- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-251-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34237-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trasava“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- G. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trasava“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 15 d. įvykio Nr. 327212-0932_1-002 pripažinimo nedraudžiamuoju, priteisti ieškovui iš atsakovo 3 609,41 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas su atsakovu pagal draudiko patvirtintas standartines Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019, sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, kurios sąlygomis apdrausta krovinių gabenimo veiklą kelių transportu vykdančio ieškovo civilinė atsakomybė.
3. 2017 m. kovo 13 d. pagal LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG pateiktą transporto užsakymą ieškovas, kaip vežėjas, užsakyme nurodytomis sąlygomis įsipareigojo 2017 m. kovo 13 d. priimti vyno krovinį ir tarptautiniu maršrutu Alzey (Vokietija) – Gloucester (Jungtinė Karalystė) 2017 m. kovo 15 d. pristatyti krovinį gavėjui.
4. 2017 m. kovo 13 d. ieškovas iš faktinio krovinio siuntėjo Export Union GmbH pagal CMR važtaraštį Nr. TRA 0000057 priėmė transporto užsakyme nurodytą vyno krovinį ir pradėjo vykdyti jo pervežimą. Ieškovo vairuotojas – trečiasis asmuo G. P., naktiniam poilsiui iš 2017 m. kovo 14 d. į 2017 m. kovo 15 d. pasirinko iš ankstesnių krovinių pervežimų žinomą esančią pakeliui į išsikrovimo vietą (nuo išsikrovimo vietos nutolusią apie 87 km) „Chieveley Services“ mokamą stovėjimo aikštelę. Kadangi šioje stovėjimo aikštelėje yra visą parą veikianti degalinė ir motelis, aikštelė yra visą parą apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, ieškovo vairuotojui nekilo abejonių dėl pasirinktos sustojimui vietovės saugumo. Rinkdamasis vietą naktiniam sustojimui, ieškovo vairuotojas buvo sustojęs „Reading Services Westbound“ stovėjimo aikštelėje (esančioje apie 33 km atstumu iki vėliau sustojimui pasirinktos „Chieveley Services“ aikštelės), tačiau pastebėjus prie aikštelės įvažiavimo pastatytus įspėjamuosius ženklus dėl aikštelėje galimų vagysčių, vairuotojui kilo abejonių dėl šios aikštelės saugumo.
5. 2017 m. kovo 15 d. apie 4 val. ryto, rengiantis išvykti į išsikrovimo vietą, ieškovo vairuotojas pastebėjo puspriekabės tento įpjovimus, per kuriuos matėsi, kad iš puspriekabės pavogta dalis krovinio. Apie vagystę nedelsiant pranešta vietos policijai, kuriai užfiksavus įvykio aplinkybes, likęs krovinys pristatytas gavėjui Trade Team Gloucester. Krovinio iškrovimo metu nustatytas prekių trūkumas už 4 347,60 GBP. Tą pačią dieną ieškovas apie įvykį pranešė atsakovui.
6. 2017 m. kovo 23 d. krovinio siuntėjas LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG pareiškė ieškovui pretenziją dėl 4 347,60 GBP nuostolių, praradus krovinio dalį, atlyginimo. 2017 m. balandžio 26 d. LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG atliktu priešpriešiniu reikalavimų įskaitymu 4 347,60 GBP (5 109,41 Eur) dydžio nuostoliai įskaityti į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį. Tokiu būdu ieškovas, atlyginusi nuostolius, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl draudimo išmokos pagal sudarytą vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį išmokėjimo.
7. 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas priėmė sprendimą įvykį dėl dalies krovinio vagystės pripažinti nedraudiminiu ir informavo, jog draudimo išmoka nebus mokama. Atsakovas sprendime nurodė, kad žalos administravimo metu nustatyta, jog dalies krovinio vagystė įvykdyta vairuotojui sustojus mokamoje, bet nesaugomoje viešoje stovėjimo aikštelėje, nors 30 km atstumu nuo vietos, kurioje naktiniam poilsiui buvo sustojęs ieškovo vairuotojas, buvo dvi saugomos ir rekomenduojamos (wvvw.iru.org duomenimis) stovėjimo aikštelės. Ieškovas su atsakovo konstatuotomis aplinkybėmis, jog ieškovo naktiniam sustojimui pasirinkta aikštelė „Chieveley Services“ buvo nesaugoma, nesutinka, nes kaip ir kitos atsakovo sprendime nurodytos aikštelės ši aikštelė taip pat yra įtraukta tarp rekomenduojamų (www.iru.org duomenimis) sustojimo vietų, aikštelė yra mokama, stebima vaizdo kameromis, o aikštelės saugumą ir mokesčio už stovėjimą surinkimą užtikrina visą parą veikiančios degalinės darbuotojai. Pagal savo saugumo lygį ieškovo vairuotojo sustojimui pasirinkta aikštelė buvo analogiška atsakovo nurodytoms alternatyvioms aikštelėms, kuriose sustojus, dalies krovinio vagystė būtų pripažinta draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, kad prieš ginčo įvykį nei Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklėse Nr. 019, nei draudimo sutarties specialiosiose sąlygose nebuvo atskleista saugomos aikštelės sąvoka ir būtinieji požymiai, be to, remiantis atsakovo pozicija po draudimo sutarties sudarymo, jog saugomomis aikštelėmis draudikas bet kokiu atveju laikytų www.iru.org internetinėje svetainėje skelbiamas mokamas aikšteles, laikytina, kad ieškovas nepažeidė draudimo sutartyje numatyto reikalavimo privalomam poilsiui sustoti saugomoje aikštelėje, nes ieškovo vairuotojo privalomam sustojimui pasirinkta „Chieveley Services“ aikštelė atitiko atsakovo nurodytus kriterijus.
