Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-859-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
e2A-859-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00497-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. e2A-859-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00497-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.4.2.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. ir atsakovės D. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-1023/2020 pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. Š. 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2019 m. birželio 12 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė priteisti jam iš atsakovės D. B. 472,69 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad jis gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), kur jam priklauso pirmo aukšto namo dalis, kita namo dalis priklauso bendraturtei – atsakovei D. B.. Prienų apylinkės teisme 2017 m. D. B. pareiškė ieškinį prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naudotis visais trimis dūmtraukiais dėl tariamos žalos, nesaugumo jos sveikatai. Teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios galiojo visą bylos eigą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo atmestas G. Š. prašymas panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigota D. B. į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 500 eurų galimų nuostolių atlyginimui, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino šį įpareigojimą. Prasidėjus šildymo sezonui dėl pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, negalint šildyti gyvenamųjų patalpų kietuoju kuru, buvo neproporcingai pažeidžiamos ieškovo teisės, teisėti interesai. G. Š. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri iki šiol visiškai neatlyginta. Ieškovas gyvena labai vargingai, yra socialiai remtinas, todėl patalpų šildymas elektra sukėlė ypač didelius išgyvenimus, nepatogumus, neigiamai pakeitė gyvenimo sąlygas, fizinę savijautą. D. B. visiškai nepaisė ir nepaiso bendraturčio interesų, nepagrįstai melavo apie grėsmę sveikatai, apie žalą turtui, dėl ko prašė taikyti draudimą naudotis dūmtraukiais. Byla vyko labai ilgai, todėl ieškovas buvo priverstas apšildyti savo gyvenamąsias patalpas naudodamas elektros energiją, ko pasėkoje patyrė dideles išlaidas. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikiami mokėjimo kvitai už elektros energiją už laikotarpį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateiktuose mokėjimuose matyti, kad nešildant patalpų, elektra išlaidos už elektros energiją buvo ženkliai mažesnės, per mėnesį maždaug siekdavo nuo 5 eurų iki 8 eurų. Žala paskaičiuota už dviejų šildymų sezonų metu patirtas išlaidas elektros energijai. Skaičiuojant priteistiną žalą iš visos sumokėtos sumos atimtos patiriamos išlaidos už elektros energiją iki laikinų apsaugos priemonių taikymo, kai nesišildė elektra. Skaičiavimą atspindi pateikiama ieškovo sudaryta lentelė. Nesišildant patalpų elektra 2016 m. spalį už elektros energiją buvo sumokėta tik 2,84 Eur. Šildantis elektra 2017 m. spalį jau sumokėta 21,77 Eur, o 2018 m. spalį sumokėta 51,53 Eur. Priteistiną žalą skaičiuoja iš sumokėtos sumos 21,77 Eur atimant 2,84 Eur (už 2017 m. spalį), iš 51,53 Eur atimant 2,84 Eur (už 2018 m. spalį). Turtinė žala paskaičiuota viso 472,65 Eur. Kietas kuras ieškovui nekainuodavo, nes jo ilgam laikotarpiui buvo nupirkę ir atvežę tėvai, o 2019 m. žiemą daug medinių malkų atidavė mirusio kaimyno sūnus. Net du šildymo sezonus G. Š. negalėjo šildytis pigesniu kuru, t. y. kietuoju kuru. Ieškovas jautė ypač didelius nemalonumus, nepatogumus, dvasinį skausmą, įtampą dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių, jis nebegalėjo pilnavertiškai gyventi. Ieškovas gyvenamųjų patalpų elektriniais šildytuvais negalėjo nei visų apšildyti, o šildant dalį taip pat negalėjo normaliai apšildyti. Elektros šildymo prietaisų negalėjo laikyti nuolat įjungus, nes senas namas, sena elektros laidų instaliacija, kuri galėjo neatlaikyti. Be to, jis bijojo patirti ypač dideles išlaidas, kurių neturės galimybės apmokėti. Gyveno 10 – 15 laipsnių šilumoje viename kambaryje, nepakako lėšų normaliai maitintis. Jis kentė šaltį nors ir prisirengdavo nenormaliai daug. Šios aplinkybės suteikė pagrindą jautrumo padidėjimui, emocinei įtampai, stresinei būsenai, nuolatiniam išgyvenimui. Buvo pažeista ieškovo psichinė sveikata, nes per visą bylos nagrinėjimą jautė tik įtampą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. B. 2019 m. liepos 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo G. Š. ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad dviaukščio pastato pirmame aukšte savo bute gyvena ieškovas G. Š., o antrame pastato aukšte savo bute gyvena atsakovė D. B.. Kauno apygardos teismas pagal atsakovės prašymą 2017 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas ieškovui kūrenti pastato kaminus. Nutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 6 d. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekiama ne prisiteisti realiai patirtus nuostolius, o nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovas teismui neteisingai teigia, kad atsakovė į ieškovo ir jo tėvo raštus nereagavo. Ji 2019 m. kovo 4 d. gavo iš ieškovo tėvo R. Š. 2019 m. kovo 1 d. išsiųstą raštą su reikalavimu sumokėti elektros energijos sumas pagal painius, neteisingus, nepagrįstus reikalavimus dėl tariamų nuostolių, tačiau atsakovei R. Š. su reikalavimu nepateikė jokio įgaliojimo ar jo kopijos, pagal kurį R. Š. turėtų teisę reikalauti pinigų iš atsakovės. Atsakovė, net ir negavusi įgaliojimo, vis tiek į R. Š. raštą atsakė 2019 m. kovo 21 d., pareikalaudama, kad jai būtų pateikta teisinga, aiški, tiksli pagrįsta informaciją ir sumos, ir aiškūs nuostolių apskaičiavimus pagrindžiantys ir įrodantys duomenys, tačiau ieškovas ir ieškovo tėvas nepriėmė atsakovės siųstos korespondencijos. Pats ieškovas apskritai nepatyrė jokios žalos, jis už nieką nemokėjo, juo visada rūpinosi jo tėvas R. Š., todėl jis ir neturi teisės gauti žalos atlyginimo. Ieškovas, prašydamas jam priteisti neva jo patirtą 472,65 Eur turtinę žalą, nepateikė įrodymų, kad būtent jis sumokėjo 472,65 Eur, nepateikė apskaičiuotų nuostolių, kurie yra tarp elektros energijos išlaidų, kurias ieškovas patyrė naudodamas elektrinius buto šildymo įrenginius ir tarp išlaidų, kurias ieškovas būtų patyręs, jeigu butą būtų šildęsis koklių krosnimis per kaminus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis yra socialiai remtinas, ligotas, nepasiturintis, nes nepateikė tam jokių įrodymų. Ieškovas savo ieškinyje pateikia tik deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus bei prieštaringus teiginius, kad neva kietas kuras ieškovui iki tol nekainuodavo. Priešingai, iš ieškinio matyti, kad kuras kainuodavo, nes ieškovas aiškina, kad kietą kurą pirkdavo ieškovo tėvai. Ieškinyje nurodo, kad jam 2019 m. žiemą daug malkų atidavė mirusio kaimyno sūnus, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2018 m. gruodžio 6 d. Ieškovas ieškiniu prašo prisiteisti visus jo ar jo tėvo elektros energijos kaštus, įskaitant neaišku kokio namo ar buto buitinių prietaisų, apšvietimo ir kitas buities sąnaudas. Prie ieškinio pridėti „Perlo paslaugų“ kvitai, iš kurių nėra aišku, už kokį asmenį, kokio konkrečiai mokėtojo, ir už kokių patalpų apšvietimą, apšildymą ar dar už ką ir kuris – R. Š. ar G. Š., apmokėjo elektros išlaidas. Be to, pateiktuose „Perlo paslaugų“ kvituose skiriasi kliento kodai. Pateiktuose „Perlo paslaugų“ kvituose nėra skaitiklių rodmenų teisingos apskaitos, rodmenų atsekamumo ir jų pagrįstumo. 2017/18 metų šildymo sezonas (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2017 m. spalio 10 d. ir baigėsi 2018 m. balandžio 12 d. Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja dėl nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginti papildomai ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Pretenzijoje, pateiktoje atsakovei, nieko nebuvo kalbama apie neva patirtą neturtinę žalą. Ieškovas niekada nutarties galiojimo laikotarpiu neteikė atsakovei pretenzijų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nereiškė jokių nusiskundimų. Priešingai, atsakovas šildėsi elektra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis galėjo patirti kokią nors neturtinę žalą, nebent pasikeitė tik atsakovo patalpų apšildymo metodas iš kieto kuro į elektrą ir aktualus gali būti nebent turtinės žalos atlyginimo klausimas, jeigu ieškovas įrodytų, kad patyrė realius nuostolius. Ieškovas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo pilnavertiškai gyventi, kad elektriniais šildytuvais negalėjo apšildyti visų patalpų ar negalėjo visą laiką laikyti jų įjungus. Ieškovas neįrodė, kad bijojo patirti išlaidas šildymui, tuo labiau, kad visos sąskaitos apmokėtos ir jas apmokėjo ieškovo tėvai. Ieškovas neįrodė, kad gyveno šaltyje ar patyrė kokius nepatogumus. Ieškovui savo buto apšildymas elektra buvo daug patogesnis būdas, nei apsišildyti kietuoju kuru. Naudojant elektrinius prietaisus, jie šildo automatiškai, tuo tarpu naudojant kietojo kuro krosnį, nuolat reikia dėti į ją kurą, jį atsinešti, valyti. Ieškovas pateiktu ieškiniu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia klaidinančią informaciją, nepateikia įrodymų, procesą apsunkina nesusijusiais su ieškiniu raštais, tendencingai ir, ar sąmoningai painioja procesą, savo raštus traktuoja sau palankiai, taip klaidina proceso dalyvius, klaidina atsakovę, priverčia atsakovę padėti daug laiko ir pastangų, kad išsiaiškinti ieškovo neteisingus dokumentus, diskredituoja atsakovę prieš teismą, apsunkina atsakovės teisų gynybą, patirtų nuostolių už buto šildymą elektra neįrodė, todėl paduodamas ieškinį elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai. Ieškovo pareikštas ieškinys negali būti laikomas suklydimu, kadangi jį atstovauja profesionali advokatė, kuri turi išaiškinti ieškovui tokio nesąžiningo ieškinio pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. B. ieškovui G. Š. 377,76 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. Š. atsakovei D. B. 423 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės D. B. valstybės naudai 46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 9 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1030-939/2017 atmetė ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Kauno apygardos teismas tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas ieškovui bet kokiu būdu eksploatuoti (įskaitant kūrenimą) visus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mūrinius kaminus. Minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2018 m. gruodžio 6 d., kuomet buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1784-555/2018, kuria Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 buvo paliktas nepakeistas. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu D. B. ieškinys G. Š. dėl leidimo atlikti veiksmus, kaminų eksploatacijos uždraudimo ir veiksmų atlikimo eliminuoti gaisro galimybę buvo atmestas. Ieškovas nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė 472,65 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Iš ieškovo pateiktos turtinės žalos apskaičiavimo lentelės teismas nustatė, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio apskaičiuota 284,75 Eur žala už suvartotą elektros energiją, o nuo 2018 m. spalio iki 2018 m. gruodžio mėnesio – 187,90 Eur žala už suvartotą elektros energiją, iš šių sumų išminusuojant atitinkamų mėnesių elektros išlaidas, kuomet nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikti mokėjimo už elektros energiją kvitai. Elektros energijos tiekimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), abonento Nr. yra (duomenys neskelbtini), vartotojas yra G. Š.. Nustatė, kad byloje ginčo dėl to, jog ieškovas G. Š. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio mūrinių kaminų eksploatavimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždraustas, savininkas, nekilo, juolab tai patvirtina ir minėti teismų procesiniai sprendimai.

7. Nustatęs, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaryta su ieškovu – minėtos gyvenamosios patalpos savininku, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo tėvas R. Š. būtų minėtų patalpų naudotojas ar butų sudaręs sutartį su visuomeniniu tiekėju, tiekiančiu elektros energiją, teismas konstatavo, kad rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties su ieškovu sudarymas yra pakankamas pagrindas kilti gyvenamųjų patalpų savininko, būtent ieškovo pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, todėl, atsižvelgdamas į tai bei į sutarties uždarumo principą, reiškiantį, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims, o ne tretiesiems asmenims, pažymėjo, jog nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, nesant su tuo asmeniu sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, kurio su ieškovo tėvu liudytoju R. Š. nesieja jokie prievoliniai ir (ar) kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Teismas, įvertinus šios bylos pobūdį, tai, kad ieškovas žalą kildina iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtent ir buvo taikytos prieš šios bylos ieškovą, kuris yra minėto pastato savininkas ir būtent kuris sudaręs elektros energijos tiekimo sutartį, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovas yra netinkamas. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pretenzija/prašymas, rašyti ne pačio ieškovo, o jo tėvo R. Š., kaip nurodė atsakovė, mokėjusio viską už ieškovą, nekeičia šiai bylai aktualių teisinių santykių šalių, juolab ikiteisminė stadija šiuose ginčuose nėra privaloma, o tarpusavio atsiskaitymas tarp R. Š. ir G. Š. nėra šios bylos dalykas.

8. Spręsdamas dėl deliktinės atsakomybės taikymo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas pagal atsakovės prašymą 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas ieškovui kūrenti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaminus. Minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2018 m. gruodžio 6 d., kol buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1784-555/2018, kuria Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 buvo paliktas nepakeistas, kuriuo D. B. ieškinys G. Š. dėl leidimo atlikti veiksmus, kaminų eksploatacijos uždraudimo ir veiksmų atlikimo eliminuoti gaisro galimybę buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas G. Š., nesutikdamas su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis, teikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė jo prašymą, taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones, įpareigojant atsakovę D. B. įmokėti 500 Eur į teismo depozitinę sąskaitą. Su šia teismo nutartimi nesutiko abi šalys, teikdamos atskiruosius skundus, kuriuos Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs 2018 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė Prienų rajono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl 500 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimo panaikinti, kitoje dalyje paliko nutartį nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas konstatavo, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesutikdama su jų panaikinimu, prašydama panaikinti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones, veikė savo rizika, turėjo realiai įvertinti savo reikalavimo pagrįstumą ir turėjo suprasti, jog, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, gali tekti ieškovui G. Š., kuris akivaizdžiai savo procesiniu aktyviu elgesiu nesutiko su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atlyginti dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius. Teismas nurodė, jog teismo sprendimu, kuriuo D. B. ieškinys atmestas ir nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, bei Kauno apygardos teismo nutartimi palikusia galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, teismai iš esmės konstatavo, kad D. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojusios G. Š. disponavimo konkrečiu jam priklausančiu turtu teisę, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nes nebuvo būtinos siekiant užtikrinti D. B. teisėtus interesus. Įvertinęs minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog yra nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas pateikiant prašymą teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šie veiksmai pasireiškė asmeniui tenkančios bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, patvirtintu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo D. B. ieškininiai reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad ieškinys buvo atmestas, teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės veiksmai pasisakant dėl jų teisėtumo / neteisėtumo kaip vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvo neteisėti.

9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo nuostolių dydžio, vadovavosi mokėjimo kvitų pirminiais įrašais, kurie yra įskaitomi, aiškūs, todėl nesivadovavo su ant jų ranka parašyta informacija, nenustatė aplinkybių dėl ko minėti rašytiniai bylos duomenys negalėtų būti laikomi byloje įrodymais. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikas buvo nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. Nustatė, kad ieškovo pateiktoje lentelėje turtinė žala apskaičiuota už minėtą laikotarpį, kuomet galiojo laikinosios apsaugos priemonės, išminusuojant įprastai patirtas elektros energijos išlaidas, kuomet negaliojo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikytas draudimas eksploatuoti, tame tarpe kūrenti, ieškovui priklausančio pastato visus kaminus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįtraukia visų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu patirtų elektros energijos išlaidų, išminusuoja prieš tai buvusio kūrenimosi laikotarpio atitinkamas išlaidas, be to, neprašo priteisti už visus aktualaus laikotarpio, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, mėnesius elektros energijos išlaidų, o prašo priteisti tik už 2017 m. spalį, lapkritį, gruodį ir 2018 m. sausį, vasarį, kovą, balandį, spalį, lapkritį, gruodį. Teismas tuo pačiu pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti elektros energijos išlaidas už 2018 m. visą gruodžio mėnesį, nes laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2018 m. gruodžio 6 d. Teismas pastebėjo, kad ieškovas nepateikė visų mokėjimo kvitų, o būtent, nors ieškovas prašo 21,77 Eur už 2017 m. spalį, tačiau apmokėjimo kvito nepateikė, nors teismas išaiškino jam procesinę įrodinėjimo pareigą tiek ieškinio trūkumų šalinimo nutartyje, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas apskritai neįrodė patirtos žalos fakto. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų mokėjimų kvitų matyti, jog visuose juose nurodytas tas pats abonento (vartotojo) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su į bylą pateiktos elektros energijos tiekimo pardavimo sutartyje nurodytu G. Š. vartotojo abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Pateiktuose mokėjimo kvituose nurodytas šalia vartotojo kodo skaičius „du“ reiškia regiono kodą, kuris kai kuriuose pateiktuose mokėjimo kvituose aiškiai įvardijamas kaip regiono kodas, antra zona. Visuose pateiktuose mokėjimo kvituose yra nurodyti atsiskaitymo duomenys – rodikliai „nuo iki“, kurie yra nuoseklūs, atitinkantys prieš ataskaitinių mėnesių rodiklių duomenis. Todėl teismas atmetė ir atsakovės argumentą, jog ieškovas galimai mokėjo įsiskolinimus.

10. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad neaišku kiek elektros prietaisų ieškovas naudojo, kokius elektros šildytuvus naudojo, kokio galingumo buvo elektros šildytuvai ir pan., kadangi laikė, jog ieškovas pateiktais mokėjimo kvitais įrodė elektros energijos išlaidų ženklų padidėjimą, kuomet buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įrodė mokėjimo kvitais elektros energijos išlaidų dydžius, kuomet nebuvo draudimo kūrenti kaminus, kurie akivaizdžiai yra mažesni, juos išminusavo, o galimai patirtų išlaidų už įsigytus elektros šildytuvus ieškovas neprašė priteisti, todėl teismas sprendė, jog duomenys apie pačius elektrinius šildytuvus nėra aktualūs bylai teisingai išspręsti. Teismas nurodė, kad ieškovas lentelėje apskaičiuodamas žalą išminusavo įprastai suvartotos, kuomet nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių draudimo kūrenti kaminus, elektros energijos išlaidas, šios išlaidos atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Pateiktais mokėjimo kvitais ieškovas įrodė, kad patirti nuostoliai išlaidų forma yra realūs. Todėl laikė, jog akivaizdu, kad ieškovas negalėdamas dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždėto draudimo įprastu name įrengtu šildymo būdu – kūrenimu per kaminus apsišildyti patalpų turėjo kitu būdu apšildyti patalpas, kuriose jis gyveno. Teismas laikė, kad visiems žinoma aplinkybė, jog patalpų šildymas elektros energija yra ženkliai bangesnis už patalpų šildymą kietuoju kuru. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad patirtos ženkliai didesnės elektros energijos išlaidos dėl patalpų apšildymo buvo būtinos, bei į mokėjimo kvitus, teismas nurodė, jog akivaizdu, kad ieškovas patyrė ženkliai didesnes elektros energijos sąnaudas laikotarpiu kuomet galiojo laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios eksploatuoti kaminus, tame tarpe kūrenti, tačiau įvertinęs ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto dydį, tai, kad jam apšildyti naudojami net trys kaminai, laikė jas ne tik būtinomis, realiomis, bet ir protingomis. Teismas nenustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu ieškovas dėl pritaikyto laikinosiomis priemonėmis draudimo būtų gavęs kokios nors naudos, kurią būtų galima įskaityti į priteistino nuostolių atlyginimo sumą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ieškovas pateiktais mokėjimo kvitais turėjo dengti elektros energijos įsiskolinimus, priešingai, pateiktus mokėjimo kvitus pagal atsiskaitymo mėnesius ir rodiklius „nuo iki“ teismas laikė nuosekliais, aiškiais, iš kurių aktualiu bylai laikotarpiu, kuomet galiojo laikinosios apsaugos priemonės, įsiskolinimų nenustatė. Priešingai, ieškovas, prašydamas nuostolių už atitinkamus mėnesius, pateiktais mokėjimo kvitais už prieš tai buvusius ataskaitinius mėnesius, įrodė, kad įsiskolinimų už elektros energiją nebuvo. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovas, apskaičiuodamas nuostolius, elektros energijos išlaidų forma, neturėjo išminusuoti kietojo kuro išlaidų, kadangi jis įrodė, jog šildymo kietu kuru išlaidų jis nepatyrė, dėl sunkios turtinės padėties, ką rodo faktas, kad ieškovui suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, gaudavo pagalbą, tame tarpe ir kietojo kuro atsargų, iš tėvo.

11. Teismas laikė, jog ieškovas įrodė prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išskyrus už du mėnesius, t. y. už spalį ir už visą gruodį. Ieškovas, nepateikdamas 2017 m. spalio mėnesio patirtų išlaidų apmokėjimo kvito neįrodė prašomų priteisti 21,77 Eur, kurie kaip matyti iš 2017 m. spalio 11 d. kvito yra už praėjusius 2017 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, apmokant už skaitiklio duomenis nuo 152.54 iki 343.50, nes pateiktu 2017 m. liepos 1 d. mokėjimo kvitu rodiklio duomenys iki 152.54 sutampa su 2017 m. spalio 11 d. mokėjimo kvito rodiklio duomenimis nuo 152.54. Padalinęs minėtas 21,77 Eur išlaidas trims mėnesiams, kurie beje nėra priskirtini šaltajam metų sezonui, dėl ko kiltų būtinybė apšiltinti patalpas, ir už kuriuos neprašo ieškovas priteisti nuostolių, bei palyginęs jas su prieš tai ieškovo patirtomis atitinkamų mėnesių išlaidomis, kuomet negaliojo draudimas kūrenti kaminus, teismas nurodė, jog gaunasi panaši į įprastai patiriamas ieškovo elektros energijos išlaidas suma. Įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką, teismas laikė, kad už gruodį pagal pateiktą mokėjimo kvitą ieškovui priteistina 17,58 Eur už šešias dienas, kol galiojo draudimas kūrenti krosnimis (90,74 Eur/31 d =2,93 Eur, 2,93 x 6= 17,58 Eur). Ieškovo patirtus nuostolius, išlaidų 377,76 Eur sumoje forma, laikė pagrįstais, realiais, būtinais ir protingais, todėl konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovas įrodė patirtus 377,76 Eur nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu ieškovas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, nurodė, kad jam viskas buvo komfortabilu, bet kiti nesutiktų taip gyventi, nes nepastoviai šildant krosnimi buvo vėsoka, atsakovei, gyvenančiai virš jo, būdavo šalta vaikščioti dėl šaltų lubų, todėl kaimynai jautėsi jo atžvilgiu nepatogiai. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl taikyto draudimo kūrenti kaminus nežino, kad kas būtų pasikeitę su jo sveikata, emocinė depresija jam kaip tokia baisi liga nepasireiškė, išgyvenimai pasireiškė (2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 05:40 iki 16:55; 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:30 iki 25:50). Teismas konstatavo, kad ieškovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jis galimai patyrė neturtinę žalą, priešingai, nurodė, jog jautėsi komfortabiliai, su sveikata niekas nepasikeitė, emocinės depresijos nepatyrė, konkrečių išgyvenimų nenurodė, jų nekonkretizavo. Nors ieškovas teisme teigė, kad jo patalpose buvo vėsoka, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Teismas laikė, jog nors ieškovas ir nurodė, kad teko daugiau rengtis, mažiau namie būti, daugiau vaikščioti, šilčiau valgyti, tačiau vien šios aplinkybės, neįrodžius, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyto draudimo kūrenti krosnimis ir to pasėkoje patalpų šildymo elektra ieškovo gyvenamosiose patalpose buvo netinkama, žema temperatūra, tačiau šių aplinkybių teismas nelaikė pakankamomis neturtinei žalai kilti. Teismas pastebėjo, kad ieškovo tėvas liudytojas R. Š. parodė, kad ieškovas ir vasarą su šilta striuke vaikšto. Teismas nurodė, kad nors ieškinyje nurodyta, jog buvo pažeista ieškovo psichinė sveikata, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, kaip kad ir nepateikta fizinės sveikatos pablogėjimą, sutrikimą įrodančių duomenų, juolab teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nepastebėjo, jog kažkas būtų pasikeitę su jo sveikata. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neturtinės žalos reikalavimo nepagrindė ir neįrodė.

Atsiliepimas

13. Spręsdamas dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pareikšto prašymo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas nurodė, jog aplinkybė, kad šalių nurodomos kai kurios aplinkybės ir duomenų vertinimas skyrėsi, tik patvirtina tarp šalių kilusį ginčą, bet nereiškia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl konstatavo, kad pripažinti ieškovą piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo, kadangi asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise teikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis. Nurodė, jog priešingu atveju, pripažinus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus ieškinį ir pritaikius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, būtų nepagrįstai apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba. Pagal 2020 m. sausio 3 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismas nustatė, kad valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą nemokamą teisinę pagalbą sudaro 304,36 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 119,42 Eur advokato kelionės išlaidos, 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos, viso prašė priteisti 1 119, 42 Eur. Ieškovo ieškinys patenkintas 15,27 procentų (viso prašė 2 472,65 Eur, priteista 377,76 Eur). Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, į tai, kad žyminis mokestis šioje byloje sudarė 56 Eur, tačiau ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės teismas valstybei priteisė 9 Eur (56 x 15,27 proc.) dalį žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad spręsdamas šalių prašymus dėl advokato išlaidų priteisimo, vadovaujasi 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R – 77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pažymėjo, kad nors ši byla dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo nėra priskiriama sudėtingoms byloms, tačiau tokią bylos ir posėdžių trukmę, posėdžių skaičių, eigą sąlygojo ir pačių šalių, būtent atsakovės, jos atstovo procesinis elgesys, o būtent: 2019 m. rugsėjo 5 d. per parengiamąjį posėdį atsakovės atstovas nesutiko, jog būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl ko buvo skirtas kitas parengiamasis posėdis, 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovas pareiškė teisėjai nušalinimą, dėl ko bylos nagrinėjimas negalėjo toliau vykti, pareikštas nušalinimas 2019 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi atmestas, 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis atidėtas, tenkinant atsakovės ir jos atstovo prašymus dėl pasiruošimo baigiamosioms kalboms. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad būtent dėl atsakovės, jos atstovo advokato prašymų byla nebuvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, todėl atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 1 119,42 Eur sumažino iki 500 Eur ir priteisė proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas G. Š. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – G. Š. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisti, priteisti valstybei išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovas įsitikinęs, kad prasidėjus šildymo sezonui dėl pritaikytos laikinos apsaugos priemonės negalint jam šildyti gyvenamųjų patalpų kaip įprastai kietuoju kuru, buvo neproporcingai pažeidžiamos jo teisės, teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai sprendė, kad ieškovui neturtinė žala nepadaryta ir ji neįrodyta, nepateikti įrodymai. Šioje dalyje teismas netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio ir 6.250 straipsnio nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat neobjektyviai vertino byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus. Teismo sprendimo išvada, kad neturtinė žala nepriteistina, neįrodyta ir yra neteisinga. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. Š. gyvenimas niekuo nepasikeitė, kad jis neišgyveno, buvo džiaugsmingas, kai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, kai jo prašymas, skundas buvo atmestas ir kai turėjo ilgą laiką šildyti patalpas kitu būdu, kuriam nebuvo pasiruošęs. Pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtino, kad G. Š. tikrai dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių negalėjo šildytis įprastu būdu– kietuoju kuru per kelis kaminus ilgą laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad G. Š. patyrė nepatogumus, nes, kaip pats nustatė sprendime, jo butas buvo pritaikytas šildytis tik kietuoju kuru, o po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dar nesibaigus šildymo sezonui, jis turėjo rūpintis kokiomis kitomis priemonėmis apsišildyti gyvenamas patalpas. Teismas neįvertino liudytojo R. Š. parodymų, kuris patvirtino, kad jis sūnaus prašymu nupirko ir atvežė kelis elektrinius prietaisus patalpų šildymui. Taip pat teismas neįvertino, kad G. Š. patyrė nepatogumus, nes visų patalpų negalėjo apšildyti elektriniais šildytuvais, negalėjo jų palikti be priežiūros, nes pergyveno dėl senos elektros instaliacijos, bijojo gaisro. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog temperatūra buvo žemesnė, gyveno vėsiau, tačiau liudytojas R. Š. patvirtino, kad šildomos buvo ne visos patalpos ir kad buvo vėsu. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo akcentavo R. Š. parodymus, kad ir vasarą sūnus rengiasi šiltai, tačiau šie įrodymai tik patvirtina ieškinio pagrįstumą, kad G. Š. turėjo rengtis žymiai daugiau, nes jis mėgsta šilumą ir todėl patyrė nepatogumus vėsiu, šaltu oru kai negalėjo pakankamai prišildyti patalpas elektriniais prietaisais.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir kitų ieškovo nurodytų nepatogumų, kad jis turėjo ilgiau vaikščioti šaltuoju sezono metu, daugiau rengtis, daugiau valgyti. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad G. Š. įprastinė gyvenimo tvarka, pilnavertis gyvenimas, normali rami dvasinė savijauta pasikeitė. Aplinkybė, kad jis nepateikė medicininių dokumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nepatyrė išgyvenimų, nepatogumų negalėdamas kurti įprastai kietuoju kuru 2017 m. kovą, balandį, 2018 m. spalį, lapkritį ir dalį gruodžio mėnesio.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo sureikšmino sprendime G. Š. išsakytą žodį „komfortabiliai“, kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad jis iš esmės yra žmogus, kuris neturi pakankamos iškalbos reiškiant mintis ir minėtą žodį pasakė į teismo klausimą su ryškia ironija. Viešai žinoma, kad žiemos nebuvo ir klimatas 2019 m. pabaigoje bei 2020 m. pradžioje, kaip niekad, nenormaliai buvo šiltas. Šios žiemos, logiška, dėsninga, negalima lyginti su 2017 m., 2018 m., kai temperatūra nukrisdavo žemiau 10 laipsnių šalčio.

1.5. Atsakovės prašomi priteisti 119 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti negali būti pripažinti teismo išlaidomis. Įstatymas nenumato, kad teismo išlaidomis yra advokato atvykimo į teismą išlaidos. Nors advokatas yra atsakovės sūnus ir jo gyvenamoji vieta deklaruota kartu su mama, ką patvirtina bylos dokumentai, tačiau D. B. galėjo kreiptis valstybės apmokamos teisinės pagalbos tarnybą ar į advokatus, dirbančius (duomenys neskelbtini) rajone ar artimesniame mieste, kur būtų patyrusi žymiai mažesnes išlaidas ir nemokėjusi kuro išlaidų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė su atstovu tikrai veikė prieš greitą, operatyvų bylos išnagrinėjimą, nuolat sukeldami nepasitenkinimą, įtampą, nepagrįstus kaltinimus. Todėl atsakovei turėjo būti visai nepriteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas, kuriuo priteista G. Š. žalos atlyginimui mažiau nei iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu.

16. Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteista 377,76 Eur, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas už pirmąją instanciją: panaikinti tą teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nuo 1 119,42 Eur sumos iki 500 Eur sumos ir atsakovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti ir priteisti už bylą pirmojoje instancijoje nuo 1 119,42 Eur sumos visas išlaidas pilnai, o taip priteisti žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinėje instancijoje pagal pridedamus ir ateityje pateiktinus iki bylos išsprendimo įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo galimą prisiteisti sumą 377,76 Eur, kadangi pagal byloje esančius dokumentus gaunama ne 377,76 Eur suma, tačiau 280,73 Eur. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė 2017 m. spalio mėnesio kvito 45,38 Eur sumai ir šią sumą išminusavo iš 472,69 Eur kaip neįrodytą. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 49,55 Eur už 2018 m. visą gruodžio mėnesį, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2018 n. gruodžio 6 d. ir už visą gruodį sumos negalėjo būti priteistos, todėl išminusavęs ir 49,55 Eur priteisė galutinę 377,76 Eur sumą. Tačiau teismas nepastebėjo, kad ieškovas dar nepateikė ir 2018 m. spalio mėnesio mokėjimo kvito 48,60 Eur sumai, kas reiškia, kad iš tų gautų 377,76 Eur dar turėjo būti išminusuota 48,60 Eur ir turėjo būti gauta tik 329,16 Eur suma. Taip pat negali būti vertinamas kaip įrodymas ir į teismo priteistą sumą įtraukiamas ieškovo pateiktas kvitas, ant kurio nesimato jokių spausdintinių originalių duomenų ir datų, o tiesiog ant beveik išblukusio viso kvito baltame popieriuje paties ieškovo ranka yra įrašyta kvito data (2017 m. gruodžio 1 d.) ir suma (48,43 Eur). Šį kaip ieškovas teigė 2017 m. gruodžio 1 d. kvitą ieškovas pateikė tik į EPP sistemą. Pamačiusi šį kvitą, atsakovė paprašė ieškovo pateikti kvito originalą. Ir jis jį pateikė, tačiau jis nieko nesiskyrė nuo pateikto į EPP sistemą, - t. y. neturėjo jokių originalių spausdintinių duomenų, o buvo tiesiog užpildytas ieškovo ranka. Akivaizdu, kad toks kvitas neturi jokios įrodomosios galios, kadangi yra sukurtas ieškovo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo vadovautis. Dėl to šis dokumentas neturi būti vertinamas ir 48,43 Eur suma papildomai iš 329,16 Eur sumos turi būti atimta.

2.2. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovui 377,76 Eur sumos, kadangi ji nėra preziumuojama nuostoliais. Pažymi, kad ir pats teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi šioje byloje buvo ieškovui pažymėjęs, kad nuostoliais šildymui ieškovas negali laikyti visų patirtų ir ieškiniu prašomų priteisti elektros energijos kaštų, o tik tuos, kurie būtų laikomos pabrangimu ir skirtumu tarp kaštų šildant butą elektra ir kaštų, šildant butą kietu kuru, jeigu šildymo elektra kaštai būtų didesni. Tokia teismo pozicija yra absoliučiai teisinga, tokios pozicijos laikėsi ir atsakovė. Tačiau teismas šios bylos galutiniame sprendime nesivadovavo savo ankstesne pozicija ir priteisė visus neva ieškovo įrodytus šildymosi kaštus. Teismas neteisingai suskaičiavo, kad ta suma yra 377,76 Eur, nors turėjo būti 280,73 Eur). Priteisė visus kaštus tuo motyvu, kad neva atsakovas ir jo tėvas paliudijo, kad kietasis kuras buvo nemokamas. Teismo sprendimu ieškovui buvo atlyginta ne žala, bet ieškovas nieko neprarado, kadangi pagerino savo padėtį ir gavo naudą atsakovės sąskaita. Jeigu teismas pasirėmęs tik žodiniais ieškovo tėvo pasakojimais laikė, kad kietas kuras ieškovui nekainavo, tai teismas turėjo išsiaiškinti turimo kietojo kuro vertę, nepanaudotų atsargų kiekį, nustatyti esančio kieto kuro rinkos vertę ir ta verte sumažinti elektros sąnaudas (teismo priteistus 377,76 Eur) ir priteisti iš atsakovės tik elektros pabrangimo likutį kaip nuostolius, jeigu tokie būtų (iš 377,76 Eur turėjo minusuoti turimo kietojo kuro vertę ir skirtumas būtų lygus praradimui / žalai). Būtent tai reikštų žalos atlyginimą, bet ne toks sprendimas kaip šis, kuris leido ieškovui nemokamai šildytis atsakovės sąskaita, ir dar nemokamai sutaupyti savo turimą kietąjį kurą jeigu jo turėjo, ateičiai.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo sumažino ir taip nedideles pateiktas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, juo labiau pats pripažinęs, kad išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Visiškai nėra suprantama ir pateisinama, kad pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, kad atsakovės atstovas naudojosi bylos eigoje CPK įtvirtintomis teisėmis. Toks teismo motyvas kelia grėsmę bylos šalims, jų teisėms, advokatų bendruomenės veiklos garantijoms ir tinkamam atstovavimui, bei paneigia procesines teises – jeigu teismai bylinėjimosi išlaidas mažins už pasinaudojimą procesinėmis teisėmis, tai proceso dalyviai tiesiog bijos jomis naudotis. Nesutiktina su teismu, kad byla buvo nesudėtinga – byla buvo sudėtinga, ir sudėtinga buvo būtent dėl ieškovo elgesio, pateikiant painius, neteisingus, nesuprantamus, melagingus duomenis ir dokumentus, kuriuos visus reikėjo tinkamai išanalizuoti, atliekant gausybę matematinių, analitinių, loginių ir kitų procedūrų, surasti sąsajas tarp skaičių painiavos, kas reikalavo labai daug laiko ir intelektualinių sąnaudų, kruopštaus darbo ir pastangų.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į ieškovo G. Š. apeliacinį skundą atsakovė D. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir ieškovo skundžiamoje apimtyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą iš dalies, t. y. palikti galioti tą sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovas apeliaciniu skundu visiškai be pagrindo prašo jam priteisti 2 000 Eur sumą, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2 000 Eur priteisimo, turi būti paliktas nepakeistas. Ieškovas nei savo ieškinyje, nei bylos eigoje, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad jis galėtų pretenduoti į šią sumą kaip žalos atlyginimą. Priešingai, yra akivaizdu, kad tokiu reikalavimu ieškovas siekia tik pasipelnyti pasinaudodamas faktu, kad atsakovės prašymu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio, nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas niekada laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu neteikė atsakovei pretenzijų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nereiškė jokių nusiskundimų. Kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, už visas ieškovo išlaidas apmoka jo tėvas R. Š., tai ieškovas net ir negalėjo turėti jokių baimių patirti išlaidas, nes išlaidos ieškovui nėra aktualios. Ieškovas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu gyveno šaltyje ar patyrė kokius nepatogumus, kad šildantis kietuoju kuru jo bute labai šilta. Net ir vien tik hipotetinė prielaida, kad apsišildant elektra bute būtų šalta (ši sąvoka irgi yra nevienareikšmė), tai irgi nesuteiktų teisės į žalos atlyginimą, kadangi ieškovas turėtų įrodyti situacijos pablogėjimą, t. y., kad iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo apsišildant kietu kuru jo bute buvo šilčiau nei šildantis elektra. Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų faktų apie tiesiogiai su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusią šalčio temperatūrą jo bute, nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai. Taip pat ieškovas neįrodė tiesiogiai su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusio temperatūrų neatitikimo higienos reikalavimams, ir neįrodė tiesiogiai su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusios neva pažeistos ieškovo psichinės sveikatos, ir neįrodė tiesiogiai su byla ir pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusios neva ieškovo patirtos įtampos ir viso to nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo labiau, kad ieškovas naudojosi profesionalaus advokato pagalba, kartu su juo byloje visą laiką buvo ir tėvas R. Š., kuris tvarkė visus ieškovo reikalus. Ieškovas neįrodė savo teiginių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas sukėlė ypač didelius išgyvenimus, nepatogumus, neigiamai pakeitė gyvenimo sąlygas, fizinę savijautą, sukėlė didelius nemalonumus, įtampą, kad buvo pažeista jo psichinė sveikata, kad jis negalėjo pilnavertiškai gyventi, kad nepakako lėšų normaliai maitintis, kad gyveno viename kambaryje, kad bijojo patirti ypač dideles išlaidas, kad gyvenamųjų patalpų negalėjo normaliai apšildyti, nes negalėjo elektros šildymo prietaisų laikyti nuolat įjungus.

3.3. CK 6.250 straipsnyje yra įtvirtinta, kad neturtinė žala yra priteisiama jeigu padaryta turtinė žala ir ta neturtinė žala vertinama pagal turtinės žalos mastą. Ieškovas ieškiniu teigė, kad patyrė 472,65 Eur turtinę žalą (kuri net pirmosios instancijos teismo ne visa buvo priteista, kadangi ieškovas nepateikė reikiamų įrodymų tai sumai), o siekia prisiteisti neproporcingai net 2 000 Eur sumą kaip neturtinę žalą, kas yra beveik 5 kartus daugiau negu 472,65 Eur suma, nors neturtinė žala vertinama pagal turtinės žalos dydį ir 2 000 Eur neturtinė žala tokioje situacijoje negalėtų būti priteista.

3.4. Ieškovas siekia prisiteisti pinigus vien dėl to fakto, kad atsakovė anksčiau buvo iniciavusi civilinę bylą Nr. e2-123-939/2018 dėl ieškovo ir atsakovės bendros nuosavybės kaminų eksploatacijos uždraudimo ir ieškovui toje byloje teko bylinėtis. Ieškovas (jo tėvas) mano, kad tas faktas ieškovui suteikia teisę į kažkokią piniginę 2 000 Eur kompensaciją. Taip nėra, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais prašant prisiteisti žalą, tą žalą reikia pagrįsti. Teismas yra aiškiai nurodęs, kad sprendžiant nuostolių vienai šaliai dėl kitos šalies anksčiau inicijuoto proceso, pirmosios šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tik kai yra pirmoje byloje konstatuotas piktnaudžiavimo pagal CPK 95 straipsnį faktas, tai tik tuo atveju kitoje byloje už tą pirminę bylą ieškovui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 dėl kaminų uždraudimo eksploatuoti nebuvo konstatuotas joks atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas ir atsakovė tą bylą užvedė turėdama kompetentingų institucijų, specialistų išvadas, pažymas ir konstatuotus faktus dėl ieškovo netinkamo kaminų eksploatavimo nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl kaminų negalimumo naudoti, dėl negalimumo kaminus eksploatuoti, ir toje byloje teismas vadovavosi tik teismo ekspertų aktu. Jokio piktnaudžiavimo toje byloje iš atsakovės pusės nebuvo, todėl vien dėl bylos užvedimo fakto žala nepriteistina.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kuriuo prašoma iš jo atsakovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė negalėjo kreiptis nemokamos garantuojamos teisinės pagalbos, kadangi priešingai negu daugybę metų niekur nedirbantis ir darbo rinkoje nedalyvaujantis ieškovas, atsakovė yra nuolat dirbanti aukštos kvalifikacijos darbą, pagal kurio finansinius lygius ji negali pretenduoti į nemokamą teisinę pagalbą. Priešingai – atsakovė nuolat dirbdama kvalifikuotus darbus moka mokesčius valstybei, be to ieškovui teikiama nemokama teisinė pagalba yra apmokama ir iš atsakovės sumokėtų mokesčių į biudžetą. Atsakovė neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovo ieškinio suma buvo net 2472,69 Eur, be to, šią bylą ypatingai sunkia padarė ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė elektros rodmenų apskaitos, pateikė chaotiškus, nechronologiškų mokėjimų kvitus, kvitus su pradelstais mokėjimais ir laikotarpiais, ranka perdarytus kvitus, neteisingus skaičiavimus, lentelėje painiojo ataskaitinių ir poataskaitinių mokėjimų sumas ir laikotarpius, lentelėje sumos nesutapo su ieškinyje nurodytomis ir t. t. Visas sumas, kvitus, lentelės skaičius reikėjo atrinkinėti, skaičiuoti sumas, analizuoti laikotarpius, juos identifikuoti, kas buvo neįmanoma ir t. t. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino tik 15,28 procentų ieškinio ir net 84,72 procentus ieškinio atmetė. Mano, kad teismas apskritai nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovo turėjo būti priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma apskritai, nei ji buvo priteista sprendimu. Priteistos sumos tikrai nėra kur mažinti ir ieškovas nenurodė jokios priežasties, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos gali būti apskritai nepriteistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

19. Byloje sprendžiama dėl atlyginimo nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

20. Byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1030-939/2017 atmetė ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017, išnagrinėjęs ieškovės D. B., atstovaujamos advokato A. B., atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui G. Š. dėl leidimo atlikti veiksmus ir veiksmų atlikimo eliminuojant gaisro galimybę, trečiasis asmuo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinei gelbėjimo tarnyba, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Uždraudė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Š. ir/ar kitiems su juo susijusiems ar nesusijusiems asmenims bet kokiu būdu eksploatuoti visus šio pastato mūrinius kaminus (t. y. 3 mūrinius kaminus, įskaitant kūrenimą per juos ir bet kokius kitus veiksmus).

21. Byloje nustatyta, kad atsakovės ieškinys, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo taikyta prevencinė laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 buvo atmestas. Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1784-555/2018 išnagrinėjus ieškovės D. B. apeliacinį skundą ir 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikus nepakeistą.

22. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti jo turėtus nuostolius pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

23. Nagrinėjamu atveju deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant asmens, kurio prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaltės, nes tai yra atsakovės atsakomybės už jos rizika atliktus veiksmus atvejis. Ieškovas tokiu atveju turi įrodyti nuostolių (turtinės ir neturtinės žalos) atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 36 punktas). Ieškovas patirtus nuostolius sieja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kuomet prasidėjus šildymo sezonui dėl pritaikytos laikinos apsaugos priemonės jis negalėjo šildyti gyvenamųjų patalpų kietuoju kuru, o buvo priverstas apšildyti savo gyvenamąsias patalpas naudodamas elektros energiją, ko pasėkoje patyrė išlaidas.

24. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas savo gyvenamąsias patalpas apšildė naudodamas elektros energiją, tačiau jos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuostolių dydį.

25. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žalą paskaičiavo už dviejų šildymų sezonų metu patirtas išlaidas elektros energijai ir iš visos sumokėtos sumos atėmė patirtas išlaidas už elektros energiją iki laikinų apsaugos priemonių taikymo, kai nesišildė elektra, savo paskaičiavimą pagrįsdamas mokėjimo kvitų originalais (popierinės bylos priedas) ir sudaryta lentele (1 t., b. l. 67). Iš šios lentelės yra akivaizdu, kad suvartotos elektros energijos kaina šildymo sezono metu, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra sumažinta ieškovo sumokėta kaina už suvartotą elektros energiją iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (308,75 Eur – 24,00 Eur ir 196,51 Eur – (2,84 Eur x 3), todėl žalos suma paskaičiuota – 284,75 Eur + 187,90 Eur = 472,65 Eur). Teismas skundžiamo sprendimo 26 punkte konstatavo, kad ieškovas įrodė prašomus priteisti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išskyrus už du mėnesius, t. y. už spalį (2017-10 mėn.) – 21,77 Eur sumos, o už gruodį (2018-12 mėn.) pagal pateiktą mokėjimo kvitą ieškovui priteisė tik 17,58 Eur arba už šešias dienas, kol galiojo draudimas kūrenti krosnimis (90,74 Eur/31 d =2,93 Eur, 2,93 x 6= 17,58 Eur).

26. Atsakovė neteisingai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovas nepateikė 2017 m. spalio mėnesio kvito 45,38 Eur sumai, nes nuorodos į tokią sumą skundžiamame teismo sprendime nėra. Sprendime taip pat nėra nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 49,55 Eur už 2018 m. visą gruodžio mėnesį, nes jo faktinės išlaidos už šį mėnesį buvo 90,74 Eur, o teismas pagrįstomis pripažino tik 17,58 Eur, todėl skirtumą sudaro 73,16 Eur. Taigi, teismas ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius sumažino 21,77 Eur ir 73,16 Eur suma, arba 94,93 Eur suma ir pagrįstais, realiais, būtinais ir protingais laikė ieškovo patirtus nuostolius tik 377,76 Eur sumoje (472,65 Eur – 94,93 Eur = 377,72 Eur, o ne 377,76 Eur).

27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš prie bylos popierinio varianto pridėto priedo – ginčo laikotarpio kvitų originalų (1 t., b. l. 87) matyti, kad ieškovas yra atlikęs 2017 m. spalio 11 d. mokėjimą 21,77 Eur sumai, tačiau teismas jo nepripažino kaip mokėjimo už 2017 m. spalio mėn., kai toks mokėjimas atliktas šildymo sezono pradžioje.

28. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas dar nepateikė ir 2018 m. spalio mėnesio mokėjimo kvito 48,60 Eur sumai, kas reiškia, kad 377,76 Eur suma turėjo būti sumažinta 48,60 Eur suma ir galėjo būti priteista tik 329,16 Eur suma. Pastebėtina, kad 48,60 Eur kvito ieškovas ir negalėjo pateikti, nes ši suma ieškovo lentelėje nurodyta, kaip nuostolių suma, kuri gaunama iš faktiškai per šį mėnesį suvartotos elektros energijos, kai galiojo laikinosios apsaugos priemonės, kainos – 51,53 Eur, atėmus 2,84 Eur sumą ieškovo turėtų elektros energijos išlaidų, kai laikinosios apsaugos priemonės negaliojo (51,53 Eur – 2,84 Eur = 48,69 Eur, ieškovas žalą skaičiuoja 0,09 Eur mažesnę – 48,60 Eur sumą). O 51,53 Eur kvito originalas už 2018 m. spalio mėn. išlaidas yra jau paminėtame bylos popierinio varianto priede ( (1 t., b. l. 87). Taip pat atmestini atsakovės argumentai dėl neva neįskaitomo 48,22 Eur kvito už 2017 m. lapkričio mėn., kadangi pagal šio kvito originalą galima identifikuoti, kad mokėjimas atliktas už elektros energiją ir jo suma 48.22 Eur, o tai, kad greta yra atliktas įrašas ranka, nurodant tą pačią sumą, neduoda pagrindo šio įrodymo nevertinti. Taip pat pastebėtina, kad atsakovė nurodo į 48,43 Eur sumą, kuri yra su kliento aptarnavimo mokesčiu.

29. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo žalos dydžio nustatymo neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

30. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai.

31. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės visus savo argumentus, kurie išsamiai buvo aptarti ir įvertinti skundžiamame teismo sprendime. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir neturi pagrindo byloje nustatytų aplinkybių vertinti kitaip – taip, kai to siekia ieškovas. O vien ieškovo nesutikimas su teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis negali būti pagrindu sprendimą pripažinti neteisėtu. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad atsakovė turėjo teikti įrodymus, patvirtinančių, kad ieškovo gyvenimas niekuo nepasikeitė, kad jis neišgyveno, buvo džiaugsmingas, kai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, kai jo prašymas, skundas buvo atmestas ir kai turėjo ilgą laiką šildyti patalpas kitu būdu, kuriam nebuvo pasiruošęs. Pažymėtina, kad žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, visais atvejais turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas, pareiškęs ieškinį), o ne šiuo atveju atsakovė, kuri ieškinio nepripažįsta.

33. Pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas turėtų nurodyti įrodymus, kuriais grįs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz. įrodymus, kad galėjo pilnavertiškai gyventi, gyveno 10-15 laipsnių šilumoje, nepakako lėšų normaliai maitintis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo minėtas aplinkybes (pažymų iš gydymo įstaigų dėl naujai nustatytų sveikatos sutrikimų, vartotų vaistų, pajamas ir finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar pan.) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 115 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame teismo sprendime teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo pažeista jo psichinė sveikata, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, kaip kad ir nepateikta fizinės sveikatos pablogėjimą, sutrikimą įrodančių duomenų.

34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas, pareiškęs ieškinį). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teko gyvenamąjį būstą šildyti kitu būdu, tačiau jos nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, konstatuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Dėl skundžiamu teismo sprendimu paskirstytų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 1119,42 Eur iki 500 Eur ir priteisė proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo 423 Eur atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ir taip nedideles pateiktas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, juo labiau pats pripažinęs, kad išlaidos neviršija 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R – 77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė akcentuoja, kad jai nesuprantama ir yra nepateisinama tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, kad jos atstovas naudojosi bylos eigoje CPK įtvirtintomis teisėmis.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įstatymas nenumato, jog teismo išlaidomis laikomos advokato atvykimo į teismą išlaidos. Be to, atsakovės atstovas advokatas yra jos sūnus ir jo gyvenamoji vieta deklaruota kartu su mama, ką patvirtina bylos dokumentai. Atsakovė galėjo kreiptis valstybės apmokamos teisinės pagalbos tarnybą ar į advokatus, dirbančius (duomenys neskelbtini) rajone ar artimesniame mieste, kur būtų patyrusi žymiai mažesnes išlaidas ir nemokėjusi kuro išlaidų. O teismas teisingai nustatė, kad atsakovė su atstovu tikrai veikė prieš greitą, operatyvų bylos išnagrinėjimą, nuolat sukeldami nepasitenkinimą, įtampą, nepagrįstus kaltinimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti visai nepriteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. O teismo sprendimas, kuriuo priteista ieškovui žalos atlyginimui mažiau nei iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Advokatūros įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019).

39. Pagal 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra išsamūs, išvados padarytos remiantis pirmiau paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino aptariamą procesinę teisę, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą šioje dalyje ir priteistas jai bylinėjimosi išlaidas padidinti.

41. Sutiktina su ieškovu, kad iš jo priteistų 423 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė už skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės priteistą 377,76 Eur turtinės žalos atlyginimą. Tačiau CPK 93 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Ieškovo ieškinys patenkintas tik 15,27 procentų (prašė 2472,65 Eur – priteista 377,76 Eur). Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, net jeigu priteista suma yra didesnė už ieškovo materialinio reikalavimo patenkinimo sumą. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas ieškovo skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

44. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Šalių apeliacinius skundus atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė