Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl praleisto termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo D. S., antstolis V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl termino, pareikšti kreditorinį reikalavimą priėmusiam palikimą, atnaujinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis itin trumpa, dėl tokių lakoniškų motyvų teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad pareiškėjai apie palikėjo mirtį tapo žinoma 2021 m. gruodžio 30 d., tačiau pareiškėja nepriėmė sprendimo dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo įpėdiniui net 2 metus ir 7 mėnesius, nustatytą trijų mėnesių terminą praleido daugiau kaip 10 kartų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, jų svarbą, pažymi, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, o atsakomybė prieš kreditorius nėra ribojama paveldėtu turtu. Mano, kad atnaujinus terminą apeliantės teisės bus pažeistos neproporcingai, apeliantei atsiras prievolė ne tik pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriauti/išardyti statinius ir pastatus ir/ar jų dalis, bet ir mokėti dideles baudas už kiekvieno atskirai reikalavimo nevykdymą.

12. Ištyrus byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nustatyta, kad Kauno apylinkes teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-87712013 įpareigojo skolininką L. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011 m. spalio 19 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leido Inspekcijai nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko L. S.; 2) įpareigojo skolininką per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011 m. liepos 19 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), o skolininkui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą skyrė skolininkui 20 litų baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) įpareigojo skolininką per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011 m. spalio 19 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar pertvarkytas garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad jis atitiktų 1975 m. birželio 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontroles skyriaus išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti mūrinį garažą ir sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą skyrė skolininkui 20 litų baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną. Sprendimas įsiteisėjęs. Inspekcija 2015 m. sausio 26 prašymu „, kreipėsi į antstolį V. K., kurio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Palikėjas L. S. mirė (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog apie mirties faktą pareiškėjai tapo žinoma 2021 m. gruodžio 30 d. antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Testamentų registro 2023 m. kovo 28 d. išraše nebuvo fiksuoti duomenys apie asmenis, kurie priėmė L. S. palikimą. Remiantis Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11542-1026/2023 nustatyta, kad teismas tenkino apeliantės prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustatė, kad D. S. po L. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Teismas sprendime pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) deklaruota D. S. gyvenamoji vieta, po palikėjo mirties ji liko gyventi name, jį tvarkė, prižiūrėjo ir taip faktiškai priėmė L. S. palikimą. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 27 d.. Testamentų registro 2023 m. lapkričio 17 d. išraše nurodyta, kad D. S. priėmė L. S. palikimą.

15. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tinkamos motyvavimo stokos, kas apeliantės vertinimu lemia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą (nutartį), bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas.

16. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).

17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo dėl termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą nurodė, kad atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismo motyvai sutinkant su apeliante yra lakoniški, neišsamūs, grindžiami keliais sakiniais, tačiau pažymėtina, jog absoliutų teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą sudaro tik visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo formaliu pagrindu nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo vien dėl teismo nutarties motyvavimo stokos, tai yra absoliučiais teismo nutarties negaliojimo pagrindais, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, negalima neatsižvelgti į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino apeliantės atsiliepime nurodytų argumentų, o tik lakoniškai nurodė, kad „byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises“, kas teismo vertinimu, atsižvelgiant į sekančiai nurodytus motyvus, pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad palikėjas L. S. mirė (duomenys neskelbtini), apie mirties faktą pareiškėjai tapo žinoma 2021 m. gruodžio 30 d. antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) nepareiškė reikalavimo palikėjo L. S. įpėdiniams. Pareiškėjos pareiškimas dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikėjo įpėdiniams pareiškė 2024 m. rugpjūčio 8 d..

19. Įpėdiniai palikimą priimti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis), kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti taip pat per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnis), vadinasi, apie kreditorių reikalavimus įpėdiniams turi tapti žinoma ne vėliau, nei baigiasi terminas palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas yra nustatytas tiek įpėdiniams palikimui priimti, tiek kreditoriams reikalavimams pareikšti, tai yra šie du subjektai nėra suvaržyti vienas kito veiksmų, o tik termino, per kurį jie turi atlikti atitinkamus veiksmus. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

20. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

21. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje situacijoje yra svarbus palikimo atsiradimo laikas, pažymėtina, kad pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Atsižvelgiant į tai, jog palikėjas nagrinėjamu atveju mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra praleidusi įstatyme (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) naikinamojo termino. Kaip matyti pareiškėja pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d., o naikinamasis terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nėra praleidusi naikinamojo termino, sekančiai spręstinas klausimas ar šiuo atveju yra ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju yra svarbios priežastys atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriui pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

22. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kreditoriaus aktyvumui ir domėjimuisi skolos išieškojimo procesu įtaką gali daryti kreditoriaus amžius, sveikata, gyvenimas kitoje valstybėje, kalbant apie fizinį asmenį, arba dydis bei organizacinė struktūra, kalbant apie juridinį asmenį, tačiau nepakankamas kreditoriaus aktyvumas negali būti pateisinamas tuo, kad palikimą perima valstybė ar kad skolininkas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar bus išlaikyta skolininko (palikėjo įpėdinio) ir kreditoriaus interesų pusiausvyra ir ar termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepažeis įpėdinių teisių, nes, pavyzdžiui, jie nebegalės pakeisti palikimo priėmimo būdo ir priimti jo pagal turto apyrašą, ką galbūt būtų galėję padaryti, jei apie kreditorių reikalavimus būtų žinoję laiku.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodytus argumentus, sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės, atskleidžiant bylos esmę, netyrė ir nevertino tiek pareiškėjos, tiek apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, tai yra priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, neįvertino, jog terminas yra praleistas ilgą laiko tarpą, o tik lakoniškai nurodė, jog „teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo“ pažymint tai, jog priešinga suinteresuotumą turinti šalis – apeliantė, prašydama įvertinti pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą, atsiliepime akcentavo aplinkybę, jog pareiškėja disponuoja Gyventojų registrų duomenimis, apie palikėjo mirtį ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjai tapo žinoma jau 2021 m. gruodžio 30 d., o reikalavimą pateikė tik po 2,5 metų, nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėja buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, tačiau pirmosios instancijos teismas, pirmiausia, dėl šių apeliantės argumentų iš esmės nepasisakė, kita vertus, to nepagrindė ir priimdamas skundžiamą nutartį. Antra – negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šiuo atveju atnaujinus terminą reikalavimui pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui (apeliantei) ji turės pareigą įvykdyti savavališkos statybos šalinimo darbus, pažymėtina, jog apeliantė taip pat tiek atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, tiek atskirajame skunde nurodė, kad jai atsirastų prievolė ne tik pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriauti/išardyti statinius ir pastatus ir ar jų dalis, bet ir mokėti dideles baudas už kiekvieno atskirai reikalavimo nevykdymą, tačiau dėl minėtų argumentų pirmosios instancijos taip pat nepasisakė, jų netyrė ir nevertino.

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodyta nutarties 22 punkte sprendžiant klausimą dėl termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui atnaujinimo teismas turėtų įvertinti tiek termino praleidimo priežastis, tiek įvertinti ar bus išlaikyta skolininko (palikėjo įpėdinio) ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, įvertinti ar termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepažeis įpėdinių teisių, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė, kaip ir netyrė ir neįvertino apeliantės nurodytų prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo, darytina išvada, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.