- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-89-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38401-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šią baudžiamąją priemonę pradedant vykdyti, kai M. Š. atliks bausmę;
- turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonės – Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. S., vertę atitinkančią pinigų sumą – 1950 Eur.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką nutarta įskaityti M. Š. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad atlikta viena laisvės atėmimo diena.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. Š. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: 2020 m. rugsėjo 24 d. 18.45 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nuosavybės teise D. S. priklausantį automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti skundžiamu 2020 m. gruodžio 3 d. teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, bei paskirti teisingą bausmę.
2.1. Apelianto teigimu jis yra nuteistas už praeities nusikaltimus, kadangi prokuroras įgarsino jo ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus, nors dėl šio nusikaltimo jis kaltę pripažino ir gailėjosi, anksčiau nėra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nėra recidyvas, todėl mano, kad paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos netinkamai, kadangi netinkamai paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, o dėl konfiskacijos neatsižvelgta į tai, kad savininkas jam davė automobilį ir jis yra jam grąžintas, o be to, juo nepadarė jokio auto įvykio.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaudamasis Lietuvos A. T. praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, neginčydamas kaltės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingosbausmėsparinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamoje byloje M. Š. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas ir paskirta galutinė sumažinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su M. Š. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas (keturiolika kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus, dominuoja nusikaltimai nuosavybei), teistumas neišnykęs. Be to, baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, kas dar labiau sustiprina jo pavojingumą visuomenei ir rodo, jog M. Š. nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog M. Š. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors su tuo negalima sutikti, kadangi nusikalstamą veiką M. Š. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas paties nuteistojo apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti apelianto padėties. O be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas ir turi neišnykusį teistumą.
9. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (bauda arba areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. Š. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo M. Š. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybes, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas.
10. Dėl skundo argumento dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, termino skaičiavimo pažymėtina, kad BK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo arba arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnyje numatyta nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai teismo teismo paskirtos 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nurodytas tinkamai, t. y., po to, kai M. Š. bus paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos.
11. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1950 Eur, kadangi nurodo, jog savininkas jam davė automobilį ir jis yra jam grąžintas, o be to, juo nepadarė jokio auto įvykio. Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobiliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.
12. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017).
13. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. Š. padarė vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. S., kuris aiškino, jog M. Š. nedavė ir neleido vairuoti jam priklausančio automobilio. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Citroen C5“ vidutinė rinkos kaina yra 1950 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir iš nuteistojo konfiskavo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
14. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neteisingas, o priešingai – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo panaikinimas, kaip prašo apeliantas, vertinant sprendimą visumoje, reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą panaikinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.
15. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė M. Š. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė M. Š. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu M. Š. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).
Dėl proceso išlaidų
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistajam M. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Zigmantas Lipnevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 111,06 Eur išlaidų.
20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą M. Š. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Išieškoti iš nuteistojo M. Š. valstybės naudai 111,06 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 6 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.