Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-65-1197/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-05
Bylos Nr.: II-65-1197/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01576-2023-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas: V. K.
Advokatai: Marta Matiukevič, Marta Matiukevič Pareiškėjas

Kategorijos

1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-65-1197/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01576-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.8; 21.10.4

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei Martai Matiukevič,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,dalyvaujant vertėjai Galinai Tijūnelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Martos Matiukevič skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27847-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23223991078).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27847-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“ Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Skundžiamame nutarime konstatuota, kad V. K. 2023 m. spalio 17 d. 11:52 val., Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., Rudaminos gatvės dešinėje pusėje vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Taip pat V. K. Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad: „Draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.“ Skundžiamame nutarime konstatuota, kad V. K. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

2. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Skundžiamu nutarimu V. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. sausio 3 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 4 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėjo V. K. atstovė advokatė Marta Matiukevič skundu prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. Skunde nurodyta, kad 2021 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė Pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Pareiškėjas sutiko su paskirta administracinio poveikio priemone ir jos neskundė, laikėsi visų apribojimų ir padarė rimtas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, t. y. jis 2021 m. kovo 8 d. išklausė kursą ir gavo VšĮ Centro poliklinikos Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą bei atliko visus veiksmus, privalomus susigrąžinti teisę vairuoti tranporto priemones. Iš išklausytų kursų atstovų bei telefono skambučio į VĮ „Regitra“ Pareiškėjas suprato, kad visus veiksmus, kurie reikalingi teisei vairuoti susigrąžinti, atliko tinkamai, todėl galvojo, jog automatiškai į sistemą keliaujančių reikalingų pažymų ir duomenų pristatyti VĮ „Regitra“ nereikia. 2023 m. spalio 17 d. Pareiškėjui vairuojant transporto priemonę paskambino, todėl jis nevalingai pagriebė telefoną ir atsiliepė, ko pasėkoje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie konstatavo, kad jis pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį. Dėl šio administracinio nusižengimo Pareiškėjas kaltę pripažino ir labai gailisi taip neatsakingai pasielgęs bei prašo teismo tai pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau dėl kito nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, Pareiškėjas nesutinka, nes be išklausytų kursų ir gautų pažymų, Pareiškėjas nežinojo, kad reikėjo formaliai vykti į VĮ „Regitra“, jog VĮ „Regitra“ darbuotojas „uždėtų varnelę, panaikinančia apribojimus“. Pareiškėjo atstovė advokatė Marta Matiukevič Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą prašo vertinti kaip formalų ir netaikyti jam administracinio poveikio priemonės, kuri neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas atgauti teisę vairuoti, tačiau nebuvo tinkamai informuotas baudą paskyrusio teismo ir institucijos, kaip susigrąžinti teisę vairuoti, todėl nesant objektyvių priežasčių, visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės turi būti vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pareiškėjo atstovės advokatės nuomone, byloje nebuvo nustatyta Pareiškėjo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, o visos aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekadamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir tikėjo, jog tokia teisę turi, nes teisės vairuoti terminas jau buvo senai pasibaigęs, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal šį kaltinimą turi būti nutraukta kaip formali.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu atstovės advokatės Martos Matiukevič skundą palaikė, pakartojo jame nurodytas aplinkybes ir argumentus. Pareiškėjas, atsakydamas į teisėjo klausimą, nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi, sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 300 Eur bauda, žadėjo ją sumokėti, tačiau prašė teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

6. Pareiškėjo atstovė advokatė Marta Matiukevič teismo posėdžio metu skundą palaikė, pakartojo jame nurodytas aplinkybes ir argumentus, pateikė kelis alternatyvius reikalavimus, t. y. prašė teismo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ABK 424 straipsnio 3 dalyje, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. Papildomai nurodė, kad Pareiškėjas sunkiai supranta lietuvių kalbą, dėl to jam yra sunku suvokti tam tikrus lietuvių kalbos žodžius. Taip pat nurodė, jog institucijų klaidinanti informacija ir sukėlė tokią situaciją, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, visiškai to nežinodamas ir nuoširdžiai manydamas, jog elgiasi teisingai, nes teisės vairuoti atėmimo terminas jau buvo praėjęs ir jis jau buvo iš esmės įvykdęs reikalavimus asmenims, siekiantiems susigrąžinti teisę vairuoti tranporto priemones. Pareiškėjo atstovės advokatės vertinimu, esant tokioms aplinkybėms būtų neproporcinga bausti Pareiškėją pakartotinai, nes jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas.

7. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog skundą nagrinėtų teisėjas Virginijus Kanapinskas, kuris buvo nusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo, tačiau teismo pirmininkės nutartimi jo nusišalinimas nepriimtas.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

8. Institucija su Pareiškėjo atstovės advokatės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą išsamiai aptarti teisės aktai, reglamentuojantys teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir susigrąžinimą (ANK 686 straipsnis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), kurių Pareiškėjas laiku neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8- 976/2015). Taip pat Institucija atsiliepime pabrėžia, kad asmenims, įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl, Institucijos nuomone, Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir susigrąžinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau jų laiku neįvykdė.

9. Institucijos nuomone, Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT- 39-1073/2019). Taip pat Institucija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog Pareiškėjo atstovės skundą nagrinėtų teisėjas Virginijus Kanapinskas, kuris buvo nusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo, tačiau teismo pirmininkės nutartimi jo nusišalinimas nepriimtas.

10. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

11. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta kaltę dėl nurodytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi, sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 300 Eur bauda, žada ją sumokėti, tačiau prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

13. Asmenims, įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl sutiktina su Institucijos nuomone, kad Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir susigrąžinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau jų laiku neįvykdė. Bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdžio metu Pareiškėjas pripažino kaltę dėl nurodytų administracinių nusižengimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius aukščiau nurodytus administracinius nusižengimus, todėl nagrinėjamu atveju nėra norminio ir faktinio pagrindo tenkinti vieno iš Pareiškėjo atstovės advokatės skunde nurodytų alternatyvių reikalavimų – panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

15. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

16. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).

17. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti ir vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pareiškėjas iškart pripažino, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tačiau teigia nežinojęs neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nes dar 2021 m. kovo 8 d. išklausė kursą ir gavo VšĮ Centro poliklinikos Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą bei atliko kitus privalomus veiksmus, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti. Nors VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas nebuvo formaliai priėmęs sprendimo grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones, kaip numatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose, tačiau Pareiškėjas galvojo, kad jau senai yra atgavęs teisę vairuoti. Iš išklausytų kursų atstovų bei telefono skambučio į VĮ „Regitra“ Pareiškėjas galbūt netinkamai suprato, kad visus veiksmus, kurie reikalingi teisei vairuoti susigrąžinti, atliko tinkamai, todėl galvojo, jog automatiškai į sistemą keliaujančių reikalingų pažymų ir duomenų pristatyti VĮ „Regitra“ nereikia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad teismas, o taip pat ir Institucija, paskyrusi minėtą administracinio poveikio priemonę, būtų Pareiškėjui suprantama rusų kalba tinkamai išaiškinusi sąlygas, kurias administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi įvykdyti, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Pareiškėjas gerai nemoka lietuvių kalbos, dėl to jam yra sunku suprasti tam tikrus lietuvių kalbos žodžius. Sužinojęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam nėra sugrąžinta, Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 25 d. pakartotinai išklausė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, 2023 m. lapkričio 7 d. VĮ „Regitra“ priėmė sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo Pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl teisės aktų nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir susigrąžinimo tvarkos, o ne tyčia ar piktybiškai. Vadinasi, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu negu įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

18. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas per penkerius pastaruosius metus buvo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, kurie, išskyrus 2021 m. sausio 2 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam ir buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams, nevertintini kaip itin šiurkštūs, piktybiški ar sistemingi, galiojančių administracinių nuobaudų 2023 m. spalio 17 d. neturėjo.

19. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. MB „(duomenys neskelbtini)“ aišktelės bendrijos nario – MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. B. pateiktoje V. K. charakteristikoje nurodoma, kad Pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo pat bendrijos įkūrimo, t. y. nuo 2021 m. vasario 15 d. Pareiškėjas darbe charakterizuojamas kaip itin atsakingas, darbštus ir paslaugus žmogus, greitai bei operatyviai priimantis sprendimus, susijusius su bendrijos valdymu, rūpinasi, kad aikštelėje būtų tvarkinga ir saugu.

20. Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, Pareiškėjo administracinio baustumo istoriją, susijusią su KET pažeidimais, teigiamą Pareiškėjo asmenybės charakterizavimą darbe, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (Pareiškėjo būtinybę dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su transporto priemonių vairavimu), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio elgesio rezultatas, o Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos (300 Eur baudos) tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės viešasis interesas užtikrintas ir neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. Priešingas sprendimas sukeltų Pareiškėjui itin neigiamas pasekmes, neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, kuris laikytinas mažiau pavojingu negu įprastas tokio pobūdžio nusižengimas, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

V. K. atstovės advokatės Martos Matiukevič skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27847-2023 (ROIK: 23223991078) pakeisti: V. K., pripažintam kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, – neskirti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas