- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2-29553-592/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-47097-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- UAB „Arimax“
- Atsakovas
- UAB „Renostatas“
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Justas Vilys
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arimax“ ieškinį atsakovui UAB „Renostatas“ dėl delspinigių ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas, patikslinęs ieškinį (sumažinęs ieškinio reikalavimo dalį dėl baudos priteisimo), prašo priteisti iš atsakovo 3092,32 Eur skolos, 1113,24 Eur baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė tarp ieškovo ir atsakovo 2014 m. birželio 12 d. pasirašytos Rangos sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktus, neatsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas 3092,32 Eur sumą pagal 2014 m. liepos 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ARI Nr. 337. Remdamasis Rangos sutarties 4.3 punktu, ieškovas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. skaičiavo atsakovui 0,2 proc. dydžio baudą, kuri sudarė 7502,52 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti senatį reikalavimui dėl netesybų, ieškovas sumažino prašomos priteisti 7 502,52 Eur baudos dydį iki 1113,24 Eur (e. b. l. 1-6, 152-153).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 3092,32 Eur skolą, 7502,52 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 48-50). Teismas 2017 m. kovo 29 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 360 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 57-58).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovo už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos - faktūros ARI Nr. 337 3399,27 Eur sumai neapmokėjo, nes ginčijo atliktų darbų kokybę ir nesutiko mokėti tokios kainos. Pažymėjo, kad vėliau ieškovas nustojo reaguoti į atsakovo pretenzijas, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas nebeturi jokių reikalavimų jo atžvilgiu. Atsakovo manymu, ieškovo prašomos priteisti 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną nuo neapmokėtos skolos yra aiškiai per didelės, viršija pačią skolos sumą, be to, paskaičiuotos nesilaikant įstatymo nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino, taikomo reikalavimams dėl netesybų išieškojimo (e. b. l. 70-78).
Teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir 2017 m. kovo 29 d. papildomą sprendimą bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko sumokėti ieškovui 3092,32 Eur skolą, tačiau prašomas priteisti netesybas prašė suminti iki 111,32 Eur, taikant 0,02 proc. dydžio palūkanų normą, kuri atsakovo atstovo manymu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2014 m. birželio 12 d. buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti epoksidinės dangos dengimo darbus objekte, esančiame Pramonės g. 95, Vilniuje, pagal Sutarties priede Nr. 1 išvardintas apimtis, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus per 15 dienų po PVM sąskaitos-faktūros pateikimo (e. b. l. 18-20). 2014 m. liepos 4 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Atliktų papildomų darbų priėmimo aktą, kuriame atsakovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų ieškovo atliktų darbų kokybei ir terminams (e. b. l. 21). Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. liepos 4 d., ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą ARI Nr. 337 3399,27 Eur (11 737 Lt) sumai (e. b. l. 22). Ieškovo teigimu, atsakovas pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 3092,32 Eur. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino (e. b. l. 139-140).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalimi, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė prievolę pagal Sutartį. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas savo įsiskolinimą už ieškovo atliktus rangos darbus pripažino, prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3092,32 Eur skolos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1113,24 Eur baudą.
CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 4.3. punkte susitarė, kad atsakovui neapmokėjus ieškovui Sutarties 4.1.2 punkte numatytais terminais, jis moka 0,2 proc. dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas reikalavimu priteisti ne baudą, bet delspinigius.
Ieškovas Sutarties 4.3. punkto pagrindu už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 1113,24 Eur sumą (3092,32 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (e. b. l. 154). Šioje byloje konstatuota, kad atsakovas, laiku neatsiskaitydamas su ieškovu už atliktus rangos darbus, pažeidė Sutartį, todėl ieškovas Sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo mokėti sutartines netesybas. Tokiu atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neginčija ieškovo teisės reikalauti delspinigių, tačiau ginčija jų dydį. Atsakovo teigimu, 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,02 proc.
Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę sutartį. Tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Įvertinus tai, kad ieškiniu prašoma priteisti delspinigius už 6 mėnesius, o skola negrąžinta daugiau nei 3 metus, per kuriuos ieškovas negalėjo naudotis šiomis lėšomis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 0,2 proc. dydžio delspinigiai nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Tai atitinka ir aktualiausią kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Teismas taip pat pažymi, kad pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, jog su ieškovu už atliktus statybos rangos darbus neatsiskaitė, nes ginčijo atliktų darbų kokybę ir nesutiko mokėti tokios kainos, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o skolą ieškovui pripažino. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, rodo atsakovo nenuoseklumą ar net nesąžiningumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1113,24 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, laikytinas teisėtu ir pagrįstų, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4205,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pažymėtina, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7502,52 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., taikant 0,2 proc. dydžio palūkanų normą. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti senatį reikalavimui dėl netesybų, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iki 1113,24 Eur. Tokiu atveju laikytina, kad likusios reikalavimo dalies dėl 6389,28 Eur baudos priteisimo ieškovas atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl 6389,28 Eur dydžio baudos priteisimo nutrauktina (140 straipsnio 1 dalis), ieškovui grąžintina 144 Eur už šią ieškinio reikalavimo dalį sumokėto žyminio mokesčio.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
Kaip minėta, pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7502,52 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. (prievolės pažeidimo dienos) iki 2016 m. gruodžio 14 d. (iš viso už 1214 dienų). Šį ieškinio reikalavimą teismas laikė teisėtu ir pagrįstu, todėl 2017 m. kovo 24 d. sprendimu už akių patenkino. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino nuo 7502,52 Eur iki 1113,24 Eur. Taigi šiuo atveju ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė ne nesąžiningi ieškovo veiksmai ar nepagrįstai pareikštas reikalavimas, o atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų. Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netesybas už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį pats savaime nedaro šio reikalavimo neteisėtu ar nepagrįstu. Tokiu atveju ieškovui sumažinus pareikštą reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovui palankus sprendimas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į sumažintą 1113,24 Eur reikalavimą dėl netesybų.
Ieškovas byloje patyrė 1084 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 94 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 7), ir 990 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 150 Eur sudaro advokato kelionės išlaidos iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal (e. b .l. 27-30, 145-151). Teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju ieškovo advokatas iš Klaipėdos vyko savo iniciatyva, nesant priežasčių, susijusių su teismingumo ypatumais ir nesant advokato dalyvavimui procese pripažintam būtinu, todėl jo kelionės išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 934 Eur bylinėjimosi išlaidų (94 Eur žyminio mokesčio ir 840 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį.
Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 6 389,28 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 28 ct) delspinigių priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovui UAB „Arimax“, į. k. 300099551, 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. gruodžio 15 d., ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Priteisti ieškovui UAB „Arimax“, į. k. 300099551, iš atsakovo UAB „Renostatas“, į. k. 126071653, 3092,32 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt du eurus ir 32 ct) skolos, 1113,24 Eur (vieną tūkstantį šimtą trylika eurų ir 24 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4205,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 934 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Renostatas“, į. k. 126071653, 5,44 Eur (penkis eurus ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.