Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2020-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-62-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-06-26Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
II-62-297/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00169-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. D.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Sigita Černienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-62-297/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00169-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2; 21.10.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Vismantei Valentaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. D., jos atstovei advokatei Sigitai Černienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo E. D. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2020 m. kovo 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu E. D. už tai, kad ji 2020 m. kovo 27 d. 18.27 val. Alytaus rajone, krašto kelio Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė 50-ame kilometre, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 137 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 52 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.2 punkto reikalavimą ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. E. D. buvo pasiūlyta iki 2020 m. balandžio 11 d. sumokėti 225 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

E. D. neįvykdė administracinio nurodymo, todėl Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2020 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą paskirti E. D. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

E. D. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydama pakeisti Institucijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą, taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, taip pat prašo paskirtos 450 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 16 mėnesių laikotarpį. Skunde nurodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietė yra Alytaus mieste. Pareiškėja su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) atstumu nuo Alytaus miesto, turi du vaikus – sūnų M. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie Alytaus mieste lanko darželį. Sutuoktinis vairuoti automobilio negali, todėl tik pareiškėja veža vaikus į darželį, vyrą – į darbą bei vyksta pati į savo darbovietę. Dėl šių aplinkybių teisė vairuoti transporto priemones jai būtina. Jos darbo užmokestis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, netekusi teisės vairuoti transporto priemonių net 12 mėnesių laikotarpiui, pareiškėja neturės galimybės dirbti, o tuo pačiu prisidėti prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo. Dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Pareiškėjos nuomone, skiriant jai administracinio poveikio priemonę, nebuvo įvertintos visos įvykio aplinkybės. Mano, kad atsižvelgus į jos asmenybę, darbo specifiką ir šeimos situaciją, jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-506- 174/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-56-361/2019). Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėja prašo tenkinti jos skundą ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, jai paskirtos 450 Eur baudos mokėjimą išdėstyti per 16 mėnesių laikotarpį (b. l. 2–4).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo E. D. skundo netenkinti ir 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, t. y. nustatytos ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet įvertinta ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. E. D. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pareiškėja suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, viršydama leistiną važiavimo greitį daugiau kaip 50 km/h. Institucija pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimas pareiškėjai buvo išduotas 2019 m. spalio 18 d., vadinasi, nusižengimo metu jos vairavimo stažas tebuvo penki mėnesiai, kas rodo, kad ji, stokodama vairavimo patirties ir įgūdžių, elgėsi ypatingai neatsakingai. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, darbinei veiklai. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Mano, kad E. D. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjos asmenybę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 28–30).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavusi E. D. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad kaltės dėl nustatyto greičio viršijimo ji neginčija, su paskirta administracine nuobauda sutinka, bet prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Nurodė, kad 2020 m. gegužės pradžioje ji nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dabar verčiasi individualia veikla, teikia (duomenys neskelbtini), be to, susitarė teikti kurjerio paslaugas (duomenys neskelbtini). Darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai lemia jos poreikį turėti teisę vairuoti. Sutuoktinis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes dėl anksčiau šalyje paskelbto karantino negalėjo išsilaikyti egzaminų. Jis dirba Alytaus mieste, todėl pareiškėja veža jį į darbą, kartu veža į darželį Alytuje ir savo du mažamečius vaikus. Dėl šių aplinkybių prašo atsižvelgti į jos padėtį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 416 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 7 dalį už tokį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Institucijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu konstatuota, kad E. D. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 137 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 52 km/h. Už šį nusižengimą jai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 450 Eur bauda ir taikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiškėjos skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcingai didelė, todėl prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas ir pasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

ANK 34 straipsnio 6 dalis (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

E. D. skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes jai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi ji su šeima gyvena 25 km atstumu nuo Alytaus miesto, kuriame yra sutuoktinio darbovietė, o jis pats vairuoti negali, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jai reikia nuvežti sutuoktinį į Alytų, o kartu ir du mažamečius vaikus, kurie lanko darželį Alytaus mieste. Ji pati vykdo individualią veiklą, teikia pavėžėjimo paslaugas, jos gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes iš sutuoktinio darbo užmokesčio antstolis daro išskaitas, taigi, netekusi teisės vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių laikotarpiui pareiškėja neturės galimybės dirbti, o tuo pačiu prisidėti prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Be kita ko, E. D., teigdama, kad jai taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių neigiamai paveiks jos darbinę veiklą ir tuo bus esmingai pažeisti jos šeimos interesai, nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktai E. D. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant E. D. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjos darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėja E. D. nurodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas jos atžvilgiu yra neadekvatus ir neatitinkantis proporcingumo reikalavimų, nes dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nepažeisti kiti KET reikalavimai, ji prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl to labai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu reali žala padaryta nebuvo, nes nekilo neigiami padariniai, tačiau teismo vertinimu tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti E. D. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas pradedantiesiems vairuotojams privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą. E. D. yra pradedančioji vairuotoja, nusižengimo padarymo metu jos, kaip vairuotojos, stažas buvo tik penki mėnesiai, taigi, jos vairavimo įgūdžiai tik minimalūs, tačiau ji važiavo net 137 km/h greičiu, be to, dar vežė ir keleivius. Būtina pažymėti, kad pagrindinis vairuotojo įgūdis yra greita reakcija į situaciją kelyje, kas lemia ir didesnio važiavimo greičio pasirinkimo galimybę. Nuo važiavimo greičio didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai, nes kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėti, prognozuoti, numatyti ne tik savo, bet ir kitų eisme dalyvaujančiųjų veiksmus, todėl pradedantieji vairuotojai, neturintys pakankamų vairavimo įgūdžių, turi būti itin dėmesingi ir atsakingai pasirinkti važiavimo greitį. Taigi, E. D. kaip pradedančiosios vairuotojos padarytas administracinis nusižengimas rodo jos nebrandų ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą bei KET reikalavimų laikymąsi ir vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad E. D. padarė nusižengimą po to, kai 2020 m. vasario 22 d. administraciniu nurodymu jai jau buvo paskirta 5 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta važiuojančiu automobiliu), baudą ji sumokėjo 2020 m. balandžio 1 d., kas taip pat sudaro pagrindą teismui spręsti, kad E. D., naudodamasi įgyta teise vairuoti transporto priemones, nėra pakankamai atsakinga ir rūpestinga, neanalizuoja savo veiksmų ir nedaro atitinkamų išvadų.

Byloje nustatyta viena E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad ji dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visa tai buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą, t. y. 2020 m. balandžio 22 d. Institucijos nutarimu E. D. paskirta minimali ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, tačiau minėtos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti E. D. atžvilgiu dar ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. D. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, jai kartu su nuobauda – 450 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas E. D. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Skunde taip pat prašoma Institucijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtos 450 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. E. D. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nepateikė Institucijai rašytinio prašymo išdėstyti baudos mokėjimą ir toks klausimas nagrinėjant bylą nebuvo svarstomas. Taigi, šiuo metu, kai jau yra priimtas ne teismo tvarka išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą institucijos nutarimas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis E. D. paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis byloje Nr. AN2-545-290/2017, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-412-493/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė