Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Jolitai Šilinskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jos dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra ginčo butas nuo 2013-08-22, įgytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3673, 2013-07-16 (toliau sutartį), kurioje pardavėja nurodyta B. K., o pirkėja nurodyta R. S., tai yra atsakovė šioje byloje. Buto kaina sutartyje nurodyta 63 000 litų. Sutartyje yra įrašas, kad pardavėja patvirtino jog gavo 63 000 litų iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą.

Ieškovas aplinkybę, kad atsakovė iš jo banko sąskaitos nuimdavo pinigus, kurie vėliau buvo panaudoti ginčo buto pirkimui, įrodinėja ir į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini) direktoriaus (ieškovo darbdavio) įsakymu 2013-06-25 Nr. K-13/06-13 dėl darbuotojų siuntimo į tarnybinę komandiruotę, kuriame yra duomenys, kokiomis 2013 m. birželio-liepos mėn. dienomis ieškovas buvo siunčiamas į tarnybinę komandiruotę užsienyje bei teikė į bylą savo sąskaitos Swedbank AB išrašą laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2013-07-31 iš kurio matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo išgryninta per 17 kartų bendra 56 500 litų suma (euras Lietuvoje įvestas 2015-01-01). Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2013-07-16, po šios datos, tai yra 2013-07-31 išgryninta 1000 litų, o 2013-07-16 išgryninta 2500 litų, taigi iki sutarties sudarymo įskaičiuojant ir sumą išgrynintą 2013-07-16 bendra suma yra 55 500 litų (atitinka ieškovo ieškinyje nurodyta sumą bei sudaro šiuo metu 16 073,91 EUR). Ieškovas taip pat pateikė pažymą, kad buvo apdraudęs ginčo butą Gyventojų turto draudimo sutartimis laikotarpiu nuo 2016-05-15 iki 2020-05-14, taip pat buvo sudaryta analogiška sutartis ir laikotarpiui nuo 2020-05-15 iki 2021-05-14, tačiau ji buvo nutraukta 2020-07-07. Ieškovas teikia jo sudarytą užsakymą su Telia Lietuva AB dėl šviesolaidinio interneto ir kitos įrangos bei paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), tai yra ginčo butui, 2018-03-24, savo adresą nurodydamas (duomenys neskelbtini), kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta.

Ieškovas į bylą pateikė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo) įsiteisėjusį nuosprendį 2020 m. spalio 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. I-973-564/2020, kuriuo ieškovas V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – R. S., 2020 m. vasario 25 d. namuose (duomenys neskelbtini) (ginčo bute). Įsitesėjusiame teismo nuosprendyje yra fiksuoti duomenys, tai yra tuo metu kaltinamojo V. B. paaiškinimai, kad <...> maždaug penkis metus gyveno su R. S. ginčo bute kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, butas buvo nupirktas už jo pinigus. Pradėjo nesutarti dėl pinigų, jis pasiūlė skirtis, 2020-02-25 dar gyveno kartu.

Atsakovės paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, o būtent tuo metu nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), V. B. pažįsta nuo 1985 metų, tačiau jie yra tik pažįstami, bendro ūkio neveda, kartu negyvena, tik kartais V. B. ateina pas ją į svečius ir pernakvoja. 2020-02-20 jis taip pat atvyko pas ją į svečius ir buvo iki 2020-02-25.

Taip pat yra duomenys, kad R. S. 2020-02-27 protokole-pareiškime pateiktame Marijampolės AVPK nurodė jog 2020-02-25 apie 22 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), atėjęs pažįstamas V. B. ir plaukų šukomis jai sudavė į įvairias kūno vietas. Taip pat duomenys, kad Bendrojo pagalbos telefono pateikto garso įrašo kopijoje yra duomenys jog 2020-02-25 22 val. 41 min. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pranešama, kad „atėjo sugyventinis ir sumušė“.

Nuosprendyje yra duomenys, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ieškovo sesuo L. V., kuri liudytoja buvo apklausta ir nagrinėjant civilinę bylą ir ji (L. V.) ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad nematė V. B. smurtaujančio prieš sugyventinę R. S., su kuria gyveno apie dvidešimt penkis metus. Tarp V. B. ir R. S. yra įsisenėjęs konfliktas dėl pinigų, kadangi butas kuriame gyvena nukentėjusi R. S. pirktas už brolio pinigus, tačiau butas registruotas R. S. vardu taip pat ji žino, kad V. B. paskolinęs R. S. anūkei pinigų.

