Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-2188-259/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-06
Bylos Nr.: 2A-2188-259/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-00432-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: K. Š.

Civilinė byla Nr. 2A-2188-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00432-2012-2

Procesinio dokumento kategorijos 36.4; 45.12; 121.14; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-934-540/2012 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (b.l.1-2) prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Lt skolą ir 3 000 Lt netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir visas bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2003-12-18 sutartimi įsipareigojo už 18 000 Lt parduoti ieškovui jam priklausantį 0,60 ha žemės ūkio paskirties sklypą. Tuo tikslu sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 3 000 Lt avansą. Tačiau žemės sklypo atsakovas ieškovui nepardavė, avanso negrąžino. Nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui dvigubą avanso sumą, t. y. 6 000 Lt, kaip baudines netesybas už sutarties nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1500 Lt išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti. Iš šalių sudarytos 2003-12-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų teismas nustatė, jog joje yra aiškiai išreikštas pirkėjo (ieškovo) ir pardavėjo (atsakovo) susitarimas ateityje sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, aptarti būsimos pagrindinės sutarties dalykas - 0,60 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos - sklypo pardavimo kaina, numatyta, jog notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kai pardavėjas parengs žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Todėl, vadovaudamasis CK 6.165 straipsniu, teismas pripažino, jog tarp šalių sudaryta 2003-12-18 sutartis yra preliminari. Kadangi konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas 2003-12-18 sutartyje numatytas nebuvo, teismas, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pripažino, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog ieškovui buvo žinoma, kad jis sudaro preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o žinodamas, kad atsakovas dar neturi žemės nuosavybės dokumentų, prisiėmė riziką, kad pagrindinės sutarties sudarymas gali užtrukti. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, jog pavasarį ieškovas norėjo pradėti statybas žemės sklype, keletą kartų skambino atsakovui ir teiravosi dėl dokumentų tvarkymo. Kadangi atsakovas vis atsakydavo, kad dokumentai tebetvarkomi, jų tolesnis bendravimas nutrūko. Dėl ko bendravimas nutrūko, ieškovas nepaaiškino. Todėl teismas sprendė, jog pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir aktyvus dėl sutarties sudarymo, į teismą dėl skolos pagal 2003-12-18 sutartį priteisimo kreipėsi tik 2009 m. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3014-408/2009 medžiaga). Teismas nustatė, jog parduodamas žemės sklypas nuosavybės teise atsakovui priklausė nuo 2004-05-04, todėl sprendė, jog tik nuo tos dienos atsakovui atsirado galimybė pradėti tvarkyti dokumentus žemės sklypo pardavimui. Iš byloje pateiktų įrodymų (b.l.17-24, 27-28) teismas nustatė, jog atsakovas vykdė savo pareigą susitvarkyti žemės nuosavybės bei jos pardavimui reikalingus dokumentus. Nors byloje pateiktas laikraščio „Tėviškės žinios“ skelbimas apie atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimą (b.l.25), tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad atsakovas sutartą žemės sklypą jam parduoti atsisakė. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas realiai tuo metu ketino žemės sklypą parduoti kitam asmeniui, o ne ieškovui. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos teismas nustatė, jog žemės sklypas ir bylos nagrinėjimo metu tebepriklauso atsakovui, t. y. jis nebuvo parduotas kitiems asmenims. Įvertinęs visus surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu (b.l.61-65) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovo 3 000 Lt skolą ir 3 000 Lt netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, iš viso 6000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 360 Lt žyminį mokestį ir 1500 Lt už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai 2003-12-18 sutartį vertino kaip preliminarią. Pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai neatliekami (CK 6.165 str.). Teismas pripažino, kad atsakovas gavo 3000 Lt rankpinigių dokumentų, reikalingų atsakovo nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atkurti, ruošimui, tačiau dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė. Nustatant tikrąją ginčo sutarties šalių valią, teismas turėjo taikyti sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau CK 6.193 straipsnio netaikė. Jokios preliminarios sutarties šalys nesudarė. 2003-12-18 sudarytas susitarimas dėl rankpinigių, ko atsakovas neginčija, pilnai atitinka CK 6.98 straipsnį, kurio 2 dalyje išaiškinta, jog preliminarioji sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais. Šios normos teismas taip pat netaikė, nors turėjo taikyti. Todėl teismo motyvai, jog ieškovas nevykdė preliminariosios sutarties sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Juo labiau, kad tuo metu nebuvo preliminariosios sutarties objekto - žemės sklypo, registruoto atsakovo vardu. Šios aplinkybės patvirtina, jog ne ieškovas, bet atsakovas nuo sutartinių santykių pradžios buvo nesąžiningas, sutartyje nurodydamas, kad jam priklauso 0,60 ha žemės sklypas (iš tiesų vėliau buvo suformuotas ir atsakovo vardu įregistruotas tik 0,5600 ha ploto žemės sklypas, b.l.17-18, 27-28).

2. Teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str. ir 189 str.), nukrypo nuo LAT suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (LAT Senato 2004-12-30 nutarimas „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, LAT nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-295/2006, Nr. 3K-3-150/2007, Nr.3K-3-18/2008 ir kt.). Teismas nepagrįstai nurodė, jog nors byloje pateiktas laikraščio „Tėviškės žinios“ skelbimas apie atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimą, tačiau ieškovas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad atsakovas atsisakė jam parduoti sutartą žemės sklypą. Taip teigdamas teismas atsakovo faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tapęs ginčo žemės sklypo savininku, nuo 2008-06-28 tinkamai informavo ieškovą apie galimybę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

3. Teismas buvo šališkas ir sprendė tik atsakovo naudai, nesivadovavo įrodymų vertinimą reglamentuojančiu CPK 185 straipsniu.

4. Teismo teiginys, jog ieškovas privalėjo nurodyti, dėl ko į teismą kreipėsi tik 2009 metais, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Šių aplinkybių ieškovas neprivalėjo nurodyti, kadangi yra laisvas pasirinkti, kada jam kreiptis į teismą (CPK 5 str., CK 1.138 str.). Įstatymo nustatyto dešimties metų senaties termino kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškovas nepraleido (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d.).

5. Teismas nepasisakė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo kaltė. Atsakovo kaltės dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo teismas iš viso neanalizavo ir nenurodė, kaip ieškovas galėjo įtakoti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą be žemės sklypo savininko - atsakovo valios, kuris, tapęs sklypo savininku nuo 2004-05-04, apie tai pranešė ne ieškovui, o apie pardavimą viešai paskelbė kitiems asmenims laikraštyje „Tėviškės žinios“ (b.l.25). Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas neketino įvykdyti savo prievolės pagal sutartį ir vengė parduoti ieškovui žemės sklypą.

6. Sprendimo motyvas, jog ieškovas vengė sudaryti notarinę žemės sklypo-pirkimo pardavimo sutartį, nepagrįstas. Atsakovo pateiktas Registrų centro kvitas už žymos registravimą CDB (b.l.24) yra be datos ir neįvykdytas, neapmokėtas, todėl negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas siūlė ieškovui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

7. Byloje nustatyta, kad gavęs ieškovo avansą, atsakovas ieškovo sąskaita parengė jo asmeninės žemės nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus, tačiau savo įsipareigojimo parduoti ieškovui žemės sklypą neįvykdė, kas vertintina kaip nesąžiningas atsakovo elgesys prieš kitą sandorio šalį (CK 6.38 str.). Įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas siūlė ieškovui pirkti sutartą žemės sklypą, o ieškovas būtų atsisakęs jį pirkti, atsakovas nepateikė. Apie tai, kad atsakovas ieškovo sąskaita susitvarkė žemės sklypo dokumentus, ieškovas sužinojo tik 2009-10-06, gavęs atsakovo atsiliepimą, nors ieškovo adresas, nurodytas 2003-12-18 sutartyje, yra iki šiol nepasikeitęs, todėl atsakovas turėjo galimybę pranešti ieškovui apie sklypo pardavimą.

8. Sudarydamas 2003-12-18 sutartį, atsakovas nuslėpė nuo ieškovo itin svarbią informaciją apie tai, kad jo sklype yra apribojimai: žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir radiolokacinių stočių apsaugos zonos, kas iš esmės apsunkina šio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, kurios ieškovas siekė - statyti gyvenamuosius namus. Tokiu būdu atsakovas ne tik pažeidė sutarties sąlygas, bet ir sugriovė ieškovo verslo planus vykdyti veiklą 2004-2005 metų laikotarpiu.

9. Atsakovui turi būti taikomos rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės, numatytos CK 6.100 straipsnyje, t. y. grąžinta dviguba rankpinigių suma ir atlyginti nuostolius. Bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žemės sklypo savininku tapo ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjęs - 2003-12-18 gavęs iš ieškovo 3000 Lt žemės dokumentų tvarkymui, o atlikęs visas žemės grąžinimui reikalingas procedūras, žemę norėjo parduoti kitiems asmenims. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl atsakovui be įstatyme numatyto pagrindo perduotų (gautų) pinigų priteisimo, todėl ieškovo reikalavimas pagal CK 6.237 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas (LAT 2003-09-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-809/2003; LAT 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-124/2006, LAT 2006-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Atsiliepimas

Atsakovas K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.71-74) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai 2003-12-18 sutartį pripažino preliminaria sutartimi, kadangi pagal tokią sutartį nėra atliekami jokie piniginiai mokėjimai, yra tik nieko nepagrįstas samprotavimas. Iš byloje esančios 2003-12-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad joje yra aiškiai išreikštas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas ateityje sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sutarta dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko - 0,60 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų - pardavimo kainos, numatyta, jog notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kai atsakovas parengs žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Iš sutarties turinio matyti, kad ieškovas sutarties sudarymo dieną sumokėjo atsakovui 3000 Lt rankpinigių, nurodant, jog jie skirti žemės sklypo dokumentų ruošimui, t. y. parengiamųjų darbų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atlikimui. Ieškovui buvo žinoma, kad 2003-12-18 sutarties sudarymo metu visų reikalingų žemės sklypo nuosavybės dokumentų atsakovas neturėjo. Todėl konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas 2003-12-18 sutartyje numatytas nebuvo, o buvo susitarta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis notarinėje kontoroje bus sudaroma tik tada, kai atsakovas susitvarkys visus reikalingus žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Todėl, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

2. Teismas pagrįstai vertino, kad 3 000 Lt suma buvo ieškovo atsakovui sumokėti rankpinigiai, t. y. preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimui sumokėta suma. 2003-12-18 sutartimi šalys sutarė, jog ieškovui atsisakius pirkti sutartą žemės sklypą, atsakovas rankpinigių sumos pirkėjui negrąžina. Pagal sutartį pardavėjas (atsakovas) sutiko grąžinti dvigubą rankpinigių sumą, jei dėl savanaudiškų paskatų atsisakytų sudaryti notarinę sutartį. Tai atitinka CK 6.100 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Į teismą dėl skolos pagal 2003-12-18 sutartį priteisimo ieškovas kreipėsi tik 2009 m. Jokių įrodymų, jog jis per tą laiką buvo aktyvus ir ragino atsakovą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nepateikė. Susitarimo dėl dokumentų paruošimo per 1-2 mėn. tarp šalių nebuvo, kadangi atsakovui nebuvo tiksliai žinoma, per kiek laiko bus sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai. 2004 m. birželio mėn. sutvarkęs visus dokumentus ir išsiėmęs pažymą sandorio sudarymui, atsakovas ragino ieškovą greičiau sudaryti sutartį, tačiau ieškovas vis delsė, kol galiausiai ją sudaryti iš viso atsisakė. Savo įsipareigojimus pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas įvykdė tinkamai, t. y. paruošė žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir už jų paruošimą sumokėjo. Jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs parduoti ieškovui žemės sklypą, ieškovas teismui nepateikė. Žemės sklypas ir šiuo metu tebepriklauso atsakovui, kitiems asmenims jis neparduotas.

3. Šalys buvo pasiekusios pažengusių derybų stadiją, nes buvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, aptartos visos būsimos sutarties sąlygos, ieškovas sumokėjo atsakovui avansinę įmoką, atsakovas sutvarkė visus reikalingus dokumentus. Esant tokiai situacijai atsakovas tikėjosi, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Dėl nesąžiningo ieškovo elgesio ikisutartiniuose santykiuose atsakovas neteko galimybės parduoti žemės sklypą. Savo nuostolius atsakovas įvertino ieškovo sumokėtos avansinės įmokos dydžiu, t. y. 3000 Lt, ir įskaitė į sumokėtą avansinį mokėjimą. Tai ieškovui buvo žinoma, ką patvirtina aplinkybė, jog beveik 7 metus ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl jo sumokėto avanso grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties vertinimo ir jos kvalifikavimo, jos neįvykdymo faktinių aplinkybių nustatymo ir teisinių pasekmių atsiradimo šalims sutarties neįvykdžius.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos 2003 12 18 sutarties vertinimo, ieškovas teigė, kad buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo, pagal kurią jis yra sumokėjęs 3000 litų rankpinigių sumą, nes preliminarioji sutartis pagal CK 6.98 str. 2 dalį negali būti užtikrinama rankpinigiais. Ieškovas manė, kad atsakovui turi būti taikomos rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės, numatytos CK 6.100 straipsnyje, t. y. priteista dviguba rankpinigių suma. Dėl to ieškovas ieškiniu (b.l.1-2) prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Lt skolą ir 3 000 Lt netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir visas bylos vedimo išlaidas. Atsakovas įrodinėjo, kad byloje buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl būsimos žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, dėl kurios neįvykdymo yra kaltas ieškovas, nes dėl jo nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos jis vertina 3000 litų sumą, t.y. prarastos galimybės parduoti žemę piniginė vertė, todėl prašė ieškinį atmesti. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1500 Lt išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia minėtą teismo sprendimą. Esminiai skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai 2003-12-18 sutartį vertino kaip preliminarią, atsakovas gavo 3000 Lt rankpinigių, dokumentų, reikalingų atsakovo nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atkurti ruošimui, teismo motyvai, jog ieškovas nevykdė preliminariosios sutarties sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti, sutartį sudarant nebuvo preliminariosios sutarties objekto - žemės sklypo, registruoto atsakovo vardu. Atsakovas nuo sutartinių santykių pradžios buvo nesąžiningas, sutartyje nurodydamas, kad jam priklauso 0,60 ha žemės sklypas, nes iš tiesų vėliau buvo suformuotas ir atsakovo vardu įregistruotas tik 0,5600 ha ploto žemės sklypas. Teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str. ir 189 str.), nukrypo nuo LAT suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (LAT Senato 2004-12-30 nutarimas „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Sprendimo motyvas, jog ieškovas vengė sudaryti notarinę žemės sklypo-pirkimo pardavimo sutartį, nepagrįstas. Įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas siūlė ieškovui pirkti sutartą žemės sklypą, o ieškovas būtų atsisakęs jį pirkti, atsakovas nepateikė. Sudarydamas 2003-12-18 sutartį, atsakovas nuslėpė nuo ieškovo itin svarbią informaciją apie tai, kad jo sklype yra apribojimai: žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir radiolokacinių stočių apsaugos zonos, kas iš esmės apsunkina šio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, kurios ieškovas siekė - statyti gyvenamuosius namus. Tokiu būdu atsakovas ne tik pažeidė sutarties sąlygas, bet ir sugriovė ieškovo verslo planus vykdyti veiklą 2004-2005 metų laikotarpiu.Bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žemės sklypo savininku tapo ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjęs - 2003-12-18 gavęs iš ieškovo 3000 Lt žemės dokumentų tvarkymui, o atlikęs visas žemės grąžinimui reikalingas procedūras, žemę norėjo parduoti kitiems asmenims. Todėl ieškovo reikalavimas pagal CK 6.237 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2003-12-18 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtintas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas ateityje sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sutarta dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko - 0,60 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo pardavimo ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų - pardavimo kainos, numatyta, jog notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kai atsakovas parengs žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sutarties turinio vertinimu ir tarp šalių susiklosčiusių teisnių santykių kvalifikavimu (LR CK 6.165 str.), tačiau sprendžia, kad teismas netinkami vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kaltas tik ieškovas, todėl neteisingai išsprendė bylą, dėl ko skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas iš dalies panaikintinas (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Kadangi byloje nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje gali būti priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas dalinai, konstatavus, jog atsakovas be pagrindo praturtėjo ieškovo sumokėta 3000 litų suma pagal preliminariąją sutartį, dėl ko šios sumos grąžinimo ieškovas reikalauja pagrįstai ir teisėtai (CK 6.237 str. 1 d., CPK 178 str.). Kitoje dalyje, kur yra atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 3000 litų sumą kaip dvigubus rankpinigius, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2003 12 18 preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo asmeninės nuosavybės teise suformuoto ir griežtai apibrėžto įvardinto sutartyje 60 arų žemės sklypo. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo turto, turtinių teisių ir t. t.), nes tokios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Taigi konkretaus žemės sklypo suformavimas nėra būtina sąlyga sudarant preliminariąją sutartį (CK 6.396 straipsnis). Iš byloje esančios preliminariosios sutarties turinio ir esminių bruožų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog tai, kad atsakovo nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, neduoda pagrindo spręsti, jog negalėjo būti sudaryta minima preliminarioji sutartis, tačiau nepagrindžia teismo sprendimo išvados, jog tik ieškovas vienas prisiėmė riziką, kad pagrindinės sutarties sudarymas gali užtrukti, dėl ko pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir aktyvus dėl sutarties sudarymo, todėl turi prisiimti ir teisines pasekmes dėl sutarties neįvykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai neatlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, tačiau jie gali turėti kitų reikšmių ir atlikti kitas funkcijas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, mokėjimo sudarant pagrindinę sutartį įskaitymo, atskaitos taško nustatant sutartos baudos dydį ir panašiai (2007 m. sausio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-52/2007). Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (2009 m. sausio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-114/2009).

Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, tai yra pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Byloje iš esmės nėra nustatyta dėl kieno iš šalių kaltės buvo nesudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Nesudarius pagrindinės sutarties, bei nesant nei vienos iš šalių kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, avansu gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais (2008 m. vasario 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-169/2008). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam sumokėtą sudarant 2003 12 18 d sutartį 3000 litų sumą todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neturi faktinio ir teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir atsakovo 3000 litų sumą LR CK 6.98 str. 1 dalies ir 6.100 str. 1 d. pagrindu, kaip dvigubą sumokėtų rankpinigių sumą, kadangi kaip buvo konstatuota šiame teisėjų kolegijos sprendime anksčiau, šalys nesudarė susitarimo, kuris būtų užtikrintas rankpinigiais. Dėl to šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Teismas laiko nepagrįstu atsakovo manymą, kad jo prarastosios galimybės parduoti sklypą vertė yra 3000 litų ir dėl to jis neturi prievolės grąžinti gautos sumos pagal preliminariąją sutartį ieškovui šiuo faktiniu pagrindu. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas nepateikė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginį, kad jis dėl ieškovo kaltų veiksmų prarado galimybę parduoti žemės sklypą, taip pat nepateikė įrodymų, kad prarastoji galimybė parduoti turtą jam sukėlė 3000 litų nuostolius. Jau vien šios aplinkybės konstatavimas neleidžia atsakovui pagrįsti savo prašymą atmesti ieškinį dalyje dėl 3000 litų sumokėtos pagal preliminariąją sutartį sumos priteisimo. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad preliminariosios sutarties nuostatose šalys įtvirtino ieškovo turtinę atsakomybę, jam atsisakius pirkti žemės sklypą iš atsakovo ( nereikalauti grąžinti 3000 litų įmokos), tačiau byloje atsakovas nepateikė įstatymo leidėjo leistinų, neginčijamų įrodymų, kad atsakovas pasiūlė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, o ieškovas išreiškė veiksmais ar raštu atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo civilinė teisinė atsakomybė sumokėti baudą pagal 2003 12 18 sutarties nuostatas nekyla.

Dėl to išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija iš dalies panaikinusi skundžiamą teismo sprendimą, priima šioje dalyje naują sprendimą ieškinį patenkinti dalinai-priteisti ieškovui 3000 litų sumą, gautą atsakovo iš ieškovo be faktinio ir teisinio pagrindo (LR CK 6.237 str. 1 d.), kitoje reikalavimo dalyje prašymą priteisti 3000 litų, t. y. įvardijamą dvigubą rankpinigių sumą (LR CK 6.98 str. 1 dalies ir 6.100 str. 1 d. pagrindu) atmeta (178 str.).

Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3000 litų sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 03 01 (b.l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi nustatyta, kad šia pinigų suma atsakovas naudojasi be pagrįsto teisinio pagrindo (LR CK 6. 210 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas byloje turėjo 3000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b.l.44), o ieškovas 1500 litų (b.l. 69). Dalinai patenkinus ieškinį-1/2 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinos jo ½ dalis turėtų advokato atstovavimo išlaidų-750 litų suma (LR CPK 93 str., 98 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo pateiktos turėtos advokato teisinių paslaugų 3000 litų išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis atsižvelgiant į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, todėl sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija jas mažina atsižvelgiant į atmestų patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir į turėtų išlaidų pagrįstumo kriterijus (LR CPK 93 str., 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 750 turėtų advokato išlaidų suma. Atsižvelgiant į šias išvadas, teisėjų kolegija šalims vienai iš kitos turėtų advokato išlaidų nepriteisia, turėtas advokatų atstovavimo išlaidas palieka šalims.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teisme ieškinį, nėra sumokėjęs įstatymo leidėjo nustatyto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 6000 litų sumą. Šioje byloje žyminis mokestis yra 180 litų. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad žyminį mokestį ieškovas yra sumokėjęs kitoje civilinėje byloje (b.l.48, antra pusė, 5 pastraipa.) Dėl to, dalinai patenkinus ieškinį 1/2 dalimi ir ½ dalimi jį atmetus, iš ieškovo ir iš atsakovo yra priteistina po 90 litų žyminio mokesčio suma valstybei (LR CPK 93 str. 96 str.).

Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 180 litų žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b.l. 66). Dalinai patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 90 litų žyminio mokesčio suma (LR CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. R. reikalavimas priteisti 3000 litų sumą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos iš atsakovo K. Š. ir priteista K. Š. iš A. R. 1500 litų suma advokato pagalbai apmokėti, panaikinti.

Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. Š. (duomenys neskelbtini) 3000 lt (tris tūkstančius litų) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3000 litų sumos nuo 2012 03 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 90 litų turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.

Teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas priteisti A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. Š. (duomenys neskelbtini) 3000 lt (tris tūkstančius litų) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3000 litų sumos nuo 2012 03 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 90 litų, iš K. Š. (duomenys neskelbtini) 90 litų žyminio mokesčio, gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300, Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis", „bylinėjimosi išlaidos", Įmokos kodas: 5660.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas