Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, LR pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " betonuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nustatyta laik. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2015-01-26 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2015-11-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2017-02-11 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str., bausmė subendrinta su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu ir 2015-11-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2017-04-05 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. , 300 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-02-22 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017-02-22 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendį;

4). 2017-04-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. 2017-05-31 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2017-04-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-04-05 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017-09-19 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės (neatliktos bausmės dalis 11 mėn. 9 dienos),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. vasario 17 d. apie 13.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sutuoktine M. S. - metu, mažamečio M. K., akivaizdoje tyčia sudavė nukentėjusiajai M. S. ne mažiau kaip tris smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, nuo ko ji griuvo ant grindų, tuo padarė nukentėjusiajai M. S. poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande, kraujo išsiliejimą po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvą apatinėje lūpoje, plėštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. S. sveikatą

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku konfliktavo su sutuoktine ir sudavė jai kaltinime nurodytus smūgius. Nuo smūgio M. S. nukrito ant grindų. Nematė, kad ji būtų praradusi sąmonę. Jis dėl savo elgesio labai išsigando, dėl to išėjo iš namų, palikęs sutuoktinę gulinčią. Visą įvykį matė nukentėjusios mažametis sūnus. Sutuoktinės atsiprašė, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusiosios M. S.apklausos protokolu nustatyta, kad D. S. yra jos sutuoktinis, ir sūnaus tėvas. Kartu gyvena ir jos sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2018-02-17 po 12.00 val. ji grįžo iš turgaus namo ir pamatė, kad sutuoktinis yra išgėręs, nors prieš išeidama į turgų jo prašė nevartoti alkoholio. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio pasekoje ji pajuto smūgį į galvos sritį, nuo kurio nukrito ant grindų ir prarado sąmonę. Akivaizdu, kad smūgį sudavė sutuoktinis, nes jie konfliktavo stovėdami vienas prieš kitą, jokių kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Kai ji atgavo sąmonę, pamatė, kad namuose yra policijos pareigūnai ir medikai. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nuvežta į Jonavos ligoninę, po to - į Kauno klinikas, gydyta Galvos smegenų traumų skyriuje iki 2018-02-19. Konflikto metu namuose buvo tik ji, sutuoktinis ir sūnus Matas. Būdama ligoninėje telefonu kalbėjosi su sūnumi, kuris pasakė, kad matė, kaip jai buvo suduoti smūgiai, M. jai valė kraują, buvo labai išsigandęs. Sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 30-31).

Liudytojos M. Z. apklausos protokolu nustatyta, kad 2018-02-17 apie 13.30 val. bute Nr. 60 išgirdo triukšmą, kuris prasidėjo stipriu durų trinktelėjimu, o tada pasigirdo duslūs garsai, panašūs į susistumdymą ar grumtynes. Vyro ar moters riksmų, barnio negirdėjo. Girdėjo berniuką šaukiant „Mama! Mama!“. Kadangi 2018-02-16 susilaužė koją ir neturėjo ramentų, nueiti į kaimynų butą neturėjo galimybės. Išgirsti garsai priminė smurtinių veiksmų garsus, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Vėliau jos dukra kalbėjosi su kaimyne iš buto Nr. 62 ir pastaroji papasakojo, kad ji taip pat skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes per praviras buto Nr. 60 duris matė ant grindų koridoriuje gulinčią moterį kruvinu veidu (b.l. 68-69).

Liudytojos J. Č.apklausos protokolu nustatyta, kad 2018-02-17 maždaug pietų metu buvo namuose, išgirdo durų trenksmą laiptinėj. Iš karto priėjo prie buto durų ir pažiūrėjo per akutę į laiptinę. Matė, kad buto Nr. 60 durys buvo pilnai atidarytos, o buto koridoriuje ant grindų, ant nugaros, kojomis į buto lauko duris gulėjo moteris, prie kurios stovėjo maždaug 4-5 metų amžiaus berniukas. Išėjusi į laiptinę ir priėjusi prie buto Nr. 60 durų paklausė, ar reikalinga pagalba. Moteris tik dejavo, skundėsi galvos skausmu ir buvo akivaizdu, jog nuo grindų negali pati pakilti, o prie jos buvęs berniukas tualetiniu popieriumi valė kraują nuo moters veido ir buvo pats išsitepęs, greičiausiai, moters krauju. Ji pasakė, kad iškvies medikus, berniukas ėmė verkti, prašė pagalbos nekviesti, tačiau ji nekreipė į tai dėmesio, nes buvo aišku, jog pagalba reikalinga. Palikusi buto Nr. 60 duris praviras, kaip ir rado, grįžo į savo butą ir paskambino numeriu 112, prašydama iškviesti medikus. Maždaug po 5 minučių prie buto Nr. 60 atvyko medikai ir policijos pareigūnai, minėto buto durys buvo uždarytos ir užrakintos, o į jas beldžiant, niekas durų neatidarė. Į duris policijos pareigūnai ir medikai beldėsi ganėtinai ilgai ir garsiai. Ji pareigūnams pasakė, kad matė, jog bute Nr. 60 buvusios moters visas veidas buvo suteptas krauju (dėl to net nebuvo galima įžiūrėti, kurioje veido srityje buvo sužalojimai, iš kurių kraujavo), todėl buvo iškviestas gaisrininkų ekipažas. Tačiau atvykus gaisrininkams, moteris iš buto Nr. 60 pati atidarė duris, paaiškindama, kad miegojo ir negirdėjo kai pareigūnai beldė į duris. Ji girdėjo, kaip moteris aiškino pareigūnams, kad ją sumušė vyras, kuris, sudavęs jai vieną ar kelis smūgius, iš buto pasišalino. Moteris buvo GMP automobiliu nuvežta į ligoninę, o berniuką pasiėmė policijos pareigūnai (b.l. 71-72).

2018-02-17 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio J. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pagal 2018-02-17 13.34 gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) M. S. paaiškino, kad žodinio konflikto metu sutuoktinis D. S. sudavė jai kelis smūgius į galvos sritį. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva kairės akies srityje, iš kairės ausies bėga kraujas. Smurtas artimoje aplinkoje buvo naudojamas mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Smurtu įtariamas asmuo D. S. po įvykio iš buto pasišalino (b.l.13-16).

2018-02-21 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.20-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G574/2018(02) nustatyta, kad M. S. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, kairio skruosto, kairiame žande, kraujo išsiliejimas po kairės akies obuolio jungine, kraujosruva apatinėje lūpoje, plėštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimas. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Sužalojimai M. S. galėjo būti padaryti 2018-02-17. Sužalojimai padaryti beveik vienu metu. Konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimų būdingų ginantis nuo smūgių nekonstatuota. Sužalojimai M. S. padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 55-56).

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę t.y. mažamečio nukentėjusiosios sūnaus akivaizdoje, tyčia sudavė M. S. ne mažiau kaip tris smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Taigi, be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, apžiūros protokolas, specialisto išvada. Neabejotina, kad D. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad D. S. 2018 m. vasario 17 d. apie 13.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės – M. S. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas smurtavo prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant, tiek trumpam susargdinant. Kaltinamasis tyčia sukėlė savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi; kad iš dalies atlygino turtinę žalą ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamajame akte kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad nusikalstamą veiką D. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs vos kelis gurkšnius alaus, apsvaigęs nesijautė. Neblaivumas kaltinamajam nebuvo nustatytas ir iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji taip pat nurodo tik tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo išgėręs alaus. Teismas atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju nukentėjusiosios parodymai negali būti pakankamu įrodymu pripažįstant apsvaigimą atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi konkrečiu atveju nepakanka nustatyti vien fakto, kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Reikalinga įrodyti visų pirma tai, kad nuo alkoholio vartojimo asmuo buvo apsvaigęs, antra – kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ištirtų įrodymų kontekste, kaltinamajam neigiant, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, ši sunkinanti aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 519,41 eurų turtinės žalai atlyginti (b.l. 60-61). Kaltinamasis proceso metu su Kauno teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl ieškinio už M. S. teiktas medicinos paslaugas atlyginimo dalimis ir įsipareigojo pilnai atlyginti padarytą žalą per 6 mėnesius (b.l. 77-78, 81). Sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepažeidžia proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina, o procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

D. S. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. D. S. administracine tvarka nebaustas (b.l. 129), teistas 4 kartus. veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Kaltinamasis dirba, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b. l.123, 125).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis D. S. eilę kartų teistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, jis ir vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad D. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi D. S. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. S. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies tvarka dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2017-04-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtos galutinės 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis sudaro 11 mėn. 9 d.), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama bausmės dalis artima minimaliai.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji prašė neskirti D. S. realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodami tuo, kad nukentėjusioji neturės galimybės viena išlaikyti mažamečių vaikų. Teismas atsižvelgia į tai, taip pat vertina ir tas aplinkybes, kad kaltinamasis ne tik susitarė dėl žalos atlyginimo šioje byloje, bet ir pasak jo moka kitais nuosprendžiais priteistą žalą. Kita vertus, vienas iš bausmės paskirties aspektų yra apriboti kaltinamojo galimybę daryti kitas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste valstybė turi pareigą apginti visuomenę bei nagrinėjamu atveju, nukentėjusiąją M. S. ir jos mažamečius vaikus, nuo naujų nusikalstamų veikų, nuo pakartotinio smurto taip užtikrinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtiną kiekvieno individo prigimtinę teisę į gyvybę, teisę, kad jis nebūtų kankinamas ir su juo nebūtų žiauriai ar kitaip nežmoniškai elgiamasi. Vertinant nukentėjusiosios poziciją bei siekį, kad kaltinamasis nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto atžvilgiu, kaltininko atžvilgiu keitimą sau nepalankia linkme. Taigi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad kaltinamasis D. S. nepateisino jam parodyto valstybės pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu pakartotinai nusikalto, teismas konstatuoja, jog D. S. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir šioje situacijoje optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiosios apsaugą, tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus. Šiuo atveju kaltinamojo teikiamo išlaikymo šeimai terminuotas apribojimas yra pateisinamas viešojo intereso apsaugoti visuomenę ir konkretų individą užtikrinimo kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2017-04-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtos galutinės 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (11 mėn. 9 d.), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, nuosprendį pradėjus vykdyti – pakeisti į suėmimą.

Patvirtinti tarp kaltinamojo D. S. (toliau – skolininkas) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) sudarytą taikos sutartį dėl 519,41 Eur (penki šimtai devyniolika Eur 41 ct) turtinės žalos atlyginimo, pagal kurią:

1)D. S. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos t.y. 2018-03-28, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 "Swedbank", AB, banko kodas 73000, po 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šeši Eur 00 ct).

2) Pirmosios įmokos sumą - 89,41 Eur - skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius "Žala PSDF biudžetui" ir n vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

3) Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesi dienos.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka pateikus antstoliui.

Nuosprendis apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.