Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1124-524/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-27
Bylos Nr.: e2A-1124-524/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12295-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
Ieškovas: akcinės bendrovės „Swedbank“
Atsakovas: M. N., R. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1124-524/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12295-2016-9)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.8.10; 3.1.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams M. N. ir R. S., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prosatas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. N. ir R. S. 26 956,18 Eur skolos, kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 5 procentus įstatyminių metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Prosatas“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 06-097749-KL, remiantis kuria ieškovė minėtai įmonei suteikė 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) kredito liniją. 2007-01-15 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 06-097749-KL/07-003091-OJ (nekeičiant suteikto kredito sumos), kuriuo pakeista suteikto kredito rūšis iš kredito linijos į overdraftą (kredito limitą sąskaitoje). 2007-12-04 nauju šalių susitarimu Nr. 06-097749-KL/07-003091-OJ/07-141157-OJ buvo pakeista suteikto kredito valiuta iš litų į eurus ir padidinta kredito suma. 2008 - 2012 metais kredito limitas buvo pratęstas pasirašant susitarimus, kuriais taip pat buvo mažinama kredito limito suma. Paskutiniu 2012-11-26 susitarimu Nr. 07- 141157-OJ-7 buvo nustatytas 22 895,36 Eur kredito limitas, kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2013-11-26. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovė ir atsakovai M. N. bei R. S. 2009-06-03 pasirašė laidavimo sutartis Nr. 06-097749-LA1 ir Nr. 06-097749-LA2, kuriomis laidavo už UAB „Prosatas“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Po kredito limito pratęsimo 2008 - 2012 metais taip pat buvo pasirašomos naujos laidavimo sutartys. Paskutinės laidavimo sutartys Nr. 06-097749-LA1 ir Nr. 06-097749-LA2 tarp ieškovės ir atsakovų buvo pasirašytos 2012-11-26, kartu su paskutiniu susitarimu Nr. 07-141157-OJ-7 dėl 2006-12-04 kredito linijos sutarties Nr. 06-097749-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo. Laidavimo sutartimis atsakovai M. N. bei R. S. laidavo, kad UAB „Prosatas“ įvykdys visus savo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį Nr. 06-097749-KL su visais pakeitimais ir papildymais, tačiau UAB „Prosatas“ nevykdė savo įsipareigojimų bankui pagal sutartį, t.y. negrąžino kredito dalių ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. Bendrovė ir laiduotojai M. N. bei R. S. į ieškovės pretenzijas bei raginimus grąžinti skolą neatsakė ir neįvykdė pretenzijose nurodytų reikalavimų, todėl ieškovė nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Skolininkai per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl priverstinio skolos iš UAB „Prosatas“ išieškojimo. 2016-06-06 Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuras išdavė du vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 1-3844 ir Nr. 1-3845) dėl 24 973,33 Eur skolos, sutartinių bei įstatyminių palūkanų iš UAB „Prosatas“ išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. 1 d., 3 d. skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl prašo skolininkės UAB „Prosatas“ įsiskolinimą – 26 956,18 Eur, kurį sudaro: 19 012,72 Eur negrąžinto kredito, 3533,51 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų sutartinių palūkanų, 3 105,38 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 1 182,75 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų įstatyminių palūkanų, 121,82 Eur banko sumokėtas atlygis notarui už vykdomųjų įrašų išdavimą iš laiduotojų, priteisti iš laiduotojų, t.y. atsakovų. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl 7,23 Eur skolos priteisimo bei atsisakė reikalavimų priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Patvirtino, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos ir suprantamos.Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito gražinimo terminas pasibaigė 2013-11-26, todėl laidavimo sutartimis Nr. 06-097749-LA1 ir 06-097749-LA2 atsakovai faktiškai laidavo už trečiojo asmens UAB „Prosatas“ terminuotos prievolės tinkamą vykdymą ieškovui iki kredito sutarties pabaigos termino, t.y. iki 2013-11-26. Ieškovė per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą į teismą nesikreipė, todėl yra pagrindas pripažinti laidavimą pasibaigusiu. Trečiajam asmeniui UAB „Prosatas“ 2016-09-06 Kauno apygardos teismas, iškėlė bankroto bylą. Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje laiduotojo atsakomybė trečiojo asmens kreditoriams, esant trečiojo asmens bankroto atveju nebuvo numatyta, todėl teigia, kad laiduotojas sudarydamas laidavimo sutartį su ieškovu neprisiėmė ir nenumatė rizikos - trečiojo asmens bankroto. Tuo tarpu ieškovė būdama profesionalia kreditų suteikimo rinkos dalyve turėto laiku ir tinkamai įgyvendinti savo reikalavimo teisę, tačiau daugiau kaip tris metus faktiškai nesiėmė jokių veiksmų, kad pagrindinis skolininkas UAB „Prosatas“ įvykdytų prievolę tinkamai. Be to, pagal kredito sutartį, ieškovui buvo įkeistos prekių atsargos 81 093,61 Eur (280 000 Lt) sumai. Šiuo atveju ieškovė visų pirma privalėjo nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų 1 182,75 Eur priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kredito sutartyje, kuri buvo užtikrinta laidavimu nenustatytos sąlygos dėl įstatyminių palūkanų atlyginimo. Kredito sutartyje tiksliai nustatytos sutartinės palūkanos ir atitinkamai delspinigiai (0,080 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną). Atsakovas pažymi, kad netesybos – delspinigiai ir jų dydis buvo numatyti kredito sutartyje, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo, prašyti ir įstatyminių kompensuojamųjų palūkanų. Taip pat vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą daliai netesybų, o likusias, vadovaudamasis teismų praktika, sumažinti iki protingo dydžio, t.y. iki 0,02 procento.Atsakovas R. S. ir trečiasis asmuo UAB „Prosatas“ per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo 7,23 Eur skolos ir kintamų metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, priteisimo ir nutraukti šią civilinės bylos Nr. e2-386-1032/2017 dalį. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų M. N. ir R. S. 26 948,95 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 26948,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės „Swedbank“, AB naudai. Priteisė iš atsakovo M. N. ieškovės „Swedbank“, AB naudai 303,50 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės „Swedbank“, AB naudai 303,50 Eur žyminį mokestį. 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovės dalies ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pagrindas minėtą atsisakymą priimti ir bylos dalį nutraukti. Teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotojai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, nepriklausomai nuo to, kad skolininkei yra iškelta bankroto byla ir ieškovės kreditinis reikalavimas patvirtintas minėtoje bankroto byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovai apie jų prievolę padengti susidariusį įsiskolinimą buvo informuoti 2015-11-25 ieškovės pranešimais.Teismas, vadovaudamasis 2012-11-26 laidavimo sutarčių 3.2 punktais bei CK 6.76 straipsnio 1 dalimi ir 6.78 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog atsakovai, kaip laiduotojai, yra skolingi ieškovei 26 948,95 Eur sumą, jie privalo padengti visą ieškovės kreditinio reikalavimo, patvirtinto skolininkės bankroto byloje, sumą.Teismas atmetė atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę dėl ieškovės teisės kreiptis su ieškiniu atsakovams, kaip laiduotojams, iki 2014-02-26, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į laidavimo sutarčių 3.1-3.3 punktų nuostatas bei 9.1 laidavimo sutarties punktą, atsakovų įsipareigojimai galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Teismas atmetė atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę dėl ieškovo pareigos pirmiausia nukreipti išieškojimą į skolininkės įkeistą turtą, nustatęs, kad skolininkės vardu jokio turto nustatyta nebuvo, be to, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš atsakingų solidariųjų skolininkų.Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovės priskaičiuotiems delspinigiams, nes konstatavo, kad ieškovės delspinigių dydis yra paskaičiuotas laikantis CK nustatytų ieškinio senaties terminų.Teismas sprendė, kad sudarydami pagrindinę kredito linijos sutartį, su vėlesniais pakeitimais, atsakovai sutiko su ieškovės sąlygomis, t.y. neginčijo 2006-12-04 kredito linijos sutarties Nr. 06-097749-KL nuostatų dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo ir dydžio, todėl pagrindiniam skolininkui nevykdant prievolės kreditoriui, laiduotojai privalo pilna apimti įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Teismas pažymėjo, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o ieškovė dėl to kreipėsi į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo M. N. atžvilgiu atmesti. Teigia, kad: teismas neteisingai vertino laidavimo sutarties galiojimo terminus ir nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo. Mano, kad atsakovai įsipareigojo laiduoti ieškovei už UAB „Prosatas“ iki sutarties, kuri baigiasi 2013 m. lapkričio 26 d., pabaigos. Po minėtos datos laidavimo sutartis pratęsta nebuvo, todėl ieškovė į laiduotojus turėjo teisę kreiptis iki 2014 m. vasario 26 d., o kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 15 d., t.y. praleidusi ieškinio senaties terminą.Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog skolininkei yra iškelta bankroto byla ir minėtoje byloje yra patvirtintas ieškovės reikalavimas, dėl ko laidavimo prievolės esmė keičiasi, laiduotojų atsakomybė padidėja.Kredito sutartimi ieškovei buvo įkeistos įmonės prekių atsargos, bet ieškovė, elgdamasis aplaidžiai ir pažeisdama teisės aktuose nustatytas pareigas, nepagrįstai delsė pradėti išieškojimą iš minėtų atsargų, taip faktiškai atsisakė turėto įkeitimo, dėl ko laiduotojai turi būti atleisti nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas.Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl įstatyminių palūkanų 1182,75 Eur priteisimo. Kredito sutarties šalys dėl minėtų palūkanų nesitarė, laiduotojai už jų mokėjimą nelaidavo.vykdymo išlaidos, ieškovės patirtos už vykdomųjų įrašų išėmimą, nepriskiriamos prie mokėjimų pagal kredito sutartį, todėl už jų mokėjimą atsakovai nelaidavo, todėl mokėti neprivalo.Teismas neatsižvelgė į faktą, kad atsakovai šioje byloje turi būti vertinami kaip vartotojai, nes laidavimo sutarties sudarymo metu buvo UAB „Prosatas“ darbuotojai, kurie laidavo tik už skolininkės UAB „Prosatas“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, o ne visų vėlesnių iš šios sutarties nevykdymo kylančių įsipareigojimų įvykdymą, todėl teismas privalėjo atitinkamai sumažinti netesybas iki protingo dydžio – 0,02 proc. netesybos yra reikalaujamos už laikotarpį nuo 2015-06-04 iki 2015-11-30, tuo tarpu ieškinys pareikštas 2016-09-15. Dėl minėtos priežasties teismas privalėjo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senatį.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kredito sutartis galioja iki visiško prievolių pagal ją įvykdymo, atitinkamai galioja ir atsakovų laidavimo sutartys. Pažymi, kad savo pirmenybės teisės į skolininkės įkeistą turtą neatsisakė, skolininkės bankroto byloje buvo nustatyta, kad jokio turto skolininkė neturi, realizuoti turto, kurio nėra, neįmanoma, todėl išieškojimas pagrįstai ir teisėtai nukreiptas į atsakovus. Teigia, kad procesinių palūkanų priteisimas yra pagrįstas, nes skolininkei laiku neįvykdžius prievolės, ji privalo mokėti minėtas palūkanas, atitinkamai jas mokėti privalo ir atsakovai. Nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai, paskaičiuoti iki vykdomųjų įrašų išdavimo, atliko nuostolių kompensavimo funkciją, nuo kreipimosi į teismą dienos minėtą funkciją atlieka prašomos priteisti įstatyminės palūkanos. Apeliantas nenurodo kriterijų, kuriais remiantis delspinigių dydis turėtų būti mažinamas. Pažymi, kad senaties terminas delspinigių priteisimui nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).Byloje nustatyta, kad 2006-12-04 akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“ (nuo 2009-03-17 pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) ir UAB „Prosatas“, atstovaujamas direktoriaus atsakovo M. N. pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 06-097749-KL, pagal kurią įmonei suteikė 28 962,00 Eur kredito liniją, skirtą apyvartinių lėšų finansavimui. 2007-01-15 susitarimu Nr. 06-097749-KL/07-003091-OJ suteikto kredito rūšis pakeista iš kredito linijos į kredito limitą sąskaitoje (overdraftą), nekeičiant suteikto kredito sumos. 2007-12-04 šalių susitarimu Nr. 06-097749-KL/07-003091-OJ/07-141157-OJ buvo pakeista suteikto kredito valiuta iš litų į eurus ir nuo 28962,00 Eur iki 43443,00 Eur padidinta kredito suma bei iki 2008-12-04 pratęstas kredito grąžinimo terminas. Paskutiniu 2012-11-26 susitarimu Nr. 07- 141157-OJ-7 buvo nustatytas 22 895,36 Eur kredito limitas, kredito grąžinimo terminas iki 2013-11-26. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovė ir atsakovai 2009-06-03 pasirašė laidavimo sutartis Nr. 06-097749-LA1 ir Nr. 06-097749-LA2, kurių 3.1-3.2 punktais įsipareigojo kredito gavėjui UAB „Prosatas“ neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, atsakyti bankui kaip solidarūs skolininkai ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už visų mokėjimų sumokėjimą bankui, o 9.1 punktu susitarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Po kredito limito 2008 - 2012 metais pratęsimo taip pat buvo pasirašomos naujos laidavimo sutartys. Paskutinės laidavimo sutartys Nr. 06-097749-LA1 ir Nr. 06-097749-LA2 buvo pasirašytos 2012-11-26, t.y. kartu su paskutiniu susitarimu Nr. 07-141157-OJ-7 dėl 2006-12-04 kredito linijos sutarties Nr. 06-097749-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo. Laidavimo sutartimis atsakovai M. N. ir R. S. laidavo, kad UAB „Prosatas“ įvykdys visus savo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį Nr. 06-097749-KL su visais pakeitimais ir papildymais, o laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už visų mokėjimų sumokėjimą bankui. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai privalėjo ieškovei atsakyti tuo atveju, jei pagrindinė skolininkė neįvykdys dalies ar visos prievolės pagal sudarytą kredito sutartį (turima omenyje - kredito sutartis su visais papildymais ir pakeitimais). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė skolininkė savo prievolės pagal kredito sutartį neįvykdė, šios aplinkybės apeliantas neginčijo. Spręstina, kad skolininkei prievolės neįvykdžius, atsirado pagrindas dėl išieškojimo nukreipimo pagal kredito sutartį. Kredito sutarties 2.5. punktas numatė, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas visų esamų ir būsimų lėšų kredito gavėjo sąskaitose, esančiose AB banke „Hansabankas“, vertinamų 28 962,00 Eur įkeitimu, visų apyvartoje esančių kredito gavėjo prekių atsargų, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo laikotarpiui ne mažesnė nei 57 924,00 Eur įkeitimu, atsakovų M. N. ir R. S. laidavimu visai kredito sumai ir laikotarpiui. Iš minėtos sutarties nuostatos matyti, kad pirmiausia, pagrindinės skolininkės prievolės pagal kredito sutartį buvo užtikrintos įkeitimu visų esamų ir būsimų lėšų kredito gavėjo sąskaitose bei apyvartoje esančių kredito gavėjo prekių atsargų. Apelianto teigimu (nutarties 14.3. p.), ieškovė minėta pirmenybės teise nepasinaudojo, ieškovė faktiškai atsisakė turėto įkeitimo, dėl ko laiduotojai turi būti atleisti nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkei UAB „Prosatas“ nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2015-11-05 atsakovams R. S. ir M. N. išsiuntė pretenzijas ragindama iki 2015-11-23 dienos padengti visą susidariusį įsiskolinimą kreditoriui, o pastariesiems per nustatytą terminą skolos negrąžinus, ieškovės prašymu Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras 2016-06-06 išdavė du vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 1-3844 ir Nr. 1-3845) dėl 24 973,33 Eur skolos, sutartinių bei įstatyminių palūkanų iš UAB „Prosatas“ išieškojimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinei skolininkei iškelta bankroto byla. Minėtoje bankroto byloje nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios skolininkės turto ir lėšų neturėjimą, dėl to minėtai įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. Nustatytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekė pasinaudoti jai suteikta pirmenybės teise išieškojimą pagal kredito sutartį nukreipti į skolininkės turtą, tačiau to padaryti nepavyko dėl paprastos aplinkybės – skolininkė neturėjo realaus turto, į kuri galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Konstatavus prieš tai minėtą aplinkybę, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnio nuostatas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, apeliantas būtų atleistas nuo atsakomybės, jeigu ieškovė būtų galėjusi