Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei UAB „Autosale“ dėl transporto priemonės pirkimo?pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl netinkamos kokybės naudotą daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisių

9. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys).

12. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

21. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).

22. Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

23. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei motyvų, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovės neatidumą, t. y. kad ji automobilio pirkimo metu galėjo bent įtarti apie galimus automobilio trūkumus, bet šios informacijos netikrino. Akivaizdu, kad šiuos trūkumus, nurodytus techninės apžiūros akte, galima nustatyti tik specializuotame servise, pakėlus automobilį ant specialaus keltuvo. Pažymėtina, jog atsakovė ir pati neginčijo nežinojusi (netikrinusi) apie minėtus konkrečius trūkumus, nes, kaip nurodė, galiojo automobilio techninė apžiūra, automobilio prieš pardavimą netikrino, tačiau toks nežinojimas neatleidžia jos nuo minėtos įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą. Atsakovė neįrodė, kad su ieškove aptarė visus parduodamo automobilio trūkumus ir juos ieškovei atskleidė.

24. Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2024-07-03, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2024-06-25, nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės jo pardavimo metu, kaip teigia atsakovė. Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką vien tai, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra pirkimo metu neįrodo, kad automobilis buvo be trūkumų pardavimo metu. Sutiktina, kad parduotas automobilis pakankamai senas (17 metų) bei daug naudotas (rida ? 157735 km), ir kad dalis techninės apžiūros metu nustatytų didelių trūkumų galėjo atsirasti dėl ilgos automobilio eksploatacijos, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobiliui dėl jo natūralaus nusidėvėjimo bus draudžiamas eismas.

25. Įsigyjant automobilį, ieškovė visų nurodytų automobilio trūkumų nežinojo, atsakovė, nors ir formaliai pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėjo, tačiau pardavimo metu jų neatskleidė (ar kaip nurodo – net nežinojo), trūkumai išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo (po 4 dienų), t. y. negalėjo atsirasti dėl ieškovės veiksmų ir jos kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, dėl ko bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo, todėl teismas sprendžia, kad nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovei atsisakyti sutarties. Ši ieškovės prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, nes ieškovė įsigytu automobiliu negali naudotis, neįsigijo jo, turėdama tikslą jį laikyti nenaudojamą.

26. Be to, CK 6.364¹ straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šiame straipsnyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).

27. Vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinančios vartotojo teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą, lyginant jas su CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, yra palankesnės vartotojui ir teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį net nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 61 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei įsigyjant automobilį, ši transporto priemonė turėjo esminių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs bei matomi, bei dėl kurių transporto priemonės negalima eksploatuoti, t. y. ji negali dalyvauti viešame eisme. Tokia situacija, priešingai nei tvirtina atsakovė, neleidžia pripažinti, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ar pažeidžia atsakovės teises. Priešingai, atsakovei keliant abejones, ar transporto priemonė išvis turi trūkumų bei nurodant, kad galimi defektai yra pašalinami minimaliomis sąnaudomis, situacija, kai transporto priemonės sutarties nutraukimo bei restitucijos yra siekiama išvengti, papildomai pagrindžia vertinimą, kad taikoma ieškovės teisių gynimo priemonė yra proporcinga ir teisinga. Teismas sprendžia, jog ieškovė (pirkėja) įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška. Be to, ieškovė įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jos apie visus automobilio trūkumus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net viešame skelbime atsakovė jokių automobilio trūkumų taip pat nenurodė.

29. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad: 1) ieškovė įsigyto automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį; 2) įsigyjant automobilį, ieškovė MB „Bamservisas“ užfiksuotų automobilio trūkumų nežinojo, atsakovė jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo iš esmės iš karto po sutarties sudarymo; 3) trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo; 4) didžioji dalis MB „Bamservisas“ bei techninės apžiūros aktuose nurodytų trūkumų nėra mažareikšmiai, be to, trūkumų pašalinimas viršija už automobilį sumokėtą kainą. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai yra mažareikšmiai, kad ieškovei buvo tinkamai atskleisti, ar atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

30. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti ir nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat yra pagrindas taikyti restituciją, t. y. grąžinti atsakovei automobilį, o ieškovui iš atsakovės priteisti sumokėtus už automobilį pinigus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl automobilio kainos

31. Ieškovė teigia, jog ginčo sutartyje yra įrašyta neteisinga (mažesnė) suma, o už daiktą ji sumokėjo 3 000 Eur kainą, kuri ir buvo nurodyta skelbime.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

33. Šiuo atveju teismas pažymi, kad įrodymų, patvirtinančių, kad sutartyje nurodyta daiktų kaina neatitiko tuo metu buvusių rinkos kainų, ieškovė nepateikė. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad dalį sumos, t. y. 300 Eur, ieškovė sumokėjo grynaisiais. Ieškovės teigimu, tokios sumos grynaisiais prašė atsakovės atstovas, liudytojas D. K., kuris yra ieškovės gyvenimo draugas, todėl yra suinteresuotas teigiamomis aplinkybės, nurodė, kad ieškovė banko sąskaitoje turėjo tik 2 700 Eur, todėl tai sumai padarė pavedimą, o likusią sumą sumokėjo grynaisiais. Šias aplinkybes ieškovė galėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikdama savo banko sąskaitos išrašą, tačiau to nepadarė; grynųjų pinigų priėmimo kvitas į bylą taip pat nepateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje kaina nurodyta tiek skaičiais, tiek žodžiu, todėl yra aiškiai matoma ir pastebima, sutartis yra nedidelės apimties, be to, ieškovė teigia, kad sutartį perskaitė, pati įrašė savo vardą, pavardę, todėl turėjo matyti ir suprasti ten parašytą informaciją, kaip ir pasirašydama sutartį išreiškė sutikimą su nurodyta sutarties kaina.

34. Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad šalys susitarė dėl kitos daiktų kainos, nei nurodyta pirkimo?pardavimo sutartyje.

35. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo?pardavimo sutarties nutraukimo, taikytina restitucija – iš atsakovės ieškovės naudai priteistina sumokėta automobilio kaina 2 700 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteistinas automobilis.

36. Pagal CK 6.364¹ straipsnio 7 dalį vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas iki bylos iškėlimo UAB „Autopretenzija“ sumokėjo 968 Eur, už automobilio patikrą MB „Bamservisas“ – 250 Eur, už automobilio privalomosios techninės apžiūros patikrą UAB „Tuvlita“ – 31 Eur, už VĮ „Regitra“ paslaugas – 55,77 Eur, už kurą – 30 Eur.

37. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

38. Nurodytas ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, tarp jų ir išlaidas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, nulėmė atsakovės neteisėtas elgesys – netinkamos kokybės automobilio pardavimas, todėl automobilio patikrai, važiavimui iki patikrų bei iki atsakovės skirtos išlaidos bei ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos laikytinos pagrįstomis; ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 1 334,77 Eur nuostolių (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2, 3 punktai).

39. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 4 034,77 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinio reikalavimus sumokėjo 317 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 449,04 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

42. Šalių bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

43. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 93 proc., todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Autosale“ priteistina 2 572,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 502,41 Eur (2 572,41 Eur ? 70 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, sudaro 16,45 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 25 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosale“ jos sąskaita grąžinti automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei A. P. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“ 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) sumokėtą kainą.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“ 1 334,77 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 77 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 034,77 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt keturių eurų 77 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 502,41 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dviejų eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosale“ 16,45 Eur (šešiolika eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.