Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-261-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-01
Bylos Nr.: e2A-261-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02003-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: Vytauto V, V. V. D.
Atsakovas: V. J., A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-261-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02003-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.11.18; 3.1.7.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vytauto V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-32-952/2022 pagal ieškovo V. V. D. ieškinį atsakovams V. J., A. S. ir A. S. dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vytautas V. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia rankpinigių sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir A. S. dalį, pagal kurią atsakovas V. J. perdavė atsakovo A. S. nuosavybėn kilnojamuosius daiktus, ir šiuos daiktus grąžinti ieškovui V. V. D.: betono maišyklę; metalinį iš kampuočio suvirintą su faneriniais stalčiais stovą; 4 vnt. kanistrų nuo 5 l iki 20 l talpos; 3 vnt. bidonus iki 50 l; 3 vnt. garaže lentynose prie sienos dėžutės su auto ir traktoriaus su lemputėmis, detalėmis; įvairius plastmasinius ir stiklo butelius su tepalais, atskiedėjais ir su įvairių rūšių skysčiais; betono – plytelių lyginimo liniuotę; naujas Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo stakles pjovimo ir obliavimo; naują nepanaudotą su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnį; naują šaltkalvio stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais, viduje stalčiuose ir spintelėje pridėtais raktais įvairių išmatavimų, grąžtais, metaliniais kištukais; naują šaltkalvio srėgiklių komplektą ir daug kitokio inventoriaus; metalines konstrukcijas su spintelėmis, virš jo staliaus varstotas su sraigtiniais spaustuvais šone ir per galą; 20 vnt. trapecinių dirželių įvairių išmatavimų dėl auto – traktorių ir elektros variklių; didelį 1 vnt. virš 1 m skersmens medžio diską ir daug mažesnio skersmens pjovimo, medžio ir metalo diskų – pabeditų 3 vnt.; senovines virtuvines spinteles 3 vnt.; šaldytuvą; lentynose bakelius ir butelius su tepalais – skiedikliais; traktoriaus ir auto detales; traktoriaus kabinos prietaisų skydą; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinę viryklę; sofą – lovą; stalą ir kėdes; presuoto kartono 1 vnt. ir faneros lapus 18 vnt.; daug įvairių ūkio daiktų, puodų bei indų; ąžuolinę alaus statinę; skalbimo mašiną Riga; sofą; krūmapjovę Eurotek, Trimerį Erman; geležinkelio bėgį 1 vnt.; nešančiąją sąramą apie 5-6 m ilgio – 1 vnt. ir sąramą apie 3-4 m ilgio – 1 vnt.; traktoriaus T-75 kuro bakus – 2 vnt.; štabelius apdailos – 2 vnt. ir pilnavidures plytas; asfalto atliekas; mėšlą; geros kokybės juodžemį; naują vienašę priekabą su galingomis padangomis; GAZ 52 kertuotą metalinį verčiamą kėbulą. Priteisti ieškovui Vytautui V. D. iš atsakovų V. J., A. S. ir A. S. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. J. buvo sudaryta 1/3 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat, tarp Vytauto V. D. ir V. J. buvo sudaryta ir kilnojamųjų daiktų, buvusių nekilnojamuosiuose daiktuose, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo V. J. už bendrą 3000 Eur sumą įsigijo kilnojamuosius daiktus: traktorinę dviejų ašių 4 tonų priekabą; staliaus varstotą metalinės konstrukcijos; GAZ-52 verčiamą metalinį kertuotą kėbulą; traktorių Fordson Industiral Dexta tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo vienašę metalinę priekabą apie 3-4 tonų galios ir rotacinę šienapjovę; metalinį garažą 4x6 metrų; dviejų durų šaltkalvi metalines konstrukcijos stalą su spintele ir 6 stalčiais su pritvirtintais virš jo spaustuvais ir galandinimo prietaisu. Po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas V. J. leido ieškovui naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kuriuose ieškovas laikė prašomus išreikalauti daiktus. Atsakovas V. J. su ieškovu per vienerius metus nuo preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sužinojo, kad atsakovas V. J. minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė atsakovams Alinai ir A. S., o kilnojamuosius daiktus rankpinigių sutartimi (be datos) perleido neatlygintinai A. S. Dalį daiktų ieškovas atgavo, tačiau liko ieškiniu prašomi grąžinti daiktai.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. S. ir A. S. prašė iš dalies patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams A. S. ir A. S. iš ieškovo Vytauto V. D. jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad su ieškovo Vytauto V. D. patikslintu ieškiniu sutiko tik iš dalies, t. y. sutiko perduoti daiktus kurių nuosavybės teises pagrįs ieškovas, taip pat atsakovas V. J. patvirtins, kad konkretūs daiktai priklauso nuosavybės teise ieškovui V. V. D. Atsakovų A. S. ir A. S. su ieškovu jokių civilinių santykių neturėjo, jie jokių ieškovo nurodytų daiktų neužvaldė. 2020 m. vasario mėnesį atsakovai pasirašė rankpinigių sutartį, kuria patvirtino, kad šalys yra sudariusios pardavėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjui pervedė 2000 Eur, kaip avansą. Taip pat papildomai buvo sutarta dėl paliekamų daiktų: katilas „Kalvis“ 50 kw, tvora, vejapjovė, kemperis, sniego valymo įranga. Pardavėjas įsipareigojo per keturis mėnesius nuo sutarties pasirašymo išsivežti savo likusius daiktus, esančius statiniuose. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovai sudarė žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Jiems nebuvo pranešta, kad jų įsigytame žemės sklype ar statiniuose būtų buvę kitiems asmenims priklausantys daiktai, atsakovai nebuvo informuoti apie jokias sudarytas sutartis. Pasirašant žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį V. J. informavo, kad yra likę keli draugo daiktai: traktorius T-16; traktorius Fordson Industrial Dexta; šienapjovė; lengvasis automobilis; motoroleris; aliuminės kopėčios; metalinis garažas. Atsakovai gavo ieškovo atstovės reikalavimą dėl daiktų perdavimo, prie kurio nebuvo pridėta jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad pas atsakovus esantys kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovai negalėdami šių daiktų identifikuoti, su reiškiamu reikalavimu nesutiko. V. J. nepateikė informacijos, kad ieškovas yra palikęs kilnojamųjų daiktų pas atsakovus. Atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu panaikinti tarp atsakovų sudarytą rankpinigių sutartį, kuria buvo perduoti daiktai, nes atsakovas V. J. rankpinigių sutartimi daiktus paliko kartu su parduodamu žemės sklypu ir statiniais, atsakovams sumokant visą pirkimo kainą. V. J. visus daiktus pasiėmė per 4 mėnesius po rankpinigių sutarties sudarymo iki buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovai A. S. ir A. S. daiktus įgijo teisėtai ir sąžiningai.

4. Atsakovas V. J. prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo dėl kai kurių daiktų grąžinimo ir įtraukė daiktus, kurių nereikalavo pradiniame ieškinyje. Nurodė, kad reiškiant vindikacinį ieškinį yra pripažįstama, kad daikto valdytojas yra teisėtas valdytojas, o ieškovas turi paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę reikalaujamiems daiktams. Ieškovas nepaneigė teisėto daikto valdytojo prezumpcijos, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas turėjo nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytus ir reikalaujamus grąžinti daiktus, nepateikė jokių jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tarp atsakovų sudarytoje rankpinigių sutartyje numatyta, kad kilnojamieji daiktai yra perleidžiami atsakovams kartu su perkamais nekilnojamaisiais daiktais, t. y. į nekilnojamųjų daiktų pirkimo kainą įeina ir kilnojamųjų daiktų pirkimo kaina. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo kilnojamųjų daiktų savininkas ir todėl negalėjo jų perleisti kitiems asmenims, nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančia rankpinigių sutarties, sudarytos tarp atsakovo V. J. ir atsakovų S., dalį, kuria atsakovas perdavė eilę kilnojamųjų daiktų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimu teismas ieškovo Vytauto V. D. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo V. V. D. atsakovui V. J. 1400,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas; priteisė iš ieškovo Vytauto V. D. atsakovui A. S.,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas; priteisė iš atsakovo Vytauto V. D. valstybės naudai 45,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai V. J. ir A. S., prieš sudarydami pagrindinę nekilnojamojo turto žemės sklypo su jame esančiais statiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė rankpinigių sutartį, kuria be nekilnojamųjų daiktų taip pat buvo sutarta A. ir A. S. perduoti ir kai kuriuos kilnojamuosius daiktus, buvusius parduodamuose statiniuose: katilą „Kalvis“ 50 kw, tvorą, vejapjovę, kemperį, sniego valymo įrangą. Rankpinigių sutartis atitiko tikrąją šalių valią, nes šalys sudarė žemės sklypo bei ant jo esančių statinių pirkimo-pardavimo sutartį, naujieji nekilnojamojo turto savininkai nupirko ten esančius kilnojamuosius daiktus.