Pateiktas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-500-07/2001 patvirtina, kad atsakovė toje baudžiamojoje byloje buvo nukentėjusiąja ir, kad ji buvo pareiškusi ieškinį 10 95,05 litų sumai bei, kad kaltinamasis G. G. iki nuosprendžio priėmimo atlygino 4000 litų turtinės žalos bei, kad nuosprendžiu atsakovei iš G. G. priteista likusi suma, tai yra 6957,05 LT, įrodymo, kad atsakovė iš G. G. yra gavusi ir priteistą nuosprendžiu sumą, tai yra 6957,05 Lt nėra, pati atsakovė teigia jog šią sumą gavo grynais. Baudžiamoji byla Nr. 1-500-07/2001yra sunaikinta (2017-05-05, dokumentų naikinimo aktas bei teismo archyvo skyriaus vedėjos G. Š. informacija raštu 2021-11-17).

Atsakovės pateiktas įrodymas - buto pirkimo-pardavimo sutartis 2013 -12-05 patvirtina, kad atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už 20 000 litų, šis butas parduotas vėliau nei pirktas ginčo butas – 2013 m. liepos mėn., taigi už šį butą gautos lėšos negalėjo būti panaudotos ginčo buto pirkimui. Atsakovė teigė jog iš gautų 20 000 litų ji atidavė didžiąją dalį skolos R. A., kuri apklausta liudytoja taip pat tvirtino jog dalį paskolos atsakovė atidavė pardavusi butą (duomenys neskelbtini), tai yra liudytoja S. R. J., buvusi A. paaiškino, kad paskolino R. S. prašymu, butui pirkti 30 000 litų 2013 m. birželio mėn., kurių didžiąją dalį R. S. atidavė tais pačiais metais pardavusi butą (duomenys neskelbtini) o likusią dalį atidavė 2018 metais bei paskutinės dalies apie 1000 eurų ji nereikalavo, nurodė jog jokių pretenzijų dėl paskolos R. S. neturi. Dėl savo pavardės nurodė, kad skolindama pinigus jau buvo ištekėjusi už J., tačiau nebuvo pasikeitusi pavardės dokumentuose, todėl paskolos raštelyje savo pavardę nurodė kaip A.. Į bylą pateiktoje liudytojos asmens tapatybės kortelėje jos pavardė nurodyta J. ir yra duomenys, kad kortelė išduota 2013-12-06 ir teismas vertina jog paskolos raštelyje nurodyta R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tiek nurodyta paskolos raštelyje ir S.R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Paskolos raštelyje, kurio neginčijo ieškovas, yra duomenys, kad R. A. 2013-06-01 paskolina R. S. 30 000 litų bei parašai R. A. ir R. S..

Atsakovė pateikė į bylą raštelį, kuriame yra duomenys, kad R. S. palieka užstatą už perkamą butą 7000 litų B. K. 2013-04-23 ir yra abiejų asmenų parašai. Atsakovė nurodė jog B. K. šiuo metu yra mirusi, ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir teismas šį faktą laiko nustatytu (CPK 187 str.). Be to ir pats ieškovas nurodo jog atsakovė yra panaudojusi ginčo buto pirkimui 7500 litų savo pinigų.

Atsakovė pateikė pažymą iš VĮ Registrų centras, kad ieškovas nuo 1983-05-17 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įrodymo teismas pasisako, kad jis nepatvirtina to, kad ieškovas negyveno ar negalėjo gyventi ginčo bute, kadangi asmuo neprivalo gyventi būtent toje vietoje kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir gali turėti kelias gyvenamąsias vietas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.16 str. , 2.17 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovo prašymu buvo apklausti liudytojai J. Z., L. V. ir E. S..

Liudytojas J. Z. paaiškino, kad jis pažįsta ieškovą iš to, kad dirba kartu apie penkiolika metų, jis žino, kad ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), dabar gyvena tame pačiame mieste (duomenys neskelbtini). Taip pat žino, kad ieškovas 2013 metais pirko butą (duomenys neskelbtini) ir tame bute jis, tai yra liudytojas, buvo vieną kartą prie keturis ar penkis metus sausio pirmą dieną ir ten buvo ieškovas bei atsakovė. Jis matė kelis kartus per metus ieškovą prie buto (duomenys neskelbtini).

Liudytoja L. V. paaiškino, kad ieškovas yra jos brolis ir jai žinoma, kad jis nusipirko butą (duomenys neskelbtini), o kodėl buto neįformino savo vardu jai nežinoma, bet ieškovas tikrai gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį. Ji pati (liudytoja) ginčo bute nėra buvusi.

Liudytojas E. S. paliudijo, kad jo giminystės ryšiai su ieškovu nesieja, jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir ieškovas teiravosi 2013 metais kokios sąlygos yra name, kiek reikia mokėti mokesčių ir panašiai bei po kiek laiko atsikėlė su atsakove ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), jie gyveno kartu iki praeitų metų kuomet ieškovas išėjo gyventi kitur.

Be liudytojos S.R. J. (A.) atsakovės prašymu liudytoja buvo apklausta S. N., kuri paaiškino jog giminystės ryšiai jos su atsakove nesieja, ieškovo nepažįsta, žino atsakovę iš to, kad gyveno tame pačiame name (duomenys neskelbtini) ir atsakovė apie 2012 metus išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o kas dar gyveno kartu su atsakove nežino kaip ir nežino ar skolinosi atsakovė pinigų butui (duomenys neskelbtini) pirkti, jos manymu pinigų skolintis nereikėjo, nes pati atsakovė turėjo pinigų, ji butą (duomenys neskelbtini) pardavė ir visą laiką dirbo.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo jungtinės sutarties pagrindu

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar prašomas pripažinti bendrąja daline nuosavybe turtas buvo sukurtas kaip vieno asmens nuosavybė, ar kaip bendroji dviejų (ieškovo ir atsakovės) nuosavybė. Ieškovas teigia buvus jo ir atsakovės jungtinę veiklą, bendrą gyvenimą bei bendro ūkio tvarkymą, tuo tarpu atsakovė tai neigia.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai santykiai, kurie buvo pastovūs ir turėjo faktinės šeimos santykių pobūdį, tai nurodė ieškovas, patvirtino apklausta liudytoja jo sesuo L. V., kuri analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu dėl ieškovo pavartoto smurto prieš atsakovę. Kiti ieškovo prašymu apklausti liudytojai, tai pat patvirtino jog ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai santykiai, liudytojas J. Z. lankėsi ginčo bute ir jame buvo ieškovas bei atsakovė, jis buvo priimtas namų šeimininkų ir pavaišintas, liudytojas E. S. taip pat matydavo ieškovą kelis karus per metus prie ginčo buto. Atsakovės prašymu apklausti liudytojai taip pat nenurodė, kad ginčo bute gyveno viena atsakovė. Aplinkybė, kad ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai santykiai kaip partnerius (sugyventinius) nustatyta ir įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu 2020 m. gruodžio 13d., baudžiamojoje byloje, kurioje V. B. pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nario – atsakovės R. S. ir nubaustas pagal BK 140 str. 2 d.. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. atsiranda tam kas straipsnio pirmoje dalyje nurodytą veiką atlieka, padaro artimam giminaičiui ar šeimos nariui ir tai reiškia, kad šio baudžiamojo kodekso straipsnio konstrukcija yra tokia, kad subjektai yra nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. Tokiu būdu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė yra šeimos nariai – sugyventiniai (partneriai) ir nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-459-684/2017, CPK 182 str. ). Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovė buvo sugyventiniai (partneriai) ir šis faktas yra nustatytas ne tik civilinėje byloje esančiais įrodymais, bet ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu 2020-12-13. Teismas dėl atsakovės pozicijos jog ją su ieškovu siejo epizodiniai santykiai dėl jo išblaivinimo ir pan. pasisako tiek, kad tai mažai tikėtina ir nepagrįsta įrodymais (CPK 178 str.) ir be to pati atsakovė skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad „sugyventinis sumušė.“

Kasacinio teismo yra suformuota teismų praktika, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Civilinio kodekso ketvirtos knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 19 p.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimas jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu spręstų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu įrodinėjamas visais pagal CPK leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 p.).

Teismas jau pasisakė, kad aplinkybę jog ieškovas ir atsakovė buvo sugyventiniai (partneriai) laiko nustatyta, taigi ieškovas ją įrodė. Tačiau bylose dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ir santykių nepakanka nustatyti, kad asmenys tuo laikotarpiu kai buvo įgytas turtas, buvo sugyventiniai, nes nesusituokę asmenys kaip ir susituokę asmenys turtą gali įgyti ne tik bendra nuosavybe, bet ir asmenine nuosavybe. CK 6.970 str. 1 d. reglamentuoja, kad partnerio įnašu pripažįstama visa ką jis įneša į bendrą veiklą –pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių įnašų kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius (įnašus) bendrai veikti, bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-121/2013). Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad automatiškai viso turto, įgyto jungtinės veiklos laikotarpiu, laikyti bendra daline nuosavybe negalima, nes tai pažeistų sutarčių laisvės principą, tuo būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas pasisakė, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės asmeninė ar bendroji dalinė reikia nustatyti ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-134/2011).