patenkinti savo reikalavimą pasinaudodama jai suteiktomis teisėmis (pirmenybės teisė patenkinti reikalavimą ar kito jos naudai nustatyto prievolės užtikrinimo), tačiau tokių teisių atsisakė. Byloje konstatuotos priešingos aplinkybės – negalėjimas pasinaudoti aukščiau nurodytomis teisėmis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotojai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, nepriklausomai nuo to, kad skolininkei yra iškelta bankroto byla ir ieškovės kreditinis reikalavimas patvirtintas minėtoje bankroto byloje. Apelianto teigimu prievolė pagal laidavimo sutartį buvo terminuota, o būtent – iki 2013 m. lapkričio 26 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Minėta (nutarties 17 p.), kad laidavimas gali būti terminuotas arba neterminuotas. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Šalių laidavimo sutarčių 9.1 p. yra nustatyta, kad sutartys galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo ir laidavimo sutarties įvykdymo, todėl apelianto pozicija dėl praleisto termino yra neparemta nei kredito sutartimi, nei įstatymu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas (apeliantas) laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokios paminėtos sutarties laidavimo sąlygos apeliantas neginčija, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti laidavimo sutarties pabaigos. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, daro išvadą, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovus pagal kredito sutartis – teisėtas ir pagrįstas.Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank“ v. T. S., bylos Nr. 3K-3-248/2014). Minėta, kad pagrindinei skolininkei UAB „Prosatas“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas bei patvirtintas minėtos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir ieškovės reikalavimas – 26 948,95 Eur sumai. Ieškovei atsisakius dalį reikalavimo, pareikšto reikalavimo dydis atitiko skolininkės bankroto byloje ieškovės patvirtinto reikalavimo dydį. Minėtą reikalavimo sumą sudaro: negrąžintas kreditas, priskaičiuotos ir nesumokėtos sutartinės palūkanos, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai, priskaičiuotos ir nesumokėtos įstatyminės palūkanos bei banko sumokėtas atlygis notarui už vykdomųjų įrašų išdavimą. Byloje nėra ginčo dėl negrąžinto kredito bei priskaičiuotų ir nesumokėtų sutartinių palūkanų dydžio, jų mokėjimo pagal laidavimo sutartis. Apeliantas ginčija ieškovės priskaičiuotas įstatymines palūkanas, ieškovės sumokėtą atlygį notarui už vykdomųjų įrašų išdavimą (kaip reikalavimus dėl sąlygų, neįtrauktų į laidavimo sutartis) bei delspinigius (kaip neteisėtai reikalaujamus, praleidus senaties terminą, ir nepagrįsto dydžio). Be to, apeliantas mano, kad minėtos palūkanos ir delspinigiai kartu priteisiami negali būti, turėtų būti vienas į kitą įskaičiuoti, didesnei sumai apimant mažesnę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto prievolė apmokėti ieškovės sumokėtą atlygį notarui už vykdomųjų įrašų išdavimą išplaukia iš sistemiškai taikant kredito sutarties 13.1. p. ir laidavimo sutarties 3.1.-3.3. p. Minėtame kredito sutarties punkte įtvirtinta kredito gavėjo pareiga padengti visus ieškovės nuostolius, susidarius dėl to, kad kredito gavėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Minėtuose laidavimo sutarties punktuose įtvirtinta apelianto pareiga atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinė skolininkė, jei pagrindinė skolininkė savo prievolės neįvykdys ar įvykdys netinkamai. Pagrindinės skolininkės prievolių neįvykdymas konstatuotas nutarties 19 p. Dėl minėtos priežasties ieškovė privalėjo kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, sumokėti už tai atitinkamą mokestį, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais, jie ieškovei priteistini iš apelianto būtent minėtų sutarčių punktų pagrindu.Apelianto teigimu, ieškovė praleido terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, be to, delspinigių dydis, anot apelianto, nepagrįstai didelis, todėl turėjo būti sumažintas iki 0,02 proc. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. D. komercinė firma, bylos Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. AB „Pamūšio linai“, bylos Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abuva“ v. A. S. IĮ, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „VIA Sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai reikalavo delspinigių už paskutinius šešis mėnesius iki kreipimosi į notarą dienos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. BUAB „Neapolis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007).CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).Nagrinėjamu atveju, netesybos sudaro apie 17 procentų visos negrąžinto kredito dalies, taigi, nėra santykinai didelės. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovams buvus trečiojo asmens akcininkais ir vadovais, jie (atsakovai) privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis. Nežiūrint į tai, kad atsakovai pagal savo pobūdį laikytini vartotojais ginčo sandoriuose, tačiau būdami verslo srities specialistais, galėjo ir turėjo įvertinti galimas sudaromo sandorio pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kredito sutartį su ieškove trečiojo asmens vardu, kaip vadovas, sudarė būtent apeliantas. Taigi, apeliantas žinojo sudaromo sandorio aplinkybes, su sandorio sąlygomis sutiko ir, sudarydamas, laidavimo sutartį, patvirtino savo atsakomybę visa apimtimi trečiojo asmens prievolės nevykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo delspinigių dydžiui mažinti.Pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti 1182,75 Eur įstatyminių palūkanų (kaip sudėtinės bendros atsakovų solidarios skolos dalies) ir atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (kuria minėtas reikalavimas tenkintas), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė minėtą reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai šį reikalavimą tenkino. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1182,75 Eur suma – tai įstatyminės palūkanos, nustatytos, kaip sankcija, skatinanti skolininką greičiau vykdyti prievolę dar iki kreipimosi į teismą. Tačiau ieškovei ir trečiajam asmeniui kredito sutartyje (2.1.p.) susitarus dėl sutartinių palūkanų ir delspinigių, kurie pagal savo pobūdį atlieka patirtų nuostolių, kurių nereikia įrodyti, dėl prievolių nevykdymo kompensavimo funkciją, papildomas įstatyminių palūkanų skaičiavimas nėra teisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius galėtų reikalauti netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju. Kadangi sutartimi susitarta dėl pelno palūkanų, todėl kitų ieškovės nurodytų 1182,75 Eur įstatyminių palūkanų skaičiavimas pažeidžia minėtą kasacinio teismo praktiką. Toks palūkanų skaičiavimas reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Įstatyminių procesinių palūkanų skaičiavimas, nagrinėjamu atveju, galimas tik nuo bylos iškėlimo teisme. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl minėto dydžio palūkanų priteisimo, pakeisti – ieškovės reikalavimą dėl 1182,75 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo atmesti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 607,00 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudarė sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra patenkinta 96 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 291,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl minėtos išlaidos apeliantui neatlyginamos.Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl minėtos išlaidos ieškovei neatlyginamos.Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė dalis sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi, apeliacinis skundas tenkintas tik 4 proc., bei atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 606 Eur, todėl apeliantui iš ieškovės priteistina 24 Eur apelianto sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas:

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl 1182,75 Eur įstatyminių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovės „Swedbank“, AB reikalavimą dėl 1182,75 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo atmesti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. N. ieškovei „Swedbank“, AB, priteisti 303,50 Eur žyminio mokesčio ir priteistą sumą sumažinti iki 291,50 Eur.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. S. ieškovei „Swedbank“, AB, priteisti 303,50 Eur žyminio mokesčio ir priteistą sumą sumažinti iki 291,50 Eur.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės „Swedbank“, AB atsakovui M. N. 24 Eur žyminį mokestį.

Kolegijos teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis