- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1784-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00032-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-939/2018 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. Š. dėl leidimo atlikti veiksmus, kaminų eksploatacijos uždraudimo ir veiksmų atlikimo, eliminuojant gaisro kilimo galimybę, trečiasis asmuo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama leisti ir jos pasirinktiems specialistams patekti į atsakovui G. Š. priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (neribojant patekimų į butą skaičiaus tol, kol nebus atlikti visi reikiami darbai), leisti ieškovei išimtinai vienintelio atsakovo G. Š. sąskaita atlikti pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Š. bute, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), visus reikiamus pristatomų kaminų (metalinių kaminų) įrengimo darbus, pasirenkant efektyviausią įrengimo būdą gaisro prevencijai pastate, taip pat leisti atlikti visus susijusius veiksmus ir darbus tam, kad būtų užkirstas kelias gaisrui pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą G. Š. padengti visas atliekamų darbų išlaidas ir kaštus (įskaitant išankstinius mokėjimus už darbus); uždrausti atsakovui G. Š. ir/ar kitiems su juo susijusiems ar nesusijusiems asmenims bet kokiu būdu eksploatuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaminą Nr. 1 ir kaminą Nr. 2; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jai nuosavybės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) o atsakovas G. Š. yra buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Abu nurodyti butai yra pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo butas yra pirmajame pastato aukšte, o ieškovės butas – antrajame. Name per abu jo aukštus įrengti dūmtraukiai, einantys per atsakovo ir ieškovės buto patalpas, ieškovės bute prie šio dūmtraukio krosnių nėra. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie šio dūmtraukio yra koklinių plytų krosnis. Kaminais Nr. 1 ir Nr. 2 naudojasi tik atsakovas, atsakovui priklausantis butas yra gyvenamojo namo pirmame aukšte, o ginčo abu kaminai eina ir per atsakovei priklausantį butą, esantį gyvenamojo namo antrame aukšte. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovo naudojamų kaminų, kurie yra be įdėklų, ieškovei priklausančiame bute ir namo palėpėje, dūmai pavirsta šlapiomis dervomis, kondensatu, rūgštimis, gadina ieškovės buto sienas, lubas, perdangas, kitas namo konstrukcijas, nuodija orą. Atsakovo abu naudojami kaminai sudrėkę, vienas visai šlapias, stipriai pažeistas kondensato, dervų ir rūgščių. Krosnių degimo produktai – kondensatas, dervos, rūgštys išsiliejo dar 2010 metais ir nuo to laiko ieškovės bute tvyro kondensato, smalkių, suodžių kvapas, kondensate šlampa instaliuotas elektros tinklas. Ieškovės bute yra nuolatinė gaisro rizika. Ieškovei ir jos šeimos nariams nuolat tenka kvėpuoti užnuodyti oru dėl ko jiems skauda galvas, plaučius, atsirado kosulys. Ieškovė taip pat teigė, kad 2013 metais ji remontavo savo butą dėl atsakovo kūrenamų kaminų. Po remonto 2014 metais vėl išsiliejo kondensatas ir susidarė analogiška situacija buvusiai: tose pačiose vietose, kur kondensatas jau buvo pragraužęs kamino sieną ir buvo išsiliejęs 2010 metais, tai ir po remonto tose pačiose vietose kondensatas vėl išsiliejo. Dėl netinkamo atsakovo kaminų eksploatavimo ieškovės (butui) šiuo metu yra padaryta žala. Ieškovė ne kartą pagalbos telefonu kvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, 2013 m. sausio 3 d. kreipėsi pagalbos į Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, reiškė atsakovui pretenzijas, į kurias jis nereagavo ir toliau netinkamai, aplaidžiai, piktybiškai ir nusikalstamai eksploatuoja kaminą Nr. 1 ir kaminą Nr. 2, t. y. ieškovė įrodinėjo, kad jis neketina atlikti jam priklausančių pareigų savo reikmėms naudojamus kaminus eksploatuoti laikantis reikalavimų, kad nekeltų gaisro grėsmės ir nekeltų grėsmės ieškovės ir jos šeimos gyvybei.
3. Atsakovas G. Š. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kad atsakovas sugadino ieškovės sienas, lubas, perdangas, kad dėl kaminų naudojimo neužtikrintas pastato saugumas, kad dėl atsakovo kūrenamų krosnių kamine susidaro kenksmingos medžiagos, kurios skverbiasi į butą. Ieškovė nuo 2013 metų rašė skundus, tačiau atsakovui nebuvo surašyta jokių protokolų, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba surašė 2017 m. vasario 1 d. pažymą, kad bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nenustatyta. Realios grėsmės gaisrui nebuvo ir nėra tai patvirtino ekspertizės aktas ir ekspertai teisme. Kūrenant kaminus kietuoju kuru visada yra grėsmė, bet ji būtų reali, jei kamine būtų plyšių, šalia būtų degių medžiagų, tačiau tokios aplinkybės nenustatytos. Kad į ieškovės butą skverbiasi dūmai nepateikė įrodymų.