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką įrodyti, kad buvo dėl konkretaus turto objekto sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi asmuo siekiantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir tik nustačius, kad buvo sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies bei pasisakė, kad net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge ir ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, tai yra net ir asmenims gyvenat kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios dalinės nuosavybės gali būti nesusitarta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-133-823/2020 (24,25 p.).

Ieškovas byloje nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė koks buvo jo ir atsakovės susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, tai yra nenurodė, kad buvo konkrečiai susitarta jog visos lėšos gyvenimo kartu laikotarpiu bus bendros ir už jas įgytas turtas bus bendras. Konkrečiai dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) ieškovas nurodo ieškinyje, kuris nustato ginčo ribas, tik tiek, kad „ 2013 metais ieškovas ir atsakovė nusprendė įsigyti bendrą būstą“. Ieškovas nenurodo kaip susitarė dėl to kiek kuris prisidės prie būsto bendro įgijimo, tai yra ar jis bus perkamas už bendras lėšas abiejų ar kiekvienas skirs konkrečią pinigų sumą būsto įgijimui kaip kiekvienas prisidės kitu būdu darbu ir panašiai. Ieškovas įrodinėja faktines aplinkybes, tai yra kiek laiko jis ir atsakovė bendrai gyveno atsakovei priklausančiuose butuose atskirais laikotarpiais ((duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. – (duomenys neskelbtini)). Aplinkybę, kad butas buvo nupirktas faktiškai už jo pinigus, tai yra panaudota 55500 litų (atitinka 16073,91 EUR) įrodinėja išrašu iš jo sąskaitos, kad nuo 2013-06-18 iki 2013-07-16 buvo per šešiolika kartų buvo paimta grynais pinigais 55 500 litų suma. Ieškovas neįrodė, kad pinigai buvo panaudoti būtent ginčo buto pirkimui. Pinigai buvo paimti iš sąskaitos kurioje pervedamas jo darbo užmokestis, taigi ieškovas turėjo naudoti lėšas iš sąskaitos ir pragyvenimui. Ieškovas neteikė viso sąskaitos išrašo iš kurio būtų galima įvertinti kiek lėšų liko ieškovui po šios sumos – 55 500 litų paėmimo 2013 m. birželio-liepos mėn. Byla nagrinėjama rungimosi ir dispozityvumo principu ir įrodyti aplinkybes, kurias teigia ieškinyje turi ieškovas (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad būtent iš ieškovo sąskaitos paimtais pinigais buvo atsiskaityta su ginčo buto pardavėja B. K., ieškovas taip pat neįrodė, kad pinigus iš jo sąskaitos nuiminėjo atsakovė, kuri šią aplinkybę neigė viso proceso metu. Ieškovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nenurodė, kad buvo susitarimas butą pirkti bendra daline nuosavybe, o aiškino, kad pinigus atsakovei paskolino ir susitarė, kad jeigu baigsis bendras gyvenimas jo ir atsakovės, tai atsakovė jam atiduos pinigus, taigi jei ir buvo susitarimas, tai dėl pinigų paskolinimo ir galimai šalis siejo paskoliniai, bet ne jungtinės veiklos santykiai dėl ginčo buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas nedalyvavo sandorio sudarymo metu, pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta viena atsakovė, šios sutarties atsakovas neginčijo, ji sudaryta 2013-07-16 ir ieškovui tikrai žinoma turėjo būti, esant apdairiam ir rūpestingam, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei tiek pagal VĮ Registrų centras duomenis, tiek pagal pirkimo-pardavimo sandorį. Aplinkybę, kad nedalyvavo pas notarą ieškovas įrodinėja buvimu komandiruotėje užsienyje, tačiau sandoris galėjo būti sudarytas ir bet kurią kitą dieną jam esant Lietuvoje ir ieškovas net ir neįrodinėja, kad buvo susitarimas ar ketinimas butą įgyti bendra daline nuosavybe 2013-07-16 ar laikotarpiu kai buvo nuimti iš jo sąskaitos pinigai. Pinigai ginčo buto įsigijimui nebuvo sumokėti iš ieškovo sąskaitos, o tai, kad jie buvo paimti iš sąskaitos grynais pinigais nepatvirtina, kad buvo panaudoti ginčo buto įgijimui ir šios aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė jog buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir konkrečiai dėl ginčo buto įgijimo bendra daline nuosavybe tarp jo ir atsakovės bei neįrodė, kad įnešė į jungtinę veiklą pinigines lėšas ne tik buto įgijimui, bet ir remontui, langų dėjimui, šaldytuvo ar dujinės viryklės ir kitų daiktų pirkimui, gyvenimui ginčo bute, nes neteikė jokių įrodymų ir šių aplinkybių nepatvirtino jo prašymu apklausti liudytojai. Atsakovė pateikė įrodymą, kad dėl langų pirkimo sutartį sudarė ji.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo bute apsigyveno 2013 m. rudenį nors butas buvo įgytas jau 2013-07-16, o pradinį įnašą (avansą, užstatą kaip nurodyta raštelyje) atsakovė pardavėjai B. K. sumokėjo dar 2013 m. balandžio mėn. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo buto nebuvo bei, kad ieškovas neįdėjo įnašų nei piniginių nei kitokių (darbu) bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimui dėl ginčo buto.

Atsakovės pozicija viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir teismas vertina, kad atsakovei pasiskolinus iš liudytoja apklaustos S. R. J. (A.) 30 000 litų (atitinka 8688,60 EUR) ji galėjo sutaupyti ir įgyti ginčo butą savo asmeninėmis lėšomis gautomis iš darbo santykių bei iš G. G. pagal 2001 metų nuosprendį gautomis ir 4000 litų gautais iki nuosprendžio priėmimo, ji galėjo įsigyti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bendro ūkio vedimo, teismas pasisako, kad atsakovės pozicija jog ieškovas likdavo tik kelias naktis nakvoti ir su juo bendravo iš gailesčio ir dėl jo „išblaivinimo“ yra keliantis abejones, nes jau minėtu nuosprendžiu 2020-10-13 yra konstatuota, kad ieškovas ir atsakovė buvo šeimos nariai (sugyventiniai), byloje esantys įrodymai leidžia teigti jog ieškovas ir atsakovė gyveno drauge (kartu), tačiau atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus, teismas lako labiau tikėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo bendros jungtinės veiklos susitarimo ginčo butą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokia išvada daroma ir iš to, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad jis ginčo bute atliko kokius nors darbus, tai yra atliko einamąjį remontą ir pan., ieškovas neįrodė, kad jis sudarė sutartį ar apmokėjo už langų keitimą ginčo bute ir pan. Ta aplinkybė jog ieškovas sudarė ginčo buto draudimo sutartis ilgą laiką nėra pakankamas įrodymas jog buvo jungtinės veiklos susitarimas ginčo butą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovas teigė, kad ginčo bute apsigyveno 2013 m. rudenį nors butas įgytas 2013 m. liepos mėn., avansas pardavėjai atsakovės įmokėtas 2013 m. balandžio mėn., taigi ieškovo ir atsakovės susitarimas ginčo butą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jame bendrai gyventi turėjo būti sudarytas iki ginčo buto įgijimo, ieškovas šios aplinkybės neįrodė ir teismas ieškinio netenkina ieškovo reikalavimo pripažinti, kad V. B. ir R. S. butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip neįrodyto (CPK 178 str.).

Dėl ginčo buto dalių nustatymo

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 88/100 ginčo buto, o atsakovei priklauso 12/100 ginčo buto. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką priklausimai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui bendrosios jungtinės veiklos, sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 p., CK 6.970 str. 1 d.).

Teismas nenustatė, kad ieškovas panaudojo savo asmenines lėšas, tai yra pinigus, ginčo butui įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jis kitokiu turtu. darbu, įgūdžiais prisidėjo prie jungtinės veiklos vykdymo, tai yra ginčo buto būklės gerinimo ar išlaikymo ir teismas netenkina antro ieškovo reikalavimo pripažinti, kad jam priklauso 88/100. O atsakovei 12/100 ginčo buto kaip neįrodyto ieškinio reikalavimo (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas ieškinį atmeta visiškai, todėl iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 1000 EUR, dėl kurių priteisimo pateiktas prašymas bei įrodymai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (DOK 42937, 2021-11-22).

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo

Šioje byloje susidarė 9,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteisiamos iš ieškovo, kadangi susidarė dėl teismo dokumentų siuntimo, o kaip jau minėta ieškinys atmestas(CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl pripažinimo, kad Vidas B. R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus |Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad ieškovui V. B. priklauso 88/100 dalys, o atsakovei R. S. priklauso 12/100 dalių šio buto atmesti.

Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2021m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi lieka galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovei R. S., asmens kodas nežinomas, gimusiai 1955 m. spalio 6 dieną.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,30EUR bylinėjimosi išlaidų, ryšium su procesinių dokumentų teikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.