- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-13717-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00873-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- V. V., V. U.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. V., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti jiems įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų močiutės V. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jų močiutė V. U. iš viso turėjo 3 vaikus - J. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. U., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), ir G. L. (iki santuokos – U.), gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registre nėra sutvarkyti G. L. duomenys (nurodyta, jog V. U. turėjo tik du vaikus), todėl teismui pateiktas G. L. gimimo liudijimas (e. bylos t. 1, b. l. 11-13, 17-18).
3. V. V. yra vienintelis J. V. vaikas (e. bylos t. 1, b. l. 14-15). V. U. – P. ir P. U. yra I. U. vaikai (e. bylos t. 1, b. l. 12). I. L. yra vienintelis G. L. vaikas. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registre nėra sutvarkyti jos duomenys, kadangi nurodyta, jog G. L. vaikų neturėjo, todėl papildomai pateiktas jos gimimo liudijimą (e. bylos t. 1, b. l. 13, 19-20).
4. V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 21). Po jos mirties liko palikimas - 0.1000 ha ploto žemės sklypas, 91,11 kv. m. ploto gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), 0.3900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0.1100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0.3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 1.0800 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 23-34). V. U. name po jos mirties niekas negyvena, namas stovi tuščias.
5. V. U. sutuoktinis K. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 22). Pareiškėjai manė, kad V. U. palikimą pagal įstatymą galimai priėmė jos dukra J. V., kuri yra pirmos eilės įpėdinė, todėl būdami antros eilės įpėdiniais, mirus jų močiutei, niekur nesikreipė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjų teigimu, praėjus kuriam laikui po V. U. mirties, pareiškėjas V. V. atvažiavęs į močiutės namą, peržiūrėjo jai priklausančią dokumentaciją. Beskaitydamas dokumentus, rado (duomenys neskelbtini) V. U. pas Šalčininkų notarę Česlavą Bogniun surašytą testamentą, kuriuo ji savo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą prie namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo vaikaičiams, t. y. pareiškėjams V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L., o anksčiau minimus 4 žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. V. (e. bylos t. 1, b. l. 37-38). Apie šį testamentą nei vienas iš pareiškėjų nežinojo, visi manė, jog V. U. savo turtą paliko dukrai J. V..
7. Pareiškėjai nurodo, kad jie palikėjos senelės V. U. anūkai, kurie yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą ir įpėdiniai pagal testamentą, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę priimti palikimą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Jų ir V. U. santykiai buvo labai artimi, po V. U. mirties jie buvo labai sukrėsti, jautė didelį emocinį skausmą, tvarkė senelės laidotuvių klausimus, vėliau kapo tvarkymo reikalus, sielvartauja dėl to iki šiol. Pareiškėjų teigimu, jie niekada anksčiau nebuvo susidūrę su palikimo tvarkymo klausimais, neturi jokios patirties šiuo klausimu, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo ir jiems buvo sudėtinga susiorientuoti paveldėjimo teisiniuose klausimuose. Kai tik buvo surastas testamentas, jie iškart pasikreipė pas notarą bei teisininką ir sužinojo, kad būtina kreiptis į teismą dėl dokumentų surinkimo ir šio pareiškimo surašymo, todėl jie elgėsi rūpestingai. Atnaujinus terminą palikimui priimti, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad jiems būtų atnaujintas terminas palikimui po V. U. mirties priimti, nėra. Po V. U. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo (e. bylos t. 1, b. l. 35-36).
8. Pareiškėjų teigimu, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų jų, t. y. mirusiosios anūkų, kaip testamentinių įpėdinių teisių apsaugą ir gynybą bei teisę gauti palikimą. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas jiems reikalingas tam, kad priimti po močiutės V. U. mirties palikimą pagal testamentą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad ji, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. U. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. U. palikimo priėmimo, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo J. V. pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad ji su pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir jas palaiko, kadangi jos atitinka faktinę situaciją. Prašė pareiškimą tenkinti.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie V. U. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Tarnyba nėra kreipusis į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, Tarnyba tokio juridinio fakto nustatymui neprieštarautų. Tarnyba neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L. pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, atsiradusiam po jų močiutės V. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. U.–P., gim. (duomenys neskelbtini), P. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. U., gim. (duomenys neskelbtini), anūkai. V. U. mirė (duomenys neskelbtini).
15. Po V. U. mirties liko palikimas - 0.1000 ha ploto žemės sklypas, 91,11 kv. m. ploto gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), 0.3900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0.1100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0.3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 1.0800 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjai, po V. U. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo.
16. (Duomenys neskelbtini) V. U. pas Šalčininkų notarę Česlavą Bogdiun buvo sudariusi testamentą, kuriuo ji savo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą prie namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo vaikaičiams, t. y. pareiškėjams V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L., o anksčiau minimus 4 žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. V..
17. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
18. Nustatytu CK 5.50 straipsnio 3 dalyje trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos, pareiškėjai, testamentiniai mirusiosios įpėdiniai, nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl teismui pateiktu pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti.
19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
22. Pareiškėjai V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L. prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindžia tuo, kad yra testamentiniai įpėdiniai, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl individualių aplinkybių. Nurodo, kad jie manė, jog močiutės palikimą pagal įstatymą galimai priėmėjos dukra J. V., kuri yra pirmos eilės įpėdinė, todėl, būdami antros eilės įpėdiniai, mirus močiutei, niekur nesikreipė. Pareiškėjų teigimu, jie niekada anksčiau nebuvo susidūrę su palikimo tvarkymo klausimais, neturi jokios patirties šiuo klausimu, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo ir jiems buvo sudėtinga susiorientuoti paveldėjimo teisiniuose klausimuose. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti šiais pareiškėjų teiginiais. Pastebėtina, kad, sužinoję apie testamentą, jie buvo aktyvūs - sužinojo, koks notaras administruoja palikimą pagal močiutės gyvenamąją vietą, buvo nuvykę pas notarę, o vėliau kreipėsi pas advokatę dėl dokumentų surinkimo ir pareiškimo teismui paruošimo (V. V. sudarė su advokate atstovavimo teisme sutartį). Teismo vertinimu, minėti pareiškėjų veiksmai buvo aktyvūs bei individualiai rūpestingi.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, sužinoję apie testamentą, įstatyme nustatytą palikimo priėmimo procedūrą, ir supratę, kad terminą praleido, ėmėsi aktyvių veiksmų, taigi testamentiniai įpėdiniai, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po jų močiutės mirties. Pareiškėjų pareiškimas teisme gautas (duomenys neskelbtini). Mirusiosios V. U. dukra J. V. (suinteresuotas asmuo) pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad ji su pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir jas palaiko, kadangi jos atitinka faktinę situaciją, todėl prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai. Byloje nėra duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą prieštarautų. Testamentų registre duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjos (testatoriaus) palikimą, taip pat nėra. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios VĮ Turto bankas ir Tarnyba atsiliepimuose nurodė, kad palikėjos turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos.
24. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai (testamentiniai įpėdiniai) dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (išgyvenimų dėl šeimos nario netekties ir teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminą atnaujinus, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų V. V., V. U.–P., P. U. ir I. L. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. U.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų močiutės V. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.