame pranešime dėl įvykio užfiksuota, kad 2026 m. kovo 20 d. vykdydama KET pažeidimų kontrolę taikant neviešą patruliavimo būdą, pagal patvirtintą užduotį (duomenys neskelbtini) m. ir raj., su specialiomis spalvomis nedažyta ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėta specialia transporto priemone „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 12.10 iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesaugiai manevruoja. Netrukus po pranešimo pastebėjo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė Šiaulių AVPK budėtojui, kuris pasakė, jog atvyksta Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK ekipažas, kuris yra netoli. Truputi pavažiavus įjungė automobilyje įrengtus šviesos bei garso signalus ir automobilio „Toyota“ vairuotojas sustojo dešinėje kelio pusėje. Priėjus ir prisistačius asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, taip pat nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsakė, kad nieko prie savęs neturi. Į įvykio vietą atvykęs ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įvykį (b. l. 35-36);

2026 m. kovo 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. G. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus automobilio vairuotojo užfiksuota, kad 2026 m. kovo 20 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini) rajone kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesn. tyrėja I. P., tarnybiniu automobiliu šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kelyje link (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo nesaugiai manevruoja su transporto priemone valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apie 12:20 val. kelio (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km buvo pastebėtas kelkraštyje ekipažas ((duomenys neskelbtini)) ir sustabdytas „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Toliau buvo perimtas įvykis ir priėjus prie automobilio, vairuotojo pusės, už vairo sėdėjo kaip prisistatė esąs P. E.. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Vyrui pirmu putimu nustatyta 2,55 prom., antru 2,44 prom. neblaivumas. P. E. iš pradžių su pažeidimu sutiko, vėliau besiaiškinantis įvykio aplinkybes, atsisėdo į keleivio pusę ir teigė, kad ne jisai vairavo minėtą automobilį. Pasiteiravus asmens kas vairavo automobilį, šis nurodyti nesugebėjo. Taip pat automobilyje, gale keleivio pusėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus (neblaivumą nusistatyti atsisakė) S. K.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso S. K.. Asmuo buvo informuotas apie automobilio nutempimą. P. E. pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Filmuota „body“ (b. l. 37-38);

2026 m. kovo 20 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. E. pasisakė alkoholį vartojęs iš vakaro ir tada, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), asmens neblaivumą, matyti, kad 12.25 val. P. E. nustatytas 2.55 prom. girtumas, 12.41 val., P. E. nustatytas 2.44 prom. girtumas (b. l. 41);

2026 m. kovo 20 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kelyje link (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo su a/m ?? v/n (duomenys neskelbtini) nesaugiai manevruoja (b. l. 31-34);

2026 m. kovo 21 d. „Regitra“ išraše nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. K. (b. l. 46);

VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ gamybos periodas 2005-2009, pasirinkti metai - 2008, kaina be PVM – 1840,70 Eur, kaina su PVM - 2330 Eur (b. l. 47);

2026 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas minėtas kelias ir pilkos spalvos automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis atsuktas į (duomenys neskelbtini) miesto pusę, o galu į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Apžiūrėjus įvykio vietą automobilyje „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų daiktų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio užvedimo rakteliai ir automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini).(b. l. 15-17);

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad P. E. 2025 m. balandžio 25 d. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą. P. E. 2025 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Teismo P. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. kovo 21 d. P. E. 2025 m. gegužės 16 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 54-73).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kaltinamasis P. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pripažįstami įrodymais: liudytojo S. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, jog P. E. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. 2026 m. kovo 20 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas). Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog jis, šiuo atveju vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Aptarta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo P. E. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nes jis žinodamas, kad jam 2025 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus (iki 2027 m. kovo 20 d.) vairuoti kelių transporto priemones, 2025 m. gegužės 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje būdamas rašytinai supažindintas su jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, 2026 m. kovo 20 d. apie 12:20 val., (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,44 prom.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamojo P. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis P. E. padarė dvi nuskalstamas veikas, t. y. vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), kaltinamasis anksčiau teistas, kartą už analogiškos nuskalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 122-128), baustas administracine tvarka, turintis tris galiojančias administracines nuobaudas, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 134-139), nedirbantis (b. l. 140-141). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir jo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad iš ankstesnio teistumo dėl analogiškos veikos tinkamų išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis P. E. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Baigiamųjų kalbų metu gynyba sutiko su pareiškime išdėstyta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija, taip pat sutiko ir su prokuroro pasiūlytomis bausmių rūšimis ir trukmėmis. Nurodė, kad byloje yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o paskirtini įpareigojimai jį motyvuotų ir drausmintų. Bei pažymėjo, kad ankstesni P. E. teistumai nėra pagrindas teigti, kad jis nepataisomas, nes jis kritiškai vertina savo elgesį.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. E. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Naują analogišką nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Pagal 2025 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą nubaustas paskiriant 40 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant keturiems mėnesiams. Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus sąlyginai nedideliam laiko tarpui po to, kai atliko minėtą bausmę, dar nepasibaigus specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – terminui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamąjį vertinti kaip linkusį pažeisti įstatymų reikalavimus asmenį ir galimai turintį problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo.

