Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 3 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine 6 MGL (780 Lt) baudos bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 8 MGL (301,28 Eur) baudos bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme (2022 m. lapkričio 7 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 5 mėn. 28 d. bausmės),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. gegužės 12 d. apie 5.00 val., Vilniuje, ties Šiaurės g. pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,10 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. L. savo kaltę pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino pilnai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad buvo išgėręs degtinės, gėrė dviese su draugu, išgėrė gal po 1 l. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus. Su alkoholio vartojimu problemų neturi. Dabar dirba du mėnesius pagal darbo sutartį, o anksčiau dirbo su verslo liudijimais (duomenys neskelbtini). Su baudžiamuoju įsakymu sutiko, tik norėjo, kad būtų atidėtas bausmės vykdymas iki sausio mėn., kol baigsis darbo sezonas, kad spėtų užsidirbti pinigų. 2023 m. baigėsi jo probacija. Savo elgesį vertina neigiamai. Jis iš namų išvažiavo blaivus, galėjo likti pas draugą nakvoti. Neatsimena, kaip ir kodėl vairavo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 13 d. apklaustas įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad teisę vairuoti turi, tačiau su savimi vairuotojo pažymėjimo neturi, jau kurį laiką nežino, kur jis yra, jei kur nors jį suras, pristatys. 2024 m. gegužės 12 d. apie 04.50 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) (neprisimena tikslaus adreso), kur gyvena jo draugas. Draugo duomenis suteikti atsisako. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kur gyvena jis pats. Alkoholį vartojo pas draugą. Pas jį nuvyko būdamas blaivus, apie 23.00 val. pas draugą vartojo degtinę, išgėrė apie 1 l. Dėl ko sėdo į automobilį, neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Prisimena tik tai, kad vairuojant automobilį jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra jo sesuo A. L. Automobiliu naudojasi jis, bet automobilis registruotas jo sesers vardu, sesuo automobilį pirko iš savo pinigų. Sesuo gyvena kartu su juo, matė, kaip jis išvažiuoja iš namų, tačiau, kaip jau minėjo, tuo metu buvo visiškai blaivus. Taip pat neprisimena, ar draugas, pas kurį vartojo alkoholį, matė, kaip jis išvažiuoja būdamas neblaivus, nes neprisimena paties fakto, kaip įsėdo į automobilį. Nori pabrėžti, kad niekada gyvenime nėra taip elgęsis, sėdęs už vairo būdamas neblaivus. Dėl įvykio labai gailisi ir pergyvena (t. 1, b. l. 57–59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 14 d. apklausta liudytoja A. L. parodė, kad jai žinoma apie tai, jog jos brolis A. L. vairavo jai priklausantį automobilį neblaivus. Tuo metu ji buvo namuose, miegojo. A. L. naudojasi jos automobiliu su jos žinia. Kaip įprastai, 2024 m. gegužės 11 d., kažkuriuo metu jos brolis pasiėmė jos automobilį ir išvažiavo savais reikalais. Ji matė, kaip jis išvažiavo, nežino, kiek buvo valandų, tačiau dar buvo šviesu. A. L. buvo visiškai blaivus, dienos metu jokio alkoholio nevartojo. 2024 m. gegužės 12 d. apie 10.00 val. atsikėlusi sužinojo apie įvykį. Brolis buvo namuose, miegojo, po to, atsikėlęs jai papasakojo, kas nutiko. A. L. labai galėjosi dėl įvykio, pats nesuprato, kodėl sėdo prie vairo neblaivus, toks elgesys jam tikrai nebūdingas. Matė, kaip jis dėl įvykio pergyvena (t. 1, b. l. 45–48).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-o veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 12 d. apie 04.56 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojų gavo nurodymą vykti į Batoro g., Vilniuje, nes link Naujosios Vilnios pusės vairuoja nesaugiai manevruodamas „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 12 d. apie 05.00 val. ties pastatu, Šiaurės g. 6, Vilniuje, buvo sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pradėjus bendrauti su vairuotoju, buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, sklindantis iš jo burnos, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Drager“, pirmojo pūtimo metu 05.17 val. vairuotojui buvo nustatytas 3,31 prom. girtumas, o antrojo pūtimo metu 05.28 val. – 3,10 prom. girtumas (t. 1, b. l. 5).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-io policijos komisariato 2-o veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2024 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 12 d. apie 05.00 val. nuvykus į S. Batoro g., pastebėjo šia gatve važiuojantį bei į Šiaurės g. įsukantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė ties Šiaurės g. namu Nr. 6. Priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjo vyriškis (automobilyje daugiau asmenų nebuvo), kaip vėliau paaiškėjo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, paprašius išlipti iš automobilio, asmuo svirduliavo, pripažino, kad maždaug prieš pusvalandį gėrė alkoholinius gėrimus, nenurodė kokius. Vėliau tikrinant blaivumą A. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (antru pūtimu – 3,10 prom.) (t. 1, b. l. 30–31).

