Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant (paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai A. L. atliks jam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš jo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą, įpareigojant šią pinigų sumą sumokėti ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės sušvelninimo, o apeliacinio skundo dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo, palaikė; nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašydamas paskirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį; taip pat akcentuoja, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarimo paskirti kardomąją priemonę, t. y. 2024 m. gegužės 14 d. (past. – nutarimas priimtas 2024 m. gegužės 13 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

9. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. L. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta ir tai, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė esant nustatytam sunkiam neblaivumo laipsniui, o iš pranešėjo skambučio Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad nuteistasis vairavo automobilį pavojingai manevruodamas, sudarydamas avarines situacijas, didindamas greitį (1 t., b. l. 40–41). A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju vertintini ir A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. L. Lietuvos Respublikoje yra teistas penkis kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme; taip pat ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn užsienyje (1 t., b. l. 71–91). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad paskutiniu nuosprendžiu A. L. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o 2022 m. lapkričio 7 d. jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, atlikus 3/4 bausmės, t. y. prieš penkis mėnesius ir dvidešimt aštuonias dienas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nuteistojo buvo padaryta praėjus tik vieneriems metams po to, kai probacijos metu dėl jo Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su prašymais dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, kadangi A. L. nesilaikė probacijos sąlygų, vartojo alkoholį (1 t., b. l. 71–91). Remiantis byloje esančia administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus, A. L. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebaustas (1 t., b. l. 94). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. L. nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. birželio 28 d. dirbo UAB „H.“, kelio darbininku (2 t., b. l. 5–6, 17–18), anksčiau panašaus pobūdžio veiklą vykdė pagal verslo liudijimus (2 t., b. l 7–16, 20–23). Apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą byloje duomenų nėra.

10. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos paminėtos aplinkybės skundžiamoje nutartyje buvo teisingai įvertintos kaip rodančios, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau nuteistajam taikytos, be kita ko, švelnesnės bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas), teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Įvertinus atitinkamas aplinkybes, spręstina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

11. Apeliaciniame skunde A. L. taip pat nurodo, kad laisvėje yra labai reikalingas savo šeimai, kartu su sutuoktine augina mažametę dukrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis yra pateikęs gimimo įrašo liudijimą, pagal kurį A. L. ir O. Z. turi dukrą J. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 55). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad nuteistasis turi mažametę dukrą ir kaip pats nurodo, yra reikalingas savo šeimai, neatsirado netikėtai, t. y. ši aplinkybė egzistavo ir nuteistajam buvo žinoma nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė A. L. pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam A. L. gali būti pasiekti skiriant arešto bausmę ir nustatant maksimalų šios bausmės už nusikaltimą terminą – devyniasdešimt parų (past. – kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta vienu trečdaliu). Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. L. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Spręstina, kad A. L. tiek paskirta bausmės rūšis, tiek nustatytas jos terminas yra pagrįsti ir proporcingi nusikaltimo pavojingumui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo pradžios

13. Pirmosios instancijos teismas kartu su arešto bausme A. L. paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant (paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai A. L. atliks jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės taikymo laiko įskaitymo į nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistojo nuomone, nuo 2024 m. gegužės 14 d., kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė (specialios teisės sustabdymas), tada ir buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl minėta data turi būti laikoma paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžia.

14. BPK 134¹ straipsnyje („Specialiosios teisės sustabdymas“) nustatyta: 1. Specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. 2. Asmeniui, kuriam paskirtas specialiosios teisės sustabdymas, pažeidusiam šią kardomąją priemonę, kartu su specialiosios teisės sustabdymu gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

15. A. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134¹ straipsniais, buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 64–65). Tą pačią dieną A. L. nutarimas paskelbtas ir įteiktas jo nuorašas (1 t., b. l. 66). Skundžiamu nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemonę. BPK 134¹ straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-279-1073/2020).

17. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepasisakyta dėl kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo laiko įskaitymo į nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl tos priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis dalyje yra keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu – į A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams terminą įskaitant jam byloje taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį – nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki arešto bausmės vykdymo pradžios momento (past. – vieną kardomosios priemonės dieną prilyginant vienai baudžiamojo poveikio priemonės dienai).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio A. L. dalį – į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams terminą įskaityti A. L. byloje taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį – nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios momento (vieną kardomosios priemonės dieną prilyginant vienai baudžiamojo poveikio priemonės dienai).

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.