Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-804-877/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-09
Bylos Nr.: 2-804-877/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. D., A. A., K. S., M. E.
Atsakovas: L. S.

Civilinė byla Nr. 2-804-877/ 2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15099-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.1; 33;116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.spalio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. J., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., trečiojo asmens M. D. atstovei advokatei R. G., nedalyvaujant atsakovui L. S., tretiesiems asmenims A. A., M. D., K. S., M. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. A., M. E., M. D., K. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. A., M. D., K. S., M. E., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-11-09 ieškiniu prašo:

įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti ieškovei nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui 100 Lt baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną; įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2011-10-19 reikalavimą Nr. REI-20-111019-00146, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad jis atitiktų 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti jam 100 Lt už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2009-02-23 Kauno apskrities viršininko administracija gavo advokatės R. G. pareiškimą dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad L. S. (toliau - ir Statytojas), namų valdoje (duomenys neskelbtini), neturėdamas statinio projekto, statybos leidimo ir bendrasavininkų sutikimo pastatė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naują gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumontavo perdangą, ant perdangos įrengė gyvenamąsias patalpas bei pastatė ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, todėl savavališka statyba atlikta valstybinėje žemėje. Už savavališkai pastatytus statinius Statytojui buvo surašytas 2009-03-18 savavališkos statybos aktas Nr. SA-7 ir įteiktas jam pasirašytinai. Kauno apskrities viršininkas 2009-04-06 įsakymu Nr. V-228 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“, pareikalavo iš Statytojo iki 2009-05-30 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, ir pertvarkyti ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) pagal 1975 m. birželio mėn. 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ - 124 statyti mūrinį garažą. Šį įsakymą ne kartą bandyta statytojui įteikti, buvo siunčiama registruotu laišku su įteikimo pranešimu, tačiau laiškas grįždavo neįteiktas.

Ieškovė nuo 2010-01-01 perėmė apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl tolimesnė pirmiau minėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo tęsiama Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Skyrius) pareigūnų.Skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ir 28 str. 2 d. 1 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 p. ir 35 p., už savavališką mūrinio garažo (duomenys neskelbtini) (matmenys 3,40 m x 11,30 m, aukštis 2,50 m) statybą surašė statytojui 2011-10-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111019-00140 ir 2011-10-19 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111019-00146, kuriuo iš Statytojo pareikalauta iki 2012-04-19 savo lėšomis atstatyti garažą (duomenys neskelbtini) pagal 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą (duomenys neskelbtini).

Taip pat, pagal 2009-03-18 savavališkos statybos aktą Nr. SA-7, statytojui įteiktą asmeniškai, Skyriaus pareigūnai 2011-10-19 surašė naują reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624, kuriuo pareikalauta iki 2012-04-19 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Naujai surašytas 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624 apima ir sename Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakyme Nr. V-228 keliamus reikalavimus. Dokumentai įteikti statytojui pasirašytinai 2011-12-20.

