Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei V. Račiūnienei, atsakovui K. Š., jo atstovei advokato padėjėjai E. Paulauskytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad 2003m. gruodžio 18d. tarp K. Š. (pardavėjo) ir A. R. (pirkėjo) buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti 0,60 ha žemės sklypą už 18 000 Lt. Iš minėtos sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarys tada, kai pardavėjas parengs žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Iš sutarties matyti, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutartą 3000 Lt rankpinigių sumą žemės sklypo dokumentų rengimui ( b.l. 3). VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Š.-juridinis pagrindas 2004-05-04 apskrities viršininko sprendimas (b.l. 17-18, 27-28). Žemės sklypo planas patvirtina minėto žemės sklypo padėtį ir ribas (b.l. 20). VĮ Registrų centro Kauno filialo kvitas patvirtina 2004-06-17 atliktą mokėjimą už įsigyjamo valstybinės žemės sklypo registravimą, žemės sklypo vertės perskaičiavimą ir žemės sklypo pažymą sandoriui (b.l. 21). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pranešimų matyti, kad mokėtojui K. Š. buvo paskaičiuoti mokėjimai už įsigyjamo nuosavybėn valstybinės žemės sklypo registravimą, žemės sklypo vertės perskaičiavimą ir žemės sklypo pažymą sandoriui, pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus ir nurodyta dokumentų atsiėmimo data -2004-06-29 ir 2004-07-02 (b.l. 22, 23). Iš 2004-06-04 skelbimo „Tėviškės žinios“ matyti, kad jame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) parduodamas 0,5600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kaina 16 800 Lt. Pasiūlymus siųsti K. Š. (b.l. 25).

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties šalys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminarioji sutartis turi sekančius bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kaip matyti iš byloje esančios 2003m. gruodžio 18d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, joje yra aiškiai išreikštas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas ateityje sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, aptarta dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, t.y. aptartas pardavimo objektas-0,60 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo pardavimas, aptarta jo pardavimo kaina bei numatyta, jog notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kai pardavėjas K. Š. parengs žemės sklypo nuosavybės dokumentus, ši sutartis sudaryta rašytine forma. Iš sutarties turinio matyti, kad pirkėjas A. R. pardavėjui K. Š. sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3000 Lt rankpinigių, nurodant, jog jie skirti žemės sklypo dokumentų ruošimui, t.y. parengiamųjų darbų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atlikimui. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui buvo žinoma, kad 2003m. gruodžio 18d. sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo visų reikalingų žemės sklypo nuosavybės dokumentų ir šalys sutarė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis notarinėje kontoroje bus sudaroma tik tada, kai atsakovas susitvarkys visus reikalingus žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Nors ieškovas A. R. paaiškino, kad jis su K. Š. žodžiu sutarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta 1-2 mėn. laikotarpiu, jį skaičiuojant nuo 2003m. gruodžio 18d. sutarties pasirašymo dienos, tačiau atsakovas K. Š. minėtą aplinkybę paneigė ir nurodė, kad buvo kalba tik apie tai, jog sutartis bus sudaroma tada, kai jis susitvarkys reikalingus dokumentus. Kaip matyti iš 2003m. gruodžio 18d. sutarties, joje nebuvo nurodytas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas, o nurodytos tik tam tikros aplinkybės, todėl sutinkamai su CK 6.165 str. 3d. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Įvertinus nustatytą ir išdėstytą, daroma išvada, kad 2003m. gruodžio 18d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius pagrindinės sutarties per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, pasibaigė jų prievolė pagal 2003m. gruodžio 18d. sutartį.

Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos daroma išvada, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmė vertintina per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš 2003m. gruodžio 18d. sutarties, joje yra nurodyta sąlyga, jog „Pirkėjas sutinka sumokėti pardavėjui sutartą rankpinigių sumą 3000 Lt žemės sklypo dokumentų ruošimu. Atsisakius po šios sutarties pasirašymo pirkėjui sutartą žemės sklypą pirkti, pardavėjas rankpinigių sumos pirkėjui negrąžina. Pardavėjas sutinka grąžinti dvigubą rankpinigių sumą, jei dėl savanaudiškų paskatų atsisakytų sudaryti notarinę šios sutarties sutartį.“ Tai įvertinus, daroma išvada, kad 3000 Lt buvo ieškovo atsakovui sumokėti rankpinigiai, t.y. preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimui sumokėta suma. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. CK 6.100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, paaiškino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes per 1-2 mėn. atsakovas nesutvarkė žemės sklypo dokumentų, o vėliau iš viso su juo nebendravo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui buvo žinoma, jog jis sudaro preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žinodamas, kad atsakovas dar neturi žemės nuosavybės dokumentų, todėl prisiėmė savo riziką, kad pagrindinės sutarties sudarymas gali užtrukti. Vertinant įrodymus, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ieškovas paaiškino, kad pavasary jis norėjo pradėti statybas perkamame žemės sklype ir keletą kartų skambino atsakovui ir teiravosi dėl dokumentų tvarkymo. Kadangi K. Š. vis atsakydavo, kad dokumentai tebetvarkomi, jų tolesnis bendravimas nutrūko. Dėl ko jų bendravimas nutrūko, ieškovas nepaaiškino. Tokie ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis pats nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir aktyvus dėl sutarties sudarymo. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3014-408/2009 matyti, kad A. R. dėl skolos pagal 2003m. gruodžio 18d. sutartį priteisimo į teismą kreipėsi tik 2009m. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis per tą laiką pats buvo aktyvus ir ragino atsakovą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, paaiškino, kad tarp jų nebuvo susitarimo dėl dokumentų paruošimo per 1-2 mėn., nes jam nebuvo tiksliai žinoma per kiek laiko bus sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai ir kaip tik 2004m. birželio mėn. susitvarkius visus reikalingus dokumentus bei išsiėmus pažymą sandorio sudarymui, jis ragino ieškovą greičiau sudaryti sutartį, tačiau ieškovas vis delsė, kol galiausiai ją sudaryti iš viso atsisakė. Kaip matyti iš 2003m. gruodžio 18d. sutarties, kas jau buvo minėta aukščiau, sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo numatytas. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos, parduodamas žemės sklypas nuosavybės teise K. Š. priklausė nuo 2004-05-04, t.y. tik nuo tos dienos K. Š. atsirado galimybė pradėti tvarkyti dokumentus žemės sklypo pardavimui. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Kauno filialo pranešimų matyti, kad mokėtojui K. Š. buvo paskaičiuoti mokėjimai už įsigyjamo nuosavybėn valstybinės žemės sklypo registravimą, žemės sklypo vertės perskaičiavimą ir žemės sklypo pažymą sandoriui, pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus ir nurodyta dokumentų atsiėmimo data -2004-06-29 ir 2004-07-02 bei iš kvito matyti, kad K. Š. už minėtas paslaugas sumokėjo. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdė savo pareigą susitvarkyti žemės nuosavybės bei jos pardavimui reikalingus dokumentus. Nors byloje pateiktas laikraščio „Tėviškės žinios“ skelbimas apie K. Š. priklausančio žemės sklypo pardavimą, tačiau ieškovas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad atsakovas atsisakė jam parduoti sutartą žemės sklypą. Byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas realiai tuo metu ketino žemės sklypą parduoti kitam asmeniui, o ne ieškovui. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma patvirtina, kad žemės sklypas ir bylos nagrinėjimo metu tebepriklauso K. Š., t.y. jis nebuvo parduotas kitiems asmenims. Iš atsakovo K. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis sutiktų žemės sklypą ir šiuo metu parduoti ieškovui A. R.. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad pilnai įrodyta, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovas K. Š. neturi pareigos jam grąžinti pagal 2003m. gruodžio 18d. sutartį atsakovui sumokėtų 3000 Lt rankpinigių, todėl ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Atsakovas K. Š. ir advokatė D. Višinskienė 2012-03-06 sudarė atstovavimo sutartį (b.l. 13). 2012-04-24 tarp atsakovo ir advokatės D. Višinskienės buvo sudaryta perįgaliojimo sutartis, pagal kurią toliau K. Š. įsipareigojo atstovauti advokato padėjėja E. P. (b.l. 37). Atsakovas K. Š. D. Višinskienės advokatų kontorai sumokėjo 3000 Lt (b.l. 44 ) bei pateikė prašymą šias išlaidas priteisti iš ieškovo A. R. (b.l. 45). Iš išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizavimo matyti, kad 3000 Lt sudaro: 5 val. teisinės konsultacijos -500 Lt., su ginču susijusių teisės aktų nagrinėjimas ir atsiliepimo surašymas -2000 Lt, pažymų bylai užsakymas 200 Lt ir atstovavimas teisme -300 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 pažymėjo, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl šių priteistinų išlaidų dydžio, atsižvelgiant į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nėra numatytos advokato konsultacijų, pasirengimo bylos nagrinėjimui išlaidos, nes teismų praktikos žinojimas yra neatskiriama advokato kvalifikacijos dalis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, į tai, kad prašoma priteisti pinigų suma nėra didelė, į advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatės buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį), byloje vyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdžiai, jų trukmė nebuvo ilga, į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra išskirtinio pobūdžio ar pasižymintys naujumu, teisme atsakovą atstovavo advokato padėjėja, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais bei sutinkamai su LR CPK 98 str. 2 d. daro išvadą, kad ne visą advokatui (padėjėjui) už teisinę pagalbą civilinėje byloje atsakovo sumokėtą sumą yra pagrindas pripažinti pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Iš ieškovo atsakovui priteistina 1500 Lt išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 259 str., 260 str., 268-270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovo K. Š. naudai 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.