Iš 2024 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 13–24).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kamera užfiksuoti vaizdo įrašai „PSS-20240512-050413UTC+0300“, ,,PSS-20240512-062032UTC+0300“, ,,PSS-20240512-053413UTC+0300“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 37–39).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Pranešėjas, be kita ko, nurodo, kad stebi automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis „po kelią visą mėtosi“, „mėtosi per juostas va, vos avarijos nepadarė“, „gana greit važiuoja, vos į sieną neįvažiavo, bijo važiuot arti“, „labai greitai pradėjo važiuoti“, „Audi“ vairuotojais vos nepadarė „kaktomūšos“ vieną kartą, kad akivaizdu, jog vairuotojui kažkas negerai“. Detalesnė apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 40–42).

Iš 2024 m. gegužės 12 d. neblaivumo nustatymo akto, taip pat alkotesterio rodmenų nustatyta, kad A. L. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. L. alkotesteriu „Alcotest Drager“ Nr. ARKL-0711 2024 m. gegužės 12 d. 05.17 val. nustatytas 3,31 prom. girtumas, o 05.38 val. – 3,10 prom. (t. 1, b. l. 25, 26–29).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2022 m. kovo 29 d. yra A. L. (t. 1, b. l. 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2024 m. gegužės mėn. vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „Audi A6 1.9 TDI“ kaina Lietuvoje su PVM buvo 1930 Eur (t. 1, b. l. 36).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. gegužės 12 d. apie 5.00 val., Vilniuje, ties Šiaurės g. pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,10 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos A. L. parodymai, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-io policijos komisariato 2-o veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. gegužės 12 d. tarnybinis pranešimas, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-io policijos komisariato 2-o veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2024 m. gegužės 12 d. tarnybinis pranešimas, 2024 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2024 m. gegužės 12 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Teismas apibendrina, kad kaltinamojo A. L. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pagal pranešėjo Bendrajam pagalbos centrui nurodytą informaciją, kaltinamasis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruodamas, sudarydamas avarines situacijas, didindamas greitį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – daug kartų trauktas atsakomybėn užsienyje, 7 kartus teistas Lietuvoje, paskutiniu teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos metams po to, kai, jį lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos, jam buvo taikoma probacija, kurios metu Probacijos tarnyba du kartus kreipėsi į teismą su teikimais dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nes A. L. nesilaikė probacijos sąlygų ir vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 71–91, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), per 3 metus administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 94‑95), nuo 2024 m. balandžio 12 d. dirba pagal terminuotą darbo sutartį iki 2024 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 5–6, 17–18), anksčiau šią veiklą vykdė pagal verslo liudijimus (t. 2, b. l. 7–16, 20–23), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis neigia alkoholio vartojimo problemą, nors, kaip jau buvo nurodyta, net ir gresiant lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos panaikinimui, toliau vartojo alkoholį, nagrinėjamoje byloje jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis pats teigia net neprisimenantis, kaip ir kodėl sėdo prie automobilio vairo neblaivus, kas rodo, kad jis savo elgesio nekontroliuoja, atitinkamų išvadų dėl to nedaro. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant maksimalią, nustatytą už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. L. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. L. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam skirtinos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo nurodyta, A. L. praeityje ne kartą teistas, kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, tyčia nusikalto nepraėjus nė metams po jo atžvilgiu taikytos probacijos jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, jam skiriamos bausmės ir taikyta probacija savo prevencinės paskirties neatliko.

Taip pat teismas atkreipia kaltinamojo A. L. dėmesį, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindus ir sąlygas nustato BPK 338 straipsnis, ir toks klausimas pagal minėto straipsnio 3 dalį gali būti sprendžiamas tik teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60–63, 64–67), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad A. L. veiką padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairuodamas pavojingai manevravo, sukėlė avarines situacijas, taip pat didindamas greitį, kartu atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų su puse metų draudimo naudotis specialia teise terminas, šį terminą pradedant skaičiuoti (skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai A. L. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu skirtiną bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. L., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L., asmeninės nuosavybės teise priklauso jo seseriai A. L. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog A. L. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2024 m. gegužės mėn. duomenimis, vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „Audi A6 1.9 TDI“ kaina Lietuvoje su PVM buvo 1930 Eur. A. L. pasielgė itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo būsenos, vairuodamas pavojingai manevravo, sukėlė avarines situacijas, didindamas greitį, sukeldamas realų pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1930 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. L. (A. L.), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. L. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant (paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai A. L. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. L. paskirtas kartomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo;

2) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1930 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą (per Lietuvos antstolių rūmus) dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

3) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.