8. Ieškovo vertinimu, šiuo atveju jos vairuotojas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, užtikrino protingumo ir sąžiningumo standartus atitinkančių atsargumo reikalavimų krovinio saugumui užtikrinti laikymąsi, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Atsižvelgiant į ieškovo krovinio siuntėjui atlygintos 5 109,41 Eur žalos dydį, taip pat šiuo atveju taikytiną 1 500 Eur besąlyginės išskaitos dydį, atsakovui kyla prievolė išmokėti ieškovui 3 609,41 Eur dydžio draudimo išmoką.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas 2017 m. kovo 15 d. informavo atsakovą, kad pervežimo metu, vežant krovinį (vyną) iš Vokietijos Federacijos į Didžiąją Britaniją, dalis krovinio pavogta. Atsakovas pradėjo žalos administravimą, kurio metu nustatė, kad vagystė įvyko ieškovo vairuotojui sustojus nesaugojamoje stovėjimo aikštelėje. Taip pat nustatyta, kad apie 30 km atstumu nuo tos vietos, kurioje naktiniam poilsiui buvo sustojęs ieškovo vairuotojas, buvo dvi saugomos ir pagal www.iru.org duomenis rekomenduojamos stovėjimo aikštelės. Remiantis Draudimo sutarties priedu Nr. 2, vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, o pagal Draudimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo papildomai sutarta dėl vežėjo atsakomybės gabenant alkoholį ir tabako gaminius, nurodyta, kad gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiuo atveju ieškovas sustojo nesaugomoje aikštelėje. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 16.2 punkte įtvirtinta, kad jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Šiuo atveju draudimo sutarties sąlygų nesilaikymas lėmė, kad buvo pravogtas krovinys, tuo tarpu draudimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas moka draudimo išmoką tik tokiu atveju, kai ieškovas vykdo nurodymus, nurodytus draudimo sutartyje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju ieškovas, siekdama minimalių sąnaudų, nesiėmė priemonių tam, kad būtų apsaugotas krovinys. Pažymėjo, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad atlygino žalą krovinio savininkui ir įgijo reikalavimo teisę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo G. P. palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad „Chieveley Services“ stovėjimo aikštelė, iš kurios pavogta dalis krovinio, įtraukta į atsakovo nurodomo tinklapio www.iru.org rekomenduojamų stovėjimo aikštelių sąrašą. Paaiškino, kad ši stovėjimo aikštelė aptverta apie pusės metro aukščio pertvara (blokais, bordiūrais). Stovėjimo aikštelės darbuotojas ieškovo vairuotojui nurodė, kad aikštelė yra saugoma visą parą. Ieškovės atstovo teigimu, aplinkybę, kad aikštelė yra saugoma patvirtino mokėjimo kvitas, įrengtos filmavimo kameros ir darbuotojas su užrašu security (apsauga), kuris vaikščiojo po aikštelę. Pažymėjo, kad sudarant draudimo sutartį ieškovui nebuvo išaiškinti kriterijai, kuriais vadovaujantis reikia pasirinkti stovėjimo aikštelę, taip pat nebuvo atskleista sąvokų „saugoma“, „aptverta“ reikšmė.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad vairuotojai gali patys pasirinkti stovėjimą aikštelę, nurodomą tinklapyje www.iru.org, nes šios aikštelės yra patvirtintos ir rekomenduojamos Tarptautinės kelių transporto sąjungos. Pažymėjo, kad tinklapyje www.iru.org ieškovo pasirinkta stovėjimo aikštelė „Chieveley Services“ nėra pažymėta kaip saugoma visą parą, be to ji nėra aptverta. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas pasirinkdamas šią stovėjimo aikštelę, pažeidė draudimo sutarties sąlygas, todėl įvykis nepripažintinas draudžiamuoju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Panaikino atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 15 d. įvykio Nr. 327212-0932_1-002 pripažinimo nedraudžiamuoju. Priteisė ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Trasava“ iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 3 609,41 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 609,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 843,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) pagal Vežėjų automobiliai atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019 (toliau – Taisyklės) sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-327212 (toliau – Draudimo sutartis), kuria apdrausta ieškovo atsakomybė numatyta pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) ir pagal kitą nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų.
14. Pagal LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG 2017 m. kovo 13 d. pateiktą transporto užsakymą ieškovas, kaip vežėjas, įsipareigojo 2017 m. kovo 13 d. priimti vyno krovinį ir tarptautiniu maršrutu Alzey (Vokietija) – Gloucester (Jungtinė Karalystė) 2017 m. kovo 15 d. pristatyti krovinį gavėjui Trade Team Gloucester. Vykdydamas minėtą užsakymą, ieškovas 2017 m. kovo 13 d. ginčo krovinį priėmė iš faktinio krovinio siuntėjo Export Union GmbH. Tai patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis Nr. 0000057.
15. Bylos duomenimis, ieškovo vairuotojas G. P., naktiniam poilsiui iš 2017 m. kovo 14 d. į 2017 m. kovo 15 d. pasirinko pakeliui į išsikrovimo vietą mokamą stovėjimo aikštelę „Chieveley Services“. Remiantis ieškovo vairuotojo 2017 m. kovo 20 d. rašytiniu paaiškinimu, taip pat jo paaiškinimais teismo posėdžio metu, 2017 m. kovo 15 d. apie 4 val. ryto, rengiantis išvykti į išsikrovimo vietą, ieškovo vairuotojas pastebėjo puspriekabės tento įpjovimus, per kuriuos matėsi, kad iš puspriekabės pavogta dalis krovinio. 2017 m. kovo 15 d. likęs krovinys pristatytas gavėjui Trade Team Gloucester. Krovinio iškrovimo metu pagal krovinį lydinčius dokumentus, t. y. prekių pristatymo žiniaraštį ir prekių pardavimo sąskaitą nustatytas prekių trūkumas už 4 347,60 GBP, kas atitinka 5 109,41 Eur. Tą pačią dieną ieškovas apie įvykį pranešė atsakovui. 2017 m. kovo 23 d. krovinio siuntėjas LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG pareiškė ieškovui pretenziją dėl 4 347,60 GBP (5 109,41 Eur) nuostolių atlyginimo praradus krovinio dalį, o 2017 m. balandžio 26 d. atliktu priešpriešiniu reikalavimų įskaitymu nurodyto dydžio nuostoliai įskaityti į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį. 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo 2017 m. kovo 15 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo išmokos ieškovui nemokėti.
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip ieškovo civilinės atsakomybės draudiko, pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką įvykus krovinio apgadinimui. Iš atsakovo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo dėl 2017 m. kovo 15 d. įvykio Nr. 327212-0932_1-002 turinio, taip pat atsakovo atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendimą 2017 m. kovo 15 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju iš esmės lėmė aplinkybė, kad krovinio vagystė įvykdyta mokamoje, bet nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Atsakovo teigimu, ieškovo vairuotojas naktiniam poilsiui pasirinkęs stovėjimo aikštelę „Chieveley Services“ pažeidė Draudimo sutarties Priedo Nr. 2 ir Priedo Nr. 4 sąlygas ir Taisyklių 16.2 punktą. 2017 m. balandžio 12 d. sprendime taip pat nurodyta, kad Draudimo sutartyje numatytų ieškovo pareigų nesilaikymas turėjo tiesioginės įtakos ir buvo viena iš esminių sąlygų krovinio praradimui.
17. Remiantis Draudimo sutarties priedu Nr. 2 („Nurodymai vairuotojams pervežantiems krovinius automobiliais“), vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Pagal Draudimo sutarties priedą Nr. 4, gabenant alkoholį ir tabako žaliavą, sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Draudimo taisyklių Nr. 019 16.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo.
18. Kaip minėta, ginčo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 15 d. krovinio vagystės pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu, atsakovas motyvuoja būtent ta aplinkybe, kad ieškovas naktiniam poilsiui pasirinko stovėjimo aikštelę, kuri, atsakovo vertinimu, nebuvo saugoma. Toks ieškovo elgesys, atsakovo manymu, sudaro pagrindą vertinti ieškovo veiksmus kaip didelį neatsargumą ar sąmoningą nesiėmimą jam prieinamų priemonių žalai išvengti. Taigi šiuo atveju byloje kilęs ginčas iš esmės yra susijęs su ieškovo pasirinktos stovėjimo aikštelės („Chieveley Services“) atitikties Draudimo sutarties prieduose stovėjimo aikštelėms keliamam saugumo reikalavimui. Pažymėtina, kad nei Draudimo sutartyje, nei jos prieduose ar Taisyklėse sąvokos „saugoma stovėjimo aikštelė“ turinys nėra atskleidžiamas, taip pat nėra nurodoma, ką reiškia „aptverta“ stovėjimo aikštelė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui saugomų ir Draudimo sutarties reikalavimus atitinkančių stovėjimo aikštelių sąrašą.
19. Šiuo atveju Draudimo sutartyje ir jos prieduose bei Taisyklėse nesant konkrečių saugumo reikalavimą apibrėžiančių kriterijų, Draudimo sutarties priedų Nr. 2 ir Nr. 4 sąlygos, susijusios su transporto priemonės sustojimo vietos pasirinkimu, aiškintinos šias sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai.
Atsiliepimas
20. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojai patys gali nuspręsti, kurioje stovėjimo aikštelėje sustoti, jei ta aikštelė yra įtraukta į Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tinklapyje www.iru.org nurodomą stovėjimo aikštelių sąrašą. Žalos administravimo metu atsakovas nustatė ir ginčijamame 2017 m. balandžio 12 d. sprendime nurodė, kad 30 km atstumu nuo vietos, kurioje naktiniam poilsiui buvo sustojęs ieškovo vairuotojas, buvo dvi saugomos ir rekomenduojamos (pagal www.iru.org duomenis) stovėjimo aikštelės – „Swindon Truckstop“ ir „Reading Services Eastbound“, kuriose apsistojus, įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Byloje nustatyta, kad ieškovo pasirinkta stovėjimo aikštelė „Chieveley Services“ taip pat yra skelbiama minėtame Tarptautinės kelių transporto sąjungos tinklapyje www.iru.org. Iš byloje esančių tinklapio www.iru.org išrašų matyti, kad atsakovo minimos stovėjimo aikštelės „Swindon Truckstop“ saugumo lygis 2 iš 5, o stovėjimo aikštelės „Reading Services Eastbound“ – 1 iš 5. Minėto tinklapio duomenimis, ieškovo pasirinktos stovėjimo aikštelės „Chieveley Services“ saugumo lygis – 2 iš 5, t. y. ieškovo pasirinktos stovėjimo aikštelės saugumas buvo tokio paties lygio kaip ir atsakovo nurodomos stovėjimo aikštelės „Swindon Truckstop“ ir 1 lygiu aukštesnis negu stovėjimo aikštelės „Reading Services Eastbound“.
Šalies argumentai
21. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju jo vairuotojas naktiniam poilsiui pasirinko mokamą, visą parą apšviestą stovėjimo aikštelę „Chieveley Services“, esančią šalia judraus magistralinio kelio, su visą parą veikiančia degaline ir moteliu, stebimą vaizdo kameromis. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į stovėjimo aikštelės įkainį (25 GBP), vairuotojas, ieškovo manymu, pagrįstai galėjo tikėtis, kad už tokią kainą aikštelėje stovinčių transporto priemonių saugumas yra užtikrinamas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad stovėjimo aikštelė buvo aptverta apie pusės metro aukščio pertvara (blokais, bordiūrais). Minėtas ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios foto nuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pažymėtina, kad vertinant stovėjimo aikštelės saugumą pats atsakovas referuoja į Tarptautinės kelių transporto sąjungos tinklapyje www.iru.org skelbiamas stovėjimo aikšteles. Taigi byloje nustatęs, kad ieškovo pasirinkta stovėjimo aikštelė „Chieveley Services“ yra skelbiama minėtame Tarptautinės kelių transporto sąjungos tinklapyje www.iru.org, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šios stovėjimo aikštelės saugumo lygis (www.iru.org duomenimis) yra toks pat ar didesnis negu atsakovo nurodytose stovėjimo aikštelėse, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, įskaitant stovėjimo aikštelių fotonuotraukas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo privalomam poilsiui pasirinkta stovėjimo aikštelė neatitiko Draudimo sutarties priedo Nr. 2 ir Nr. 4 reikalavimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo turto žalų ekspertė ieškovui siųstame elektroniniame laiške nurodė, jog ieškovui pateikus mokamos aikštelės kvitą, įvykus būtų draudžiamasis. Taigi šiuo atveju paties atsakovo darbuotoja stovėjimo aikštelės tinkamumą (saugumą) susiejo su aikštelės apmokestinimu. Byloje esantis 2017 m. kovo 14 d. mokėjimo kvitas patvirtina, kad už stovėjimo vietą aikštelėje ieškovo vairuotojas sumokėjo 25 GBP (įskaitant maitinimą).
23. Atsakovas 2017 m. kovo 15 d. įvykusią vagystę pripažino nedraudžiamuoju įvykiu remdamasis Draudimo sutarties Ypatingųjų sąlygų 2.4 punktu. Ši norma nustato, kad tais atvejais, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veiklos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi, įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, dėl kurio draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų; dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsakovo teigimu, šiuo atveju Draudimo sutartyje numatytų ieškovo pareigų nesilaikymas turėjo tiesioginės įtakos ir buvo viena iš esminių sąlygų krovinio praradimui, tačiau teismas sutikti su šia pozicija neturėjo pagrindo.
24. Teismas sutiko, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Nagrinėjamu atveju ieškovo vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo pasibaigus darbo laikui pasirinko stovėjimą mokamoje stovėjimo aikštelėje, esančią šalia greitkelio, su visą parą veikiančia degaline ir moteliu, stebimą vaizdo kameromis, be to, aptvertą apie pusės metro aukščio pertvara, taip paliekant ribotą galimybę į ją patekti kitoms transporto priemonėms. Siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, ieškovo vairuotojas liko nakvoti transporto priemonės kabinoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog būtų pagrindas pripažinti ieškovo vairuotojo didelį neatsargumą, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti Draudimo sutarties Ypatingųjų sąlygų 2.4 punkto, Draudimo taisyklių 6.1.2, 6.1.3, 16.2 punktų ir pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Tokiu atveju ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 15 d. įvykio Nr. 327212-0932_1-002 buvo patenkintas.
25. Pagal šalių sudarytos Draudimo sutarties 4.1 punktą draudimas apima pagrįstų pretenzijų dėl nuostolių kroviniui atlyginimo patenkinimą. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 23 d. krovinio siuntėjas LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG pareiškė ieškovui pretenziją dėl 4 347,60 GBP (5 109,41 Eur) nuostolių atlyginimo praradus krovinio dalį, o 2017 m. balandžio 26 d. atliktu priešpriešiniu reikalavimų įskaitymu nurodyto dydžio nuostoliai buvo įskaityti į ieškovui mokėtiną vežimo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad dalies krovinio praradimas, dėl kurio ieškovui pareikšta pretenzija atlyginti padarytą žalą, laikytinas draudžiamuoju įvykiu Draudimo sutarties prasme. Draudimo sutarties priedo Nr. 4 3 punkte šalys susitarė dėl 1 500 Eur dydžio išskaitos t. y. draudimo išmokos dalies, kurios draudikas neatlygina. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 609,41 Eur draudimo išmoką (5 109,41 Eur – 1 500 Eur) laikytas pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
26. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, kadangi sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino galiojančius teisės aktus, draudimo sutarties sąlygas.
