Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. (toliau – D. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 81/04-805 netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu D. S. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skiriant jam galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gegužės 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d.

4. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis D. S. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors šių duomenų visuma ir sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo D. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 45 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo konkrečiu atveju D. S. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – alkoholio vartojimas, nuolatinio darbo neturėjimas bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti D. S. nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įvertinus dar ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju D. S. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje D. S. buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už panašaus smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymą, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar net nesulaukus pilnametystės. Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę D. S. atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymą, kurios pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus buvusius nuteistojo teistumus bei atsižvelgiant į tai, kad D. S. ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo. Juo labiau, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas iš esmės leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, D. S. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia D. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

12. Neignoruojant šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra spontaniškas, impulsyvus, pasirinkdamas tam tikrą veikimo modelį dažnai neapgalvoja jo galimų pasekmių, jo savitvarda bei empatijos jausmas silpnoki, mąstymas konkretus, vienpusis, kas visumoje, įvertinus tiek buvusius nuteistojo teistumus, tiek ir D. S. padarytų nusikaltimų, pasireiškusių spontaniškumu, pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paminėtos aplinkybės gali neabejotinai nuteistąjį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, jokių elgesio keitimo programų, susijusių su savo spontaniškumo, impulsyvumo bei agresijos valdymu, būdamas pataisos namuose D. S. nelankė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nepaisant to, kad nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis iki galo nepripažįsta neigiamos įtakos ir žalos, kurią jam daro alkoholio vartojimas, jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio daroma žala, būdamas pataisos namuose jis nelanko, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog iki šiol D. S. kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nededa. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad nors šiuo metu D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus ir yra prilyginama vidutinei, tačiau statiniai kriminogeninių veiksnių balai atitinka vos 20, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje D. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma jam ir toliau bausmę atliekant pataisos namuose.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į galimus D. S. finansinius sunkumus šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje, nors ir būdamas darbingo amžiaus, nuteistasis darbo patirties turėjo mažai. Jo paties teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo UAB „Ž.“, kur planuoja grįžti ir lygtinio paleidimo atveju. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nors D. S. niekuomet neturėjo problemų dėl darbo susiradimo, tačiau dėl gaunamo mažo darbo užmokesčio ir pinigų stygiaus jis vis susigundydavo ir įvykdydavo nusikalstamas veikas, iš kurių gaudavo asmeninės finansinės naudos. Pats nuteistasis, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, save priskiria prie ramesnių žmonių, tačiau pripažįsta, kad kartais jam į galvą šauna visokiausi verslo planai, kaip greitai ir lengvai užsidirbti pinigų, o visos jo nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo teistas praeityje, yra betarpiškai susijusios su nuteistojo noru pagerinti savo finansinę padėtį. Esant šių faktinių aplinkybių visumai neabejotina, kad būdamas laisvėje nuteistasis nebuvo orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą, o jo pajamų šaltiniu neretai tapdavo ir nusikalstamų veikų darymas, kas net ir turint duomenų, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės darbą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę D. S. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir nusikaltimų, už kurių įvykdymą D. S. šiuo metu atlieka jam skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui šis faktas neturėjo, todėl ir šiuo metu abejotina, jog nuteistajam išėjus į laisvę ši aplinkybė taps apsauginiu faktoriumi nuo galimo pakartotinio D. S. nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog viena nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyta jo sutuoktinės atžvilgiu.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir faktas, jog pataisos namuose D. S. nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ši aplinkybė, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, tik patvirtina, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę jis elgiasi taip, kaip iš esmės privalo elgtis kiekvienas nuteistas asmuo, tačiau ypatingos jo elgesio korekcijos, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant į laisvę ankščiau laiko, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nerodo. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis pataisos namuose nebuvos ir skatinamas. Nors skundu apygardos teismui D. S. teigia, jog 2019 m. lapkričio 25 d. jis buvo paskatintas, tačiau ši aplinkybė akivaizdžiai egzistavo iki 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimo netaikyti D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra priėmimo dienos, todėl šiuo konkrečiu atveju, tikrinant tiek apylinkės teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo teisėtumą, šis faktas jokios reikšmės neturi. Į jį bus atsižvelgta sprendžiant D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.