Šalies argumentai

7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį prašė pripažinti negaliojančia visą rankpinigių sutarties dalį dėl perduodamų daiktų, tačiau patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu prašė grąžinti iš rankpinigių sutartyje nurodytų kilnojamųjų daiktų tik pirties krosnį „Kalvis“. Teismas nesutiko su ieškovo teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad 2014 m. įsigytą pirties krosnį „Kalvis“, jis 2016 m. pervežė pas atsakovą V. J., kadangi ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad daiktus pas V. J. pradėjo vežtis po 2018 m. gegužės 13 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat teismas nustatė, kad krosnis, kurią įsigijo ieškovas yra 14 kw, o rankpinigių sutartyje nurodyta, kad atsakovas V. J. perduoda atsakovams A. ir A. S. 50 kw katilą „Kalvis“. Ieškovas neįrodė, kad rankpinigių sutartyje minimas katilas ir jo pateiktame kvite minima krosnelė yra tas pats daiktas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad tarp atsakovų V. J. ir A. S. buvo sudaryta kilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Tarp atsakovų buvo sudaryta rankpinigių sutartis, kurioje nurodyti turto savininko, t. y., atsakovo V. J. paliekami daiktai, už kuriuos atsakovai sumokėjo pirkdami žemę ir ten esančius statinius.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui pateikė skalbimo mašinos „Riga“ eksploatacijos vadovą, baldų surinkimo instrukciją, trimerio „Erman“ naudojimo instrukciją, krūmapjovės „Eurotek“ vartotojo vadovą, tačiau teismui nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad būtent šie daiktai yra pas atsakovus A. ir A. S. Ieškovas neįrodė, kad pas atsakovus yra jam priklausantys daiktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas Vytautas V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-32-952/2022 dalyje, kurioje atmestas apelianto (ieškovo) Vytauto V. D. patikslintas ieškinys dėl pripažinimo negaliojančia rankpinigių sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir A. S., dalį, pagal kurią atsakovas V. J. perdavė atsakovo A. S. nuosavybėn žemiau nurodytus kilnojamuosius daiktus iš šiuos kilnojamuosius daiktus grąžinti apeliantui (ieškovui) Vytautui V. D.: naujas Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo stakles pjovimo ir obliavimo; naują nepanaudotą su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnį; naują šaltkalvio stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais; metalines konstrukcijas su spintelėmis, virš jo staliaus varstotą su sraigtiniais spaustuvais šone ir per galą; didelį 1 vnt. virš 1 m skersmens medžio diską; traktoriaus kabinos prietaisų skydą; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinę viryklę; ąžuolinę alaus statinę; mėšlą; geros kokybės juodžemį; naują vienašę priekabą su galingomis padangomis; GAZ 52 kertuotą metalinį verčiamą kėbulą; 3 vnt. bidonų; 20 vnt. trapecinių dirželių; skalbimo mašiną „Riga“. Priimti naują sprendimą šioje dalyje: pripažinti negaliojančia rankpinigių sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir A. S., dalį, pagal kurią atsakovas V. J. perdavė atsakovo A. S. nuosavybėn žemiau nurodytus kilnojamuosius daiktus iš šiuos kilnojamuosius daiktus grąžinti apeliantui (ieškovui) Vytautui V. D.: naujas Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo stakles pjovimo ir obliavimo; naują nepanaudotą su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnį; naują šaltkalvio stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais; metalines konstrukcijas su spintelėmis, virš jo staliaus varstotą su sraigtiniais spaustuvais šone ir per galą; didelį 1 vnt. virš 1 m skersmens medžio diską; traktoriaus kabinos prietaisų skydą; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinę viryklę; ąžuolinę alaus statinę; mėšlą; geros kokybės juodžemį; naują vienašę priekabą su galingomis padangomis; GAZ 52 kertuotą metalinį verčiamą kėbulą; 3 vnt. bidonų; 20 vnt. trapecinių dirželių; skalbimo mašiną „Riga“. Priteisti ieškovui Vytautui V. D. iš atsakovų V. J., A. S. ir A. S. visas ieškovo Vytauto V. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovai sudarydami rankpinigių sutartį be datos sudarė preliminarią sutartį kuria susitarė dėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pardavimo ateityje, tai atitiko jos šalių valią, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.98 straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Be to, rankpinigių sutarties be datos turinio neaišku, dėl kokio turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo šalys tarėsi, kokia parduodamo turto kaina, kokie pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminai ir kt., taip pat rankpinigių sutartis be datos buvo sudaryta jau po nekilnojamojo turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl ir dėl šių priežasčių atsakovų sudaryta rankpinigių sutartis be datos negali būti kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis.

10.2. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia visą rankpinigių sutarties dalį dėl perduodamų daiktų. Ieškovas reiškė reikalavimus dėl rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.5 punktu atsakovo A. S. nuosavybėn perduotų kilnojamųjų daiktų, nurodytų šio apeliacinio skundo 2 punkte. Ieškovas niekada nereiškė reikalavimo dėl rankpinigių sutarties be datos 3 straipsnio 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir šiame punkte nurodyto katilo „Kalvis“ 50 kW grąžinimo. Katilas „Kalvis“ 50 kW, kuris nėra ginčo dalykas, ir ieškovui nuosavybės teise priklausanti pirties krosnis 14 kW, ieškovo įsigyta 2014 m. rugsėjo 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, yra visiškai kitas daiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad krosnis kurią įsigijo ieškovas, yra 14 kw, o rankpinigių sutartyje atsakovas V. J. perduoda atsakovams A. ir A. S. 50 kw katilą „Kalvis“.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kilnojamuosius daiktus atsakovas V. J. atsakovams A. S. ir A. S. perleido ne neatlygintinai, kadangi atsakovai A. S. ir A. S. sumokėjo atsakovui V. J. pirkdami žemę ir ten esančius statinius. Nors atsakovai nurodė, kad V. J. kilnojamuosius daiktus A. S. ir A. S. nuosavybėn perleido atlygintinai, tačiau atsakovai nenurodė už kokią kainą visi kilnojamieji daiktai ar kiekvienas iš jų atskirai buvo perduoti A. S. ir A. S. nuosavybėn, kaip kistų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo kaina, jeigu jie būtų perkami be ginčo kilnojamųjų daiktų.

10.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovai A. S. ir A. S. už kilnojamuosius daiktus atsakovui V. J. sumokėjo pirkdami žemę ir ten esančius statinius. Notarine Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perleista nuosavybės teisė į kilnojamuosius daiktus, nes šie daiktai nėra antraeiliai daiktai (daikto dalys, priklausiniai) ir jų neištiko nekilnojamųjų daiktų likimas. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi jos šalys nesitarė nei dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nei dėl tokios sutarties sąlygų (dalyko, kainos ir pan.). Atsakovai neįrodinėjo, kad A. S. ir A. S. atsakovui V. J. būtų mokėję, kokias nors pinigų sumas, nenurodytas Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios galėtų būti laikomos atsiskaitymu už atlygintinai įsigyjamus kilnojamuosius daiktus.

10.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovas neįrodė, jog V. J. A. S. ir A. S. perduoti kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė ieškovui. Atsakovai teikdami paaiškinimus pripažino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso kilnojamieji daiktai: naujos Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo staklės pjovimo ir obliavimo; nauja nepanaudota su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnis; didelis 1 vnt. virš 1 m skersmens medžio diskas; traktoriaus kabinos prietaisų skydas; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinė viryklė; ąžuolinė alaus statinė; mėšlas; geros kokybės juodžemis, todėl yra įrodyta ieškovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10.6. Ieškovas savo nuosavybės teises į dalį ginčo kilnojamųjų daiktų byloje įrodinėjo ieškovo ir atsakovo V. J. sudarytu „Abipusiu šalių susitarimu”, kuriame nurodyta, kad atsakovas V. J. yra pardavęs, o ieškovas be kitų kilnojamųjų daiktų yra nusipirkęs šiuos ginčo kilnojamuosius daiktus: naują šaltkalvio stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais, metalines konstrukcijas su spintelėmis, virš jo staliaus varstotą su sraigtiniais spaustuvais šone ir per galą; naują vienašę priekabą su galingomis padangomis; GAZ 52 kertuotą metalinį verčiamą kėbulą. Teismas nevertino „Abipusio šalių susitarimo“, kurį, kaip nustatyta byloje paskirta rašysenos ekspertize, pasirašė V. J..

10.7. Be to, atsakovai A. S. ir A. S. atsiliepimo į ieškinį 2.6 punkte nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovas pasiimtų daiktus, kurie buvo rasti antstoliui surašant turto apyrašą: 1) staliaus metalinis varstotas; 2) GAZ 52 verčiamas metalinis kertuotas kuzovas; 3) vienašė metalinė priekaba; 4) dviejų durų šaltkalvio metalinės konstrukcijos stalas su 3 stalčiais ir spintele, virs jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais.

Šalies argumentai

10.8. Ieškovas liudytojo R. J. notaro akivaizdoje duotais paaiškinimais siekė įrodyti dalies ginčo kilnojamųjų daiktų – medžio apdirbimo staklių, bidonų 3 vnt., trapecinių dirželių, skalbimo mašinos „Riga“, traktorių kabinos prietaisų skydo, baldinių plokščių, dujinės viryklės, alaus statinės – priklausymą ieškovui nuosavybės teise, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, kurie niekaip nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovas įrodė, kad reikalaujami sugrąžinti daiktai priklausė jam nuosavybės teise.

10.9. Ieškovas atsakovams pareiškė vindikacinį ieškinį, atitinkantį visas vindikacijos taikymo taisykles, numatytas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Ieškovo pareikšti reikalavimai dėl kilnojamųjų daiktų sandorio pripažinimo negaliojančiu yra vertintini kaip papildomas reikalavimas, kuriuo siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo. Ieškovas byloje įrodė visas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams A. S. ir A. S., iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą; 2) ieškovas ginčo kilnojamųjų daiktų valdymo teisę prarado be savo valios; 3) ginčo kilnojamuosius daiktus valdo atsakovai A. S. ir A. S., ką patvirtina antstolio A. B. sudarytas turto aprašas; 4) ginčo kilnojamuosius daiktus atsakovai A. S. ir A. S. valdo neteisėtai; 6) ginčo kilnojamieji daiktai yra natūra, ką taip pat patvirtina antstolio A. B. sudarytas turto aprašas; 7) ieškovo ir atsakovų A. S. ir A. S. nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. S. ir A. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-32-952/2022; priteisti atsakovams A. S. ir A. S. iš ieškovo (apelianto) V. V. D. patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinę instanciją advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nesutinka su apeliaciniame skunde ieškovo išsakyta pozicija, kad rankpinigių sutartimi atsakovai susitarė dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo atsakovo A. S. nuosavybėn. Likusių parduotame nekilnojamame turte daiktų kaina buvo įtraukta į bendrą parduodamo turto kainą, jų neišskiriant. Taip pat, šia sutartimi buvo susitarta, kad pardavėjas per keturis mėnesius išsiveža savo likusius daiktus. Kilnojamieji daiktai nebuvo perduoti neatlygintinai. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti rankpinigių sutarties sąlygos dėl kilnojamųjų daiktų negaliojančia. Rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.5. punkte konkretūs kilnojamieji daiktai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas, pripažinti dalį sutarties, kuria perduoti daiktai atsakovui A. S., nėra nurodyti, tai pačio ieškovo sugalvotas paliktų daiktų sąrašas.

11.2. Ieškovo reikalavimas dėl pirties krosnies 14 kW su nerūdijančio plieno vandens bakeliu yra nepagrįstas. Iš teismui ieškovo pateikto 2014 m. rugsėjo 8 d. kvito, negalima indentifikuoti, kokią pirties krosnelę, pečių ir pirties boilerį įsigijo. Pirties krosnelės galingumas nėra nurodytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite.

11.3. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovai kilnojamuosius daiktus įgijo neatlygintinai. Daiktai atsakovams A. S. ir A. S. atiteko kartu su pirktu nekilnojamuoju turtu už kurį buvo sumokėtą kaip už visą kompleksą (įsigytą sodybą). Atsakovas V. J. daiktus, kuriuos pageidavo pasiimti, pasiėmė per 4 mėnesius po rankpinigių sutarties sudarymo iki buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą. Atsakovai A. S. ir A. S. daiktus įgijo teisėtai, todėl yra sąžiningi įgijėjai, kilnojamieji daiktai nėra įgyti neatlygintinai.

11.4. Pateiktos daiktų instrukcijos ieškovo nuosavybės teisių į daiktus nepatvirtina. Ieškovas pateikė skalbimo mašinos „Riga-17“ instrukciją, kad pas atsakovus yra likusi skalbimo mašina „Riga-8“, o apeliaciniame skunde skalbimo mašinos modelis jau nenurodomas.

Šalies argumentai

11.5. Ieškovas klaidingai nurodė, jog atsakovai pripažino nuosavybės teisę į daiktus: naujos Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo staklės pjovimo ir obliavimo; nauja nepanaudota su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnis; didelis 1 vnt., virš 1 m skersmens, medžio diskas; traktoriaus kabinos prietaisų skydas; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinė viryklė; ąžuolinė alaus statinė; mėšlas; geros kokybės juodžemis. Priešingai atsakovai prašė ieškovo pateikti nuosavybės teisę į kilnojamus daiktus patvirtinančius įrodymus. Atsakovai A. S. ir A. S. siūlė ieškovui jiems nereikalingus daiktus pasiimti, nors jų priklausymas nuosavybės teise ieškovui nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, tačiau ieškovas daiktų nepasiėmė.