27. Atsakovas administruodamas minėtą įvykį nustatė, kad vagystė įvyko atsakovo vairuotojui G. P. sustojus nesaugojamoje stovėjimo aikštelėje. Taip pat nustatyta, kad apie 30 kilometrų atstumu (apie 24 minutės kelio) nuo tos vietos, kurioje naktiniam poilsiui buvo sustojęs atsakovo vairuotojas, buvo dvi saugomos ir pagal Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tinklapyje www.iru.org duomenis rekomenduojamos stovėjimo aikštelės. Šiuo atveju jeigu ieškovo vairuotojas būtų sustojęs stovėjimo aikštelėse – „Swindon Truckstop“ ir „Reading Services Eastbound“, įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, nes šios aikštelės yra saugomos, IRU tinklapyje www.iru.org yra nurodyta, kad teikiama saugojimo paslauga. Šiame tinklalapyje saugomos aikštelės yra pažymimos specialiu simboliu, todėl vežėjas, planuojantis savo maršrutą, gali tokią aikštelę pasirinkti. Tokia praktika yra įprasta krovinių pervežimo versle. Šiuo atveju vežėjas sustojo nesaugomoje aikštelėje, todėl atsakovas, kaip ieškovo civilinės atsakomybės draudikas, pagal sudarytą Draudimo sutartį negali prisiimti rizikos, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
Žemesnės instancijos teismas
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendime netinkamai interpretavo atsakovo atstovo argumentus, nurodydamas, kad atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovo vairuotojas pats gali nuspręsti, kurioje stovėjimo aikštelėje sustoti, jei ta aikštelė yra įtraukta IRU tinklapyje www.iru.org nurodomą stovėjimo aikštelių sąrašą. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu bei atsiliepime į ieškinį tvirtino, jog tam, kad galiotų apsauga pagal Draudimo sutartį, nepakanka tik fakto, kad stovėjimo aikštelė būtų įtraukta į www.iru.org nurodomą stovėjimo aikštelių sąrašą, reikia, jog tokia aikštelė būtų saugoma. Tik tokiu atveju galioja draudimo apsauga atsitikus įvykiui (vagystei). Kiekvienu atveju vežėjas gali spręsti pats kurioje aikštelėje jis gali sustoti poilsiui, tačiau jeigu vežėjas sustoja nesaugomoje aikštelėje, kaip šiuo atveju, draudimo apsauga pagal sudarytą Draudimo sutartį jam negalioja, nes tokia rizika nėra drausta ir draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.
29. Šioje byloje pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nesiaiškino svarbios aplinkybės, turinčios esmę įvykį pripažinti/nepripažinti draudžiamuoju. Teismas turėjo nustatyti ar aikštelė, kurioje įvyko krovinio vagystė yra saugoma. Vietoje to teismas ėmėsi spręsti dėl ieškovo pasirinktos stovėjimo aikštelės („Chieveley Services“) atitikties Draudimo sutarties prieduose stovėjimo aikštelėms keliamam saugumo reikalavimui, t. y. vertinti aikštelės reitingus, kurie neturi įtakos renkantis stovėjimo aikštelę. Atsakovo pozicijai mokėti ar nemokėti draudimo išmoką ieškovo pasirinkta stovėjimo aikštelė ir jos saugumo reitingai, pateikti internetiniame puslapyje www.iru.org įtakos neturi, nes atsakovas nevertina aikštelių saugumo pagal puslapyje www.iru.org (tokio reikalavimo Draudimo sutartyje nėra).
30. Vienintelis reikalavimas, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, krovinys turi būti paliktas saugojamoje aikštelėje. Atsakovas Vežėjų automobiliais atsakomybės Draudimo sutartyje su ieškovu susitarė, kad (Draudimo sutarties priedai Nr. 2 ir Nr. 4) vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat ir NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose stovėjimo aikštelėse. Tam, kad šis įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, ieškovas turėjo tinkamai įvykdyti draudimo sutarties sąlygas, t. y. sustoti tik saugomose aikštelėse. Šios sąlygos vežėjui tikrai buvo žinomos, nes įmonės savininkas-direktorius pats vežė minėtą krovinį. Ieškovas pažeidė šį Draudimo sutarties reikalavimą, nes sustojo nesaugomoje aikštelėje, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, nes atsakovas neprisiima rizikos už veiksmus, kurių metu nesilaikoma Draudimo sutarties sąlygų.
31. Šioje byloje teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus. Šioje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas sustojo saugojamoje aikštelėje. Byloje yra pateiktas mokėjimo už suteiktas vilkiko su puspriekabe parkavimo paslaugas kvitas, kuriame nurodyta, kad ieškovui suteiktos šios paslaugos – parkavimo, valgymo vieta sunkiųjų krovinių transporto priemonių vairuotojams.
32. Informacija apie parkavimo aikštelės „Chieveley Services“ teikiamas paslaugas galima susipažinti internetiniame puslapyje https://www.iru.org/apps/transpark-app. Byloje yra pateikta informacija iš minėto tinklapio apie parkavimo aikštelėje „Chieveley Services“ teikiamas paslaugas. Visos saugomos aikštelės yra nurodytos https://www.iru.org/apps/transpark-app tinklapyje. Paprastai suvedus aikštelės pavadinimą arba koordinates, nurodoma kokios paslaugos parkavimo gaištelėje yra teikiamos. Nurodoma ar parkavimo aikštelė yra saugoma. Šiuo atveju yra nesvarbūs kiti argumentai – tvoros aukštis, buvimas ar nebuvimas, saugumo lygio įvertinimas (https://www.iru.org/apps/transpark-app tinklapyje nurodytas saugumo lygis yra įvertintas savarankiškai, t. y., pačio aikštelės operatoriaus, todėl negali būti argumentu, kad aikštelė yra saugesnė už saugomas aikšteles).
33. Byloje yra pateiktas mokėjimo kvitas už suteiktas vilkiko su puspriekabe parkavimo paslaugas, kuriame nurodyta, kad ieškovui suteiktos šios paslaugos – parkavimo, valgymo vietos sunkiųjų krovinių transporto priemonių vairuotojams, tačiau nėra įrodymų, jog mokėta ir už saugojimo paslaugas. Saugojimas yra atlygintinė paslauga, todėl mokėjimo kvite būtų nurodyta, jog už šią paslaugą buvo susimokėta. Ieškovas, teigdamas, kad šios aikštelės yra saugomos, patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.
34. Šiuo atveju atsakovas atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju, nes krovinys pavogtas iš nesaugomos aikštelės. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė jog, ieškovas sustojo nesaugomoje aikštelėje, be to, vairuotojas liko miegoti kabinoje, nesaugojo krovinio, žinodamas, kad vežą ypač vertingą krovinį.
35. Be to, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šioje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas sustojo saugojamoje aikštelėje. Informacija apie šios aikštelės tiekiamas paslaugas galima pažiūrėti internetiniame puslapyje https://www.iru.org/apps/transpark-app. Byloje yra pateikta informacija iš minėto tinklapio apie šioje aikštelėje parkavimo aikštelės: „Chieveley Services“ ir nurodyta kokios paslaugos yra teikiamos, tačiau tarp šių paslaugų nėra saugojimo paslaugos.
36. Pagal Draudimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo papildomai sutarta dėl vežėjo atsakomybės gabenant alkoholį ir tabako gaminius, nurodyta, kad gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiuo atveju ieškovas sustojo nesaugomoje aikštelėje ir dėl to įvykdyta vagystė bei pavogtas krovinys, todėl yra tiesioginis ryšys tarp ieškovo veikos ir įvykio.
37. Taisyklių 16.2 punkte įtvirtinta, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Šiuo atveju draudimo sutarties sąlygų nesilaikymas nulėmė, kad buvo pravogtas krovinys. Draudimo sutartyje susitarta, kad atsakovas gali mokėti draudimo išmoką tik tokiu atveju, kai ieškovas vykdo nurodymus, nurodytus draudimo sutartyje. Tam, kad galiotų draudimo apsauga, ieškovas turėjo laikytis draudimo sutarties nuostatų. Šiuo atveju buvo vežamas paklausus krovinys (vynas), todėl įrašyta sąlyga, kad draudimo apsauga galios, jeigu ieškovo vairuotojas krovinį paliks saugomoje aikštelėje – priešingu atveju atsakovas neprisiimą sutartos rizikos ir įvykį laikys nedraudžiamuoju, nemokės draudimo išmokos.
Šalies argumentai
38. Ieškovo byloje nurodyti argumentai, kad jo vairuotojas naktiniam poilsiui pasirinko mokamą, visą parą apšviestą stovėjimo aikštelę „Chieverley Services“, esančią šalia judraus magistralinio kelio, su visą parą veikiančia degaline ir moteliu, stebimą vaizdo kameromis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įvykį draudžiamuoju, nes šį aikštelė nebuvo saugoma, tai ieškovas nutyli ieškinyje, be to, pagal Draudimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo papildomai sutarta dėl vežėjo atsakomybės gabenant alkoholį ir tabako gaminius, nurodyta, kad gabenant krovinį (alkoholį, šiuo atveju buvo vežamas vynas) sustoti galima tik neišvengiamo vairuotoju poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiuo atveju ieškovas sustojo nesaugomoje aikštelėje ir dėl to įvykdyta vagystė bei pavogtas krovinys, todėl įvykis yra nedraudžiamasis.
39. Teismas netinkamai aiškino aplinkybes, kad atsakovo darbuotojos – ekspertės, administravusios šį įvykį, reikalavimą pateikti už stovėjimo aikštelės susimokėjimą patvirtinantį kvitą, kurio pateikimas, pasak teismo, būtų pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju. Pirmiausia kvitas yra įrodymas, pagrindžiantis, kad ieškovas buvo sustojęs aikštelėje, todėl atsakovas norėdamas nustatyti ar ieškovas buvo sustojęs minėtoje stovėjimo aikštelėje, prašė pateikti tai pagrindžiantį dokumentą – kvitą. Gavęs kvitą, atsakovas vertino aikštelės atitikimo draudimo sutarties sąlygoms, kadangi aikštelė neatitiko Draudimo sutartyje nurodyto reikalavimo, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Todėl argumentas, kad atsakovo darbuotoja stovėjimo aikštelės tinkamumą (saugumą) susiejo su mokėjimo dokumento pateikimu yra nepagrįstas, nes administruojant minėtą įvykį nustatyta, kad draudimo apsauga sustojus nesaugomoje aikštelėje negalioja, nes saugojimo paslauga neteikiama. Tai nurodyta ir IRU tinklapyje bei byloje esančiuose įrodymuose, kuriuos pirmos instancijos teismas netinkamai įvertimo. Be to, kvite nurodyta už kokias paslaugas mokėjo ieškovas, t. y. už tas, kurios teikiamos minėtoje stovėjimo aikštelėje – parkavimo bei maitinimas.
40. Pirmos instancijos teismas 2018 m. vasario 28 d sprendime netinkamai aiškino Draudimo sutarties sąlygas, nurodydamas, kad atsakovas 2017 m. kovo 15 d. įvykusią vagystę pripažino nedraudžiamuoju įvykiu remdamasis Draudimo sutarties Ypatingųjų sąlygų 2.4 punktu, nes šio punkto nesilaikymas – krovinio palikimas nesaugomoje aikštelėje ir lėmė, kad įvyko vagystė. Tą byloje tvirtino atsakovo atstovas: „<...>Draudimo sutartyje numatytų ieškovės pareigų nesilaikymas turėjo tiesioginės įtakos ir buvo viena iš esminių sąlygų krovinio praradimui <...>“, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šiuo argumentu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Šiuo atveju ieškovas netinkamai vertino galimas grėsmes, pasielgė aplaidžiai ir nerūpestingai, kaip nedera savo srities profesionalui.
41. Teismas ieškinio reikalavimus patenkino nepagrįstai, kadangi ieškovas pažeidė Draudimo sutarties priedo Nr. 2, kuriame nurodyta, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat ir NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, Draudimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo papildomai sutarta dėl vežėjo atsakomybės gabenant alkoholį ir tabako gaminius, nurodyta, kad gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotoju poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Vien šių dviejų Draudimo sutarčių sąlygų pakanka, tam, kad įvykis būtų laikomas nedraudžiamuoju. Taisyklių 16.2 punkte įtvirtinta, kad jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Šiuo atveju draudimo sutarties sąlygų nesilaikymas nulėmė, kad buvo pravogtas krovinys.
42. Ieškovas neįrodė, kad sustojo saugomoje aikštelėje. Byloje esantys įrodymai (kvitas, informacija ir IRU, atsakovo atstovo paaiškinimai) pagrindžia, jog ieškovo pasirinkta aikštelė nebuvo saugoma. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsižvelgdamas į tai, taip pat į stovėjimo aikštelės įkainį (25 GBP), vairuotojas, ieškovo manymu, pagrįstai galėjo tikėtis, kad už tokią kainą aikštelėje stovinčių transporto priemonių saugumas yra užtikrinamas.
43. Šiuo atveju vežėjo vairuotojas nepadarė visko, ką privalo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas, nes pervežant krovinį egzistuoja krovinio praradimo rizika, todėl ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį ir imtis priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Minimalizuoti riziką ieškovui būtų pakakę vadovautis Draudimo sutarties sąlygomis, tokiu atveju ieškovas būtų sumažinęs tikimybę įvykti vagystei, nes būtų sustojęs saugomoje aikštelėje. Jeigu krovinio vagystė būtų buvusi įvykdyta iš saugomos aikštelės, ieškovui būtų galiojusi draudimo apsauga.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovo vairuotojas rinkdamasis vietą naktiniam sustojimui buvo sustojęs „Reading Services Westbound“ (kuri pagal www.iru.org duomenis yra saugoma) stovėjimo aikštelėje (esančioje apie 33 km atstumu iki vėliau sustojimui pasirinktos „Chieverley Services“ aikštelės), tačiau pastebėjus prie aikštelės įvažiavimo pastatytus įspėjamuosius ženklus dėl aikštelėje galimų vagysčių, vairuotojui kilo abejonių dėl šios aikštelės saugumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šioje aikštelėje buvo ženklai informuojantys apie vagystes, be to, aplinkui buvo ne viena aikštelė, todėl ieškovas galėjo rinktis kitą aikštelę. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turintis pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bandė įgyvendinti draudimo sutarties sąlygas, kad tikrai neturėjo galimybių pasirinkti draudimo sutartyje numatytos vietos sustojimui.
45. Apeliaciniame skunde prašoma patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1692-592/2018 ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
46. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovo nuomone, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti nedraudiminiu panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo, pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybes, ar ieškovas tinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas privalomam poilsiui sustodamas ginčui aktualioje stovėjimo aikštelėje, visapusiškai ištyrė bei iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas, kurios atitiko faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai nustatė draudimo sutartyje šalių aptartas draudimo apsaugos ribas, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl draudimo sutarties standartinių sąlygų aiškinimo, taip pat - dėl civilinę atsakomybę apsidraudusio draudėjo veiksmų vertinimo, sprendžiant draudėjo galimos kaltės laipsnio bei draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką santykio klausimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
47. Atsiliepime ieškovas prašo atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1692-592/2018 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
50. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai interpretavo atsakovo atstovų pasisakymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog aikštelė, kurioje sustojus ieškovo vairuotojui pavogtas gabentas krovinys, buvo saugoma. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog aikštelė saugoma nebuvo, o teismas nepagrįstai sprendė, jog minėta aikštelė, kurią pasirinko ieškovo vairuotojas, yra laikytina saugoma.
51. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
52. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
53. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
54. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
56. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų iš šalių procesinių dokumentų turinio, atsakovas nepripažįsta įvykio draudiminiu, kadangi ieškovo vairuotojas sustojo nesaugojamoje aikštelėje, nors šalys susitarė, jog vežant alkoholinius gėrimus, sustojama tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse.
57. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga ir jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tame tarpe taisykle, jog kilus abejonių dėl tokių sąlygų turinio ir apimties, jos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2009).
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad nedraudiminiais įvykiais negali būti pripažįstami tie atvejai, kurie pagal standartines draudimo sutarties sąlygas pripažintini tik draudimo sutarties sąlygų pažeidimais, todėl veiksmų, kurie atitiktų šias sąlygas, vertinimas, kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoka, negali būti paliekamas tik draudikui ir aiškinamas tik jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-671/2004).
59. Kaip jau byloje minėta, remiantis Draudimo sutarties priedu Nr. 2, vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, o pagal Draudimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo papildomai sutarta dėl vežėjo atsakomybės gabenant alkoholį ir tabako gaminius, nurodyta, kad gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju ieškovas sustojo nesaugomoje aikštelėje. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo ir apeliacinio skundo, atsakovas vertina tai, ar aikštelė saugoma ar ne, pagal tai, ar interneto tinklalapyje www.iru.org nurodyta, jog konkreti aikštelė yra saugoma ar ne. Minėtame interneto tinklalapyje, pasirinkus stovėjimo aikštelę, pateikiami jos duomenys ir be kita ko, nurodoma, ar aikštelė saugoma ar ne (pažymima „24/24 Guard“ (liet. 24/24 Apsauga) „YES“ (liet. taip) arba „NO“ (liet. ne)).
60. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog minėtame puslapyje, ieškovo vairuotojo pasirinka stovėjimo aikštelė „Chieveley Services“ pažymėta kaip nesaugoma. Apeliantas nurodo, jog ieškovo vairuotojui pasirinkus stovėjimo aikštelę „Reading Services Westbound“ arba „Swindon Truckstop“, įvykis būtų pripažintas draudiminiu, nes aikštelės saugomos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su šiais argumentais, nes minėtame tinklalapyje šios stovėjimo aikštelės pažymėtos kaip saugomos. Taigi matyti, jog apeliantas aplinkybę ar aikštelė saugoma ar ne, išimtinai sieja tik su interneto tinklalapyje www.iru.org pateiktu aikštelės žymėjimu dėl jos saugojimo.
61. Kaip jau byloje nustatyta, šalys pagal Vežėjų automobiliai atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019 sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-327212. Nei šioje sutartyje nei jos prieduose nėra detalizuojama kaip nustatoma ar aikštelė saugoma ar ne, nėra nurodyta, jog interneto tinklalapyje www.iru.org turi būti pažymėta, jog aikštelė saugoma. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovo pozicijai mokėti ar nemokėti draudimo išmoką ieškovo pasirinkta stovėjimo aikštelė ir jos saugumo reitingai, pateikti internetiniame puslapyje www.iru.org įtakos neturi, nes atsakovas nevertina aikštelių saugumo pagal puslapyje www.iru.org (tokio reikalavimo Draudimo sutartyje nėra). Taip pat skunde nurodoma, jog tinklapyje nurodytas saugumo lygis yra įvertintas savarankiškai, t. y., pačio aikštelės operatoriaus, todėl negali būti argumentu, kad aikštelė yra saugesnė už saugomas aikšteles). Ši atsakovo pozicija sudaro pagrindą teigti, jog interneto tinklalapyje www.iru.org nurodytas stovėjimo aikštelės žymėjimas dėl jos apsaugos nėra reikšmingas, atsakovas jo nevertina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįsti vertino aikštelėje esančių transporto priemonių apsaugą pagal objektyvias aikštelės savybes (mokama stovėjimo aikštelė, esanti šalia greitkelio, su visą parą veikiančia degaline ir moteliu, stebima vaizdo kameromis, aptverta apie pusės metro aukščio pertvara, taip paliekant ribotą galimybę į ją patekti kitoms transporto priemonėms).
62. Pagal formuojamą teismų praktiką, nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga ir jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog draudimo sutartyje nėra aiškiai apibrėžta ką atsakovas laiko saugoma aikštele, o jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tame tarpe taisykle, jog kilus abejonių dėl tokių sąlygų turinio ir apimties, jos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
63. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jo nagrinėjamu atveju Draudimo sutartyje ir jos prieduose bei Taisyklėse nesant konkrečių saugumo reikalavimą apibrėžiančių kriterijų, Draudimo sutarties priedų Nr. 2 ir Nr. 4 sąlygos, susijusios su transporto priemonės sustojimo vietos pasirinkimu, aiškintinos šias sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai.
64. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog būtų pagrindas pripažinti ieškovo vairuotojo didelį neatsargumą, ir kad nėra pagrindo taikyti Draudimo sutarties Ypatingųjų sąlygų 2.4 punkto, Draudimo taisyklių 6.1.2, 6.1.3, 16.2 punktų ir pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, yra pagrįsta ir teisinga. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, jog ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 609,41 Eur draudimo išmoką (5 109,41 Eur – 1 500 Eur) buvo pagrindas laikyti pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus patenkino esant pagrindui.
65. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybės vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas ar teigti, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas byloje esančių duomenų vertinimas yra netinkamas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu.
66. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
67. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
68. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas advokatui už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą parengimą – 605 Eur. Kadangi byla išspręsta ieškovo naudai, jam priteistinos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1692-592/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Trasava“, juridinio asmens kodas 304090934, iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus).