- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- 1-2125-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42071-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas (paskutinius kartus):
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. spalio 26 d., (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, taikant intensyvią priežiūrą A. L. paleistas atlikus 3/4 bausmės prieš – 5 mėnesių 28 dienų terminą (2023 m. gegužės 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirta 60 parų arešto bausmė. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams bei išieškota iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 1930 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio A. L. dalis – į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams terminą įskaityta A. L. byloje taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį – nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios momento (įsiteisėjo 2024 m. spalio 23 d., bausmė neatlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu – 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. spalio 25 d. apie 16.28 val., (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra – 3,45 promilių etilo alkoholio koncentracija.
A. L. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. L. dėl padarytos veikos prisipažino, nurodė, kad kaltę pripažįsta. Spalio 25 d. apie 7 val. ryto su draugu išvažiavo į darbą su jo sugyventinės automobiliu „Renault Laguna“ v. n. (duomenys neskelbtini). Būdamas darbe sužinojo, jog nagrinėtos bylos apeliacija buvo atmesta ir jam paliko paskirtą 2 mėnesių arešto bausmę. Dėl šios žinios nusprendė išgerti, gavosi taip, jog prisigėrė. Grįžtant namo jo draugas nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o jam aptemo protas ir jis atsisėdo už vairo. Vėliau prisimena, jog jį sustabdė pareigūnai. Sugyventinė įgijo automobilį, ji pateikė paraišką paskolai ir po savaitės paėmė automobilį. Liudytojas nurodė, jog pirkdamas automobilį jis padavė jam 1000 Eur, tačiau 1000 Eur buvo ne jo, o sugyventinės. Sugyventinė negalėjo išgryninti iš karto 1000 Eur, todėl jis nuvažiavo pas jos sesę pasiėmė iš jos pinigus ir perdavė automobilio pardavėjui.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. spalio 28 d. įtariamojo A. L. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta kaltę. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų aš nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja kartais. Automobilis „Renault“ v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei O. Z.. Ji yra šio automobilio savininkė ir valdytoja. 2024 m. spalio 25 d. apie 7 val. ryto su draugu J. Š., išvažiavo automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), į darbą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Automobilį vairavo draugas J. Sugyventinė O. žinojo, kad ryte jie pasinaudos jos automobiliu ir nuveš darbo įrankius į darbo vietą. Atvykę į darbo vietą, kažkur apie 12 val., jis nusprendė darbo metu išgerti alkoholinių gėrimų, o būtent 0,5 l ir 0,35 l degtinę. Vartojo alkoholinius gėrimus, nes tiesiog norėjo išgerti. Pabaigę darbą (duomenys neskelbtini), apie 15.50 val. automobiliu, kurį vairavo draugas J. nuvažiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Tuomet atvykę prie parduotuvės, draugas J. išėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje. Praėjus kelioms minutėms, nesulaukęs draugo iš parduotuvės, nors jam 2024 m. atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, nusprendė sėstis už automobilio vairo, nežino kodėl taip pasielgė. Išvažiavo vienas automobiliu, siekiant grįžti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryža, išgirdo policijos automobilio garsinius švyturėlius, tad iškart sustojo (duomenys neskelbtini). Jį sustabdę policijos pareigūnai, pasiteiravo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo, nieko neneigė. Tuomet pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė man 3,45 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Su nustatytu girtumu sutinka. Automobilį grąžino jo sugyventinei, o jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 110-112).
2024 m. balandžio 4 d. įtariamojo A. L. apklausos protokole nurodyta, kad visiškai prisipažįsta ir lieka prie savo pirminės apklausos parodymų (b. l. 118-119).
2024 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 25 d. apie 16.26 val., patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) J. Č., iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link (duomenys neskelbtini), važiuoja pilkos spalvos „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio vairuotojas neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo į (duomenys neskelbtini), įvažiuojantį automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarojo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Paaiškėjo, kad automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo A. L.. Kitų asmenų automobilyje „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nebuvo. A. L. nurodė, kad prieš valandą vartojo alkoholinius gėrimus. A. L. apie – 16.40 val., buvo nustatytas 3,69 promilių girtumas, o 17.01 val. – 3,45 promilių girtumas. Patikrinus asmenį nustatyta, kad A. L. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Į įvykio vietą atvyko automobilio „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkė – O. Z., kuri įsipareigojusi saugoti automobilį kol baigsis procesas, pasiėmė automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
2024 m. lapkričio 15 d. liudytojos O. Z. apklausos protokole nurodyta, kad yra A. L. sugyventinė, su kuriuo - (duomenys neskelbtini) metus veda bendrą šeimos ūkį. Automobilis „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, yra šio automobilio savininkė. 2024 m. spalio 24 d. vakare, su A. L. sutarė, kad pastarasis su savo draugu J. Š. pasinaudos jos automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d. apie 8 val. ryte, ji automobilio „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), raktą perdavė J. Š., kuris kartu su A. L. automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į darbą. Apie 16 val., paskambinęs A. L. brolis jai pranešė, kad A. L. jai priklausantį automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo išgėręs ir pastarąjį sustabdė policijos pareigūnai. Nežinojo fakto, kad A. L. ketino vairuoti išgėręs. A. L. brolis jai paaiškino, kur rasti A. L.. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini), pastebėjo jai priklausantį automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai užpildę procesinius dokumentus, automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), grąžino jai. Automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), pirko 2023 metais, kuris kainavo – 2600 Eur. Gali teigti, kad automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), pirko iš savo lėšų. Automobilis „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nėra bendro naudojimo, kurį įsigijo savo asmeniniam naudojimui. A. L. automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, kadangi praėjus keliems mėnesiams po automobilio „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), prikimo, A. L. buvo atimta teisė vairuoti. Taip pat yra savininkė ne tik minėto „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), tačiau ir „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio (b. l. 13-23).
2024 m. lapkričio 18 d. liudytojo A. D. apklausos protokole nurodyta, kad yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d. apie – 16.26 val., patruliuojant su kolega J. Č. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) žiedo link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant link minėto adreso, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), automobilį, kuris įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir priėjus prie automobilio, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarojo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Paaiškėjo, kad automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo A. L., kuris nurodė, kad prieš valandą laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus A. L. alkotesterio matuokliu, apie – 16.40 val., pastarajam buvo nustatytas – 3,69 promilių girtumas, o 17.01 val. – 3,45 promilių girtumas. Nustatyta, kad A. L. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), atsiėmė automobilio savininkė O. Z. (b. l. 25-27).
2024 m. gruodžio 13 d. liudytojo J. Š. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 24 d. vakare, paskambino A. L., kuris paprašė 2024 m. spalio 25 d. ryte, atvažiuoti pas jį į namus ir automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. Z. nuvežti į darbą, t. y., į (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d. apie 9 val., atvyko pas A. L. į namus, kur O. Z. jam davė automobilio „Renault“ raktus. Įsėdo į automobilį „Renault“ ir A. L. nuvežė į nurodytą darbo vietą. Po darbo, maždaug 15 val., nusprendė su A. L. važiuoti namo. Nematė, kad A. L. darbo metu vartotų alkoholį. A. L. jam nesukėlė jokių įtarimų, atrodė žvalus. Važiuojant namo, sustojo šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Išėjo į parduotuvę, o A. L. liko automobilyje „Renault“. Grįžęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad stovėjimo aikštelėje nebėra „Renault“ automobilio. Tuomet pradėjo skambinti A. L., kuris atsiliepęs nurodė, kad stovi sankryžoje, bet nenurodė kokioje, galiausiai numetė ragelį. Po maždaug – 15-20 minučių jam paskambinusi O. Z. informavo, kad A. L. sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 29-33).
2024 m. gruodžio 17 d. liudytojo A. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 25 d. apie 16 val., savo automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link „(duomenys neskelbtini)“. Sustojus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, - 3 eismo juostoje, - 2 juostoje pastebėjo stovintį automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris iki sankryžos kelio žymėjimo linijos buvo sustojęs ne mažiau kaip 10 metrų atstumu, dėl to, automobilis „Renault“ jam sukėlė įtarimų. Minėtoje sankryžoje stovėjo lygiagrečiai su „Renault“ automobiliu. Laukdamas žalio šviesoforo signalo, pasuko galvą į dešinę, nuleido priekinių dešinių durelių lango stiklą ir pastebėjo, kad „Renault“ automobilyje, kurio vairuotojo lango stiklas buvo nuleistas, vairuotojo vietoje sėdi tamsiaplaukis vyras, kuris buvo visu kūnu pasilenkęs į dešinę pusę, o dešinėje rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną, kalbėjosi telefonu. Vairuotojas kalbėjo garsiai, rusų kalba. Vairuotojo kalba jam pasirodė įtartina, todėl pagalvojo, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „Renault“ pajudėjo iš vietos ir dideliu pagreičiu nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo. Tuo metu jis taip pat pajudėjo link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo, (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, (duomenys neskelbtini), važiuodamas toliau stebėjo „Renault“ automobilį, kuris itin greit važiavo - 1 eismo juosta. Tuomet atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) sankryžos ir „(duomenys neskelbtini), saugiai sustojo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu: „112“. „Renault“ automobilis įvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ žiedą nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, o jis taip pat važiavo (duomenys neskelbtini). Jam pravažiuojant pro „(duomenys neskelbtini)“ dvarą, (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į „(duomenys neskelbtini)“ dvaro teritoriją pastebėjo stovintį „Renault“ automobilį. Jis toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po ko, sustojęs 2 kartą paskambino Nr. 112, norėdamas nurodyti, kurioje vietoje yra minėtas „Renault“ automobilis (b. l. 35-37).
2025 m. balandžio 3 d. liudytojo A. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. lapkričio mėn., ketino parduoti savo automobilį „Renault Laguna“, kurio valstybinio numerio nebeprisimena. Skelbimą apie parduodamą automobilį „Renault Laguna“ patalpino „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, po kurio laiko su juo telefonu susisiekė moteris, kurios duomenų neprisimena, kuri buvo susidomėjusi automobiliu. 2023 m. lapkričio mėn., minėta moteris į (duomenys neskelbtini) atvyko su vyru, kurio duomenų neprisimena. Jis ir moteris pasirašė automobilio „Renault Laguna“ pirkimo - pardavimo sutartį. Neprisimena, kas perdavė pirmą sumos dalį – 1600 Eur, tačiau antrą sumos dalį – 1000 Eur perdavė moters vyras. Su vyru buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) prospektą, (duomenys neskelbtini), kur vyro pažįstamas atnešė vyrui 1000 Eur, kuriuos vyras perdavė jam. Viskas įvyko prieš 2 metus, todėl tikslesnių aplinkybių jis neatsimena (b. l. 39-41).
2024 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro – 2024 m. spalio 25 d., garso įrašai pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024 m. spalio 25 d. 16_23_07).mp3“, „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024 m. spalio 25 d. 16_27_36).mp3“, kuriais liudytojas A. Ž. praneša apie baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiriamą - 2024 m. spalio 25 d., įvykį (b. l. 57-58).
2024 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti, 2024 m. spalio 25 d., įvykio metu policijos pareigūnų „Bodycam“ daryti vaizdo įrašai pavadinimu „PSS-20241025-163219UTC+0300“ , „PSS-20241025-165501UTC+0300“ (b. l. 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2024 m. spalio 25 d., įvykio metu policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu darytas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 61-62).
2024 m. spalio 25 d., neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Pirmo tikrinimo metu nustatyta –16.40 val., rezultatas: 3,69 prom. antrojo tikrinimo metu nustatyta – 17.01 val., rezultatas: 3,45 prom. (b. l. 43).
2024 m. spalio 25 d., asmens blaivumo teste Nr. 1351 nurodyta, kad A. L. buvo nustatytas – 3,69 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 44).
2024 m. spalio 25 d., asmens blaivumo teste Nr. 1352 nurodyta, kad kaltinamajam A. L. buvo nustatytas – 3,45 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 45).
2024 m. spalio 25 d., apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas, aprašytas, fotografuotas, kaltinamojo A. L. – 2024 m. spalio 25 d., įvykio metu vairuotas automobilis „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).
2024 m. spalio 28 d., 2025 m. kovo 17 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenimis automobilis „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso liudytojai O. Z. (b. l. 54).
2024 m. spalio mėn., „Emprekis“ pažymos duomenimis, transporto priemonės automobilio „Renault Laguna“, 2012 m., vertė – 4980 Eur (su PVM) (b. l. 56).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Įvykio dieną, ryte su draugu išvažiavo į darbą su sugyventinės automobiliu „Renault Laguna“ v. n. (duomenys neskelbtini). Darbe sužinojęs, jog teismas atmetė jo apeliacinį skundą ir paliko paskirtą 2 mėnesių arešto bausmę, išgėrė 0,5 l alkoholio, o vėliau dar 3,5 l. Grįžtant namo draugas jo prašymu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nupirkti dar alkoholio. Vėliau jis dėl nežinomų aplinkybių sėdo už automobilio vairo ir nuo parduotuvės važiavo apie 5 km, iki kol nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija.
Be A. L. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Ž., O. Z., A. D., J. Š. duoti parodymai. Liudytojas A. Ž. pastebėjęs, jog vairuojamos transporto priemonės vairuotojas galimai yra neblaivus paskambino bendrajam pagalbos centrui. Atvykęs (duomenys neskelbtini) A. D. nurodė, jog gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją ir sustabdžius automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Patikrinus kaltinamojo A. L. blaivumą nustatytą, jog pirmuoju putimu nustatytas – 3,69 promilių neblaivumas, o antruoju – 3,45 promilių neblaivumas. O. Z. patvirtino, jog sutarė su A. L., jog pastarasis su savo draugu J. Š. pasinaudos jos automobiliu „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad jis vairuos transporto priemonę. Įvykio dieną kartu su kaltinamuoju buvęs draugas J. Š. nurodė, jog nematė, kaip kaltinamasis vartojo alkoholį, visgi po darbo užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir palikęs automobilį (kuriame liko kaltinamasis) stovėjimo aikštelėje, grįžęs iš parduotuvės nerado automobilio „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini). Be liudytojų parodymų A. L. kaltę patvirtina ir 2024 m. spalio tarnybinis pranešimas, 2024 m. lapkričio 19 d., 2024 m. gruodžio 27 d., 2024 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriose apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai. Aplinkybę, jog A. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2024 m. spalio 25 d., asmens blaivumo testai Nr. 1351 ir Nr. 1352, 2024 m. spalio 25 d., neblaivumo nustatymo aktas.
Kaltinamajame akte nurodyti liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nepatvirtina A. L. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, todėl teismas jais vadovaujasi tik nustatant transporto priemonės pirkimo-pardavimo faktą.
Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. L. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 1 val. iki įvykio,), t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. L. 2024 m. spalio 25 d. apie 16.28 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra – 3,45 promilių etilo alkoholio koncentracija.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė. Nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi buvo pakeistas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis paskirtos arešto bausmės nėra atlikęs, tai patvirtino ir pats kaltinamasis bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2024 m. spalio 25 d., A. L. turėjo neišnykusį teistumą. Konstatuojama, kad A. L. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas.
A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj į. A. L. ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, be to buvo teistas ir užsienyje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 79-90). Per paskutinius penkerius metus nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 102), vykdo individualią veiklą. Duomenų apie A. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam A. L. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnių, sankcijoje numatytų baudos ar arešto bausmių, nes jos nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos. Be to nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė vos po kelių dienų įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiui, kuriame, be kita ko, asmuo buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas įrodo asmens neatsakingumą bei veiksmų piktybiškumą. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. L. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, įvertinus A. L. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. nėra atlikęs arešto bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Nagrinėjamu atveju A. L. analizuojamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. spalio 25 d. – neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, A. L. atžvilgiu bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. L. šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalis – 30 parų arešto (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) (pridedamos bausmės dalies dydis nustatytas įvertinus minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes) ir A. L. skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
A. L. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,45 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas viršija sunkų girtumo laipsnį (nuo 2,51 promilių). Kaltinamasis įvykio dieną automobilį vairavo dienos metu, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėse, kai eismas yra pakankamai intensyvus, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę atkreipė liudytojo A. Ž. dėmesį, po ko liudytojas net du kartus kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą. Nėra abejonių, kad A. L. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Jo veiksmai įvykio metu rodo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tokios teisės, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių terminui. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 23 d. Nagrinėjamos nusikalstamo veikos padarymo metu (2024 m. spalio 25 d.) A. L. vairavo transporto priemonę nuturėdamas teisės vairuoti. Todėl A. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Analizuojamo nusikaltimo padarymo metu A. L. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja-savininkė remiantis „Regitra“ duomenimis yra O. Z.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sutaręs su sugyventine, jog automobilį įvykio dieną valdys jo draugas ir transporto priemone vyks darbiniais reikalais, šią aplinkybę patvirtino ir pati O. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojas J. Š.. Byloje nėra duomenų, jog ši transporto priemonė yra jungtinė asmenų nuosavybė Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad O. Z. leisdama naudotis automobiliu kaltinamojo draugui būtų žinojusi, jog automobiliu naudosis kaltinamasis būdamas neblaivus ir automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta transporto priemonės „Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo – A. J. ir pirkėjo – O. Z.. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 14 d. įgyto automobilio vertė buvo 2600 Eur (b. l. 18-20). Duomenis, jog automobilis buvo įgytas už 2600 Eur patvirtina ir liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos 2024 m. spalio mėn., transporto priemonės automobilio „Renault Laguna“, 2012 m., vertė buvo 4980 Eur (su PVM), rinkos vertės suma yra žymiai didesnė nei 2023 m. įgyto automobilio Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini) reali kaina.
Todėl, taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos duomenimis ir konfiskuoti automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (4980 Eur), šiuo atveju būtų neteisinga, ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Nagrinėjamu atveju taikant automobilio „Renault Laguna“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą turi būti vadovaujamasi automobilio pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis ir iš A. L. konfiskuoti ,,Renault Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę atitinkančią sumą – 2600 Eur. Teismo vertinimu, toks automobilio vertės konfiskavimas nėra neproporcingai didelis ir nevaržo A. L. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2024 m. spalio 28 d. nutarimu (b. l. 120-121) A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 60 parų arešto bausmės dalį – 30 parų arešto (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir A. L. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad A. L. yra recidyvistas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) – valstybės naudai.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmenos (CD) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.