11.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti įrodymą – liudytojo R. J. notaro akivaizdoje duotus paaiškinimus, nes toks prašymas buvo pateiktas teismo posėdyje. Ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nebuvo išreiškęs prašymo kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją, kuriam žinomos aplinkybės susijusios su šioje byloje pareikštais ieškovo reikalavimais. Pas notarą surašytų liudytojo parodymų prijungimas šiuo atveju pažeistų atsakovų teises betarpiškai pateikti klausimus šiam liudytojui, nes nurodyti faktai, kurių negalima patikrinti kitais įrodymais, o nurodomi daiktai, neapibrėžti jokiais individuliais požymiais pagal kuriuos juos būtų galima identifikuoti.

11.7. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, nes nebuvo teismui pateikti jokie įrodymai kurie patvirtintų ieškovo nuosavybės teises į prašomus grąžinti kilnojamuosius daiktus. Teismui nebuvo pateikti nei daiktų įsigijimo dokumentai, nei nuosavybės teises įrodantys kiti dokumentai. Taip pat ieškovas prašomų išreikalauti daiktų neapibrėžė ir individuliais požymiais, nors nurodė, kad nauji daiktai, tačiau nepateikia šių daiktų pavadinimų, serijinių numerių ar kitų daiktus identifikuoti galinčių požymių. Pavyzdžiui dėl reikalaujamos vienašės metalinės priekabos ir GAZ 52 verčiamo metalinio kertuoto kuzovo, tai yra transporto priemonės, todėl ieškovas reikalaudamas šių daiktų turėjo pateikti, šių transporto priemonių registracijos pažymėjimus, nurodyti unikalius numerius.

11.8. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas įrodė visas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovas neįrodė, kad turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo kilnojamuosius daiktus ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nėra teisinio pagrindo vindikacijai taikyti. Atsakovai A. S. ir A. S. ieškovo reikalaujamus grąžinti kilnojamus daiktus valdo teisėtai ir ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Atsakovas jokių ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytų reikalaujamų grąžinti daiktų neturi, visas ieškovo reikalaujamas grąžinti kilnojamasis turtas yra pas A. S., todėl šioje ieškinio dalyje atsakovas V. J., apskritai nelaikytinas atsakovu.

12.2. Dalis ieškovo reikalaujamų daiktų/turto neidentifikuoti, t. y. nenurodyti jokie skiriamieji požymiai, nenurodytas tūrinių daiktų (mėšlas, juodžemis) kiekis matavimo vienetais.

12.3. Teismas visiškai pagrįstai rankpinigių sutartį kvalifikavo ir vertino kaip preliminarią sutartį. Ji atitiko visus preliminariai sutarčiai keliamus reikalavimus, t. y. šalys buvo susitarusios sudaryti pagrindinę sutartį ateityje, šalys buvo susitarusios dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, šalys rankpinigių sutartį sudarė raštu. Atsakovai susitarė dėl 2000 Eur avanso sumokėjimo, kuris buvo vėliau įskaitytas į 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties kainą.

12.4. Rankpinigių sutarties tekste esantys apeliaciniame skunde nurodomi neatitikimai preliminarios sutarties sąlygoms yra atsakovų turimų teisinių žinių trūkumo pasekmė. Todėl Apelianto nurodomi neatitikimai preliminarios sutarties sąlygoms niekaip negali patvirtinti, jog rankpinigių sutartis buvo sudaryta vėliau, nei buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Teisme atsakovai patvirtino, jog rankpinigių sutartis buvo sudaryta iki atsakovai pasirašė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.

12.5. Atsakovai, sudarydami rankpinigių sutartį, susitarė dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastatų pardavimo bei dėl kilnojamųjų daiktų – Katilo „Kalvis“ 50 kW, tvoros, vejapjovės, kemperio, sniego valymo įrangos, kitų daiktų, esančių statiniuose, pardavimo. Sutarties šalių valia buvo tokia, jog atsakovas V. J. parduos atsakovams S. nekilnojamąjį turtą ir šiame nekilnojamajame turte/statiniuose esančius kilnojamuosius daiktus, išvardintus rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.1.–1.5. punktuose. Visi kilnojamieji daiktai buvo sudėtinė atsakovo V. J. parduodamo turto atsakovams S. dalis ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina apėmė ir rankpinigių sutartyje nurodytų kilnojamųjų daiktų kainą. Aplinkybė, jog rankpinigių sutartyje nurodyta, jog tai yra susitarimas dėl paliekamų daiktų, nereiškia, jog rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.1.–1.5. punktuose nurodyti kilnojamieji daiktai perduodami neatlygintinai, t. y. dovanojami. Atsakovai S. yra sąžiningi įgijėjai ir visus kilnojamuosius daiktus įgijo atlygintinai.

12.6. Teisės aktai nenumato, jog kilnojamųjų daiktų pardavimas privalo būti rašytinės arba notarinės formos ir arba turėjo būti įtraukti į 2020 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį privalomai. Ieškovas neprašė teismo pripažinti rankpinigių sutartyje numatytus 1.1. – 1.5. punktus dovanojimo sutartimi.

12.7. Neginčija ieškovo teiginių, jog ieškovo nurodomi daiktai nėra nekilnojamojo turto priklausiniai. Rankpinigių sutartis patvirtina atsakovų ketinimus ir valią susitariant dėl nekilnojamojo turto ir jame esančio kilnojamojo turto pardavimo. Nors detaliai visos susitarimo sąlygos rankpinigių sutartimi nebuvo aptartos, tačiau pagrindinė valia aiškiai įvardinta – perleisti nuosavybę.

12.8. Sutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į ieškinyje reiškiamuose reikalavimuose nurodytus daiktus. Aplinkybė, jog atsakovai S. sutiko, kad būtų tam tikri daiktai/turtas perduoti ieškovui, nereiškia, kad atsakovai pripažino ieškovo nuosavybės teisę į tuos daiktus.

12.9. Ieškovas ginčija rankpinigių sutartį dalyje, tačiau neprašo taikyti restitucijos, ieškinio reikalavimuose nenurodo kas turėtų būti įpareigotas grąžinti priteistus daiktus ir kaip teismas tai turėtų tą grąžinimą išspręsti, nenurodo kas tokio ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimo atsakovas.

12.10. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į ieškinyje/apeliaciniame skunde nurodytus daiktus iki juos neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu. Ieškovas neįrodė, jog ieškinyje/apeliaciniame skunde nurodytų daiktų valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovas neįrodė visų būtinų vindikaciniam reikalavimui pagrįsti sąlygų, todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

12.11. Teismas pagrįstai atsisakė priimti liudytojo R. J. parodymus, duotus pas notarą. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį, teismo prerogatyva išimtinais atvejais spręsti klausimą dėl rašytinių liudytojų parodymų vertinimo. Ieškovas nebuvo pareiškęs prašymo apklausti liudytoją nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei parengiamojo bylos nagrinėjimo metu. Teismas, spręsdamas šio liudytojo parodymų notarui priėmimo klausimą, nurodė, jog ieškovas turi galimybę kviesti liudytoją ir apklausti šį liudytoją teisme posėdžio metu, tačiau ieškovas ir jo atstovė tokio prašymo nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliantas prašė priimti notaro patvirtintus liudytojo R. J. duotus parodymus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti liudytojo R. J. notaro patvirtintus parodymus, kuriais apeliantas siekė įrodyti dalies ginčo kilnojamųjų daiktų – medžio apdirbimo staklių, bidonų 3 vnt., trapecinių dirželių, skalbimo mašinos „Riga“, traktorių kabinos prietaisų skydo, baldinių plokščių, dujinės viryklės, alaus statinės – priklausymą jam nuosavybės teise.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti šiuos įrodymus, kadangi ieškovas nei ieškinyje, nei parengiamajame teismo posėdyje neprašė R. J. apklausti liudytoju, o neapklausus šio liudytojo teisme būtų pažeistas šalių dispozityvumo principas (7:30–7:52).

18. CPK 198 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.

19. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl nebuvo galimybės liudytoją R. J. apklausti teisme vėliau jam grįžus iš komandiruotės, be to apeliantas nei ieškinyje, nei parengiamajame teismo posėdyje neprašė šio asmens apklausti liudytoju. Pažymėtina, kad priėmus šio liudytojo rašytinius parodymus, nesudarius galimybės šalims šiam liudytojui užduoti klausimus, būtų pažeistas dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 13, 17 straipsniai), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 198 straipsnio 8 dalyje numatytų išimtinių atvejų, pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktą rašytinį įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovų A. S. ir A. S. su atsakovu V. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, A. S. ir A. S. įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

21. Pagal atsakovų A. S. ir V. J. pasirašytą rankpinigių sutartį, atsakovas V. J. ir atsakovas A. S. susitarė dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastatų pirkimo-pardavimo ir sutarė, kad pirkėjas A. S. siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą pirkėjui V. J. sumoka 2000 Eur (1 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Taip pat rankpinigių sutartimi papildomai sutarė dėl paliekamų daiktų: katilo „Kalvis“ 50 kw, tvoros, vejapjovės, kemperio, sniego valymo įrangos, ir kitų daiktų, kurie buvo parduodamuose statiniuose (3 straipsnio 1 punkto 1.1.–1.5. papunkčiai).

22. Pagal ieškovo Vytauto V. D. ir atsakovo V. J. 2017 m. gruodžio 4 d. sudarytą traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį V. J. pardavė Vytautui V. D. ratinį traktorių „Fordson Industrial Dexta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Eur.

23. Pagal ieškovo Vytauto V. D. ir atsakovo V. J. 2018 m. gegužės 13 d. sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė dėl 1/3 dalies sodybos sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Pagal ieškovo Vytauto V. D. ir atsakovo V. J. sudarytą abipusį šalių susitarimą, šalys susitarė, kad V. J. parduos Vytautui V. D. 1/3 dalį sodybos ir daiktus nurodytus šio susitarimo 1 punkto a–e papunkčiuose, už kuriuos pirkėjas yra pilnai atsiskaitęs.

Dėl Rankpinigių sutarties kvalifikavimo

24. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovų sudaryta be datos rankpinigių sutartis pagal savo prasmę yra preliminarioji sutartis, kuria atsakovai sutarė dėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pardavimo ateityje. Apelianto teigimu rankpinigių sutartis negali būti kvalifikuota kaip preliminarioji sutartis, kadangi joje nėra nurodyta dėl kokio konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo susitarė sutarties šalys, nėra nurodyti pagrindinės sutarties sudarymo terminai, be to rankpinigių sutartimi negali būti užtikrinta sutartis, kuriai pagal įstatymą privaloma notarinė forma.

25. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Tokia sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.99 straipsnio 1 dalis). Tai prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

26. CK 6.165 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

27. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

28. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą kasacinis teismas yra išskyręs tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčijama sutartis įvardinta Rankpinigių sutartimi, tačiau kaip matyti iš šios sutarties turinio ir tiek atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai teigė, kad šia rankpinigių sutartimi sutarė dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo. Nors Rankpinigių sutarties 1 straipsnyje yra nurodyta, kad pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, kad yra sudariusios pardavėjui, t. y. V. J., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties 1 straipsnio 2 dalyje sutarties šalys sutarė, kad pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimui pirkėjas A. S. sumoka pardavėjui 2000 Eur sumą. Tai gi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Rankpinigių sutartimi sutarties šalys išreiškė valią sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo ir ant jo esančių statinių pirkimo-pardavimo (sutarė dėl sutarties sudarymo ateityje) ir vėliau taip padarė sudarydamos pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, todėl ši sutartis turi preliminariosios sutarties elementus – ikisutartinių santykių etape išreikštą šalių valią ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį, kuriai įstatymas nustato privalomą notarinę formą.

31. Apeliantas teigia, kad Rankpinigių sutartis buvo sudaryta jau esant sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, kadangi nėra nurodyta Rankpinigių sutarties sudarymo data, be to šios sutarties 1 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad šalys patvirtina, jog yra sudariusios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Rankpinigių sutarties 1 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad sutarties šalys patvirtina, jog yra sudariusios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutarties 1 straipsnio 2 punktu sutarties šalys sutarė dėl pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo, pirkėjui sumokant pardavėjui 2000 Eur sumą, Rankpinigių sutarties 2 straipsnyje aptarė pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmes, be to, kaip nustatyta šios nutarties 30 punkte, sutarties šalys sudarydamos šią Rankpinigių sutartį išreiškė valią ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Rankpinigių sutartis, kurioje nėra nurodyta sutarties sudarymo data, buvo sudaryta iki nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta jau esant sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai.

33. Nors nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai nenurodė, kad nekilnojamas turtas parduodamas su kartu juose esančiais daiktais (ar konkrečiais daiktais), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalys sudarydamos Rankpinigių sutartį išreiškė valią ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir atlygintinai kartu su nekilnojamuoju turtu įsigyti Rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1 punkte nurodytus daiktus, esančius nekilnojamajame turte, ir kuriuos atsakovai A. S. ir A. S. nusipirko iš atsakovo V. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarydami žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.

34. Tai, kad Rankpinigių sutartyje nėra išskirta kartu su nekilnojamuoju turtu parduodamo kilnojamojo turto kaina, nesudaro pagrindo spręsti, kad kilnojamuosius daiktus atsakovas V. J. atsakovams A. S. ir A. S. perdavė neatlygintinai. Atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad parduodamo nekilnojamojo turto kaina apėmė kartu su šiuo turtu parduodamo kilnojamojo turto kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Rankpinigių sutarties šalių valia buvo neišskirti parduodamų kilnojamųjų daiktų kainos ir nenustatinėti atskirai kiekvieno parduodamo kilnojamojo daikto vertės, nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas V. J. atsakovams A. S. ir A. S. perdavė kilnojamąjį turtą buvusį pastatuose neatlygintinai.

Dėl kilnojamų daiktų priklausomybės

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas V. J. perleido atsakovams A. S. ir A. S. ieškovui priklausančius daiktus.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovai A. S. ir A. S. pripažino, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso naujos Alytaus mašinų gamyklos medžio apdirbimo staklės pjovimo ir obliavimo; nauja nepanaudota su nerūdijančio plieno vandens bakeliu pirties krosnis; didelis 1 vnt. virš 1 m skersmens medžio diskas; traktoriaus kabinos prietaisų skydas; 15 vnt. įvairių išmatavimų baldinių plokščių; trijų angų dujinė viryklė; ąžuolinė alaus statinė; mėšlas; geros kokybės juodžemis.

37. Atsakovai A. S. ir A. S. atsiliepimo į ieškinį 2.6. punkte nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas pasiimtų jiems nereikalingus daiktus: staliaus metalinį varstotoją; 2) GAZ 52 verčiamą metalinį kertuotą kuzovą; 3) vienašę metalinę priekabą; 4) dviejų durų šaltkalvio metalinės konstrukcijos stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais. Teismo posėdžio įvykusio 2021 m. liepos 12 d. metu atsakovas A. S. patvirtino, kad sutinka, jog jam nereikalingus daiktus pasiimtų ieškovas, t. y. spinteles, šaldytuvą, skalbimo mašiną, traktoriaus prietaisų skydą, baldines plokštes, mėšlo ir juodžemio krūvas, įvairaus išmatavimo raktus (2021 m. liepos 12 d. teismo posėdžio garso įrašas 53:28-54:40). Taip pat atsakovas A. S. buvo prašęs ieškovą iki 2020 m. lapkričio 1 d. pasiimti jam priklausančius daiktus, tačiau ieškovas pasiėmė tik dalį daiktų, o kitus daiktus paliko (2021 m. liepos 12 d. teismo posėdžio garso įrašas 58:26-58:28). Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovų A. S. ir A. S. atsiliepime į ieškinį 2.6. punkte išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu duotus atsakovo A. S. paaiškinimus, daro išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantas, atsakovai A. S. ir A. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad šie daiktai priklauso ieškovui, o teigė, kad nurodyti daiktai yra jiems nereikalingi, todėl sutinka, kad juos pasiimtų ieškovas.

38. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

39. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jam nereikia įrodinėti aplinkybių dėl šių daiktų priklausymo jam nuosavybės teise, kadangi šį faktą pripažino atsakovai.

40. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis patikslintu ieškiniu neprašė grąžinti 50 kw katilo „Kalvis“, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašoma grąžinti pirties krosnis su nerūdijančio plieno vandens bakeliu 14 kw, ir Rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.1. papunktyje nurodytas 50 kw katilas „Kalvis“ yra vienas ir tas pats daiktas. Patikslintu ieškiniu apeliantas prašė grąžinti pirties krosnį su nerūdijančio plieno vandens bakeliu 14 kw, kurią jis įsigijo 2014 m. rugsėjo 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu.

41. Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 8 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad apeliantas įsigijo krosnį su nerūdijančio plieno vandens bakeliu, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent minėta apelianto įsigyta krosnis buvo atsakovų A. S. ir A. S. nusipirktame nekilnojamajame turte. Pažymėtina, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl katilo „Kalvis“ vertindamas Rankpinigių sutartimi perduodamų daiktų sąrašą, nelaikytina įrodymų vertinimo pažeidimu, nes Rankpinigių sutartyje krosnis su nerūdijančio plieno vandens bakeliu nėra minima, o šios sutarties 3 straipsnio 1.5. papunktyje apskritai nėra nurodyto jokio perleidžiamų daiktų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas siekdamas nuginčyti Rankpinigių sutarties dalį dėl kilnojamų daiktų, neįrodė, kad atsakovas V. J. pagal šią sutartį galėjo perleisti atsakovams A. S. ir A. S. apeliantui priklausančią 2014 m. rugsėjo 8 d. įsigytą krosnį su nerūdijančio plieno vandens bakeliu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų A. S. ir A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pagal Rankpinigių sutarties 3 straipsnio 1.5. papunktį perleidžiamų daiktų sąrašą apeliantas sudarė pats remdamasis savo subjektyviu vertinimu.

42. Apeliantas teigia, kad tai, kad dalis daiktų priklauso jam nuosavybės teise įrodinėjo jo ir atsakovo V. J. sudarytu Abipusių šalių susitarimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas V. J. yra pardavęs, o ieškovas be kitų kilnojamųjų daiktų yra nusipirkęs: naują šaltkalvio stalą su 3 stalčiais ir spintele, virš jo pritvirtintais dideliais spaustuvais ir galandinimo prietaisais, metalines konstrukcijas su spintelėmis, virš jo staliaus varstotą su sraigtiniais spaustuvais šone ir per galą; naują vienašę priekabą su galingomis padangomis; GAZ 52 kertuotą metalinį verčiamą kėbulą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš šio Abipusio susitarimo negalima nustatyti, konkrečių nurodytų daiktų požymių ir vertinti, kad jie nuosavybės teise priklauso ieškovui, juo labiau, kad GAZ 52 kertuotas metalinis verčiamas kėbulas bei vienašė priekaba yra registruotinas kilnojamasis turtas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie daiktai būtų registruoti ieškovo vardu.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

44. Pažymėtina, kad įrodinėti ir kokiais įrodymais grįsti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių pasirinkimas, teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

45. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčo daiktai nepriklausė ieškovui.

46. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino, kad apeliantas buvo pasyvus ir laiku neišsivežė savo daiktų iš atsakovų A. S. ir A. S. įsigytų pastatų, o kitu atveju teigė, kad apeliantui priklausančių daiktų nebeliko, nelaikytina procesinių normų pažeidimu. 2021 m. liepos 12 d. teismo posėdyje atsakovas A. S. paaiškino, kad buvo nurodęs apeliantui iki 2020 m. lapkričio 1 d. išsivežti jam priklausančius daiktus, tačiau iki šio termino apeliantas visų daiktų, buvusių pastatuose, neišsivežė (48:26–48:28), todėl pakankamai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų A. S. ir A. S. įsigytame turte apeliantui nuosavybės teise priklausančių daiktų nebeliko.

Dėl vindikacinio ieškinio

47. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo ieškovo teisių gynimo būdus – prievolinės ir daiktinės teisės pagrindus, tačiau nenurodė, kad ieškovas būtų pažeidęs savo pažeistų teisių gynimo būdą.

48. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebūdamas šių sandorių šalis. Restitucijos taikymas tokiais atvejais yra sandorių negaliojimo pasekmė, taikoma teismo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tik tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-943/2022).

49. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai aptarė daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdų atribojimą, kadangi apeliantas patikslintu ieškiniu ginčijo dėl jam galimai nuosavybės teise priklausančių daiktų sudarytą sandorį (Rankpinigių sutarties dalį) nebūdamas šio sandorio šalimi, ir tokiu atveju restitucija taikoma tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptarė ieškovo pažeistų teisių gynimo būdus, kad atliktų teisingą ginčo teisinį vertinimą, o kokį savo teisių gynybos būdą rinktis yra ieškovo teisė.

50. Apeliantas teigia, kad reikalaudamas grąžinti kilnojamuosius daiktus, atsakovams reiškė vindikacinį ieškinį ir įrodė visas ieškinio faktinį pagrindą įrodančias aplinkybes.

51. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygas daugkartinėje savo praktikoje yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Svarbu pabrėžti, kad aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).

52. Apibendrinant anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti visų vindikacijai reikšmingų sąlygų egzistavimą. Kaip minėta šios nutarties 51 punkte, vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turi būti nustatytas jų viseto egzistavimas. Nutartyje konstatuota, kad apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė būtinų sąlygų (nuosavybės teisės į daiktus ieškinio pareiškimo momentu, ieškovo valios daiktų valdymo teisės praradimui trūkumo ir atsakovų daiktų valdymo neteisėtumo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo patikslintą ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

55. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. S. patyrė 700,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui A. S. iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

56. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas V. J. patyrė 800,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui V. J. iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė