Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis numato, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip.

Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. birželio 1 d. (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja yra L. S. dukra. L. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis dėl palikimo priėmimo po L. S. mirties niekas į notarą nesikreipė. Pareiškėjos tėvas L. S. po motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą pagal testamentą. L. S. paveldėjo 1/12 dalį namo adresu (duomenys neskelbtini). L. S. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir pareiškėja. Byloje pateikti duomenys apie palikėjo šeimos sudėtį. Taip pat pateikti pareiškėjos mokėjimai už namui suteiktas paslaugas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. S. po tėvo mirties perėmė ir pradėjo valdyti jo turtą – liko gyventi šeimos name, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė L. S. palikimą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos brolis A. S. prieštaravimų dėl patikslinto pareiškimo nepateikė. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į L. S. turtą, nepateikta.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į L. S. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. S. po tėvo L. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.