- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-2069-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14232-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. J.; 2) priteisti iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Š. po 389 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnamečiui vaikui D. Š. 2840 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. J.; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau turi nepilnametį vaiką D. Š.. Šalys iki 2023 m. gruodžio 6 d. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, šalių nepilnametis vaikas gyvena tik su ieškove. Atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja epizodiškai, nėra linkęs prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir vaiko priežiūros. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių atsakovas vaiko išlaikymui skyrė apie 300 Eur, vėliau sumą pradėjo mažinti, kai kada išvis išlaikymo nemokėti. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 389 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs: 2023 m. gruodžio mėn. 25 Eur; 2024 m. sausio mėn. 290 Eur; 2024 m. vasario mėn. 300 Eur; 2024 m. kovo mėn. 0 Eur; 2024 m. balandžio mėn. 200 Eur; 2024 m. gegužės mėn. 100 Eur; 2024 m. birželio mėn. 100 Eur; 2024 m. liepos mėn. 100 Eur. Viso: 1115 Eur. Šiuo atveju vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra nuo 2023 m. gruodžio mėn. 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovas nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui, skaičiuojant po 355 Eur/mėn.) privalėjo pervesti 3955 Eur (8 mėn. x 355 Eur), tačiau pervedė tik 1115 Eur. Vadinasi už minėtą laikotarpį (nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) atsakovas yra skolingas 2840 Eur (3955 Eur – 1115 Eur) vaiko išlaikymo. Ieškinyje taip pat prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas sutiko vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti 300 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti vaikui įsiskolinimą. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškinio argumentais, kuriuose nurodoma, kad ieškovė nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs teismo prašė nustatyti atsakovo priešieškinyje siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškiniu nesutinka, todėl patikslintame ieškinyje pateikė siūlomą nustatyti bendravimo tvarką.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateiktose išvadose, nurodė, kad nepilnamečio D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų vaiko geriausius interesus. Tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nepilnamečio geriausiems interesams neprieštarautų, tačiau, manytina, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo suma po 389 Eur/mėn. vaikui atitiktų nepilnamečio interesus ir būtų pakankama jo poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu priešieškinis atmestas, ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta: nepilnamečio šalių vaiko D. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. J. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo R. Š. 1748 Eur išlaikymo įsiskolinimą; visas vaiko išlaikymui (periodinio išlaikymo, jo įsiskolinimo) lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai L. J.; nustatyti atsakovo R. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š. bendravimo tvarką; kitą ieškinio dalį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio teismas nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (389 Eur per mėnesį) neviršija orientacinio dydžio, kurio skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudaro 388,50 Eur (777 : 2), vieno iš tėvų skirtina vaikui. Tačiau įvertinus vaiko amžių, atsakovo turtinę padėtį, atsakovo siekį bendrauti su vaiku ir bendravimo metu patirti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu, ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo R. Š. nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07471 atsakovui R. Š. teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Ieškinį patenkinus iš esmės (neatsižvelgiant į iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo dydį) ir atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šių išlaidų paskirstymo byloje klausimas nesprendžiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas ir nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui priteisti po 389 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė skirstyti bylinėjimo išlaidas, priteisti ieškovei pagal patenkintų reikalavimų dydį patirtas bylinėjimosi išlaidas; pakeitus išlaikymo dydį apeliacinės instancijos teisme, perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas turi galimybę skirti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas – po 355 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nutartį vykdė ir vaikui kas mėnesį skyrė po 355 Eur. Taigi atsakovas turi finansines galimybes skirti didesnį, vaiko poreikius atitinkantį, išlaikymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali gauti daugiau pajamų, kad turi sveikatos sutrikimų ar egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių jis negali teikti tinkamo dydžio išlaikymo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra užsiregistravęs ugdymo įstaigoje, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali skirti vaikui bent minimalaus dydžio išlaikymo.
11.2. Remiantis teismų praktika ir vadovaujantis tuo, kad tėvas su vaiku bendraus tik savaitgaliais ir vieną darbo dienos vakarą, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nustatoma bendravimo tvarka ir priteisė mažesnį nei minimalus išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas priteisė išlaikymą vadovaudamasis ne vaiko poreikiais, o vaiko amžiumi, tačiau sprendime nėra nurodyta, kad kurie nors ieškovės nurodyti vaiko poreikiai būtų per dideli ar neaktualūs.
11.4. Nors atsakovas ir teigė, jog vaiko išlaikymui pakanka mažiau nei MMA sumos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei minimalūs, nepateikė. Priteisdamas mažesnį nei minimalus išlaikymą, teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas taisykles dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
11.5. Atsakovas į bylą nėra pateikęs nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis papildomai perka vaikui rūbus, žaislus ar higienos priemones, apmoka už medicinines paslaugas ar kt. išlaidas. Taigi išskyrus išlaidas maistui atsakovas jokių kitų išlaidų vaiko poreikiams nepatiria.
11.6. Sprendimas paremtas ne realiais vaiko poreikiais, o vaiko amžiumi ir tuo, kad atsakovui nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, Taigi sprendimas priimtas vadovaujantis ne vaiko interesų naudai, o atsakovo interesų naudai.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Teismas nurodė kokias išmokas ieškovė gauna iš valstybės, tačiau nepasisakė, ar gaunamų išmokų sumai mažinamas vaikui mokėtinas išlaikymas. Teismas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, iš mokėtinos sumos neišskaitė gaunamų „vaiko pinigų“.
11.8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Beveik visa vaiko priežiūra tenka tik ieškovei, todėl gaunami „vaiko pinigai“ neturėtų būti išskaičiuojami iš mokėtino išlaikymo vaikui, o skiriami papildomiems vaiko poreikiams apmokėti.
11.9. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti bei 110 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – patenkinti 100 procentų, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 62 procentais, dėl išlaikymo priteisimo – 77 procentais. Patenkinus ieškovės reikalavimus, atitinkamai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Viso ieškovės reikalavimai patenkinti 85 procentais, taigi teismas turėjo priteisti ieškovei 773,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi teismas neteisėtai atsisakė skirstyti ir ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo Sprendimo dalis laikytina neteisėta ir naikintina.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad:
13.1. Teismas atliko ieškovės ir atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą vaikui analizę, be kita ko, įvertino, kad vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo vaikui dydį ir atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį bei galimybes teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius apie jo ribotas galimybes teikti vaikui išlaikymą, į tai teismas taip pat iš dalies atsižvelgė.
13.2. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyti vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro 755 Eur, tačiau ieškovė nepagrįstai į poreikiams skiriamas lėšas, neįtraukia valstybės skiriamos išmokos vaikui, nors ieškovė teigia, kad ji gauna iš valstybės skiriamą 250 Eur sumą. Ieškovė nepagrindė, kuo tiksliai remiantis, prašo šių 250 Eur neskaičiuoti į vaiko poreikių tenkinimui tėvų biudžetą ir realiai tarp abiejų šalių po lygiai dalinti prašo 755 Eur, kurias nurodo kaip išlaidas ieškovės nurodomiems vaiko patenkinti, iš 755 Eur neatėmusi 250 Eur išmokos vaikui.
13.3. Atsakovo sutikimas teikti 300 Eur dydžio vaikui išlaikymą ir teismo sprendimas dėl nurodytos 300 Eur dydžio išlaikymo sumos vaikui priteisimo, yra patremti byloje esančių įrodymų visetu, objektyviai vertinant vaiko poreikius, jų pačios ieškovės nurodytą dydį (755 Eur), gaunamą valstybės vaikui skiriamą 250 Eur išmoką ir kitas aplinkybes.
13.4. Tai, kad atsakovas stengėsi tinkamai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nereiškia, kad atsakovas turi pakankamas pastovias pajamas. Atsakovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje metu yra nurodęs, kad lėšas atsakovas skolinosi, taip pat atsakovas gyvena su mama, kuri jį paremia, taigi teigti, kad atsakovas turi pajamų ir šiuo metu yra pajėgus mokėti 355 Eur vaikui, nėra pagrindo.
13.5. Teismas turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Apeliaciniame skunde keliami du reikalavimai: 1) pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo; 2) panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovei jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvieno iš šių reikalavimų pasisakys atskirai.
Dėl išlaikymo šalių vaikui dydžio
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
19. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino tik iš dalies ir vietoje reikalautos 389 Eur per mėnesį sumos priteisė tik 300 Eur sumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ar pirmosios instancijos teismas laikėsi čia pacituotos teismų praktikos ir tinkamai nustatė teiktino išlaikymo dydį.
20. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kiekvieną mėnesį yra būtina 755 Eur suma. Pažymėtina, kad šiuo metu valstybės vaikui skiriama išmoka („vaiko pinigai“) yra 122,50 Eur (https://paslaugos.vilnius.lt/service/ismokos-vaikui-skyrimas). Taigi pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ši suma turi būti atimta visos ieškovės nurodomos vaiko poreikių sumos (755 - 122,50 = 632,5) ir tik tada nustatytinos kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dalys, t. y. 632,5/2 = 316,25 Eur. Todėl atsižvelgus į šiuo metu esančius vaiko poreikius būtent šią sumą – po 316,25 Eur (suapvalinus 317 Eur), vaikui turėtų teikti kiekvienas iš tėvų.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad gaunami „vaiko pinigai“ neturėtų būti išskaičiuojami iš mokėtino išlaikymo vaikui, o skiriami papildomiems vaiko poreikiams apmokėti. Kaip minėta, pagal pacituotą teismų praktiką papildomus vaikų poreikius tėvai gali tenkinti tada, kai leidžia jų turtinė padėtis.
22. Apeliacinės instancijos teismui padarius užklausą VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Be to, atsakovui pirmosios instancijos teisme buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl jis gali prisidėti tik prie pagrindinių, o ne papildomų vaiko poreikių tenkinimo.
23. Ieškovė nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas vaikui teikė po 355 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo atliktas tik preliminarus situacijos įvertinimas, tačiau teismui dar nebuvo žinoma nei tikroji šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai, todėl tai negali būti orientaciniu kriterijumi, nustatant nuolatinį išlaikymo dydį.
24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti po 317 Eur per mėnesį. Dėl šios priežasties pakeičiama skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas išlaikymo dydis ir nepilnamečio vaiko D. Š. išlaikymui iš atsakovo priteisiama po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
25. Teismas išaiškina ieškovei, kad pasikeitus vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai, ji turės teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais sutinka.
27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas kodėl nėra pagrindo ieškovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis neprivalo atlyginti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis CPK 93 straipsnio 1 daliai, kurioje labai aiškiai yra nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. T. y. nepaisant to, kad asmuo ir yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jam valstybės lėšomis yra apmokama advokato teisinė pagalba, pralaimėjęs ginčą, jis vis tiek privalo kitai šaliai atlyginti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į elgesį teismo proceso metu, gali ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ginčą laimėjusiai šaliai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka.
29. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime apskritai nesirėmė CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Antra, nenustatyta, kad ieškovės elgesys proceso metu nebuvo tinkamas. Priešingai – ši byla buvo inicijuota siekiant apginti vaiko interesus, nes būtent atsakovas nemokėjo vaikui tinkamo išlaikymo. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinys buvo iš dalies patenkintas, priešieškinis atmestas. Taigi ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą ir jos reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Dėl išvardintų priežasčių šioje situacijoje CPK 93 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti bei 110 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti 100 procentų, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 62 procentais, dėl išlaikymo priteisimo – 77 procentais. Patenkinus ieškovės reikalavimus, atitinkamai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš viso ieškovės reikalavimai patenkinti 85 procentais, taigi ieškovei priteistina 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
31. Dėl išvardintų priežasčių panaikinama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas: ieškovei iš atsakovo priteisiama 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos baigties
32. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas sprendimas pakeičiamas: 1) pakeičiama jo dalis dėl išlaikymo dydžio ir iš atsakovo šalių vaiko išlaikymui priteisiama po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) panaikinama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas: ieškovei iš atsakovo priteisiama 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti:
pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.