Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. (A. L.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. (A. L.) paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrintai su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme – prie nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir A. L. (A. L.) paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi A. L. (A. L.) pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. L. (A. L.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma – 2 600 (du tūkstančiai šeši šimtai) eurų – valstybės naudai.

A. L. (A. L.) paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu – 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2024 m. spalio 25 d. apie 16.28 val., Žaliųjų ežerų – M. Knakfuso gatvėse, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra – 3,45 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis A. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) pakeisti ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 13 d.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ankstesnėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-2184-1155/2024) A. L. buvo paskirtos kardomosios priemonės, viena iš jų – specialios teisės sustabdymas. Minimoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistojo apeliacinį skundą, į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminą įskaitytas A. L. byloje taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios momento.

1.2. Kadangi, kaip ir matyti iš Skundžiamo nuosprendžio turinio, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės A. L. nėra atlikęs, nuteistojo vertinimu, šioje byloje apylinkės teismas nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl kardomosios priemonės taikymo laiko įskaitymo į paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors subendrino abejais nuosprendžiais paskirtas pagrindines bausmes. Pažymima, kad nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki šiol, yra realiai suvaržyta nuteistojo galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apelianto nuomone, šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai jam realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, o ankstesnėje byloje tai buvo padaryta 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu. Kartu cituojant teismų praktiką, nurodoma, kad A. L. uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas ne nuo Skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo 2024 m. gegužės 13 d.

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 17 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio atsiliepimas į nuteistojo A. L. apeliacinį skundą. Atsiliepime, be baudžiamojo įstatymo normų bei kasacinio teismo praktikos, aktualios nagrinėjam klausimui, citavimo, nurodoma, kad nėra jokio teisinio pagrindo skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminą, nuo kitoje baudžiamojoje byloje (šiuo atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17883-24) taikytos kardomosios priemonės — specialiosios teisės sustabdymo taikymo laikotarpio, t. y. nuo 2024 m. gegužės 13 d. Vis tik, prokuroro vertinimu, tikslinga (reikalinga) A. L. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą įskaityti į kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo A. L. atžvilgiu laikotarpį, t. y. nuo – 2024 m. spalio 28 d., iki Skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų nekelia, neginčija ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės rūšies bei dydžio, subendrintų bausmių dydžio, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiavimo tvarka, o būtent taikymo pradžios terminu, prašydamas jį skaičiuoti nuo tos dienos, kai nuteistajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo ankstesniu procesiniu sprendimu nustatytos taikymo pradžios dienos.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins Skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

3. Nagrinėjamos klausimo kontekste aktualus nuteistojo skunde minimas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis, priimtas jo – A. L. atžvilgiu. O būtent, iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, be kita ko, A. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2024 m. gegužės 13 d. Šioje nagrinėjamoje baudžiamoje byloje A. L., nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, prašo ir savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais, o būtent tuo, kad: 1) uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai jam realiai buvo atimta tokia teisė, t. y. nuo ankstesnėje byloje pritaikytos kardomosios priemonės pradžios – 2024 m. gegužės 13 d.; 2) pirmosios instancijos teismas nors ir subendrino abejais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau nepagrįstai neįskaitė (nesubendrino) kardomosios priemonės (baudžiamojo poveikio priemonės) – ankstesnėje byloje, taikymo laiko.

4. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios pirmiausiai pažymi, kad iš tiesų kaip teigia nuteistasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, Nr. 2K-155-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-357-489/2018, Nr. 2K-363-222/2018, Nr. 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Iš paminėtos kasacinės instancijos teismo praktikos išplaukia, jog yra pagrindas įskaičiuoti kardomosios priemonės terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kadangi kardomųjų priemonių (vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones turinį. Vis tik, šioje konkrečioje byloje susiklostė visiškai kitokia situacija, o nuteistojo reikalavimas yra nepagrįstas. Gi nagrinėjamu atveju, svarbu akcentuoti, jog A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 25 d., automobilį vairavo apskirtai neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kai jam tokia teisė atimta paties nuteistojo akcentuojamu ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Šiuo pagrindu darytina išvada, jog šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. spalio 28 d. nutarimu kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – A. L. (b. l. 120–121) negalėjo būti paskirta, nes nėra galimas sustabdymas teisės, kurios asmuo neturi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Minimoje nutartyje pažymėta ir tai, kad visgi, nei baudžiamasis įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs, tačiau tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Taigi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis skiriasi. Todėl nagrinėjamu atveju, A. L. netgi nekeliant klausimo dėl nuo ankstesniame procese pritaikytos kardomosios priemonės termino skaičiavimo pradžios, o prokurorui atsiliepime nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos – 2024 m. spalio 28 d., A. L., kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti kelių transporto priemones (praradusiam tokią teisę), baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžia galėtų būti skaičiuojama, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

5. Galiausiai nuteistojo teiginiai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia turėtų sutapti su ankstesnėje byloje pritaikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžia, t. y. 2024 m. gegužės 13 d., kartu įskaitant ir taikymo laikotarpį, yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės, juo labiau paskirtos skirtinguose procesuose, negali būti bendrinamos. BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tiek BK 63 straipsnis, tiek BK 64 straipsnis, kuriuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas ir subendrino atskirais nuosprendžiais A. L. paskirtas bausmes, numato bausmių, o ne baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo taisykles, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – skiriama iš naujo, o ne bendrinama su ankstesniais teismo baigiamaisiais aktais paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nurodytų aplinkybių pagrindu tiek skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, tiek ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) negali būti bendrinamos, jų turinys nesikeičia ir jos vykdomos atskirai.

6. Vis dėlto, nepaisant nurodytų aplinkybių, jog nuteistojo A. L. apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės trukmės pradžios skaičiavimo momentą. BK 68 straipsnio 4 dalis nustato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jei uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Gi Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas bus pradėtas vykdyti tik tada, kai nuteistasis atliks jam paskirtą bausmę, todėl atsižvelgiant į paminėtas nuostatas pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad draudimas naudotis specialia teise turi būto skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo dienos. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šioje dalyje pakeitus Skundžiamą nuosprendį būtų neabejotinai pabloginta nuteistojo padėtis. Apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2011, Nr. 2K-276/2012, Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-278-788/2018, Nr. 2K-122-489/2022), todėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo pradžios momentas nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.