Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. atskirojo skundo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalies panaikinimo atsakovui medžiotojų klubui „Baranava“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti medžiotojų klubo „Baranava“ visuotinio narių susirikimo sprendimą, kuriuo ieškovas V. V. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąrašo ir priteisti ieškovui V. V. iš atsakovo medžiotojų klubo „Baranava“ visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu iš esmės sutinka.

3. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismui paskyrus parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje 2022 m. spalio 4 d., 13.30 val., Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose gautas ieškovo V. V. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. vyko visuotinis atsakovo narių susirinkimas, kurio metu atsakovo nariai nusprendė panaikinti skundžiamą sprendimą. Tolesnis šios civilinės bylos nagrinėjimas nebėra tikslingas, kadangi ieškovo reikalavimas panaikinti sprendimą, po civilinės bylos iškėlimo atsakovo jau yra patenkintas gera valia kaip visiškai pagrįstas ir teisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė ieškovo V. V. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, atšaukė paskirtą parengiamąjį posėdį ir priteisė iš atsakovo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ieškovo naudai. Grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalį, tai yra 70,50 Eur.

5. Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl medžiotojų klubo „Baranava“ visuotinio narių susirikimo sprendimo, kuriuo ieškovas V. V. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąrašo, panaikinimo atsakovo buvo įvykdytas iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio, todėl laikė, kad ieškinio atsisakymas nepažeidžia ieškovo intereso, taip pat viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl teismas priėmė tokį ieškinio atsisakymą tuo pačiu nutraukdamas bylą (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Kadangi atsakovas pripažino ieškinio pagrįstumą įvykdydamas ieškinio reikalavimą ieškovui priimtinu būdu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. vykusio visuotinio medžiotojų klubo „Baranava“ narių susirinkimo metu panaikino sprendimą, kuriuo ieškovas V. V. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąrašo, todėl laikė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas. Dėl nurodyto, ieškovui ieškinio atsisakius, atsakovui patenkinus ieškinio reikalavimą gera valia, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovo.

7. Teismas vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, sprendė, kad didžiausia už ieškinio parengimą priteistina suma sudarytų 4324,75 Eur (2,5×1 729,90). Taigi ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma aiškiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą.

8. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė 94 Eur žyminis mokestis bei 4906 Eur su PVM advokato teisinėms paslaugoms, kurios apėmė situacijos teisinį vertinimą ir ieškinio parengimą. Teismas, vertindamas priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, atsižvelgė į tai, kad abiejų proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kad atsakovas gera valia, iš karto reaguodamas į ieškovo ieškinį, sušaukė narių susirinkimą ir panaikino ginčijamą sprendimą, tai yra, patenkino ieškinio reikalavimą be ginčo, į tai, kad pateiktas ieškinys nereikalavo kažkokių ypatingai ilgų laiko sąnaudų ir teisinės analizės, specialių žinių, pagrindžiančių duomenų apie tai, kad buvo rinkti papildomi įrodymai, duomenys ar informacija, ieškovas nepateikė, be to, byloje nebuvo nei vieno teismo posėdžio, todėl nei laiko sąnaudų, nei papildomo pasiruošimo atstovavimui nebuvo, bei atsižvelgiant į teisingumo ministro Rekomendacijas, sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės. Atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo galimybę siekti ginčą su atsakovu išspręsti taikiai, tačiau nebandė ir neieškojo kitų ginčo sprendimo būdų, tai yra nebandė savo teises įgyvendinti nesikreipiant į teismą, o kreipdamasis pirmiausia į atsakovą, kas iš esmės ir sąlygojo itin didelių atstovavimo išlaidų (ieškovui sutinkant mokėti advokatams prašomas priteisti už ieškinio parengimą nurodytas sumas) susidarymą kreipiantis į teismą (ieškovo pasirinkimu). Be to, teismas nemanė, kad ieškinyje analizuojami sudėtingi teisiniai klausimai ar lyginamos, vertinamos ir analizuojamos sudėtingos įstatyminės ar poįstatyminės nuostatos, skirtinga teismų praktika ginčijamu klausimu, kas būtų pareikalavę ypatingai daug fizinių ir laiko sąnaudų. Dėl nurodyto, bei remiantis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijais, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą sumažino ir priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti į iš naujo, tačiau į kitą tos pačios pakopos teismą. Tuo atveju, jeigu pirmasis ieškovo atskirojo skundo reikalavimas nebūtų tenkintas, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Ieškovai mano, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. bylą nagrinėjusi teisėja dirba tame pačiame teisme kaip ir Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas A. D., kuris, kartu su G. J. (atsakovo narys, balsavęs už ieškovo pašalinimą atsakovo 2022 m. kovo 23 d. visuotinio narių susirinkimo metu) yra to paties Rokiškio rajono „Sniegių“ medžiotojų klubo nariai. Teisėjos ir teisėjo A. D. subordinaciai bei kolegiški santykiai galimai lėmė tai, jog, nutartimi buvo nepagrįstai sumažintas ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis.

