Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. I. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio (toliau – ir gynėjas) ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. Z. (toliau – ir nukentėjusioji) atstovo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. I. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 3 dalį – 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) bauda;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) bauda;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 16 MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) bauda.

P. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkintas P. I. prašymas dėl jo patirtų išlaidų, skirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. Z. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. Z. prašymas dėl jos patirtų advokato atstovavimo išlaidų netenkintas.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo P. I. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje objektyviai ištirtos nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. I. kaltu dėl kavos perkolatorių vagystės, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

13. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų, kuriais grindė nuteistojo P. I. kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, motyvuotai atmetė nuteistojo P. I. versiją, neva kavos perkolatoriai galėjo priklausyti jam.

14. Spręsdama dėl P. I. pripažinimo kaltu dėl viso nukentėjusiosios turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius draudžiamus veiksmus, bet ir išsiaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad P. I. savo kaltę pavogus nukentėjusiajai B. Z. priklausančius kavos perkolatorius teisminio nagrinėjimo metu neigė ir paaiškino, kad tarp jų su seserimi santykiai dėl turto dalybų yra prasti, teismuose nagrinėjama ne viena civilinė byla, tačiau abu buvo sutarę, kad jis tvarkysis antrame aukšte, o sesuo pirmame. Nuteistasis P. I. tvirtino, kad antrame aukšte buvo jo, mamos ir buvusios draugės daiktai. Jo manymu, kavos perkolatorius ten padėjo sesuo, vedina blogų ketinimų, siekdama jį apkaltinti nusikaltimo padarymu, nes po tariamos vagystės pateikė jos parodymų dėl įvykio datos neatitinkantį vaizdo įrašą. Pasak P. I., sesuo galėjo jį informuoti, kad pasigedo kavos perkolatorių, tačiau to nepadarė, nors jų bendravavimas nebuvo nutrūkęs, susirašinėjo įvairiais kitais klausimais. Kadangi antrame aukšte buvo daug daiktų, negalėjo eiti pas seserį ir dėl kiekvieno klausinėti. Kavos perkolatoriai gulėjo tarp šiukšlių. Nemano, kad kavos perkolatoriai priklausė mamai, manė, kad jo buvusiai draugei, kuri organizuodavo šventes. Nuteistojo P. I. teigimu, jis niekada neturėjo tikslo pavogti, sutiko kavos perkolatorius grąžinti, kai sužinojo, kad jie sesers. Ne jis, o sesuo yra paėmusi jo daiktų. Praėjus penkeriems negalėjo prisiminti, kas jam konkrečiai priklauso, tačiau geriau pagalvojęs prisiminė, kad kavos perkolatoriai ne jo. Nuteistasis P. I. parodė, kad faktą, jog 2023 m. birželio 16–17 d. jis paėmė kavos perkolatorius matė jo draugė, taip pat namie buvo sesės šeima, bet ar jie žiūrėjo per langą, nežino. Nuvežus kavos perkolatorius namo, skelbimą dėl jų pardavimo įdėjo žmona. Nuteistojo P. I. vertinimu, jo sesuo paliko antro aukšto patalpas su jai nereikalingais daiktais, todėl kavos perkolatorius ir paėmė. Kad antrame aukšte yra seseriai nereikalingi daiktai suprato tada, kai ji leido jam eiti į antrą aukštą. Dėl dingusių B. Z. apyrankių nuteistasis paaiškino, jog sesers vyro pateiktas vaizdo įrašas, kuomet nešė daiktus iš spintų, vyko balandžio mėnesį, matyti, kad jis išeina į lauką, nieko rankose neturėdamas, neprisikišęs į kišenes, visi sesės daiktai liko namie. Kai ėmė rūbus iš spintos, fiziškai nebuvo laiko apžiūrinėti rūbų kišenių, netikrino rūbų ertmių, svetimų rūbų nesimatavo, nes ir pagal dydį netiktų. Nuteistasis P. I. neneigė, kad lankėsi name ir 2023 m. birželį, tačiau tuokart tik antrame aukšte, kai name pirmame aukšte buvo sesuo. Dėl skalūno akmens padėklų nieko negali pasakyti, tokių net nematė. (3 t., b. l. 76–81). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. I. taip pat nurodė, kad neėmė įtarime nurodytų apyrankių ir pinigų, tačiau dėl kavos perkolatorių tvirtino, kad daiktus tvarkė birželio 17–18 d. ir išvežė, tame tarpe ir jam priklausančius kavos perkolatorius, į mamos gyvenamąją vietą. Nuteistasis P. I. teigė, kad juos pirko prieš penkerius metus, o kur pirko, nepamena, jie buvo nenaudoti. Pirko šventėms, gaminti kavai, pasisėdėjimams, jie gulėjo tarp jo daiktų, todėl juos ir išsivežė (2 t., b. l. 81–84). Ikiteisminio tyrimo metu rašytame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kad kavos perkolatoriai priklauso jam, pirkti seniai, čekių nėra (2 t., b. l. 20).

16. Pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja J. Š.-I. parodė, kad B. Z. pasakė P. I., kad jis eis į viršų (aut. past.: antras aukštas bus P. I.), todėl ėjo tvarkytis į antrą aukštą. Prieš tai B. Z. viską išsinešė. Prieš tvarkymą nufotografavo. Matė, kad B. Z. paėmė tik lovos rėmą. Likusius daiktus - mamos sukneles, kavos perkolatorius susidėjo ir išsivežė. Padėklų iš skalūno akmens nebuvo. Liudytojos J. Š.-I. teigimu, kavos perkolatorius paėmė, nes manė, kad jie P. I., po savaitės ar dviejų įdėjo į „Facebook“ pardavimui, nes buvo nereikalingi. Viršuje nebuvo jokių apyrankių, apie jų ir pinigų dingimą nieko nežino. Liudytojos J. Š.-I. teigimu, ji pati nusprendė, kad daiktai P. I., neklausė, nekilo klausimų. Pirmame aukšte tuo metu buvo arba vyras B. Z., arba B. Z.. (3 t., b. l. 12–20). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Š.-I. kaip liudytoja apklausta nebuvo, kadangi ji buvo apklausta kaip įtariamoji, kurios atžvilgiu po to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesivadovautina.

17. Iš P. I. parodymų matyti, jog jis neneigė fakto paėmęs kavos perkolatorius, tačiau jo parodymai dalyje dėl kavos perkolatorių priklausomumo vertinimo, nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė juos pirkęs, neišsaugojęs pirkimo čekių, tačiau apklausiamas teisme poziciją šiuo klausimu pakeitė, paaiškindamas, kad kavos perkolatoriai galėjo būti mamos ar buvusios draugės. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat laikosi pozicijos, jog nuteistojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, t. y. būtinojo svetimo turto pagrobimo subjektyviosios pusės požymio. Nors nuteistasis ir neigia savo kaltę dėl kavos perkolatorių vagystės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

18. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. I. kaltu tik dėl kavos perkolatorių vagystės, bet ne visų nukentėjusiajai priklausančių daiktų (juvelyrinių dirbinių, padėklų) ir grynųjų pinigų bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios B. Z. bei liudytojo O. Z. parodymus, kurie yra nenuoseklūs bei prieštaringi ir tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, taip pat iš dalies rėmėsi liudytojos J. Š.-I. parodymais bei kitais, įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis, kas sudarė vieningą įrodymų grandinę. Skundžiamame nuosprendyje atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl nuteistojo P. I. kaltės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ar nukentėjusioji, savaime nereiškia, jog byloje esantys įrodymai buvo išnagrinėti neišsamiai, o minėtas nuosprendis priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

19. Nuteistajam P. I. neigiant kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, svarbią reikšmę įgauna kitų asmenų – nukentėjusiosios B. Z., taip pat liudytojų O. Z. ir J. Š.-I. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad tarp procesų dalyvių yra susiklosčiusi gana įtempta ir ilgalaikė konfliktinė situacija dėl nuteistajam P. I. ir nukentėjusiajai B. Z. tėvo padovanoto nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, todėl nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ne tik nukentėjusiosios parodymai vertinami kritiškai, bet ir kitų šiame procese apklaustų liudytojų bei nuteistojo parodymai vertintini rezervuotai, nes tokioje padėtyje esantys asmenys gali turėti tam tikrą suinteresuotumą ir motyvus, dėl kurių būtina, jog kitas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, t. y. asmenys gali naudotis baudžiamuoju procesu kaip priemone, siekiant pasiekti tikslų civiliniuose teisiniuose santykiuose. Sugretinus visų asmenų parodymus tarpusavyje matyti, kad vis tik nuteistojo parodymai dėl pareikšto kaltinimo dėl visų nukentėjusiajai priklausančių daiktų ir pinigų vagystės laikytini patikimesniais.

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios B. Z. parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes patikimumą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji B. Z. turėjo visus kaltinime nurodytus daiktus ir pinigus, tačiau jos parodymus, sugretinęs su liudytojo O. Z. duotais parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad jų parodymai apie papuošalų ir pinigų laikymo aplinkybes tarpusavyje nesutampa. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji B. Z. parodė, kad P. I., ateidamas į jos namus, pjausto duris, laužo sienas, rausiasi po jos daiktus, juos ima, atėjęs lenda į spintas. Kavos perkolatoriai ir padėklai buvo antrame namo aukšte bendrame stikliniame kambaryje, o apyrankė ir papuošalai buvo pirmame aukšte, įsukti didelėje, juodoje, pūkinėje striukėje ir pora dienų prieš dingimą padėti į spintą. Pasak nukentėjusiosios B. Z., pradėjusi žiūrėti savo daiktus 2023 m. birželio 16–18 d., pastebėjo, kad nėra pinigų ir papuošalų. Kad brolis P. I. lankėsi namuose tomis dienomis, turi tai patvirtinantį vaizdo įrašą, jame užfiksuota, kaip iš spintų imami jos daiktai. Striukę, kurioje buvo susuktos apyrankės ir pinigai, brolis paliko kitaip, nei ji. Nukentėjusioji B. Z. taip pat teigė, kad vyras filmavo kaip P. I. rausiasi po jos spintą, po kurio dingo šie daiktai. Jos vyras sėdėjo šone ir viską filmavo, nesimatė, kad P. I. ėmė tą striukę. Nukentėjusiosios B. Z. teigimu, kai nustatė dingimą, tą pačią dieną kreipėsi pareiškimu į policiją (3 t., b. l. 12–20). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. Z. iš pradžių tvirtino, kad 2023 m. birželio 18 d. tvarkydamasi namuose iš spintos pradėjo traukti daiktus ir pastebėjo, kad iš juodos striukės, kurioje ji buvo paslėpusi pinigus ir dvi auksines apyrankės, dingo 7 000 Eur, skirti automobilio pirkimui, ir apyrankės. 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. birželio 17 d. dienos metu buvo atvykęs brolis P. I., po jo apsilankymo ir dingo minėti daiktai. 2023 m. birželio 16 d. ji buvo darbe, namuose buvo likęs tik jos vyras ir vaikai. Kai vyras pamatė, kad atvažiavo P. I. su savo sugyventine, jis, pasiėmęs vaikus, išvažiavo nenorėdamas jų traumuoti, o brolis namuose liko vienas. Grįžusi namo ji pamatė, kad jos daiktai išmesti iš namų, taipogi daiktai iš tos spintos, kurioje gulėjo apyrankės ir pinigai. Kitą dieną brolis vėl buvo atvažiavęs, brolį vėl pasitiko jos vyras, kadangi ji dirbo. P. I. laisvai vaikščiojo po namus, o jos vyras tuo metu buvo su vaikais užsidaręs kambaryje. Kur gulėjo papuošalai ir pinigai žinojo tik ji ir vyras (1 t., b. l. 69–72, 73–75).

21. Liudytojas O. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad sutuoktinės brolis su savo žmona atsinešdavo alkoholio, gerdavo ir lįsdavo į jų daiktus, išimdavo drabužius iš spintų ir juos išmesdavo, viskas yra nufilmuota. Birželio 16 d. ir 18 d. dingo jų pinigai ir auksas, tą padarė žmonos brolis ir jo draugė. Kai išmetė visus rūbus, grįžę nerado pinigų ir aukso, kuris buvo padėtas žmonos apsiauste ir kabėjo spintoje pirmame aukšte, šalia svetainės. Pasak liudytojo O. Z., apsiaustas buvo juodas ir jo kišenėje buvo tie pavogti daiktai. Paltas yra žmonos, jis buvo padėtas spintoje, lentynoje, o palto kišenėje buvo auksas ir pinigai, papuošalai. Pinigų buvo 7 000 Eur, ten juos įdėjo žmona, o jis turi išrašą iš banko, kada buvo išimti pinigai iš bankomato, skirti automobilio pirkimui. Kai įvyko pinigų ir daiktų dingimas, P. I. lietė jų daiktus. Liudytojas O. Z. taip pat tvirtino, kad buvo kambaryje ir matė, kai jis atidarė duris, filmavo, bet durys jam užstojo vaizdą, tiksliai negalėjo matyti, bet viskas yra nufilmuota. Kad ten yra papuošalai, jis (O. Z.) žinojo, norėjo, kad įstatymas sustabdytų P. I., o ne jis, dėl to iš karto iškvietė policiją. Kad trūksta pinigų ir papuošalų, pastebėjo gal po dienos ar dviejų, tiksliai neprisimena. Liudytojo O. Z. teigimu, tą dieną, kai P. I. lindo prie tų daiktų, kvietė policiją, nes jis vertė visus daiktus, kambarį, o jis norėjo „eiti pagal įstatymą“, visiškai nesikišti ir kviesti policiją. Liudytojas O. Z. taip pat nurodė, kad kai išgrynino 7 000 Eur, buvo likęs maždaug mėnuo iki vagystės (3 t., b. l. 25–30).

22. Analizuojant skirtingu proceso metu duotus nukentėjusiosios B. Z. parodymus matyti, kad teisme duoti jos parodymai apie daiktų pasigedimo aplinkybes skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. Z. iš pat pradžių teigė, kad brolis, ateidamas į namus, pjausto duris, laužo sienas bei rausiasi po jos daiktus ir juos ima, lenda į spintas, o birželio 16–18 d. pastebėjo, kad nėra pinigų ir papuošalų, tą pačią dieną kreipėsi pareiškimu į policiją. Taip pat nukentėjusioji tvirtino, kad yra jos sutuoktinio darytas vaizdo įrašas, kaip P. I. rausiasi po jos daiktus, o po to rausimosi dingo jos daiktai. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. Z. nurodė kitokias aplinkybes. Nors ji nurodė, kad iš esmės tą pačią dieną, t. y. 2023 m. birželio 18 d. pastebėjo, kad iš juodos striukės dingo pinigai ir papuošalai, tačiau tvirtino, kad daiktų pasigedo po brolio P. I. apsilankymo birželio 16 d. ir birželio 17 d. kai namuose buvęs jos vyras su vaikais, pamatęs, kad atvyko P. I., išvažiavo nenorėdamas traumuoti vaikų, o brolis liko vienas namuose. Ji, grįžusi namo, pamatė, kad jos daiktai išmesti iš namų, taip pat ir daiktai iš tos spintos, kurioje gulėjo apyrankės ir pinigai. Kitą dieną vėl atvyko brolis, vyras pasitiko jį, bet su vaikais užsidarė kitame kambaryje. Taigi, liudytojos B. Z. parodymai dėl šių aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, tarp jų yra neatitikimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių – daiktų pasigedimo aplinkybių bei dėl vagystės momento, kurį, neva vaizdo įraše užfiksavo sutuoktinis, todėl jais vadovautis pilna apimtimi nėra pagrindo. Vertinant nukentėjusiosios B. Z. duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl sutuoktinio daryto vaizdo įrašo bei brolio elgesio rausiantis po jos daiktus ir juos imant, nukentėjusioji iš viso neužsiminė. Be to, aplinkybė, kad nukentėjusioji B. Z., kai pastebėjo dingusius daiktus, iš karto kreipėsi pareiškimu į policiją, taip pat neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad ji per „ePolicija“ į policiją pareiškimu kreipėsi gerokai vėliau – 2023 m. birželio 20 d. (1 t., b. l. 1–5). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios B. Z. parodymų nelaikė objektyviais, patikimais ir jų tam tikra dalimi nesivadovavo. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, tokį nukentėjusiosios B. Z. parodymų vertinimą sąlygojo ne tik jos parodymų, duotų skirtingu proceso metu nenuoseklumas, prieštaringumas, bet ir tai, kad jos nurodytas aplinkybes, jos iškeltą versiją paneigia ir jos sutuoktinio liudytojo O. Z. parodymai, kurie dėl esminių šiai bylai aplinkybių, susijusių su P. I. apsilankymu name ir jo elgesiu, daiktų laikymo aplinkybių, taipogi nebuvo nuoseklūs.

23. Sugretinus tarpusavyje nukentėjusiosios B. Z. ir liudytojo O. Z. parodymus matyti, kad jų parodymai esminėse detalėse nesutampa. Visų pirma, nukentėjusioji B. Z. teigė, kad daiktus laikė didelėje, juodoje, pūkinėje striukėje, kai tuo tarpu liudytojas O. Z. nenurodė kad tai buvo didelė, juoda, pūkinė striukė, o šį drabužį įvardindavo juodu paltu arba apsiaustu, kurio kišenėje buvo daiktai. Nors šis neatitikimas neturi esminės reikšmės, kadangi liudytojas O. Z. yra užsienio valstybės pilietis, parodymus teisme davė gimtąja kalba, todėl galimas neatitikimas ir dėl vertimo, tačiau esminė aplinkybė dėl daiktų laikymo vietos itin reikšminga, kadangi kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji teigė, kad pinigai ir auksas buvo susukti pačioje striukėje ir nenurodė, kad buvo įdėti į kišenę, o liudytojas tokių aplinkybių nenurodė ir teigė, kad pinigai, auksas ir papuošalai buvo palto kišenėje. Be to, liudytojas O. Z. iš pradžių teigė, kad minėtas apsiaustas kabėjo spintoje pirmame aukšte, vėliau teigė, kad jis buvo padėtas spintoje, lentynoje. Sprendžiant dėl liudytojo O. Z. parodymų objektyvumo, svarbus ir pinigų išgryninimo laikas, nors tai niekaip nepagrindžia aplinkybių dėl vagystės, tačiau teismui padeda formuoti vidinį įsitikinimą dėl minėtų asmenų parodymų patikimumo, kadangi liudytojas teigė, jog pinigus išgrynino likus trumpam laiko tarpui iki vagystės ir nurodė, kad likus maždaug mėnesiui, tačiau kaip matyti iš jų pateiktų byloje esančių banko išrašų, 6 700 Eur pinigų suma buvo išgryninta laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 18 d. ir dar vienas 700 Eur išgryninimas buvo atliktas 2023 m. balandžio 14 d., t. y. išgryninti keli mėnesiai iki analizuojamo įvykio (1 t., b. l. 96–105). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nelogiška, jog nukentėjusioji, matydama nuteistojo elgesį (rausiasi po daiktus ir juos ima, lenda į jos spintas), nusprendė tokiu būdu laikyti brangius daiktus ir pinigus. Be kita ko, nėra logiška ir tai, kad nukentėjusiosios vyras, liudytoju apklaustas O. Z., matydamas kaip nuteistasis ima iš striukės daiktus, nors ir teigė, kad vaizdą uždengė durys, ne tik nekvietė policijos, bet ir pats nesistengė sustabdyti nuteistojo. Liudytojo O. Z. nurodyti teiginiai neva, kad norėjo, jog P. I. „sustabdytų įstatymas“, o ne jis, todėl iškvietė policiją, taip pat nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, nes kaip jau buvo minėta, pareiškimas dėl įvykio buvo parašytas tik 2023 m. birželio 20 d., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 6), tuo tarpu duomenų apie tai, kad policija būtų atvykusi pagal iškvietimą tuoj pat po aptariamo P. I. vizito ir užfiksavusi padarytą galimą vagystę, byloje nėra.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vagystės fakto taip pat nepatvirtina nukentėjusiosios į bylą pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip P. I. ir jo draugė ima iš spintos dėžę ir kilnoja joje esančius daiktus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš matomo vaizdo pro langą (medžių šakos be lapų), abejotina, ar tikrai šie vaizdai galėjo būti užfiksuoti birželio mėnesio viduryje, tačiau iš užfiksuotos situacijos tęstinių vaizdo įrašų matyti, kad medžiai yra su lapais, todėl metų laikas vaizdo įrašuose galėjo būti pavasaris–vasara, tačiau tai taip pat neturi esminės reikšmės, kadangi vaizdo įrašai atspindi tik konfliktinę tarpusavio proceso dalyvių situaciją, kuomet asmenys provokuodami filmuoja vieni kitus, tačiau nepagrindžia to, kad P. I. pavogė nukentėjusiajai priklausančius grynuosius pinigus ir apyrankes. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje kaltinimo dalyje dėl nukentėjusiajai B. Z. priklausančių pinigų, juvelyrinių dirbinių ir akmens masės padėklų, nesant kitų, patikimesnių įrodymų, nepasitvirtino, todėl nuteistasis P. I. pagrįstai nebuvo už tai pripažintas kaltu ir nuteistas.

25. Kita vertus, daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl nuteistojo P. I. kaltės pavogus du kavos perkolatorius, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pirmiausiai pažymėtina, kad ginčo, jog du kavos perkolatoriai po aptariamo įvykio buvo rasti pas nuteistąjį P. I. nekyla, to neneigė pats nuteistasis. Tačiau kaip jau buvo minėta, nuteistasis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kavos perkolatorius jis paėmė tyčia.

26. Teismų praktikoje pažymėta, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir nukentėjusiajam padaryti atitinkamą žalą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017). Kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018), arba jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

27. Įvertinus jau paminėtus nuteistojo P. I. parodymus bei susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp procesų dalyvių, nesant nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio susitarimo naudotis daiktais be atskiro žodinio prašymo ar nukentėjusiosios sutikimo paimti daiktus, įvertinus ir paties nuteistojo, nuteistojo sutuoktinės parodymus apie tai, kad ir B. Z. yra iš jų pavogusi daiktų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, net ir būdamas jam priklausančio namo dalyje, esant žodiniam susitarimui tarp jo ir nukentėjusiosios dėl aukštų pasiskirstymo, ir paimdamas antro aukšto kambaryje esančius du kavos perkolatorius, žinodamas, kad tie daiktai jam asmeniškai nepriklauso, tyčia paėmė du kavos perkolatorius, priklausančius nukentėjusiajai. Be kita ko, nuteistasis aiškiai galėjo suvokti, kad minėti kavos perkolatoriai jam, jo mamai ar buvusiai draugei nepriklauso, nes iš byloje esančio kvito kopijos matyti, kad juos B. Z. įsigijo 2023 m. balandžio 1 d. Vokietijoje esančioje parduotuvėje „Metro“, t. y. likus vos trims mėnesiams iki aptariamo įvykio (1 t., b. l. 87–90). Tai reiškia, kad ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), jie negalėjo atsirasti anksčiau nei 2023 m. balandžio 1 d. Todėl nuteistojo P. I. parodymai apie tai, kad jis juos pirko prieš penkerius metus, o vėliau jau teigė, kad jie priklauso jam, motinai arba buvusiai draugei, tik patvirtina, kad jis, gyvendamas name iki 2018 m. lapkričio–gruodžio mėnesio, aiškiai suvokė, kad kavos perkolatoriai jam nepriklauso, o kaip teigė, name pirmą kartą po išsikraustymo apsilankęs 2023 m. kovo mėn. jų net nematė, nes jų fiziškai ten nebuvo ir negalėjo būti, atitinkamai nepriklauso ir motinai ar buvusiai draugei bei 2023 m. birželio 16–18 d., apsilankęs name ir sąmoningai suprasdamas, kad jie daugiau niekam kitam iš jam ir sesei priklausančios namo dalies asmenų, išskyrus sesei, negali priklausyti, tyčia juos, tikėtina, kerštaudamas dėl tarp jų vykstančios konfliktinės situacijos ir besitęsiančių teisminių ginčų civilinėse bylose, taip pat galimai kaip kerštą dėl to, kad kaip teigė nuteistasis ir jo sutuoktinė, B. Z. taip pat yra paėmusi jų daiktus, jis pavogė du kavos perkolatorius. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistasis P. I. tik laikinai ketino pasinaudoti kavos perkolatoriais, kas iš esmės nebūtų vertinama kaip vagystė, o pagrindą taip manyti sustiprina ir ta aplinkybė, kad nuteistojo sutuoktinė praėjus kuriam laikui po kavos perkolatorių vagystės, įkėlė į „Facebook“ tinklalapyje esančią grupę skelbimą apie parduodamus du vienetus kavos perkolatorių (2 t., b. l. 21–30).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik nuteistojo P. I. viso proceso metu duotus parodymus, bet ir nukentėjusiosios B. Z. parodymus ir kituose įrodymuose užfiksuotus duomenis, pagrįstai nustatė, kad P. I. pagrobė nedidelės vertės svetimą, t. y. nukentėjusiajai B. Z. priklausantį 219,98 Eur vertės turtą. Atitinkamai tai patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokių tikrų ar tariamų teisių į kavos perkolatorius, kuriuos jis nusprendė pasiimti, todėl kavos perkolatoriai jam buvo svetimas turtas. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis nesiteiravo sesers, ar kavos perkolatoriai priklauso jai, taip pat jos neinformavo, kokius daiktus paėmė iš namo antro aukšto. Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad P. I., paimdamas du kavos perkolatorius, siekė juos naudoti kaip savus ir suvokė, kad dėl tokio jo elgesio nukentėjusioji B. Z. neteks savo turto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, sugretinęs tarpusavyje su minėtų asmenų parodymais, daro pagrįstą išvadą, kad nuteistojo P. I. veiksmai atitinka visus svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėties požymius. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes P. I. atliktiems veiksmams baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 5 dalis – pritaikytas tinkamai. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis buvo įsitikinęs, jog antrame aukšte sesers ar jai reikalingų daiktų jau nebuvo, kratos metu pasakė, kad tie daiktai jo, o paaiškėjus, kad jie priklauso seseriai, neprieštaravo, kad būtų grąžinti, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės jo atliktų veiksmų teisiniam vertinimui. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu neturi pagrindo.

29. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. I. gynėjas neginčija nuteistajam paskirtos bausmės dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ar kitų dviejų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir dėl kurių apeliacinis skundas nepaduotas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas prašant jį šioje dalyje išteisinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta baudos bausmė.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant P. I. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta švelniausia bausmės rūšis – baudos bausmė ir jos dydis – 16 MGL dydžio bauda, kuris yra vos didesnis už minimalų baudos bausmės dydį už baudžiamuosius nusižengimus, nėra aiškiai per griežta. Be to, nenustatyta, kad nuteistajam paskyrus bausmę už ginčijimą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ši bausmė būtų neteisingai subendrinta su kitomis bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 3 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymą, net ir įvertinus naujai nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, kurie turi reikšmės P. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurių šioje nutartyje bus pasisakyta vėliau, ar paskirta per griežta galutinė subendrinta baudos bausmė. Teismas, spręsdamas P. I. skirtinos bausmės klausimą, vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, taip pat atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei jas įvertino tinkamai. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, taip pat nėra pagrindo keisti P. I. paskirtą bausmę už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kadangi jam paskirtos baudos bausmės dydis nustatytinas minimalus baudos bausmei už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio baudos bausmė). Dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija nuteistojo kaltę, tačiau nenurodo argumentų dėl paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų ir civilinio ieškinio

31. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiosios, motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo dalį dėl pinigų, papuošalų ir padėklų vagystės, toks sprendimas prilygsta išteisinimo pagrindui, numatytam BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o tenkinus apeliacinį skundą ir išteisinus pagal visą pareikštą kaltinimą, nuteistasis turėtų teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės. Tuo tarpu nukentėjusiosios B. Z. atstovas prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistojo 10 519,98 Eur turtinei žalai ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos gavimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 1 573 Eur pirmosios instancijos teisme.

32. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko, be kita ko, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, siekiant, kad nuteistojo P. I. atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nuteistojo gynėjo skundas šioje dalyje dėl nuteistojo P. I. išteisinimo nebuvo tenkinamas ir jis nebuvo išteisintas, o nepripažinimas kaltu pilna apimtimi pagal pareikštą kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį taip pat nevertintinas kaip išteisinimas tam tikroje dalyje, nes atlikus įrodymų tyrimą, inkriminuojamos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, P. I. liko nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iš savo lėšų ir bylinėjimosi išlaidos iš valstybės lėšų nėra atlyginamos.

34. Taip pat nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko, be kita ko, pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, siekiant, kad nuteistasis P. I. būtų pripažintas kaltu dėl viso pareikšto kaltinimo dėl nukentėjusiajai priklausančių daiktų, papuošalų ir pinigų vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiosios B. Z. atstovas advokatas O. Šibkovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas – 1 573 Eur (3 t., b. l. 9, 85–91). Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti atstovavimo išlaidų, nurodo, kad pirmoji sąskaita buvo išrašyta 2023 m. lapkričio 15 d. iš anksto joje fiksuojant ateities darbus, o teisme buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, PVM sąskaita faktūra ir dokumentai, kurie patvirtina mokėjimus pagal sąskaitą. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 6, 11), PVM sąskaita faktūra Serija AOS Nr. 000038 už teisines paslaugas 1 573 Eur sumai išrašyta 2023 m. lapkričio 15 d. (3 t., b. l. 9), nukentėjusioji pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atliko tris mokėjimų pavedimus 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. liepos 18 d. (4 t., b. l. 4-6), advokatas O. Šibkovas atstovavo nukentėjusiąją procese (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu), kas matyti iš byloje esančių 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. liepos 16 d. advokato orderių (1 t., b. l. 109,114–116; 3 t., b. l. 1), taigi nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu, todėl jos, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atlygintos.

35. Gynėjas nesutinka, kad iš nuteistojo būtų priteistos visos nukentėjusiosios B. Z. patirtos išlaidos advokatui O. Šibkovui už jos interesų atstovavimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino jos civilinį ieškinį tik iš dalies. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. Z. savo atstovui advokatui O. Šibkovui sumokėjo 1 573 Eur ir prašo priteisti visas jos patirtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios B. Z. civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jos patirtų proceso išlaidų. Minėta pinigų suma advokatui O. Šibkovui buvo sumokėta ne vien už civilinio ieškinio parengimą, bet taip pat ir už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, atstovavimą teismo posėdžiuose: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės advokatas O. Šibkovas nukentėjusiąją atstovavo teisme tiesiogiai dalyvaudamas penkiuose teismo posėdžiuose (2024 m. liepos 16 d., 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. spalio 21 d., 2024 m. lapkričio 6 d.) gynė nukentėjusiosios interesus ir visapusiškai užtikrino jos atstovavimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs P. I. apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, bylos nagrinėjimo rezultatą – P. I. pripažinimą kaltu ir nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato darbą ir laiko sąnaudas, nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, jog B. Z. priteistina jos atstovavimo išlaidų suma pilna apimtimi, ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taip nuspręsdama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios, kuri šiuo atveju buvo ir civilinė ieškovė, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

Dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai

38. Nors nuteistasis ar jo gynėjas apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio neprašė taikyti naujai įsigaliojusių BK pakeitimų nei dėl ginčijamo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nei dėl neginčijimo nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai kyla pareiga įvertinti, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai šiuo atveju kokiu nors būdu lengvina nuteistojo padėtį ir turi grįžtamąją galią.

39. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060, nei BK 178 straipsnio 5 dalis, nei BK 201 straipsnio 3 dalis, pagal kurias šiuo atveju buvo nuteistas P. I., nesikeitė ir jokios reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai neturi (jos nelengvina). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog BK 265 straipsnio 1 dalis, už kurią taip pat buvo nuteistas P. I. keitėsi, kadangi iki šių pakeitimų šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis BK specialiosios dalies pakeitimas yra dvejopos rūšies, kadangi vienu atveju šis pakeitimas iš dalies lengvina, kitu atveju iš dalies sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. I. už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančiojoje šio straipsnio sankcijos redakcijoje pagal bausmių rūšių sistemą ne pati švelniausia bausmės rūšis, o antra – baudos bausmė, nemotyvuojant, kodėl skiriama antra pagal eiliškumą bausmės rūšis. Po nuosprendžio priėmimo įsigaliojus įstatymo pakeitimams, nebeliko vienos iš įtvirtintų alternatyvių bausmės rūšių – viešųjų darbų bausmės, o sankcijoje švelniausia bausmės rūšimi įtvirtinta nuteistajam P. I. paskirta baudos bausmė. Dėl šios nutarties 30 dalyje minėtų argumentų nėra pagrindo keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę, o atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymėta, kad nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025), P. I. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) kvalifikuota nusikalstama veika į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos BK 265 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) neperkvalifikuotina, nes šie pakeitimai neturi įtakos nuteistojo P. I. teisinei padėčiai. Nors 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai bei kodeksas papildytas 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais, tačiau šie pakeitimai konkrečiai nuteistojo P. I. teisinei padėčiai nėra aktualūs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. I. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios B. Z. atstovo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai B. Z. išieškojimo pakeisti:

išieškoti iš P. I. nukentėjusiosios B. Z. naudai 1573 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.