4. Trečiasis asmuo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2013 m. sausio 3 d. ieškovė kreipėsi į Kauno APGV Prienų PGT su prašymu apžiūrėti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukį, abiejų butų krosnis, įvertinti jų būklę, galimą saugos reikalavimų nesilaikymą, neigiamą poveikį jos ir jos šeimos saugumui ir sveikatai ir uždrausti dūmtraukio, kuriuo naudojasi atsakovas eksploatavimą. 2013 m. sausio 3 d. apžiūrėjus dūmtraukį iš ieškovės buto pusės nustatyta, kad jos bute prie dūmtraukio krosnių nėra, o apžiūrint dūmtraukį, esantį pastogės patalpose, buvo nustatyta, kad dūmtraukio išorė aptinkuota, neišbalinta, šlapia, susiformavusios tamsios dėmės, vietomis tinkas nutrupėjęs ar atšokinėjęs ir pradėjęs trupėti, vizualiai apžiūrint dūmtraukio viršų, matėsi, kad jis aptrupėjęs, aprūkęs, t. y. nustatyta, kad minėtas dūmtraukis neatitinka nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų. 2013 m. sausio 14 d. apžiūrėta atsakovui priklausančiose patalpose esančios krosnies ir dūmtraukio priešgaisrinė būklė ir buvo nustatyta, kad dūmtraukis suprojektuotas per atsakovui ir ieškovei priklausančių butų kambarių patalpas. Prie šio dūmtraukio atsakovui priklausančiame bute yra koklinių plytų krosnis ir atsakovas informuotas, kad minėtas dūmtraukis neatitinka nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, jis yra netinkamas eksploatuoti, būtina užtikrinti priešgaisrinę saugų pastate. 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovė pateikė prašymą uždrausti atsakovui ar kitiems asmenims eksploatuoti mūrinius kaminus be įdėklų gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) bei pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad kaminai buvo remontuoti. 2016 m. gruodžio 27 d. atsakyta raštu, kad patekti į atsakovui priklausančias patalpas pareigūnai neturi galimybės. 2017 m. sausio 18 d. gautas R. Š., atstovaujančio G. Š., pareiškimas, kuriuo prašoma patikrinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krosnių ir kaminų būklę, ar atitinka priešgaisrinius reikalavimus ir atlikimą pagal projektą. 2017 m. sausio 24 d. apžiūrėjus atsakovui priklausančiame bule eksploatuojamus kūrenimo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) bendrųjų saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta. Tiriant ieškovės 2017 m. birželio 29 d. pareiškimą ,,Dėl gaisro pavojaus“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo apžiūrėti atsakovui priklausantys kūrenimo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) bendrųjų gaisrinė saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas Prienų rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės valstybės naudai 20,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 968,10 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o Lietuvos Teismo ekspertizės centrui 18,72 Eur sumą.
6. Teismas sprendė, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013 m. sausio mėn. išvados, kuriomis remiasi ieškovė, nėra aktualios, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2013 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo ginčo namo stogo remonto, kaminų perstatymo, apskardinimo, tinkavimo ir kitus darbus, todėl dūmtraukiai buvo suremontuoti. Kad nurodytos išvados neaktualios patvirtino ir trečiasis asmuo, teigdamas, kad po 2013 metų atlikto remonto priešgaisrinės apsaugos taisyklių nenustatyta. Be to, tai, kad dūmtraukiai statybiniu požiūriu tinkami naudotis patvirtino ir ekspertizės aktas bei ekspertai teismo posėdžio metu. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 1 d. pažyma „Dėl kūrenimo įrenginių būklės“ Nr. 13P-11 bei 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr.13P-45 „Dėl D. B. pranešimo“ taip pat patvirtino, kad apžiūrėjus G. Š. priklausančiame bute eksploatuojamus kūrenimo įrenginius (duomenys neskelbtini) kad bendrųjų saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teiginius, jog ginčo kaminai netinkami eksploatuoti dėl to, kad jie pažeisti kondensato, dervų rūgščių paneigia teismo ekspertizės aktas. Teismas nustatė, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, jog kondensatas/drėgmė skverbiasi į ieškovės butą, o fotonuotraukose užfiksuotos tamsiai rudos spalvos dėmės ant buto sienos sudaro pagrindą prielaidai, jog drėgmė (tikėtina, atmosferiniai krituliai ir kondensatas) su suodžiais ir po buto remonto 2013 m., bent kartą, iki 2016 m. balandžio mėn., paveikė kamino Nr. 1 sienas ir jo sienoje buvusią ir netinkamai/nehermetiškai užtaisyta angą. Pagal ekspertams pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar kondensatas/drėgmė yra įsiskverbęs į ieškovės buto lubas, sienas, buto ir namo palėpės perdangų konstrukcijas. Ant kamino Nr. 1 išorės yra dervų požymių, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui teigti, kad kaminas Nr. 1 yra sugadintas. Atliekant tyrimą nenustatyta, kad kaminas Nr. 2 yra paveiktas kondensato ar drėgmės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad eksperto V. Š. išvados prieštarauja teismo paskirtos ir atliktos ekspertizės akto išvadoms. Eksperto V. Š. ekspertinis tyrimas atliktas ieškovės užsakymu, atsakovui nežinant ir nesuteikiant jam galimybės užduoti klausimus. Taip pat nustatyti eksperto V. Š. ekspertinio tyrimo trūkumai (išvados prieštaringumas, prieštaravimai kitiems byloje esantiems įrodymams, eksperto kompetencija, tyrimo metu taikyti norminiai aktai ir normatyviniai dokumentai), dėl ko teismas kritiškai vertino eksperto V. Š. ekspertinio tyrimo aktą.
9. Teismas nurodė, kad teismo paskirtos ir dviejų ekspertų, turinčių statybos ir darbų saugos (ekspertas T. D.) ir gaisrinės saugos technikos ir saugos (ekspertas S. K.) ekspertizės išvados yra išsamiai motyvuotos. Duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo byloje nėra ir ieškovė nepateikė. Nors ieškovė nesutiko su ekspertizės išvadomis tačiau neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygioms įrodinėjimo priemonėms paneigti ekspertės išvadų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertų T. D., S. K. išvadų teisingumu ir šių ekspertų išvadas vertino kaip patikimą įrodymą. Paskirtos ekspertizės išvados paneigė tiesioginį gaisro kilimo pavojų.
10. Teismas nurodė, kad ekspertizės išvadose yra nustatyta, jog ginčo kaminai neatitinka Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punkte nustatytų reikalavimų, t. y., kad iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. Teismas padarė išvadą, kad nors ginčo kaminai nepilnai atitinka Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punkte nustatytų reikalavimų, dėl to gaisrinė sauga galimai sumažėjusi ir kamino eksploatavimas gali būti pavojingas dėl suodžių užsidegimo kamine, tačiau kaip nurodyta ekspertizės akte, kad ugnis galėtų prasiskverbti į gretimas patalpas ir jose sukeltų gaisrą, būtinos bent dvi sąlygos: kamino sienelėse turėtų būti kiauryminių plyšių ir prie plyšių artimoje aplinkoje turėtų būti lengvai užsidegti degiųjų medžiagų (pvz. drabužių), o nagrinėjamu atveju tokių požymių neužfiksuota. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad kada nors ginčo kaminuose buvo kilęs suodžių užsidegimas, todėl teismas įvertinęs ekspertizės išvada, ekspertų paaiškinimus duotus teisme, sprendžia, kad kaminus eksploatuoti galimybė yra, išvalius juos nuo suodžių.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, buvo uždrausta atsakovui eksploatuoti visus kaminus, darant išvadą, kad pagal pateiktus duomenis pakanka padaryti išvadai, kad kaminai kelia pavojų ieškovės ir jos šeimos narių sveikatai, tačiau tuo metu nebuvo teismo ekspertų išvados, duodančios pakankamą pagrindą padaryti priešingas išvadas, kad ginčo kaminus tikslinga naudoti degimo produktų pašalinimui.
12. Nors ieškovė teigė, kad ginčo kaminai Nr.1 ir 2 yra nesaugūs eksploatuoti dėl gaiso kilimo tikimybės bei pažeistų ieškovės teises į sveikatą, tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio. Teismas nurodė, kad vien formalus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 156, 160 punktų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas prevenciniam ieškiniui patenkinti, nes praktinė galimybė eksploatuoti ginčo pastatus yra patvirtinta ilgalaike jų eksploatavimo pagal paskirtį praktika. Iš ekspertizės akto išvadų, ekspertų duotų paaiškinimų teismo posėdyje, trečiojo asmens paaiškinimų, teismas padarė išvadą, kad ginčo kaminai sandarūs, nesugriuvę, neįplyšę ir juos išvalius nuo suodžių, jie yra tinkami naudoti degimo produktų pašalinimui, todėl gaisro tikimybė nepagrįsta. Nors ekspertai išvadoje nustatė, kad ant kamino Nr.1 išorės yra dervų požymių, tačiau tai nesudarė pagrindo teigti, kad kaminas Nr.1 yra sugadintas, o kaminas Nr.2 yra paveiktas kondensato ar drėgmės, be to, ekspertai nenustatė, jog kondensatas skverbiasi/skverbėsi į ieškovės buto atitvarines konstrukcijas, o fotonuotraukose užfiksuotos tamsiai rudos spalvos dėmės ant kamino sudarė pagrindą prielaidai, jog drėgmė/kondensatas ir po buto remonto 2013 m. bent kartą paveikė kamino Nr. 1 sienas ir jo sienoje buvusią ir netinkamai/nehermetiškai užtaisytą angą. Ieškovė neįrodė, kad į jos butą skverbiasi nuo degimo produktų išsiskiriančios medžiagos, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ieškovės gyvenamosios aplinkos užteršimo faktą ar minėtų veiksnių įtaką sveikatos pablogėjimui.
Šalies argumentai
13. Ieškovė nepateikė projektinio pasiūlymo įrengti pristatomus kaminus, o prašo leisti atlikti pastate visus reikiamus pristatomų metalinių kaminų (dūmtraukių) įrengimo darbus. Teismas sprendė, kad toks ieškovės prašymas, nepateikus projektinio pasiūlymo, laikytinas neaiškiu, neatskleista prašomų atlikti darbų apimtis, kaina, kiek pristatomų metalinių kaminų ketinama įrengti, nes ieškinio reikalavime nurodyta daugiskaita – „pristatomų kaminų (metalinių kaminų) įrengimo darbu“. Teismo nurodė, kad ieškovė dėl prašomų atlikti darbų turėtų pateikti projektinį pasiūlymą ir prašyti be atsakovo sutikimo atlikti rekonstrukciją pagal parengtą projektą. Šiuo atveju ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamus vykdyti darbus, nėra pakankamas, be to, ieškovė neįrodė, kad ginčo dūmtraukių (kaminų) eksploatavimas pagal paskirtį negalimas, kad dėl ginčo kaminų naudojimo pažeidžiamos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, taip pat nepriteisti/sumažinti išlaidas už teismo ekspertų atliktą ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.138, CK 6.225 straipsnio bei kitų teisės aktų nuostatas, kasacinio teisminę praktiką, todėl nepagrįstai neuždraudė ginčo kaminų eksploatacijos, kadangi egzistuoja visos prevencinio ieškinio patenkinimo sąlygos, t. y. egzistuoja prevencinio ieškinio sąlyga, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siekia apginti daiktines teises nuo žalos darymo, taip pat, kad ieškovės reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai; yra realus pavojus, kad ateityje dėl teisės pažeidžiančių veiksmų gali būti padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Nors ginčo dalykas yra kaminai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pagal atsakovo atstovo prašymą Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 1 d. surašytą pažymą Nr. 13P-11, kad atsakovui priklausančiame bute eksploatuojant kūrenimo įrenginius bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta, kad minėta pažyma paneigia ieškovės teiginius, kad nuo 2013 metų sausio mėnesio Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surašytų pažymų atsakovas daugiau negalėjo eksploatuoti kaminų. Nurodytoje pažymoje konstatuota tik dėl atsakovo naudojamų krosnių be kaminų, ir tik atsakovo nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, nors atsakovo naudojami kaminai pastatyti per visą pastato aukštį ir virš jo stogo, ir problemas sukelia ieškovės bute ir pastato palėpėje. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nuo 2013 metų sausio mėnesio Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surašytų pažymų daugiau negalėjo eksploatuoti ginčo kaminų.
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad vien formalus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 156, 160 punktų pažeidimas negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas prevenciniam ieškiniui patenkinti, nes praktinė galimybė eksploatuoti ginčo pastatus yra patvirtinta ilgalaike jų eksploatavimo pagal paskirtį praktika. Visuose teisės aktuose yra imperatyvai, kad visi asmenys privalo vykdyti gaisrinės saugos reikalavimus ir prioritetai yra teikiami gaisrų tikimybės mažinimui, siekiant išvengti gaisro, nenumatant tęstinės objektų su gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais eksploatavimo praktikos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai sprendė, kad praktinė galimybė eksploatuoti ginčo kaminus yra patvirtinta ilgalaike jų eksploatavimo pagal paskirtį praktika, kadangi teismas neįvertino ieškovės į bylą pateiktų juridinius faktus patvirtinančių dokumentų: Nekilnojamojo turto registro, kuriame įregistruotas atsakovui priklausantis butas (kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. birželio 1 d.) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išrašo ir atsakovo namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) knygoje įregistruotų juridinių faktų, įrodančių, kad pastate nuo 1973-1974 metų iki 1995 m. birželio 1 d. buvo tik centrinis šildymas, ir kaminai nebuvo eksploatuojami pagal paskirtį mažiausiai 21 metus (gal ir ilgiau) ir teismas neturėjo pagrindo teigti, kad praktinė galimybė eksploatuoti ginčo kaminus yra patvirtinta ilgalaike jų eksploatavimo pagal paskirtį praktika, tuo labiau, kad ekspertas T. D. patvirtino, jog atsakovo savavališko centrinio šildymo inžinerinės sistemos pakeitimo į krosnių šildymą ekspertai nevertino. Be to, teismo net ir formaliai konstatuota ilgametė kaminų naudojimo praktika neužtikrina kaminų saugumo, bet priešingai – akivaizdu, kad ilgamečio naudojimo metu kaminai yra nudėvimi, ypač tai aktualu šio ginčo atveju, kai byloje yra daugybė įrodymų, kad atsakovas nevykdė jokios kaminų priežiūros, o tik naudojosi jais, dėl ko jie ir jų dalys galimai neatitinka jų paskirties viso pastato būvio ciklo metu.
1.5. Teismo paskirtos ekspertizės metu padarytos išvados vertintinos kritiškai, kadangi ekspertai nelipo į pastato palėpę ir neapžiūrėjo kaminų pastato palėpėje; ekspertai išvis neapžiūrėjo ir jokiomis techninėmis priemonėmis nevertino kaminų nei dėl plyšių, nei dėl drėgmės požymių, nei dėl kondensato išsiliejimo iš jų, nenaudojo jokių zondų ar kitos techninės įrangos, nedarė atodangų, S. K. net nebuvo atvykęs į apžiūros vietą 2018 m. sausio 17 d., ekspertas S. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad nėra matęs iš kur smelkiasi kondensatas, ir pripažino, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kondensatas skverbiasi iš kito statinio, negu atsakovo eksploatuojami kaminai palėpėje ir pripažino, kad nustatyti iš kur susidaro kondensatas, reikia specialaus tyrimo, tačiau jokių tyrimų neatliko; ekspertai nepagrįstai ekspertinį tyrimą dėl atsakovo naudojamų kaminų, susiaurino iki tik namo antrojo aukšto buto apimties ir namo apžiūros konkrečios datos 2018 m. sausio 17 d. apimčių (kai tuo metu buvo teismo jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės); ekspertai (be fotoaparato Canon) neturėjo ir nenaudojo jokios techninės įrangos, turėjo tik asmenį peiliuką; ekspertai negalėjo teisingai konstatuoti, ar kaminai pažeisti ar nepažeisti kondensato, dervų rūgščių, ar jie yra sugadinti ar nesugadinti, ar jų sienelėse yra ar nėra kiauryminių plyšių, ar jie, buto sienos paveikti ar nepaveikti drėgmės. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau vis tiek siekia ir toliau eksploatuoti ginčo kaminus.
1.6. Teismo paskirtoje ekspertizėje nebuvo tirto žalos priežastys ir nebuvo nustatinėjamas žalos dydis. Žalos atsiradimo priežastys buvo nustatinėjamos ir jų dydis buvo įvertintas teismo eksperto V. Š.. Tuo tarpu atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad ginčo kaminų tolimesnis eksploatavimas nekels žalos pastatui, ieškovės turtui ir sveikatai. Kaminų, kurie neatitinka reikalavimų, tolimesnis eksploatavimas ir atsakovo neveikimas ir nesiėmimas visų reikiamų priemonių tam, kad ginčo kaminai nepažeistų reikalavimų reiškia atsakovo neteisėtus veiksmus. Savaime suprantama, kad eksploatuojant jau kondensatą išliejusius kaminus, kai kondensatas net skverbiasi į ieškovės butą, tai sienos drėks, trūkinės, stiprus kondensato kvapas vėl atsinaujins ir pan. ir butas bus gadinamas, kol sugrius. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad kaminai gali kelti grėsmę ir žalą.
1.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.83 straipsnį ir kitų teisės aktų nuostatas bei teisminę praktiką neleisdamas ieškovei vykdyti pristatomų metalinių kaminų įrengimo darbų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido ieškovei atlikti pristatomų kaminų įrengimo darbų. Kamino Nr. 1 ir Nr. 2 negalima naudoti, kadangi jie neatitinka reikalavimų, yra sulieti kondensato, pats atsakovas juos eksploatuoja pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi atsakovas nepateikė jokio situacijos sprendimo būdo, o ieškovė jį pateikė kartu pateikdama ir konkrečius pasiūlymus dėl pristatomų kaminų įrengimo, tai remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalimi, ieškovei, kaip buto savininkei, turi būti leidžiama imtis be atsakovo sutikimo įrengti metalinius pristatomus kaminus.
1.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdūs įrodymai (ekspertų išvados, kompetentingų institucijų išvados), kad kaminai esamoje būklėje yra netinkami naudoti, kad per juos liejasi kondensatas, kad jie patys ir jų eksploatavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtas išvadas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žalos grėsmė ieškovės turtui yra reali, kad susidariusią problemą reikia išspręsti. Atsakovas nepateikė esamos problemos sprendimo būdo. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad V. Š. ekspertizės aktu nereikėtų vadovautis. Priešingai, kadangi ekspertai T. D. bei S. K. netyrė žalos ieškovės butui ir kitam turtui priežasčių ir nustatinėjo žalos dydžio, o tai darė V. Š., todėl minėtais klausimais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent V. Š. ekspertizės aktu. Be to, palyginus V. Š. ir ekspertų T. D. bei S. K. aktus matyti, kad juose nėra jokių esminių prieštaravimų – panašiai aplinkybės vertinamos visų ekspertų ir visi jie daro išvadą, kad kaminai naudoti yra netinkami.
1.9. Ieškovė neturi įstatyminės pareigos ir pagal įstatymus negali sudaryti rangos sutarties su projektuotoju dėl projektinių pasiūlymų, taigi negalėjo ir negali byloje pateikti projektinių pasiūlymų. Ieškovė teismui pateikė statytojų siūlomas kainas dėl pristatomų kaminų įrengimo, kurios yra nusistovėję rinkoje pasiūlos ir paklausos sąlygomis. Pirmosios instancijos teismo ieškovei duotas reikalavimas pateikti visus projektinius pasiūlymus prieštarauja ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės normų reikalavimams. Teismo konstatavimas, kad „ieškovė dėl prašomų atlikti darbų turėtų <...> prašyti <...> atlikti rekonstrukciją pagal parengtą projektą“, yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi pagal teisės normas atlikti rekonstrukcijos be projekto neįmanoma.
1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei atlyginti tiek 1 725,36 Eur už ekspertizę, tiek 18,72 Eur už kelionės išlaidas. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas/Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė jokio įrodymo, kad už ekspertizę yra apmokėta, todėl ekspertizės išlaidos negalėjo būti priteistos. Dėl nepateikto apmokėjimo įrodymo, ekspertizės išlaidos negali būti priteistos. Be to, paskirtos ekspertizės išlaidos yra nepagrįstai didelės, nepagrįstos ir ekspertų kelionės išlaidos į teismo posėdį, nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai.
Atsiliepimas
15. Atsakovas G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė į bylą labai senus 2013 m. dokumentus, tačiau jie neduoda pagrindo pripažinti, kad 2017 m. ir 2018 m. negalima, nesaugu atsakovui eksploatuoti kūrenimo įrenginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino seno laikotarpio dokumentus neaktualiais, nes byloje neginčytinai nustatyta iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, kad statybos darbai buvo atlikti 2013 m. birželio mėn. ir faktinė situacija iš esmės pasikeitusi.
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi didesnę įrodomąją galią turinčio įrodymu, t. y. Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 13P-11. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad šiuo metu nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsiranda žala ar atsiras ateityje.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės aktu, kuris taip pat turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, o juo labiau prieš ieškovės paaiškinimus, jos vienašališkai užsakytą ir atliktą tariamą ekspertizę, kurią atliko kelių specialistas – V. Š.. Ekspertizės aktas ir ekspertų parodymai teisme iš esmės paneigė visus ieškovės argumentus, kaltinimus ir reikalavimo nepagrįstumą. Nors ieškovė apeliaciniu skundu kritikuoja ekspertinį tyrimą, tačiau neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
2.4. Šiuo atveju pastato renovacija, rekonstrukcija galima tik pagal abiejų bendraturčių suderintą valią, kuri privalo būti išreikšta derinant projektą, gaunant statybos leidimą. Ieškinyje nebuvo suformuotas reikalavimas atlikti darbus be atsakovo sutikimo, todėl atsakovui nesutinkant su pristatomų kaminų įrengimu, to atlikti negalėtų be projekto, be statybos leidimo, pati ieškovė. Be to, ieškovė net neįrodinėjo, kad statybiniu techniniu požiūriu yra įmanoma pristatyti ir kiek pristatyti pristatomų kaminų vietoje dviejų esamų kaminų Nr. 1 ir Nr. 2.
2.5. Nors ieškiniu buvo reikalaujama uždrausti eksploatuoti kaminu Nr. 2, tačiau ieškinio pagrindas dėl šio kamino nebuvo išdėstytas ir visiškai neteikti įrodymai. Ekspertizės akte nurodyta, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad kaminas Nr. 2 yra paveiktas drėgmės ar kondensato.
2.6. Ieškovė nepagrįstai grindžia aplinkybėmis, kad jai nesaugu gyventi, kad smirda pelėsiais, dūmais, tačiau ši ieškinio dalis neįrodyta, nes nėra pateiktas joks įrodymas, kad jos gyvenamosiose patalpose kaupiasi kenksmingas kvapas, dūmai, pelėsiai ir kaip tai būtų susiję su atsakovo veiksmais. Nors ieškovė ir neteikė tokių įrodymų, tačiau ir ekspertizės aktas, ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigė aplinkybes dėl smarvės, dūmų.
2.7. Ieškovė neįvertina savo sprendimų ir rizikos, kadangi ji įsigijo namo dalį žinodama, kad jis senas, kad kaminai be įdėklų ir pati savo sprendimu ir rizika atliko šildymo sistemos pakeitimus, užmūrydama namo antrame aukšte kamine angą. Šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir dėl jo veiksmų kaminų eksploatacija yra negalima. Be to, ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad gaisro susidarymo galimybė priklauso išimtinai nuo vartotojo elgesio, tuo tarpu ieškovė dėl gaisro grėsmės nepateikė jokių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. B. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovas G. Š. yra buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Abu nurodyti butai yra pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo butas yra pirmajame nurodyto pastato aukšte, o ieškovės butas – antrajame. Name per abu jo aukštus įrengti dūmtraukiai, einantys per atsakovo ir ieškovės buto patalpas. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui G. Š. prie dūmtraukio pastatyta ir prijungta koklinių plytų krosnis, ieškovės bute prie dūmtraukio krosnių prijungta nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad abu ginčo dūmtraukiai eina ir per atsakovei priklausantį butą Nr. 2, esantį gyvenamojo namo antrame aukšte, ginčas byloje, kad dūmtraukiais naudojasi tik atsakovas, nekilo.
18. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus uždrausti atsakovui G. Š. ir/ar kitiems su juo susijusiems ar nesusijusiems asmenims bet kokiu būdu eksploatuoti pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukius bei leisti jai-ieškovei ir jos pasirinktiems specialistams patekti į atsakovui G. Š. priklausantį butą (neribojant patekimų į butą skaičiaus tol, kol nebus atlikti visi reikiami darbai), leisti ieškovei išimtinai vienintelio atsakovo G. Š. sąskaita atlikti pastate ir G. Š. bute visus reikiamus pristatomų kaminų (metalinių kaminų) įrengimo darbus, pasirenkant efektyviausią įrengimo būdą gaisro prevencijai pastate, taip pat leisti atlikti visus susijusius veiksmus ir darbus tam, kad būtų užkirstas kelias gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą G. Š. padengti visas atliekamų darbų išlaidas ir kaštus (įskaitant išankstinius mokėjimus už darbus). Prevencinis ieškinys bei būtinybė atlikti statybos darbus grindžiami tuo, jog name įrengti dūmtraukiai netinkami eksploatacijai, nes yra pažeisti dervų rūgščių, kondensato, jų naudojimas kelia gaisro pavojų.
19. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nuostatomis, gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius), kurios gali būti įrengtos visuose 1–5 aukštų visų tipų daugiabučių gyvenamųjų namų aukštuose ir aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, taip pat bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog kelių butų savininkai bendrai naudojasi šildymo sistemos elementais – ginčo dūmtraukiais.
20. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo uždrausti naudotis name teisėtai įrengta bendrojo naudojimo inžinierine sistema pagrįstumo nustatinėjo ir vertino name esančių dūmtraukių būklę. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dūmtraukių būklė atitinka jai keliamus reikalavimus bei, kad atsakovas juos eksploatuoja nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
21. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), todėl eksploatuojant dūmtraukius privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų – prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius, tačiau vien šio reikalavimo nesilaikymas nesudaro pagrindo spręsti apie inžinierinės sistemos atitikimą jai nustatytiems reikalavimams.
22. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl uždraudimo naudoti bendrąją pastato inžinierinę sistemą, yra būtinybė nustatyti ar ginčo dūmtraukių būklė atitinka jai keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatinėdamas dūmtraukių būklę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl specialių žinių poreikio nagrinėjamos bylos atveju, nustatinėjo ne tik aplinkybes, ar dūmtraukiai statybiniu požiūriu tinkami naudoti, bet ir, ar juos eksploatuojant yra laikomasi bendrųjų saugos taisyklių.
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
24. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
25. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
26. Iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas rėmėsi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ekspertų išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas detaliai išanalizavo ekspertų išvadas, betarpiškai juos apklausė ir teismo posėdžio metu bei pripažino, kad ekspertų išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Šias išvadas teismas vertino ir kitų įrodymų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Teismas taip pat vertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patikrinimų aktų išvadas, kuriuose pateikiami duomenys apie ginčo dūmtraukių būklę, rašytinį įrodymą – ekspertinio tyrimo, atlikto ieškovės užsakymu, medžiagą laikė mažiau patikimu įrodymu nei ekspertų išvadą, parengtą teismo nutarties pagrindu.
27. Sutiktina, teisėjų kolegijos vertinimu, su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės – ekspertinių tyrimų išvados nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad dūmtraukiai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Ekspertinių tyrimų išvadose, kurias patvirtino teismo posėdžio metu tyrimą atlikę asmenys, nurodoma, kad statybiniu požiūriu dūmtraukiai nesugriuvę, neįplyšę, per juos nuodingos medžiagos nesiskverbia, pelėsis nesiformuoja. Spręsdami dėl reikalavimo išlaikyti minimalius atstumus nuo dūmtraukių išorinio paviršiaus iki degių medžiagų, ekspertai nurodė, kad kaminų atskyrimo nuo stogo degių konstrukcijų reikalavimų neįvykdymas tiesioginio gaisro kilimo pavojaus nesudaro.
28. Dūmtraukiai, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalis). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Kasdienis dūmtraukio naudojimas gali būti skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. jų valymo, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių. Tačiau jei išlaidos yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas.
29. Ieškovė siekia atlikti dūmtraukio namo išorėje įrengimo darbus atsakovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas netekindamas ir šio reikalavimo sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina būtinybės nagrinėjamu atveju įrengti pristatomus kaminus ar kaminų įdėklus, taip pat nurodė, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės atskleisti prašomų atlikti darbų apimties ar kainos.
30. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) jiems pateikimas. Informavimo apie būsimus statybos darbus tinkamumą teismas nustato kiekvienoje konkrečioje byloje, todėl ieškovas, teikdamas ieškinį dėl leidimo atlikti statybos darbus turi įrodyti, ne tik, kad statinys ar jo sistemos neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, bet ir aplinkybę, jog bendraturtis buvo tinkamai informuotas apie planuojamus darbus, jų apimtį, kiekį ir kt.
31. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius ginčo dūmtraukiai neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, t. y. ne tik būtinybės atlikti statinio rekonstrukciją, bet ir jos įgyvendinimo būdo ir sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
33. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas iš ieškovės atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės tiek 1 725,36 Eur už ekspertizę, tiek 18,72 Eur ekspertų kelionės išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atmetęs ieškovės ieškinį, iš jos valstybei priteisė 1 968,10 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o Lietuvos Teismo ekspertizės centrui 18,72 Eur sumą už teismo ekspertų atvykimą į teismo posėdžius. Šiuo atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, spręsdama ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pasisako tik atsakovės apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą <...> atlikti ekspertizę <...> iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 101-102 straipsnis). CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis 1 dalis).
35. CPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną, o šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą. Tuo tarpu CPK 91 straipsnis reglamentuoja ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų išmokėjimą. Byloje reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, atsakovo prašymu, išspręstas specialių žinių reikalaujantis klausimas – paskirta teismo ekspertizė, todėl susidariusios išlaidos už šios ekspertizės atlikimą yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, kurios patenka ir į VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3262 patvirtina, kad valstybė civilinėje byloje patyrė 242,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui atsakovui bei 1 725,36 Eur už ekspertizės atlikimą.
37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti atsakovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus atsakovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, todėl jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
38. Nagrinėjamu atveju esant byloje pateiktiems įrodymams apie valstybės turėtas išlaidas, t. y. 2018 m. gegužės 25 d. pažymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3262 ir 2018 m. vasario 22 d. PVM sąskaitai faktūrai Serija LTEC Nr. 0001303, ir atsižvelgus į nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti susidariusių išlaidų pagrįstumu ir teisėtumu, nurodytas išlaidas šiuo atveju turėjo valstybė, kurios ir buvo priteistos valstybės, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai, todėl laikyta, kad šioje dalyje apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti
39. Byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 5 d. raštas dėl T. D. kelionės išlaidų kompensavimo taip pat patvirtina, kad jo kelionės išlaidos į teismo posėdį sudarė 18,72 Eur. Apeliantė šias išlaidas taip pat ginčija, nurodydama, kad jos yra nepagrįstos.
40. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioms išlaidoms pagrįsti teismo ekspertas T. D. pateikė 2018 m. balandžio 25 d. teismo šaukimą, 2018 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą dėl D. ir K. komandiruotės į Prienus, 2018 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. KK-76, išlaidų apmokėjimą patvirtinančią formą Nr. 286, Neste degalinės kvitą Nr. 636222/14, duomenis apie komandiruotės metu darbuotojo asmenine transporto priemone nuvažiuotų kilometrų skaičių ir sunaudotų degalų kiekį, 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir tai, kad teismo ekspertai vyko asmeniniu automobiliu iš Vilniaus į Prienus ir atgal, jiems nurodyto dydžio išlaidos buvo apmokėtos, neturi pagrindo abejoti susidariusių išlaidų pagrįstumu, todėl laiko, kad šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas taip pat yra nepagrįstas.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apibendrinant ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateikta 2018 m. lapkričio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6706 patvirtina, kad valstybė apeliacinės instancijos teisme turėjo 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui atsakovui. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 13,42 Eur sumą, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 52,00 Eur (penkiasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630) ir 13,42 Eur (trylika eurų 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.