- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1664-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10223-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-17106-1026/2020 pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „NEO Finance“, AB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 239,36 Eur negrąžintą kredito dalį, 7,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 9,61 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 239,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020 m. rugpjūčio 16 d., 12,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 80,13 Eur administravimo mokestį, 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 23 d., 9,61 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 239,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 105,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo), 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 100,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 170,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 9,61 proc.), 62,25 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 80,13 Eur administravimo mokesčio iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir administravimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. birželio 23 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 239,36 Eur negrąžintą kredito dalį; 7,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.); 12,27 Eur tarpininkavimo mokestį; 80,13 Eur administravimo mokestį; 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.); 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 342,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiama šiais argumentais:
5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 239,36 Eur negrąžinto kredito dalis bei 7,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 23 d.
Šalies argumentai
6. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 9,61 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 239,36 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 16 d.). Ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, reikalavimas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteista 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), o reikalavimas dėl 9,61 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (239,36 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestas.
8. Iš anksto šalių sudarytoje sutartyje numatyta 62,25 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški bei pagrįsta, dėl jos kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, todėl ieškinio dalis dėl likusios 12,27 Eur neapmokėtos tarpininkavimo mokesčio sumos yra pagrįsta.
9. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, taip pat tai, kad ieškovė administravimo mokestį paskaičiavo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, reikalavimas dėl 80,13 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių:
1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 9,61 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 239,36 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 16 d.);
2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 9,61 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 239,36 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) grindė kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo ir šioje dalyje atmetė tokį reikalavimą. Ieškovė, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (170,44 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Paskolos davėjai yra investuotojai. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
1.3. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., todėl ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti tenkintas. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo. Teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas.
1.4. Pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 9,61 procentus. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1 punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (9,61 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos.
1.5. Ieškovės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, ji patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi jam suteikta ir negrąžinta pinigų suma, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
11. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės „NEO Finance“, AB, ir atsakovo R. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 100,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 100,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 170,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 9,61 procentai), 62,25 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 80,13 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė: 239,36 Eur negrąžintą kredito dalį; 7,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.); 12,27 Eur tarpininkavimo mokestį; 80,13 Eur administravimo mokestį; 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.); 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 342,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
17. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimis, kuriomis netenkinti jos ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, t. y. 9,61 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 239,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 16 d.), ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, t. y. 9,61 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 239,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Dėl kitų teismo sprendimo dalių apeliacinio skundo nėra pateikta, todėl šios teismo sprendimo dalys į apeliacijos ribas nepatenka, jų vertinimas ir keitimas nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
18. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai iš atsakovo 9,61 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 239,36 Eur vartojimo kredito sumą, jas skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 16 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių), sprendė, kad ieškovė neįrodė jų realumo.
19. Ieškovė „NEO Finance“, AB, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotas teisės aiškinio taisykles, o taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (170,44 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., todėl ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.
20. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose ieškovė pati nurodė, kad jos negautos pajamos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,67 Eur, kurios paskaičiuotos nuo 2020 m. birželio 23 d. (sutarties nutraukimo diena) iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (kredito termino pabaiga), taikant sutartyje nustatytą 9,61 procentų palūkanų normą. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų.
22. Pažymėtina ir tai, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 9,61 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 239,36 Eur, taip kaip prašo priteisti ieškovė, negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Juolab, kad ir pati ieškovė pateiktuose teismui papildomuose paaiškinimuose savo negautas pajamas, atsiradusias dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus ginčo sutartį, apibrėžia konkrečia pinigų suma, t. y. sutartyje suderėta palūkanų suma, kurią ji būtų iš atsakovo gavusi, šiam tinkamai vykdant sutartį.
23. Akcentuotina, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 23 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
28. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. birželio 23 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Taigi kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Taigi atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei (kredito davėjai) negautas pajamas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. 0,67 Eur nuostolių, paskaičiuotų iki sutarties pasibaigimo termino dienos (2020 m. rugpjūčio 16 d.).
Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų
29. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
31. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
32. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Žemesnės instancijos teismas
33. Aptariamu atveju ieškovė taip pat prašė priteisti 9,61 procento kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dėl kurio dydžio, kaip teigia ji, šalys susitarė vartojimo kredito sutartimi (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga).
34. Šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 9,61 procento dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė, vadovaudamasi nurodyta sutarties nuostata, prašo jai priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, tačiau joje iš esmės pateikiamas paaiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų sampratą („nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“), t. y. ginčo sutarties sąlyga yra dviprasmiška ir neaiški. Be to, matyti, kad kompensuojamų palūkanų dydis yra siejamas ir su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 9,61 procentu. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų aptarusi sutarties sąlygų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio turinį individualiai su atsakovu (vartotoju), kad jam buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 9,61 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (9,61 procentą) kompensuojamąsias palūkanas, nėra.
35. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Kasacinio teismo išaiškina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
36. Aptariamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 9,61 procento kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų pritesimo, apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, skundžiamu sprendimu už akių nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami ieškovės taip cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos ir / ar netinkamai ją aiškino, nėra pagrindo. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (aktualioje ginčui redakcijoje) aiškiai nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
37. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Šiuo atveju kredito sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 9,61 procentą dydžio metinę palūkanų normą viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma), todėl kredito sutartimi buvo nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kredito sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 9,61 procentą dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata taip pat laikytina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
38. Apibendrinant darytina išvada, kad ginčo sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis, apskaičiuojamas taikant 9,61 procentą dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).
40. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šią teisės taikymo klaidą ištaiso ir ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 9,61 procentą dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
41. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. birželio 23 d., kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 9,61 procentų dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 straipsnis), nes jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 0,67 Eur dydžio negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas – reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 0,67 Eur nuostolių, nurodant, kad priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bendros iš atsakovo priteistos sumos, kuri yra 342,80 Eur (342,13+0,67) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Tik apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (9,61 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme peržiūrėjimo
44. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. pripažinus, jog skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (0,67 Eur). Kitoje dalyje, t. y. dėl kompensuojamąja funkciją atliekamų palūkanų, paskaičiuotų nuo ginčo sutarties pabaigos iki visiško jos įvykdymo, priteisimo, apeliacinis skundas netenkintas.
45. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo pareikšti septyni reikalavimai, iš kurių du buvo atmesti. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo konkrečia suma, o ne skaičiuojant jas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 9,61 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 239,36 Eur, dėl ko iš esmės ieškovė gautų didesnę sumą, negu ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, laikytina, kad šis reikalavimas buvo tenkintas (50 procentų). Atitinkamai tenkintų ieškiniu reikalavimų dalis sudarytų 78,60 procentus ((100/7=14,29)x5)+7,15 (14,29x50/100)), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 94,32 Eur (120,00x78,60/100).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
46. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275,00 Eur (75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.
47. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš dalies ir atmetus reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ieškovei priteisiama 25 procentai (du reikalavimai po 50 proc., todėl (50x50/100)+0) jos apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 68,75 Eur (275,00x25/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir papildomai priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, j. a. k. 303225546, naudai 0,67 Eur (nulį eurų 67 ct) nuostolių.
Nustatyti, kad 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 342,80 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Padidinti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, j. a. k. 303225546, naudai priteistas 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 94,32 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 32 ct) sumos.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. rugpjūčio 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (9,61 procentas) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, j. a. k. 303225546, naudai 68,75 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.