Vis tik šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Aplinkybės, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje buvo teistas, buvo įvertintos P. E. paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant sankcijos minimumą viršijančią laisvės atėmimo bausmės trukmę. 2018 m. teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, taigi, kitokio pobūdžio veiką. Be to, ankstesni teistumai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.). Naujos analogiško pobūdžio (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) nusikalstamos veikos padarymui įtakos, teismo vertinimu, turėjo netinkami alkoholio vartojimo įpročiai (iki tol tą vakarą nevartojęs, kaip nurodė, alkoholį ėmė vartoti susipykęs su žmona (drauge)). Nors kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai, tačiau patvirtino, jog sutiktų lankyti kursus dėl žalingo alkoholio vartojimo. Registruojasi Užimtumo tarnyboje. Turi du nepilnamečius vaikus. Yra sumokėjęs ankstesniu (2018 m.) nuosprendžiu paskirtą baudą. Pastaruosius apie ketverius metus nėra baustas administracine tvarka. 2026 m. kovo 13 d. viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Stacionaro epikrizėje P. E. diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Nors kairės kojos mobilizacija įtvaru (šešioms savaitėms) bei esama sveikatos būklė neužkrito kelio kaltinamajam įvykdyti nusikalstamas veikas, paminėtina ir tai, kad dėl esamų sveikatos problemų planuojamas tolimesnis gydymas (tai pat ir operacinis), numatytos konsultacijos. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas bausmės (arešto) vykdymo atidėjimas, kuris bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu panaikintas nebuvo, duomenų, kad probacijos laikotarpiu asmuo būtų nesilaikęs probacijos sąlygų, nėra. Matyti, kad aptariamos veikos atveju P. E. vairuoti neketino, iš anksto su atvykusiu draugu buvo sutarta, jog vykstant namo taip pat vairuos jo draugas S. K.. Kaltinamasis vairuoti išgėręs (ir neturėdamas tam teisės) ėmėsi spontaniškai, galimai užvaldytas kilusių neigiamų emocijų. Nors toks elgesys ir vertintinas kaip netinkamas, tačiau šios ir anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad P. E. būdamas prižiūrimas probacijos pareigūnų iš esmės sugebės laikytis teisės aktų reikalavimų. Juolab, kad ir kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog P. E. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje, kurios laikas daug ilgesnis nei laisvės atėmimo bausmės terminas, bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, siekiant kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Prižiūrimas probacijos pareigūnų, lankydamas elgesio pataisos programą jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, imtis elgesio, alkoholio vartojimo įpročių korekcijos. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens vėlesnį pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, savo elgesį vertina kritiškai, nurodydamas, kad padarė dėl to išvadas ir ateityje pažadėjo nebedaryti pažeidimų bei atsižvelgus į kaltinamojo sveikatos būklę, planuojamą atlikti kojos operaciją; sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metamas 6 šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros. Parenkant kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos po to, kai buvo lankomasi svečiuose kitame, nei gyvenama, rajone ir ten vartotas alkoholis, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie P. E. priklausomybę, tačiau alkoholio vartojimo įpročiai vertintini kaip žalingi ir netinkami. P. E. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje (alkoholizmo prevencijos); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 8 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors P. E. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju P. E. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones uždrausta, vairavo transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir atsižvelgiant į tai, kad jau ne pirmą kartą yra teisiamas už vairavimą esant neblaiviam ir net kai teisė vairuoti yra atimta, todėl P. E. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – ketveriems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos atskirtai, jų turinys nesikeičia (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1036/2025).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju P. E. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. (b. l. 45, 46), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė, BK 72 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, byloje nėra duomenų, kad savininkas būtų žinojęs, jog jam priklausančią transporto priemonę kaltinamasis vairuos neblaivus, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Automobilio vertė nustatoma, remiantis viešosios įstaigos „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės „Toyota Avensis“, gamybos periodas: 2005 – 2009 m., kaina su PVM Lietuvoje – 2330 Eur ( b. l. 47). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, P. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2330 Eur.

Kaltinamajam P. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 115-118), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. E. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 20 d., 12.41 val. iki 2026 m. kovo 21 d., 13.37 val. (b. l. 78-82, 83-85). P. E. laikinajame sulaikyme išbuvo daugiau nei 1 dieną (apie 25 val.), todėl šis laikas prilyginamas dviem laisvės atėmimo dienoms (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-891/2024).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui S. K., neribotam naudojimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti P. E. subendrintą – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. E. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. E. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje (alkoholizmo prevencijos);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, P. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, P. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2330 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų).

P. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui S. K., neribotam naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.