2012-07-25 Inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą (2012-07-25 patikrinimo aktas Nr. RPA-20-120725-00049 ir 2012-07-25 patikrinimo aktas Nr. RE-405-( 15.29)), buvo nustatyta, kad statytojas neįvykdė Inspekcijos reikalavimų, o per reikalavimų įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui taip pat negavo, todėl statytojas teismo sprendimu įpareigotinas vykdyti Inspekcijos reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini). Statytojas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinio aukšto, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamųjų patalpų ant naujai sumontuotos perdangos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų Inspekcijai nepateikė, todėl remiantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 str. 71 d., reglamentuojančia, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba, ir pagal šiai dienai galiojančias teisės aktų nuostatas pirmiau minėtų statinių statyba laikytina savavališka statyba.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė N. J. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Į teismo posėdį neatvykus atsakovui, prašė jo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsakovas L. S. 2012 m. gruodžio 19 d. atsiliepimu į ieškinį (VI t., 78-83 b.l.) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad jis bei tretieji asmenys įsakymo priėmimo metu buvo gyvenamų patalpų, (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) ir po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jis bei M. E.. Atsakovui bei K. S. ir M. E. taip pat priklauso ½ dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Turtas, kuris yra (duomenys neskelbtini), įsakymo priėmimo metu buvo bendroji dalinė ieškovo bei trečiųjų asmenų nuosavybė 2009 10 13 Kauno m. apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime civ. byloje Nr.2-693-717/2009 konstatuojama, jog įsakyme aprašytos įvardintos savavališkomis statybos buvo atliktos 1979 metais. Atsakovas mano, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data, todėl įsakyme pasiremta LR Statybos įstatymo 28 str.2d.lp. ir 3 d. jo 2001 metų redakcija nebuvo galima remtis.Be to, analogiška nuostata, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline data buvo Įtvirtinta ir galimai savavališkų statybų vykdymo metu galiojusiame 1964 m. LR CK jo 4 str. l d. Tai taip pat yra nurodyta ir dabar galiojančio CK 1.6 str.2d.Jau vien ši aplinkybė daro skundžiamą įsakymą neteisėtu ir nepgrįstu . tuo metu galiojo Sovietų sąjungos teisės aktai, taip pat ir 1964 m. CK 114 straipsnis, kuriame be pareikalavimo pareikalavimo, kad statytojas nugriautų tokį statinį, buvo numatytas ir kitos civilinės teisinės sankcijos: įpareigoti statytoją suderinti projektą padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą statybai ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato (statinio) ar įrenginio dokumentų tinkamumo parengimu; įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti tokį pastatą(statinį)ar įrenginį pagal suderintą projektą(dalį pastato(statinio)ar įrenginio nugriauti .perstatyti ar pan).Tokių statinių nugriovimas buvo numatytas tik kaip kraštutinė priemonė-griežčiausia civilinė teisinė sankcija. Atsakovo nurodytos sankcijos taikymas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Tuo labiau, kad nei skundžiamą įsakymą priėmusi tuometinė KAVA bei jos teisių perėmėjas iki šiol jokių veiksmų dėl galimai savavališkos statybos padarinių likvidavimo nesiėmė. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovė negalėjo surašyti akto su tais pačiais reikalavimais, o jo surašymas reiškia, kad atsakovas už tą patį teisės pažeidimą baudžiamas antrą kartą. Mano, kad visai nesvarbu, jog tos sankcijos dėl tuometinės KAVA pareigūnų galimo aplaidumo ar kitokių priežasčių realiai ir nebuvo pritaikytos, t.y.dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo į teismą kreiptasi nebuvo, jokios atsakovo kaltės nėra. Ieškovės argumentas, kad jie iš savo pirmtakų neperėmė kažkokių dokumentų, yra jų pačių problema ir tik patvirtina,kad šie asmenys aplaidžiai atlieka savo pareigas. Galimos savavališkos statybos atlikimo metu,t.y. 1979 metais, nebuvo jokios kitos žemės nuosavybės formos, kaip tik valstybinė ir tuo metu visi kiti subjektai žeme galėjo naudotis ir ją valdyti tik patikėjimo ar nuomos teise. Mano, kad ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo atitinkamai 4 straipsnio bei 3 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kuriuose nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas mano, kad jis šioje byloje netinkamas atsakovas, nes viešame registre nėra įregistruotas faktas, jog jis po A. S. mirties priėmė jos palikimą..

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-06-29 atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti (75-77 b.l., 1 tomas). Atsiliepime nurodė, kad teritorijoje, kurioje stovi statiniai, esantys šios bylos nagrinėjimo dalyku, nuosavybės teise priklausančioje Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypas yra nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, jam nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Kadangi asmuo turi teisę būti statytoju ir šią teisę įgyvendinti gali tik tada, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, atsakovas L. S. negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju ir įgyvendinti įstatyme numatytas statytojo teises, nes nuosavybės teisių į valstybinę žemę, esančią po statiniais adresu (duomenys neskelbtini), nėra įgyvendinęs. Nei Kauno apskrities viršininko administracija nei dabartinis valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba nėra davę raštiško sutikimo dėl šios bylos ginčo objektu esančių savavališkai pastatytų statinių rekonstravimo/statymo valstybei priklausančioje žemėje, kurioje stovi ginčo statiniai.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė S. T. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį tenkinti, priešieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad atsakovas į valstybinės žemės patikėtinį sutikimo statybos ir pastato rekonstrukcijos darbams vykdyti nesikreipė.

Šalies argumentai

Atsakovas L. S. 2012 m. lapkričio 24 d. priešieškiniu (prašymu atnaujinti patikslinto skundo padavimo terminą administracinėje byloje Nr.I-1017-505/2012 ir patikslintu skundu) prašo atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti bei panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymo Nr. V-228 1 ir 2 punktus; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-10-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111019-2010 ir 2011-10-19 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111019-00146 bei 2011-10-19 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius RE-624 (V t., b.l.21-25). Priešieškinį grindžia identiškais 2012 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ( V t., 19-25 b.l.).

Atsiliepimas

Ieškovė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ( patikslintą skundą) nurodo, kad jis turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes pirmojo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakymo Nr. V-228 1 ir 2 punktus tenkinimas nesukels atsakovui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis nebuvo atsakovui įteiktas kaip to reikalauja Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nuostatos. Ieškovė pažymėjo, kad 2011-10-19 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111019-00140 yra savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros dokumentas, kuriame tik fiksuojamos faktinės aplinkybės ir kuris pareiškėjui jokių materialaus pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks aktas negali būti pripažintas individualiu teisės aktu, skųstinu teismui, nes tik tada, kai tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba skiriamos sankcijos, toks dokumentas būtų privalomas vykdyti ir skundžiamas teismui; tokia praktika nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Atsakovas nenurodė nė vieno teisės akto, kurį Inspekcija pažeidė priimdama 2011-10-19 reikalavimą Nr. REI-20-111019-00146 ir RE-624, nenurodė nė vieno ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, jo reikalavimai grįsti vien tik prielaidomis ir samprotavimais. Ieškovė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi atsakovui apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą tapo žinoma dar 2009 m. civilinės bylos nagrinėjimo metu, ir jis yra ženkliai praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto ginčijimui, todėl byla turėtų būti nutraukta (V t., 32-38 b.l.).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., 52 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų iki teismo posėdžio atsakovas nepateikė, todėl nesant pagrindo neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys A. A., M. D., K. S., M. E. atsiliepimų į šalių ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų iki teismo posėdžio tretieji asmenys nepateikė, todėl nesant pagrindo neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims.

Trečiojo asmens M. D. atstovė advokatė R. G. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį palikti nenagrinėtą. Patenkinus ieškinį, nebūtų galimybės tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad savavališkų statinių buvimas bendraturčių interesus pirmiausia pažeidžia tuo aspektu, kad bendraturčiai neturi galimybės susitvarkyti žemės sklypo ribų. Ne kartą buvo kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją, vėliau į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išorinių sklypo ribų nustatymo ir jo išsipirkimo, buvo parengtas žemės sklypo planas, tačiau jis negalėjo būti suderintas dėl savavališkų statinių buvimo. Spręstinas klausimas, ar tokių statinių statyba toje vietoje yra galima. Palaiko ieškovės atstovės argumentus, kad nėra parengtas žemės sklypo planas, nėra patvirtintas detalusis teritorijų planavimo dokumentas, statiniai viršija sklypo užstatymo intensyvumą, būdingą Žaliakalnyje esantiems kitiems žemės sklypams. Tokia statyba niekada nebus galima, jai niekada nepritars kiti bendraturčiai, kadangi užstatytas plotas padidėjo labai žymia dalimi. Visiems bendraturčiams tenkantis žemės sklypas buvo užstatytas atsakovo statiniais. Statyba buvo vykdoma savavališkai, be jokių statybą leidžiančių dokumentų. Tokia situacija pažeidžia bendraturčių teises. Buvo iškeltos kitos dvi bylos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau savavališki statiniai yra kliūtis tvarkytis dokumentus

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys paliktinas nenagrinėtu

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas L. S. ir tretieji asmenys A. A., M. D., K. S., M. E. yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog M. D. priklauso ½ dalis šių patalpų, M. E. ¼ dalis, A. A., K. S., A. S. priklauso po 1/12 dalį (VI t., b.l. 46-48). Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) (VI t., b.l. 49-50) ir po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 27) palikimą priėmė L. S. ir M. E. (I t. b.l. 86, 87, 88, 89-91, II t., b.l. 25-26). A. P. palikimą 2005-03-21 priėmė M. D. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 3424, II t., 57 b.l.). 2009 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-717/2009 nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažymėtu (duomenys neskelbtini): ieškovei M. D. paskirta naudoti patalpas, plane pažymėtas: II-1/14,30 kv.m, II-2/6,83 kv. m, II-3/2,07 kv. m, II-4/11,66 kv. m, II-5/1,19 kv.m, II-6/6,55 kv. m, ½ dalį patalpos „a“/2,97 kv. m, kas sudaro 0,48 namo dalis, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovams L. S., , K. S., M. E. paskirta naudoti patalpas, plane pažymėtas: I-1/16,75 kv.m, I-2/6,25 kv. m, I-3/6,66 kv. m, I-4/8,23 kv. m, I-5/3,50 kv. m, I-6/1,65 kv.m, I-7/2,86 kv. m, ½ dalį patalpos „a“ /2,98 kv. m ploto, kas sudaro 0,52 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarka savavališkai pastatytais statiniais nenustatyta. Šioje byloje teismas paliko nenagrinėtą reikalavimą pašalinti savavalinės statybos padarinius. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose abejoja, ar jis yra tinkamas atsakovas, kadangi viešame registre nėra įregistruota jo nuosavybės teisė po A. S. ir J. S. mirties, tačiau ieškovei 2009 m. kovo 17 d. duotame paaiškinime jis pats faktą, kad yra ginčo statinių statytojas, pripažino (VI t., 17 b.l.).

Dėl žemės sklypo nuosavybės teisių

Kauno m. Stalino rajono DŽDT VK 1949 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 726 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Registracinės komisijos pateiktas išvadas dėl teisių į namų valdą pripažinimo, tarp kitų sklypų ir kvartalo Nr. 95 12 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkais nurodyti K. A., V. bei S. J., S. (III t., 12, 14 b.l.). Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai A. S., L. S., K. S., J. S., A. P. 1992 m. balandžio 22 d. susitarė pirkti 0,682 kv.m.žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (IV t., 23 b.l.), atsakovas teigia, jog 0,447 kv.m. šio žemės sklypo jis privatizavo, tačiau apie tokio sandorio sudarymą ir žemės sklypo įregistravimą viešame registre duomenų byloje nėra. Atsakovas L. S. 1992 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydamas jam parduoti jo naudojamą 447 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iš bendro 682 kv.m. sklypo), nurodydamas, kad likusia 235 kv.m. sklypo dalimi naudojasi A. P.. Žemės sklypo įkainojimo aktas ir Mokėjimo pranešimas (III t., 10-11 b.l.) patvirtina, kad 1993 m. vasario 5 d. atsakovas įmokėjo 7019 rublių į Kauno miesto valdybos sąskaitą Nr. 706503, tačiau jokių duomenų apie privatizavimo procedūros užbaigimą nėra. Atsakovui Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija siuntė sąskaitas žemės mokesčiui sumokėti ir 1995, 2000, 2002 m. atsakovas šį mokestį valstybei sumokėjo (III t., 15 b.l.). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-07-18 raštu dėl žemės mokesčio Nr. (9.-03.2)-K-7094, 2012-06-12 raštu Nr. (9.-03.2)-K-5796 L. S. nurodė, jog VMI skaičiuodama žemės mokestį, vadovaujasi 1992 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu Nr. I-2675 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“, kur nurodyta, kad žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuojami pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos pateikia Valstybės įmonė Registrų centras. Kadangi Registrų centro duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nėra įregistruotas, todėl žemės mokestis jam negali būti skaičiuojamas, o buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis (III t., 30, 31 b.l.; II t. 27 b.l.). Žemės įstatymas numato privalomą žemės sandorių teisinę registraciją. Viešame registre nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimą . Šie aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas L. S. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedūrą, tačiau duomenų, kad ji buvo baigta įstatymų nustatyta tvarka, nėra, bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo savininkė yra valstybė. Be to, į bylą nėra pareiktas joks ginčo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame būtų numatyta galimybė statyti ginčo statinius.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog M. D. kreipėsi ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti jai teisę įregistruoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Georimbus“ parengtą žemės sklypo planą be atsakovų L. S. ir K. S. sutikimo (I t., 23-25 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovei atsisakius nuo ieškinio nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1892-713/2012.

Dėl statybos reglamentavimo savavališko statinių pastatymo metu

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant ginčus, kylančius iš statybos teisinių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro bylų Nr. 1201/3424 1980-01-30 žymos nustatyta, kad mansarda (salka) (duomenys neskelbtini) pastatyta savavališkai (1979 m.), garažas (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1977 m.) nepriimtas eksploatacijon; 1993-09-08 duomenimis įregistruota gyvenamojo namo su mamsarda (duomenys neskelbtini) bei ūkio pastato (duomenys neskelbtini) savavališka statyba 1987 m., nors atsakovas savo paaiškinimuose dėl savavališkos statybos, pateiktuose Kauno apskrities viršininko administracijai nurodo, kad statybas ir ūkinių pastatų rekonstrukcijas baigė 1997 metais (II t., 32,33 b.l.).Atsakovas pripažino, kad jis yra šių statinių statytojas (VI t., 17 b.l.) Atsakovas atsiliepime bei skunde administraciniam teismui nurodo, kad 67,36 kv.m. mansardos statybos darbai buvo užbaigti 1979 m., pastato(duomenys neskelbtini)- 1987 m., pastato (duomenys neskelbtini)- 1977 m., 1988 m. savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus. Teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro byloje pateikta informacija, ir konstatuoja, kad dėl pastatytų ginčo pastatų statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1979-1987 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt.

1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m. balandžio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita; statybinės medžiagos, gautos gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė; pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos fondą; neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name; šio straipsnio taikymo tvarką nustatė tuometė Lietuvos Ministrų Taryba. Nuo 1983 -12-11 iki 1990-07-12 galiojo analogiškas reglamentavimas, tik straipsnio redakcija buvo pakeista: „Darbo žmonių deputatų tarybos“ buvo pakeistos į „Liaudies deputatų tarybas“.

Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimą. VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinę kontrolę, išskyrus pramonės objektus. Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9–108) nustatyta, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir išbandyti įrengimai, parūpintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir pašalinti statybos defektai. Reikalaujama komisijoms pateikti sumontuotų inžinerinių tinklų bei įrenginių patikrinimo pažymas, geodezines nuotraukas (schemas), dengtų darbų patikrinimo aktus ir kitus dokumentus, nurodytus statybos normose ir taisyklėse. Šio Ministrų Tarybos nutarimo nuostatos patikslintos ir papildytos Ministrų Tarybos 1984 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 128, 1985 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 76 ir 1985 m. birželio 7 d. nutarimu nr. 162 (priėmimo komisijų sudėtis papildyta suinteresuotų institucijų atstovais). Šių Ministrų Tarybos nutarimų nuostatos išdėstytos, patikslintos ir papildytos VSRK 1981 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. 108 „ Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“.

Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25) patvirtintoje Instrukcijoje buvo nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, išvardyti būtini dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus, nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Teisinio pastatų registravimo tuometės Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte c–d papunkčiuose nustatyta, kad teisiškai turi būti registruojami pastatai, priklausantys kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams bei atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Statiniai, esantys žemės sklypuose, skirtuose gyvenamųjų pastatų statybai, taip pat turėjo būti registruojami Instrukcijoje nustatyta tvarka. Instrukcija buvo papildyta Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10 (Žin., 1984, Nr. 2–39) ir neteko galios 1991 m. liepos 25 d. ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.228 patvirtintų Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse Nuostatų 28 punkte buvo nurodyta, kad Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik ją priėmus valstybinei komisijai, respublikinio pavaldumo miestų bei rajonų vykdomiesiems komitetams patvirtinus valstybinės komisijos surašytą priėmimo naudoti aktą ir jį įteikus statytojui. Mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių pastatų valstybinės komisijos naudoti nepriima. Miesto vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos atstovas, miesto vyriausiasis architektas ar rajono architektas patikrina, ar darbai atlikti pagal patvirtintą techninę dokumentaciją bei leidimą ir ar teisėtai įgytos svarbiausios statybinės medžiagos, ir duoda statytojui pažymą apie statybos užbaigimą, kuri pateikiama techninės inventorizacijos biurui. Nuostatų 29 punkte buvo nurodyta, kad visi miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse piliečiams asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai, taip pat nebaigti statyti pastatai, turintys sienas bei stogą, pastatyti arba statomi vietinių valdymo organų skirtoje vietoje, techninės inventorizacijos biurų įkainojami ir inventorizuojami valstybinio draudimo reikalams pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. rugpiūčio 30 d. nutarimu Nr. 317 (Žin., 1974, Nr. 26-270) patvirtintas Pastatų miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse įkainojimo bei atsiskaitymo už techninio inventorizavimo darbus taisykles. Baigti statyti individualiniai gyvenamieji namai inventorizuojami prieš jų priėmimą naudoti, o teisiškai registruojami per 3 mėnesius po valstybinės komisijos akto apie namo priėmimą naudoti patvirtinimo. Savavališkai pastatyti arba statomi gyvenamieji namai ir kiti pastatai inventorizuojami ir apmokestinami nustatytąja tvarka prieš tai, iki jų statytojams bus pritaikytos įstatymų numatytos priemonės už savavališką statybą, tačiau teisinė jų registracija nedaroma. Apie inventorizuotą savavališką statybą techninės inventorizacijos biuras praneša miesto vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybai, miesto vyriausiajam architektui arba rajono architektui.30 punkte nurodyta, kad tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras teisiškai registruoja tiktai tuos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse pastatytus gyvenamuosius namus bei kiemo statinius, kurie yra valstybinių komisijų priimti naudoti pagal šių nuostatų VIII skyriaus reikalavimus; namai teisiškai registruojami pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 (Žin., 1970, Nr. 4-25) patvirtintą Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją.

Iš archyvinės Registrų centro bylos Nr. 1201/3424 I t. 48 l. matyti, kad 1980 01 30 salka (duomenys neskelbtini) inventorizuota kaip savavališka statyba, (duomenys neskelbtini) nepriimta eksploatacijon, 1983 07 12 (duomenys neskelbtini) inventorizuota kaip savavališka statyba (1993-09-08 šis įrašas panaikintas); II t. 3 b.l.- 1982-09-05 mansarda inventorizuota kaip savavališka statyba. 1986-03-25, 1987-12-05 einamosios techninės registracijos išvadoje salka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip savavališka statyba, (duomenys neskelbtini) nepriimta eksploatacijon (28 b.l.). Taigi visi ginčo statiniai, išskyrus garažą, pagal jų pastatymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą vertintini kaip pastatyti savavališkai (jie inventorizuoti, tačiau teisinė registracija neatlikta), o garažas- nesilaikant darbų vykdymui išduotame leidime nurodytų 3,5*6,4 m. išmatavimų (II t., 29 b.l.). Atsakovo į bylą pateiktame Lenino rajono architekto H. Š. rašte J. S. (II t., 30 b.l.) nurodyta, jog sudarius projektą jam bus leista atlikti kapitalinį remontą, apmūrijant namą plytomis ir salkoje įrengti gyvenamuosius plotus; projekto sudarymui reikia kreiptis į „Komprojektą“, Laisvės al. 30, statybai leidimas išduodamas Statybos ir architektūros valdyboje, Laisvės al. 96, taigi, šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas statybos leidimui. Duomenų, kad savavališkai pastatyti statiniai (gyvenamasis namas) būtų priimti valstybinės komisijos bei architektas būtų statytojui išdavęs pažymą apie mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių pastatų statybos užbaigimą, kuri privalėjo būti pateikta techninės inventorizacijos biurui atsakovas nepateikė, tokių dokumentų nėra nei viešojo registro bylose. Atsižvelgiant į to meto teisinį reguliavimą, t.y., kad savavališkai pastatyti statiniai, neturint reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeidžiant patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies (darbo žmonių ) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita (1964 m. CK 114 str.), atmestini atsakovo argumentai, kad tuo metu savavališkų statybų niekas negriovė (II t., 32 b.l.). Atsakovo į bylą pateikta kooperatyvo „Įvadas“ dujotiekio projektas (II t., 136-139 b.l.) taip pat nepatvirtina ginčo pastatų statybos darbų teisėtumo. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, be to, ginčo statiniai nebuvo įregistruoti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kaip teisėtai pastatyti ir priimti eksploatuoti, konstatuotina, kad ginčo pastatai – savavališki statiniai, o garažas (duomenys neskelbtini) pastatytas šiurkščiai pažeidžiant išduotą leidimą .

Dėl savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad L. S. namų valdoje (duomenys neskelbtini), neturėdamas statinio projekto, statybos leidimo ir bendrasavininkų sutikimo pastatė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naują gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumontavo perdangą, ant perdangos įrengė gyvenamąsias patalpas bei pastatė ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Už savavališkai pastatytus statinius Statytojui buvo surašytas 2009-03-18 savavališkos statybos aktas Nr. SA-7 ir įteiktas jam pasirašytinai (VI t., 14-16 b.l.). Kauno apskrities viršininkas 2009-04-06 įsakymu Nr. V-228 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“, pareikalavo iš Statytojo iki 2009-05-30 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, ir pertvarkyti ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) pagal 1975 m. birželio mėn. 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ - 124 statyti mūrinį garažą (VI t., 19 b.l.). Šis įsakymas atsakovui neįteiktas (VI t., 20 b.l.), todėl Inspekcijai nuo 2010-01-01 perėmus apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas, ieškovės pareigūnai, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ir 28 str. 2 d. 1 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 23 p. ir 35 p., už savavališką mūrinio garažo (duomenys neskelbtini) (matmenys 3,40 m x 11,30 m, aukštis 2,50 m) statybą pagrįstai surašė statytojui 2011-10-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111019-00140 ir 2011-10-19 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111019-00146, kuriuo iš Statytojo pareikalauta iki 2012-04-19 savo lėšomis atstatyti garažą (duomenys neskelbtini) pagal 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą (duomenys neskelbtini) (VI t., 21-34 b.l.). Taip pat, pagal 2009-03-18 savavališkos statybos aktą Nr. SA-7, statytojui įteiktą asmeniškai, Skyriaus pareigūnai 2011-10-19 surašė naują reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624, kuriuo pareikalauta iki 2012-04-19 nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) (VI t., 35-36 b.l.). Naujai surašytas 2011-10-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-624 apima ir sename Kauno apskrities viršininko 2009-04-06 įsakyme Nr. V-228 keliamus reikalavimus. Dokumentai įteikti statytojui pasirašytinai 2011-12-20 (VI t., 41 b.l.).

2012 m. liepos 25 d. Inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą (2012-07-25 patikrinimo aktas Nr. RPA-20-120725-00050 (VI t., 44 b.l.) ir 2012-07-25 patikrinimo aktas Nr. RE-405-(15.29)( VI t., 45 b.l.), buvo nustatyta, kad statytojas neįvykdė Inspekcijos reikalavimų, o per reikalavimų įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui taip pat negavo. Atsakovas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinio aukšto, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamųjų patalpų ant naujai sumontuotos perdangos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 str. 71 d., reglamentuojančia, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba, ir pagal šiai dienai galiojančias teisės aktų nuostatas pirmiau minėtų statinių statyba laikytina savavališka statyba.

Dėl reikalavimų pastatų statybai ir rekonstrukcijai

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 94 d., ginčo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) su savavališku mansardiniu aukštu ir savavališkas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra neypatingos kategorijos, kadangi nepriskiriamas nei ypatingiems (Statybos įstatymo 2 str. 3 d.), nei nesudėtingiems (Statybos įstatymo 2 str. 6 d.) statiniams. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d. statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį yra naujo statinio statyba, o 2 str. 18 d. — statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.) yra statinio rekonstravimas. Šios statybos darbų rūšys detalizuotos atitinkamai statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-824 (nuo 2010 m. spalio 1 d.) redakcija) 8 p. ir 9 p.

Taigi, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinis aukštas ir gyvenamosios patalpos ant naujai

sumontuotos perdangos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatyti atliekant neypatingo statinio rekonstravimą, o gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba priskirtina naujo neypatingo statinio statybai.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., naujo neypatingo statinio statybai privaloma rengti statybos projektą, o neypatingo statinio rekonstravimui - rekonstravimo projektą. Atitinkamai Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numato, jog naujo neypatingo statinio statybos atveju privaloma gauti leidimą statyti naują statinį, o neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimą rekonstruoti statinį.

Statytojas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinio aukšto, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamųjų patalpų ant naujai sumontuotos perdangos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos sumontuotos perdangos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 str. 71 d., reglamentuojančia, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba, ir pagal šiai dienai galiojančias teisės aktų nuostatas pirmiau minėtų statinių statyba laikytina savavališka statyba.

Statybos įstatymo 2 str. 6 d. numato, jog nesudėtingas pastatas- paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Pastatų paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.Dl-812. Taigi ginčo ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal savo matmenis priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai.

Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. numato, kad naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., reglamentuoja, kad tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodytam statinio projektui. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 (nuo 2011 m. liepos 1 d.) redakcija) 32 p., 6 priedo 3.3 p. apibrėžta, kad statant valstybinėje žemėje visais atvejais privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, atitinkamai privaloma rengti ir patį supaprastintą statybos projektą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, tai yra valstybinė žemė. Atsakovui ūkio pastato (duomenys neskelbtini) statybą pateisinančių dokumentų teismui nepateikus, jo statyba atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališkos statybos sąvoką.

Statytojas Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnams atliekant patikrinimą buvo pateikęs 1975 m. birželio mėn. 23 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“ - 124 kaip pastato (duomenys neskelbtini) statybą pateisinantį dokumentą. Minėtu leidimu statytojui buvo leista statyti 3,50 m x 6,40 m dydžio mūrinį garažą, tačiau ieškovei patikrinus nustatyta, kad garažas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pastatas (duomenys neskelbtini) yra 3,40 m x 11,30 m (aukštis 2,50 m) dydžio.

Statybos įstatymo 2 str. 93 d. apibrėžia, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus yra esminiai statinio projekto sprendiniai. Vadovaujantis 2 str. 71 d., statinio ar jo dalies statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius taip pat laikytina savavališka statyba.

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje 3K-7-230/2010, pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl jie negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas.

Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), nustatyta įstatymuose.

Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi fizinis asmuo statytoju gali būti tik asmuo, teisėtais pagrindais valdantis žemės sklypą, kuriame statomas statinys. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 24 str. 3 d. numatyta imperatyvi nuostata, kad statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi pirmiau minėtų statinių statyba atlikta pažeidžiant Statybos įstatymo 3, 12, 20 ir 23 str. nuostatas.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Nors pagal Statybos įstatymo 23, 28 straipsnių nuostatas gali būti leista gauti statybą leidžiančius dokumentus, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad su statybos procesu susijusi atsakovo L. S. veiksmų eiga akivaizdžiai neatitiko nustatyto teisinio reglamentavimo. Nors atsakovas 2009-03-17 paaiškinime nurodo, kad jo tėvas J. S. 1970 metais pradėjo statybą suderinęs su atitinkamomis institucijomis, bendraturčiais bei gavęs reikiamus leidimus (VI t., 17 b.l.), tačiau byloje šalių pateikti dokumentai, taip pat ir VĮ „Registrų centras“ dokumentų bylose esantys dokumentai atsakovo teiginių nepatvirtina. Tame pačiame paaiškinime atsakovas nurodo, kad tarybiniais laikais už savavalinę statybą jis sumokėjo baudą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo buvo žinoma, kad statybos yra savavališkos, tačiau nei tuo metu, nei vėliau jis jokių veiksmų įteisinti šioms statyboms nesiėmė. Atsakovas šiame paaiškinime nurodo, kad tėvui mirus sutikimo rekonstrukcijai nedavė jo antroji žmona, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad įstatymo nustatyta tvarka ėmėsi ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis į teismą dėl rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturtės sutikimo. Atsakovas taip pat neveikė apdairiai ir rūpestingai privatizavimo metu: nors įmoką už valstybinės žemės privatizavimą jis ir sumokėjo, tačiau dėl nežinomų priežasčių privatizavimo procedūros neužbaigė, nesudarė žemės pirkimo- pardavimo sutarties. Taigi, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais ar įrodymų, kad siekia šį sklypą įstatymų nustatyta tvarka valdyti. Atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes statytojo teisę įgyvendino žemės sklype, kurio nevaldė nuosavybės teisė ir jam nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė žemės sklypą valdyti ar naudoti. Todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalimi, darytina išvada, kad atsakovui nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Be to, atsakovas teismui nepateikė įstatymo nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto statyti ginčo statinius, savavališkos statybos faktas nėra išnykęs ir šis pažeidimas tęsiasi iki šiol.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teritorijų planavimo ir aplinkosaugos srityse valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis. Bylose, susijusiose su savavališka statyba, EŽTT yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (Hamer v. Belgique, no 21861/03, judgment of 27 November 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005).

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.). Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės nurodė, kad galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią statybos techninę dokumentaciją nėra. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo statiniai pastatyti valstybinėje žemėje. Į bylą nėra pareiktas joks ginčo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame būtų numatyta galimybė statyti ginčo pastatus ir jokių duomenų, kad atsakovas siekia parengti ir teritorijos planavimo dokumentus. Savavališkais statiniais užėmęs didelę žemės sklypo dalį, atsakovas pažeidė kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus.

Išnagrinėjus šioje byloje aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais savavališkos statybos darbais, darbų apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai be jokio teisėto pagrindo vykdė statybas, neveikė rūpestingai, kad laiku būtų gautas leidimas statyti ginčo statinius, sutvarkyti kiti statybos dokumentai, iš jų dokumentai, susiję su žemės sklypu, nesant dokumentų, kurie leistų valstybiniame žemės sklype statyti pastatus, daro išvadą, kad vadovaujantis CK 1.5 str. nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovės reikalavimas nugriauti savavališkai atsakovo pastatytus statinius ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo užfiksuoti 2009-03-18 savavališkos statybos akte Nr. SA-7, bei išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad jis atitiktų 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą ir sutvarkyti statybvietę yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, todėl sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl ginčo pastatų nugriovimo yra pagrįsti bei įrodyti. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad ūkio pastato (duomenys neskelbtini) natūroje nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, o viešojo registro duomenys, kurie turi didesnę įrodomąją galią, nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti.

Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas gali sukelti esmines neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad nėra galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Konstatavus, kad ginčo statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyviuosius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. neteisėtai įgyvendinus statytojo teisę, jam teisės aktų nustatyta tvarka negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bei į tai, kad savavališkai pastatytų statinių nenugriovimas pažeistų trečiųjų asmenų teises (dėl savavališkai pastatytų statinių jie neturi galimybės įsigyti žemės sklypo dalies), siekiant pašalinti teisės pažeidimą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę padėtį, atsakovo L. S. neteisėtai sukurti pastatai (statiniai) nėra teisėtas pagrindas jo nuosavybės teisei į nekilnojamuosius daiktus atsirasti, todėl jie turi būti nugriauti (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p.).

Įvertinęs pastatų (statinių) kiekį ir apimtį, teismas sprendžia, jog trys mėnesiai – pakankamas terminas, kad būtų įvykdytas teismo įpareigojimas. Jo neįvykdžius, skirtina bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, kurios dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatytinas 20 litų (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 7 p.).

Dėl priešieškinio ir 2013-09-30 atsakovo pateiktų dokumentų

Atsakovas L. S., būdamas tinkamai informuotas apie 2013 m. rugsėjo 19 d. 9:00 val. vyksiantį teismo posėdį (pranešimu, kurį atsakovas pasirašė 2013 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, VII t., 52 b.l.), į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, kad 2013-06-27 posėdis buvo atidėtas, užtikrinant atsakovui galimybę pasirūpinti atstovu, iki teismo posėdžio jokie duomenys apie sudarytą atstovavimo sutartį ar suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nebuvo pateikti. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį, jo priešieškinis paliktinas nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d., 4 d.).

2013 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pateikė teismui prašymą- reikalavimą su priedais. Šiuos atsakovo dokumentus atsisakytina priimti, kadangi jie yra pateikti jau 2013 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir teismui išėjus priimti sprendimo (CPK 269 str.).

Dėl kitų ieškinio, priešieškinio, atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išnagrinėjimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo L. S. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir žyminis mokestis valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo;

Įpareigoti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-19 reikalavimą Nr. RE-624, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti naujai pastatytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardinį aukštą, naujai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtą perdangą ir ant jos įrengtas gyvenamąsias patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti L. S. 20 Lt baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną;

Įpareigoti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovės 2011-10-19 reikalavimą Nr. REI-20-111019-00146, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad jis atitiktų 1975-06-23 Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyriaus išduotą leidimą Nr. „C“-124 statyti mūrinį garažą, ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti L. S. 20 Lt už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 77,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 221,72 Lt (du šimtai dvidešimt vienas litas 72 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsakovo 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktą prašymą- reikalavimą atsisakyti priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė