Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2020 m. kovo 26 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-240 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas D. S. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.

10. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai išsamiai motyvavo. Tai, kad D. S. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos. Nuteistasis skunde prašo nesureikšminti vienu balu padidėjusios jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens elgesio įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę D. S. atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau jis teistas keturis kartus, dauguma jo nusikaltimų yra turtinio pobūdžio (vagystės, plėšimas, sukčiavimas), t. y. siekiama lengvai ir greitai pasigerinti savo materialinę padėtį. Tik paskutinis nusikaltimas yra išimtinai smurtinio pobūdžio (nežymus sutuoktinės sveikatos sutrikdymas). Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir vieną kartą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis skirtų įpareigojimų bei reikalavimų nepažeidė, tačiau po kurio laiko vėl nusikalto. Tuo tarpu lygtinio paleidimo laikotarpiu buvo įvykdyta nauja nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog naujas nusikaltimas buvo padarytas nepraėjus nei pusmečiui nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nors įstatymų leidėjas nedraudžia asmeniui pakartotinai taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau šiuo atveju turi būti atidžiau bei kruopščiau vertinama nuteistojo asmenybė bei jo elgesio korekcija.

12. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad D. S. dėl padaryto nusikaltimo atsakomybę prisiima, nesiteisina ir nemažina savo vaidmens jame, tačiau konkrečiai įvardyti, kas skatina jo nusikalstamumą, nuteistasis vis dar negali. D. S. teigimu, noras gerai gyventi atsveria riziką ir pasekmes, kurios laukia už neteisėtą veiklą. Pateiktoje medžiagoje pažymėta ir tai, kad nuteistojo savitvarda, kaip ir empatijos jausmas, yra silpnoka, mąstymas konkretus. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas artimo šeimos nario atžvilgiu nebuvo atsitiktinis, tai daugiau jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Šiuo metu nuteistajam yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas, nuolatinio darbo neturėjimas, mąstymas ir elgesys, kurių mažinimui D. S. nededa pakankamai pastangų.

13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis pataisos įstaigoje buvo įdarbintas VĮ „M.“ liejimo ceche, tačiau 2020 m. vasario mėnesį iš darbo išėjo savo noru dėl netenkinančių darbo sąlygų. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. S. nurodo, jog minėtame ceche įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, nuteistieji nusidegina karštu metalu, taip sutrikdoma jų sveikata. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas darbas reikalauja tinkamo pasiruošimo, su darbų saugos taisyklėmis visi darbuotojai privalomai supažindinami prieš pradėdami darbą, tuo tarpu nelaimingas atsitikimas gali nutikti bet kokio pobūdžio darbe. Duomenų, kad nuteistieji VĮ „M.“ būtų įdarbinami kenksmingomis sąlygomis, kurios keltų pavojų jų sveikatai ar net gyvybei, pateiktoje medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog D. S. darbo metu būtų patyręs kokią nors traumą, todėl jo savanoriškas išėjimas iš darbo sietinas ne su neva netinkamomis darbo sąlygomis, tačiau su siekiu išvengti atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistajam nėra priteistas civilinis ieškinys, todėl pataisos įstaigos administracijai pasiūlius jam darbą, nebuvo pagrindo šio siūlymo atsisakyti. Atliekant bausmę pataisos namuose, paaiškėjo, jog nuteistasis, prieš pradėdamas atlikti bausmę, išsimokėtai pasiėmė buities prietaisų, už kuriuos nemokėjo. Tokiu būdu jo atžvilgiu buvo priteistas 2597,83 Eur įsiskolinimas, iš kurių atlyginta vos 126,16 Eur. Akivaizdu, jog D. S., pamatęs, kad įsiskolinimų dengimui tam tikra suma yra nurašoma nuo jo darbo užmokesčio, nusprendė darbo atsisakyti, kas rodo, jog prisiimti atsakomybę už savo veiksmus nuteistasis vengia.

14. Tai, kad nuteistasis buvo du kartus paskatintas ir nebuvo baustas drausmine tvarka, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo taikymą. Tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei D. S. sistemingai pažeidinėtų nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tuomet būtų perkeltas į drausmės grupę. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių pataisos įstaigos administracija nėra nustačiusi. D. S. ne tik nedirba, tačiau ir nesimoko bei nesiekia įgyti jokios specialybės. Todėl jo galimybės, išėjus į laisvę, grįžti dirbti į ankstesnę darbovietę, nėra didelės, juo labiau, kad duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų jį dirbti betonuotoju, aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

15. Abejonių nuteistojo pasiryžimu daugiau nenusikalsti kelia ir D. S. požiūris į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors paties nuteistojo teigimu jis labai saikingai vartoja alkoholinius gėrimus, t. y. tik po darbo ir švenčių metu, tačiau paskutinis smurtinis nusikaltimas yra padarytas būtent apsvaigus nuo alkoholio. Be to, net ir po darbo kasdien vartojant svaigiuosius gėrimus jau galima kalbėti apie priklausomybę. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad jokiose programose, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, D. S. nedalyvavo, todėl sutiktina su Socialinio tyrimo išvados teiginiu, kad nuteistasis nepripažįsta neigiamos alkoholio vartojimo įtakos jo elgesiui ir žalos sveikatai.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, D. S. priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 44 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių nuteistajam, jau minėta, išskiriami trys. Nors D. S. daro tam tikrą pažangą, koreguodamas savo elgesį, tačiau ši pažanga nėra nuosekli bei kryptinga. Iš pradžių nuteistajam nustatyti rizikos balai šiek tiek sumažėjo, vėliau truputį padidėjo, taigi, nors svyravimas nėra didelis, tačiau akivaizdu, jog pavyzdingai elgtis D. S. sugeba tik struktūrizuotoje aplinkoje, kaip jam pavyks integruotis į visuomenę išėjus iš struktūrizuotos aplinkos, Socialinio tyrimo išvados rengėjų teigimu, priklausys nuo paties nuteistojo asmenybinių faktorių bei aplinkinių veiksnių. Kadangi šiuo metu D. S. nustatyti 20 statinių balų ir 24 dinaminiai balai, t. y. koreguotinų balų yra daugiau nei nekintančių, todėl tikslinga tęsti nuteistojo elgesio korekciją pataisos įstaigoje.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (stengiasi dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, yra skatintas, palaiko ryšius su šeimos nariais) nepakanka daryti išvadai, kad D. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.