Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) L. J.; 2) priteisė iš atsakovo R. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Š. po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) paskyrė ieškovę L. J. priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Iš į bylą pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateikto ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi motinos valdžia, netinkamai rūpinosi vaikais ir priešingai, motinos valdžią vaiko atžvilgiu ieškovė įgyvendino ir įgyvendina tinkamai, nuolatos atsižvelgdama į vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad nepilnamečio D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų vaiko geriausius interesus.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkinamas, nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) L. J,, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

20. Nustačius nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą su ieškove L. J., iš atsakovo R. Š. priteistinas išlaikymas vaikui.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

22. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

23. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017 22 punktas). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

26. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vaikas lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. J. dirba (duomenys neskelbtini) individualios veiklos pagrindu bei gauna „vaikų pinigus“. Atsakovas Tarnybos atstovams nurodė, kad šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nedirba.

27. Ieškovė pateikė išlaidų, skiriamų vaiko poreikiams, paskaičiavimus. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 755 Eur (maistas – 200 Eur; rūbai – 60 Eur; avalynė – 40 Eur; būsto išlaidos – 250 Eur; higienos, skalbimo reikmenys – 75 Eur; vaistai, vitaminai, odontologo paslaugos – 30 Eur; pramogos, draugų gimtadieniai – 100 Eur).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Š. po 389 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai L. J.

30. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius - 777 Eur), vaikui skiriama išmoka sudaro 122,50 Eur.

31. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (389 Eur per mėnesį) neviršija orientacinio dydžio, kurio skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudaro 388,50 Eur (777 : 2), vieno iš tėvų skirtina vaikui. Tačiau įvertinus vaiko amžių, atsakovo turtinę padėtį, atsakovo siekį bendrauti su vaiku ir bendravimo metu patirti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu, ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo R. Š. nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

32. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

33. Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

35. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

36. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

37. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo R. Š. 2840 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėn. 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. (8 mėn. x 355 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs: 2023 m. gruodžio mėn. 25 Eur; 2024 m. sausio mėn. 290 Eur; 2024 m. vasario mėn. 300 Eur; 2024 m. kovo mėn. 0 Eur; 2024 m. balandžio mėn. 200 Eur; 2024 m. gegužės mėn. 100 Eur; 2024 m. birželio mėn. 100 Eur; 2024 m. liepos mėn. 100 Eur. Viso: 1115 Eur.

38. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, teismas atsižvelgia į įsiskolinimo laikotarpiu buvusiais minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžius. 2023 m. MMA buvo 840 Eur (į rankas 633 Eur), todėl minimali išlaikymo indeksuota suma turėjo būti 350,05 Eur (633 : 2 = 316,50 + 10,60 %). 2023 metais atsakovo išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 1 mėnesį (2023 m. gruodžio mėn.), per kurį atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 25 Eur., todėl išlaikymo įsiskolinimas už tą laikotarpį sudaro 325 Eur (350 -25). 2024 m. MMA buvo 924 Eur (į rankas 709 Eur), todėl minimali išlaikymo indeksuota suma turėjo būti 358,75 Eur (suapvalinta 359 Eur) (709 : 2 = 354,50 + 1,20 %). 2024 metais atsakovo išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 7 mėnesius (2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 8 d.). Atsakovas per šį laikotarpį turėjo sumokėti 2513 Eur (359 Eur x7 mėn.). Atsakovas per šį laikotarpį vaiko išlaikymui skyrė 1090 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro 1423 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo R. Š. priteistinas 1748 Eur (1423 Eur + 325 Eur) išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas.

Dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

39. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

41. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) Tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16 iki 19 val. Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir į gyvenamąją vietą parveža 19 val. Tuo atveju, jei vaikas į ugdymo įstaigą neina, tėvas vaiką pasiima iš gyvenamosios vietos; 2) Tėvas su vaiku bendrauja lyginiais mėnesio savaitgaliais. Iki kol vaikui sueis 5 metai, bendravimas vyksta be nakvynių. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19 val. Sekmadienį tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19 val.; 3) Vaikui sulaukus 5 metų, tėvas su vaiku bendrauja lyginiais mėnesių savaitgaliais su nakvynėmis. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 9 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 19 val.; 4) Bendravimas su vaiku Didžiųjų metų švenčių metu: kiekvienais metais gruodžio 24, 25, 26, 31 ir sausio 1 d., tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima 9 val. ryte ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 15 val. Per Šv. Velykas vaikas su tėvu bendrauja taip pat abi dienas – tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos rytą – 9 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 15 val.; 5) Vaikui sulaukus 5 metų, tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 14 dienų per metus, kai vienų atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 7 dienos. Apie planuojamas atostogas su vaiku tėvas turi informuoti vaiko motiną ne vėliau nei prieš vieną mėnesį; 6) Jei tėvas dėl svarbių priežasčių – liga, artimojo laidotuvės, negali bendrauti su vaiku jam priklausančią dieną, apie tai jis turi informuoti vaiko motiną ne vėliau nei prieš 24 val. iki bendravimo su vaiku pradžios.

42. Atsakovas patikslintame priešieškinyje teismo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su sūnumi D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaikui sukaks 5 (penkeri) metai, bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį - šeštadienį ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. Bendravimas vyksta atsakovo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaiką pristato ir iš kurios vaiką paima pats atsakovas; 2) Vaikui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sukakus 5 (penkerių) metų amžiaus, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką su nakvynėmis nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. Bendravimas vyksta atsakovo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaiką pristato ir iš kurios vaiką paima pats atsakovas; 3) Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 19.00 val. Šiuo metu atsakovas vaiką gali pasiimti pas save. Atsakovas privalo vaiką pristatyti ieškovei iki 19.00 val. į namus; 4) Nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, vaikui sukakus 5 (penkerių) metų amžiaus, atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 19 valandos. Bendravimas vyksta atsakovo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaiką pristato ir iš kurios vaiką paima atsakovas; 5) Nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, vaikui sukakus 5 (penkerių) metų amžiaus, atsakovas pasirinktinai vieną savaitę praleidžia su sūnumi. Šiuo laikotarpiu sūnus gyvena pas Atsakovą; 6) Nepilnamečiam vaikui sukakus 5 (penkerių) metų amžiaus, Kūčių šventes (nuo 18 val. iki sekančios dienos 11.30 val.) neporiniais metais nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu, poriniais metais Kūčių šventes nepilnametis vaikas praleidžia su ieškove; 7) Nepilnamečiam vaikui sukakus 5 (penkerių) metų amžiaus Naujųjų metų, Šventų Kalėdų (nuo 13 val. pirmosios Kalėdų dienos iki 18 valandos antros Kalėdų dienos), Šv. Velykų, Joninių šventes, neporiniais metais nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu, poriniais metais - su ieškove; 8) Tais atvejais, kai atsakovas, dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sūnumi pagal numatytą bendravimo tvarką, jis turi apie tai informuoti Ieškovę prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną; 9) Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko nuomonę, Šalių sutarimu gali būti suderintas ir kitas sūnaus bendravimo su Atsakovu laikas.

43. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo konkrečiu atveju atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą poziciją, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų nepilnamečio interesus, todėl bendravimo su vaiku tvarka nustatytina tokia, kokią patikslintame ieškinyje pateikė ieškovė, tvarkos nuostatas teismui kiek pakoreguojant.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-14 nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

45. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-14 nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07471 atsakovui R. Š. teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas (-a) 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

48. Ieškinį patenkinus iš esmės (neatsižvelgiant į iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo dydį) ir atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šių išlaidų paskirstymo byloje klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją,

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1748 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Visas vaiko išlaikymui (periodinio išlaikymo, jo įsiskolinimo) lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) R. Š. (toliau šioje bendravimo tvarkoje – Tėvas) su nepilnamečiu vaiku D. Š. (toliau šioje bendravimo tvarkoje – vaikas) bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16 iki 19 val. Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir į gyvenamąją vietą parveža 19 val. Tuo atveju, jei vaikas į ugdymo įstaigą neina, tėvas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos; 2) tėvas su vaiku bendrauja lyginiais mėnesio savaitgaliais. Iki kol vaikui sueis 5 metai bendravimas vyksta be nakvynių. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19 val. Sekmadienį tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19 val.; 3) Vaikui sulaukus 5 metų, tėvas su vaiku bendrauja lyginiais mėnesių savaitgaliais su nakvynėmis. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 9 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 19 val.; 4. Bendravimas su vaiku Didžiųjų metų švenčių metu: kiekvienais metais gruodžio 24, 25, 26, 31 ir sausio 1 d., tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima 9 val. ryte ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 15 val. Per šv. Velykas vaikas su tėvu bendrauja taip pat abi dienas – tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos rytą – 9 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 15 val.; 5) vaikui sulaukus 5 metų, tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 14 dienų per metus, kai vienų atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 7 dienos. Apie planuojamas atostogas su vaiku tėvas turi informuoti vaiko motiną ne vėliau nei prieš vieną mėnesį; 6) jei tėvas dėl svarbių priežasčių – liga, artimojo laidotuvės, negali bendrauti su vaiku jam priklausančią dieną, apie tai jis turi informuoti vaiko motiną ne vėliau nei prieš 24 val. iki bendravimo su vaiku pradžios.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-14 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.