11. Apeliantas mano, kad teismas civilinėje byloje susiklosčiusias aplinkybes vertino selektyviai, siekiu rasti pagrindą nepagrįstai sumažinti iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų dydį mažino vadovaudamasis menama aplinkybe, jog ieškovas neva nepasinaudojo teise ginčą išspręsti taikia. Priešingai, ieškovas siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 20 d. vykusio atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punktas, tačiau atsakovas atsisakė sudaryti taikos sutartį.

12. Atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė tik todėl, nes suprato, jog ieškinys bus tenkintas pilna apimtimi, dėl to ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu mažinti ieškovo reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas suorganizavo 2022 m. rugpjūčio 20 d. vykusį visuotinį narių susirinkimą ir panaikino sprendimą ne dėl to, kad atkurtų socialinį ir teisinį teisingumą, atstatytų pažeistus asociacijos veikloje sukurtus atsakovo narių ir ieškovo santykius, o galimai sukurtų galimybę sumažinti ieškovo reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

13. Teismas netinkamai įvertino civilinės bylos sudėtingumą, nes siekiant nustatyti ieškovo galimybes apginti akivaizdžiai pažeistas teises ir atstatyti ieškovo teises, ieškovo atstovai privalėjo detaliai susipažinti su atsakovo įstatais bei atsakovo vidaus taisyklėmis, kuriuose, kaip paaiškėjo, nebuvo nuosekliai nustatytos nario teisės ginti savo pažeistas teises skundžiant atsakovo priimtus sprendimus. Dėl šios priežasties ieškovo atstovai turėjo išanalizuoti visą Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią ne tik su medžioklės klubų, bet ir su kitų su asociacijų dalyvių statusu. Atlikus detalią teismų praktikos analizę buvo padaryta išvada, atsakovo priimtas sprendimas pažeidžia ne tik atsakovo įstatus, atsakovo vidaus taisykles bet ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pateiktas asociacijos nario garantijas. Be to, tam kad ieškovo atstovai galėtų paruošti ieškinį, turėjo teismine tvarka iš atsakovo išsireikalauti atsakovo dokumentus.

14. Todėl, ieškovas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog nutartyje išdėstyti teismo argumentai dėl civilinėje byloje susiklosčiusios situacijos sudėtingumo privalo būti laikytini deklaratyviais ir jokia apimtimi negali būti kvalifikuotini pagrindu sumažinti ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog ieškovo samprotavimai dėl teisėjos L. K. neobjektyvumo ir nešališkumo yra paremti tik ieškovo subjektyvia nuomone dėl galimo teisėjos šališkumo, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie rodytų, jog bylos nagrinėjimo procese teisėja buvo šališka.

16. Nurodo, kad sutinka su nutartyje išdėstytais argumentais, jog atsakovas gera valia, iš karto reaguodamas į ieškovo ieškinį, sušaukė narių susirinkimą ir panaikino ginčijamą sprendimą, t. y. patenkino ieškinio reikalavimą be ginčo, pateikto ieškinio rengimas nepareikalavo ypatingai ilgų laiko sąnaudų ir teisinės analizės, specialių žinių, pagrindžiančių duomenų apie tai, kad buvo rinkti papildomi įrodymai, duomenys ar informacija, ieškovas nepateikė, be to, byloje nebuvo nei vieno teismo posėdžio, todėl nei laiko sąnaudų, nei papildomo pasiruošimo atstovavimui nebuvo, o, atsižvelgiant į teisingumo ministro Rekomendacijas, 4 906 Eur prašomos priteisti išlaidos advokato teisinėms paslaugoms yra aiškiai per didelės. Taip pat nurodo, jog palaiko teismo argumentus.

17. Pažymi, kad atsakovas negalėjo patenkinti ieškovo taikos sutarties, nes ja buvo siekta ne tik atstatyti ieškovo teisinę padėtį iki Klubo 2022 m. kovo 23 d. visuotinio narių susirinkimo, bet ir pasipelnyti, nustatant atsakovui baudą už termino, per kurį atsakovas privalėtų atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Byloje kilo ginčas dėl teismo sudėties teisėtumo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų

20. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: V. V. siūlytas Taikos sutarties projektas, 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroninio laiško kopija.

21. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

22. Teismo vertinimu, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės atskirojo skundo išsprendimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl teismas nepriima pateiktų naujų įrodymų ir jų, nagrinėdamas skundą, nevertina.

Dėl teismo sudėties teisėtumo

23. Apeliantas kelia abejones dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos L. K. objektyvumo ir nešališkumo, nurodydamas tai, jog ji dirba tame pačiame teisme kaip ir Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas A. D., kuris, kartu su G. J. (atsakovo narys, balsavęs už ieškovo pašalinimą atsakovo 2022 m. kovo 23 d. visuotinio narių susirinkimo metu) yra to paties Rokiškio rajono „Sniegių“ medžiotojų klubo nariai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

25. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl teisėjos L. K. nušalinimo netenkino, nes pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tiktai subjektyviais vertinimais ir įtarimais dėl galimo suinteresuotumo, neobjektyvumo ir tokių vertinimų pagrindu daromomis išvadomis. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių hierarchinių, giminystės ar kitokių ryšių tarp teisėjo A. D. ir G. J. bei tarp teisėjo A. D. ir teisėjos L. K., kurie galėjo turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismo pirmininko pavaduotojas nėra tame teisme dirbančio teisėjo vadovas jo nagrinėjamose bylose. Ieškovo samprotavimai dėl teisėjos L. K. neobjektyvumo ir nešališkumo yra paremti tik ieškovo subjektyvia nuomone dėl galimo teisėjos šališkumo, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie rodytų, jog bylos nagrinėjimo procese teisėja buvo šališka.

27. Apeliantas atskirajame skunde iškėlė prielaidą, kad teisėjas A. D., kaip teismo pirmininko pavaduotojas, gali daryti tiesioginę įtaką teisėjos darbui ir įtakoti teisėją dėl jos priimamų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad teismo, vykdančio teisingumą, nepriklausomumas ir nešališkumas yra preziumuojami, o teisėjas, nepaisant jokių išorinių aplinkybių, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Minėta, kad teismo pirmininko pavaduotojas nėra tame teisme dirbančio teisėjo vadovas jo nagrinėjamose bylose.

28. Taip pat pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovo manymu teisėja netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausymą, taip pat nesudaro pagrindo laikyti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tokiu būdu byloje nėra duomenų apie tai, kad skundžiama nutartis galėjo būti priimta neteisėtos sudėties teismo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas buvo kreipęsis į atsakovą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Be to, ieškovo atstovas turėjo analizuoti atsakovo dokumentus, teismų praktiką, kad galėtų parengti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

30. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

32. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas pripažino ieškinio pagrįstumą įvykdydamas ieškinio reikalavimą ieškovui priimtinu būdu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d. vykusio visuotinio medžiotojų klubo „Baranava“ narių susirinkimo metu panaikino sprendimą, kuriuo ieškovas V. V. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąrašo. Todėl teismas sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri yra pagrįsta šiam klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu.

34. Pažymėtina, jog vadovaujantis suformuota teismų praktika bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (pagal pareigas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato pagrįstą išlaidų dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

35. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatant advokatui priteistino užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Visais atvejais sprendimą byloje priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti medžiotojų klubo „Baranava“ visuotinio narių susirikimo sprendimą, kuriuo ieškovas V. V. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Baranava“ narių sąrašo ir priteisti ieškovui 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų – 4 906 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų) atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai nustatė jų dydį.

37. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir neturi jokio pagrindo kitaip vertinti kriterijų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismo įvertino teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliamas sudėtingas teisinis klausimas, reikalaujantis išsamios teisinės analizės ir ypatingų specialiųjų žinių (ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl medžiotojų klubo „Baranava“ visuotinio narių susirikimo sprendimo panaikinimo), faktinės bylos aplinkybės buvo nesudėtingos, ieškinio apimtis nedidelė, bylos procesas trumpas, atsakovas gavęs ieškinio reikalavimus, iš karto sureagavo ir sušaukęs visuotinį klubo narių susirinkimą patenkino ieškinio reikalavimus. Parengiamasis teismo posėdis buvo atšauktas ir civilinė byla nutraukta. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užkertantis kelią neproporcingos ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimo naštos perkėlimui kitai bylos šaliai.

38. Tai, kad ieškovas subjektyviai kitaip vertina, kokia bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju laikytina pagrįsta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo pagrįstumo. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra teismo pareiga.

39. Ieškovo argumentai, apie tai, kad jam teko kreiptis į teismą dėl atsakovo dokumentų išreikalavimo niekaip nesusiję su šia byla ir nagrinėjamu klausimu, kadangi kiekvienoje byloje klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiamas atskirai.

40. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis išnaudojo visas galimybes susitarti su atsakovu prieš kreipiantis į teismą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas net nemėgino tiesiogiai kreiptis į atsakovą, kad išspręstų ginčą taikiai ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas savo teises galėjo bandyti įgyvendinti ir nesikreipdamas iškart į teismą, tokiu būdu išvengdamas didelių bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijus, reikšmingus nusprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo, nustatė proporcingą ir protingą nagrinėjamoje byloje priteistiną išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą.

42. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nenustatyta, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Skundą atmetus, apeliantas privalo atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturi šimtai eurų) atstovavimo išlaidų atsakovo medžiotojų klubo „Baranava“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai.