Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. L., I. B., K. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. B. dėl teisės pripažinimo, nuosavybės dalių į gyvenamąjį namą, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovių reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovės D. L., I. B. ir K. B. (toliau – ieškovės) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovėms teisę be atsakovės I. D. B. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą; 2) pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovei K. B. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei D. L. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei I. B. paskiriant nuosavybės teise 1646/10000 dalis gyvenamojo namo, atsakovei Irenai D. B. paskiriant nuosavybės teise 3420/10000 dalis gyvenamojo namo; 3) pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Sėkmės planas“ 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą ir nustatyti tarp ieškovių D. L., I. B., K. B. ir atsakovės I. D. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: ieškovėms K. B., D. L. ir I. B. paskirti bendrai naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 2-1 (1,82 kv. m), 2-2 (2,47 kv. m), 2-3 (9,47 kv. m), 2-4 (4,49 kv. m), 2-5 (13,75 kv. m), 2-6 (13,45 kv. m), 2-7 (12,51 kv. m), 2-8 (15,88 kv. m), 2-9 (8,49 kv. m), viso 82,33 kv. m; atsakovei I. D. B. paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (1,43 kv. m), 1-2 (2,66 kv. m), 1-3 (7,68 kv. m), 1-4 (4,37 kv. m), 1-5 (13,46 kv. m), 1-6 (13,20 kv. m), viso 42,80 kv. m.

2. Arba (alternatyvūs reikalavimai teismui netenkinus ieškinio pirmų reikalavimų): pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis pagal 2022 m. kovo 30 d. UAB „Homo Novus“ parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovei K. B. paskiriant nuosavybės teise 2450/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei D. L. paskiriant nuosavybės teise 2450/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei I. B. paskiriant nuosavybės teise 1651/10000 dalis gyvenamojo namo, atsakovei I. D. B. paskiriant nuosavybės teise 3449/10000 dalis gyvenamojo namo; pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti tarp ieškovių D. L., I. B., K. B. ir atsakovės I. D. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: ieškovėms K. B., D. L. ir I. B. paskirti bendrai naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 2-1/1,82; 2-2/2,47; 2-3/9,69; 2-4/4,62; 2-5/13,57; 2-6/13,78; 2-7/11,22; 2-8/0,84; 2-9/16,25; 2-10/8,54, viso 82,80 kv. m; Atsakovei I. D. B. paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1/1,44; 1-2/2,65; 1-3/7,62; 1-4/4,52; 1-5/13,68; 1-6/13,69, viso 43,60 kv. m.

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė reikalavimo priteisti ieškovei D. L. 82,00 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad ieškovėms yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės.

4. Ieškovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovės D. L., K. B., I. B. su I. D. B. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal sandorių atlikimo metu aktualius Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kurie metams bėgant keitėsi ir kuriuose keitėsi patalpų indeksai. Tuo tarpu naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka taip ir liko nustatyta tik pagal 1968 m. rugsėjo 16 d. notarine pirkimo - pardavimo sutartimi ir 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, dėl ko šiai dienai būtina pakeisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką.

5. M. B., kurios nuosavybės teisę paveldėjo bei valdo ieškovės, norėdama pasididinti gyvenamąjį plotą, atliko jai priklausančio Gyvenamojo namo rekonstrukciją ir prie jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies pristatė 2 priestatus: 3a1/m ir 4a1p bei dar iki atsakovei ir jos seseriai įgyjant nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, padidino ir inventorizavo priestatą 2a1/ž patalpomis II-1, 1,82 kv. m ir II-2, 2,47 kv. m ir tokiu būdu pasididino savo naudojamą Gyvenamojo namo dalį. M. B. prie Gyvenamojo namo dalies pristatytą namo priestatą 3a1/m pagal 1988 m. gyvenamojo namo kadastrinius matavimus sudaro kambarys II-7/11,22 kv. m ir sieninė spinta II-8/0,84 kv. m. Pagal naujai UAB „Sėkmės planas“ parengtus kadastrinius matavimus Gyvenamojo namo dalies pristatytą namo priestatą 3a1/m sudaro kambarys indeksas 2-7, 12,51 kv. m.

6. Ieškovių žiniomis, Gyvenamojo namo priestato 3a1/m statybai nei atsakovė I. D. B., nei jos sesuo E. B. B. neprieštaravo ir sutiko, nereiškė pretenzijų nei jos metu, nei po jos bei davė sutikimą įteisinti savavalinę jo statybą. Ieškovių žiniomis, sutikimą įteisinti Gyvenamojo namo priestatą 3a1/m atsakovė ir jos sesuo davė manais už tai, kad M. B. davė sutikimą į jos ir jos sesers naudojamą Gyvenamojo namo dalį atsivesti dujas nuo M. B. įvado. Gyvenamojo namo priestatas 3a1/m buvo įteisintas 1986 m. liepos 18 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 217, kuriuo B. M. leista išimties tvarka teisiškai registruoti savavališkai pastatytą individualinių gyvenamųjų namų dalį ir kitus statinius pagal 2 priedėlį: namo priestatą 3a1/m: kambarys II-7/11,22 kv. m, II-8/0,84 kv. m sieninė spinta, bei 1981 m. atsakovės ir jos sesers parašytais ir Kauno Valstybinio notaro patvirtintais pareiškimais, kuriais jos sutiko dėl M. B. savavališkai pastatyto priestato įteisinimo.

7. M. B. norint pasigerinti gyvenimo sąlygas, ji siekė prie Gyvenamojo namo prisistatyti dar vieną priestatą. Tačiau tokio priestato statybai prieštaravo atsakovė ir jos sesuo. Todėl M. B. kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atsakovę ir jos seserį netrukdyti statyti priestatą. 1986 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1398/86 I. D. B. ir E. B. B. įpareigotos netrukdyti M. B. statyti prie gyvenamojo namo dalies priestatą. 1987m. gegužės 11 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba M. B. išdavė Leidimą Nr. R-92 vykdyti individualinę statybą, ir ji prie Gyvenamojo namo pastatė priestatą 4a1/p, kuriame pagal 1988 m. gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra 2 kambariai: II-9/16,25 kv. m, ir II-10/8,54 kv. m. Pagal naujai UAB „Sėkmės planas“ parengtus kadastrinius matavimus Gyvenamojo namo dalies pristatytą namo priestatą 4a1/p sudaro kambarys indeksas 2-8, 15,88 kv. m. ir kambarys indeksas 2-9, 8,49 kv. m. Taigi, M. B. turėdama bendrasavininkų sutikimus prie Gyvenamojo namo pristačiusi 2 priestatus bei padidinusi priestatą 2a1/ž, pasididino savo Gyvenamojo namo plotą, jį inventorizavo bei sukurtus statinius įregistravo VĮ Registrų centre.

8. Paminėti M. B. prie Gyvenamojo namo dalies pristatyti priestatai 3a1/m ir 4a1/p buvo įregistruoti viešame registre, tuo pagrindu buvo atnaujinta Gyvenamojo namo namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje yra parodyti priestatai 3a1/m ir 4a1/p bei vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti abiejų butų pasikeitę plotai: I. D. B. ir E. B. B. buto Nr. I bendras plotas liko nepakitęs – 43,60 kv. m, o M. B. buto Nr. II bendras plotas nurodytas 82,50 kv. m, tačiau VĮ Registrų centrui nebuvo pateiktas naujas bendrasavininkų dalių perskaičiavimas. Tokiu būdu šiai dienai ieškovėms ir atsakovei VĮ Registrų centre įregistruotos Gyvenamojo namo dalys yra neteisingos ir neatitinka tikrovės, dėl ko turėtų būti pakeistos.

9. Gyvenamuoju namu bei kitais statiniais ieškovės naudojasi pagal ilgalaikę nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką - ieškovės yra perėmusios patalpas, kuriomis naudojosi ankstesnė šio turto savininkė M. B., t. y. patalpas, kurias ji įsigijo 1968 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi bei jos pastatytais priestatais: 3a1/m ir 4a1/p bei 2a1/ž, o atsakovė I. D. B. naudojasi patalpomis, kurias ji su seserimi E. B. B. įsigijo 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Ginčo dėl patalpų naudojimosi nėra.

10. Paaiškėjus neatitikimams tarp bendraturčių valdomų statinių dalių ir VĮ Registrų centre įrašytų duomenų, ieškovės pirmiausiai inicijavo Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą, kurį atliko UAB “Homo Novus” pagal VĮ Registrų centre įregistruotus 1988 m. Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, su kuriuo atsakovė nesutiko, o atsakovei pareiškus nuomonę, kad Gyvenamojo namo dalys negali būti perskaičiuojamos pagal senus VĮ Registrų centre įregistruotus kadastrinius matavimus, ieškovės inicijavo Gyvenamojo namo naujų kadastrinių matavimų atlikimą bei naują Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą pagal naujus kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB “Sėkmės planas”. Tačiau ir su šiais kadastriniais matavimais bei Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimu atsakovė taip pat nesutiko. Dėl ko ieškovės taip pat reiškia reikalavimus dėl teisės įregistruoti UAB “Sėkmės planas” naujai atliktus Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre ir pakeisti Gyvenamojo namo dalis pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą be atsakovės sutikimo.

11. Ieškovės taip pat nurodo, kad iš VĮ Registrų centre įregistruotos Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti pakankamai senai -1988 metais, kadastrinių matavimų duomenys yra pribraukyti, kai kurie duomenys sunkiai įskaitomi, o kiti iš viso neįskaitomi, taip pat per ilgus metus Gyvenamojo namo kadastrinėje byloje yra pasikeitę patalpų indeksai ir jie neatitinka 1968 m. rugsėjo 16 d. notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje ir 1970 m. balandžio 9 d. notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytų patalpų indeksų bei sutartimis nustatytos Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, nes patalpos vėlesniuose kadastriniuose matavimuose buvo pažymėtos kitokiais indeksais nei, kad jie yra nurodyti notarinėse pirkimo pardavimo sutartyse. Todėl yra reikalinga atnaujinti Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir užfiksuoti dabartinę Gyvenamojo namo būklę, ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre.

12. Ieškovės su atsakovės žodiniu sutikimu inicijavo naujų Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimą, šias paslaugas užsakydamos UAB „Sėkmės planas“. UAB „Sėkmės planas“ atliko viso Gyvenamojo namo patalpų matavimus ir parengė naują nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą, kurią ieškovės pateikė atsakovei bei paprašė jos sutikimo įregistruoti ją VĮ Registrų centre. Atlikus naujus Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pasikeitė ne tik atsakovės kai kurių patalpų plotai, tačiau pasikeitė ir ieškovių naudojamų patalpų plotai. Patalpų matavimų pasikeitimai galimai atsirado dėl šiai dienai tikslesnių skaičiavimo prietaisų, dėl matavimo, braižymo ir/ar skaičiavimo metodikos pasikeitimų, kurie šiai dienai užtikrina žymiai tikslesnius paskaičiavimus, dėl ko naudojant tikslesnius matavimo prietaisus bei metodiką, matininkas galėjo tiksliau išmatuoti bei paskaičiuoti patalpų plotus.

13. Nors atsakovė nesutinka su naujų kadastrinių matavimų bylos įregistravimu, tačiau nenurodo bei nepateikia jokių argumentų ir/ar įrodymų, kad UAB „Sėkmės planas“ atlikti skaičiavimai yra neteisingi ar klaidingi. Atsakovė nepagrįstai neduoda sutikimo ieškovėms siekiančioms įregistruoti gyvenamojo namo patikslintus kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto registre, taip pažeisdama ieškovių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei tokiu būdu darydama kliūtis ieškovėms perskaičiuoti Gyvenamojo namo dalis bei patikslinti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką.

14. Ieškovės taip pat nurodo, kad ieškovės, vadovaudamosi 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtu Pastato dalių apskaičiavimo projektu, siekia pakeisti nuosavybės dalis į Gyvenamąjį namą. Pagal šį pastato dalių apskaičiavimo projektą tiek ieškovės, tiek ir atsakovės naudotųsi tomis pačiomis patalpomis, kuriomis jos naudojosi iki šiol, tik ieškovių naudojimui būtų teisiškai priskirtos M. B. pristatytuose priestatuose esančios patalpos. Ieškovės pabrėžė, kad M. B., kurios teises perėmė ieškovės, padaryti pakeitimai, lėmę nuosavybės idealinių dalių pasikeitimą, buvo atlikti laikantis teisės normose nustatytų taisyklių ir nevaržant, ir neribojant kitų asmenų interesų, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo nesutikti dėl nuosavybės teisės dalių į Gyvenamąjį namą pakeitimo bei nepagrįstai nesutinka su naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos ir Gyvenamojo namo dalių pakeitimu.

15. Kadangi atsakovė gražiuoju nesutinka pakeisti Gyvenamojo namo dalis nei pagal ieškovių į bylą pateiktą UAB “Homo Novus” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą, nei pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą ieškovės reiškia reikalavimą pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovei K. B. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei D. L. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei I. B. paskiriant nuosavybės teise 1646/10000 dalis gyvenamojo namo, atsakovei I. D. B. paskiriant nuosavybės teise 3420/10000 dalis gyvenamojo namo. Ieškovės pažymi, kad pakeitus naudojimosi tvarką ir Gyvenamojo namo dalis pagal ieškovių siūlomus variantus, ieškovės sutinka kompensuoti už atsakovės prarandamą plotą pagal turto rinkos vertę nurodytą VĮ Registrų centro pažymoje.

16. Taip pat kadangi atsakovė gražiuoju nesutinka pakeisti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, ieškovės reiškia reikalavimą pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-05-04 kadastrinių duomenų bylą.

17. Ieškovės nurodo, kad jeigu jų reikalavimai negalėtų būti tenkinami, jos reiškia alternatyvius reikalavimus prašant pakeisti Gyvenamojo namo dalis pagal 2022 m. kovo 30 d. UAB „Homo Novus“ parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą, kuris buvo parengtas pagal šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruotus Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, bei pagal šį projektą pakeisti nuosavybės dalis į Gyvenamą namą bei pakeisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką.

18. Taip pat ieškovių atstovė nurodo, kad reikalavimui dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo negali būti taikoma senatis, kadangi įstatymas nenustato termino, per kurį bendraturtis turi teisę įgyvendinti savo teisę padidinti savo bendrosios dalinės nuosavybės dalis.

II. Atsakovės argumentai

19. Atsakovė I. D. B. (toliau – ir atsakovė) su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose jos atstovė paaiškino, kad ieškovės savo reikalavimą dėl dalių perskaičiavimo iš esmės grindžia trimis juridiniais faktais, pirmiausia tuo, kad M. B. laikotarpiu nuo nekilnojamojo turto įsigijimo 1968 metais iki 1970 m. kovo 12 d. atliko inventorizaciją ir inventorizavo dvi patalpas. Atsakovė nurodo, jog byloje nepateikti įrodymai, ar šios dvi patalpos buvo įrengtos M. B. lėšomis, ar jos buvo įrengtos senesnių savininkų ir M. B. tik jas inventorizavo. Remiantis 1966 metų inventorizacijos duomenimis, kurie galiojo iki M. B. įsigyjant ginčo turtą, priestate 2a1/ž buvo viena patalpa 2-3, 6,94 kv. m., o jau 1970 m. kovo 12 d. minėta patalpa yra 9,69 kv. m. ploto ir dar papildomai yra nurodytos dvi patalpos 1,82 kv. m. ir 2,47 kv. m. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad M. B. atliko tą statybą, kad ta statyba buvo atlikta turint kito bendraturčio sutikimą bei kad ta statyba buvo atlikta iš M. B. priklausančių lėšų. Todėl, atsakovės nuomone, šiuo metu nėra sąlygų, dėl kurių būtų galima pakeisti bendraturčių dalis.

20. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad visi šie veiksmai buvo atlikti iki atsakovei tampant turto bendraturte, nes ji bendraturte tapo 1970 metų balandžio mėnesį, todėl ji visų šių aplinkybių negali žinoti. Atsakovė įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, kurio bendras plotas yra 89,55 kv. m., į kuriuos jau įėjo ir šie papildomi 7 kv. m. ploto. Taigi atsakovė įsigijo ir ½ dalį šių patalpų. Tuo tarpu ieškovės bando apskaičiuoti gyvenamojo namo dalis pagal naudojimosi tvarką, tačiau įstatymas nenumato tokios galimybės, nes naudojimosi tvarka nebūtinai turi atitikti gyvenamojo namo idealines dalis. Faktas, kad atsakovė įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, kurio bendras plotas yra 89,55 kv. m., yra nenuginčytas ir į jį turi būti atsižvelgta.

21. Priešingai, nei nurodo ieškovės, bendraturtės I. D. B. ir Elena B. B., kurios teisių perėmėja yra I. D. B., niekada nebuvo davusios savo sutikimo priestatų statybai. 1986 m. liepos 18 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT VK sprendimu Nr. 217 savavalinė statyba buvo įteisinta išimties tvarka, tačiau bendraturčiai sutikimų priestato statybai nebuvo davę. Tai padaryta buvo atsižvelgus į Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 99 „Dėl kovos su savavališka statyba įstatymų taikymo“ (Žin., 1981, Nr. 9–108), kuris įpareigojo Vykdomuosius komitetus apsvarstyti išaiškintas savavališkas statybas ir spręsti, kuriems statytojams taikyti Civilinio kodekso 114 straipsnyje numatytas sankcijas ir kuriems jas taikyti netikslinga, pastariesiems nustatyti statybos dokumentų sutvarkymo ir statybos darbų užbaigimo laiką, leista teisiškai įregistruoti iki 1980 m. sausio 31 d. savavališkai pastatytus statinius, išskyrus pastatytus vienkiemiuose.

22. Kauno m. Lenino rajono Liaudies teismas 1986 m. rugsėjo 17 d. tik įpareigojo B. I. D. ir B. E. B. netrukdyti ieškovei statyti priestatą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nenusprendė pripažinti M. B. teisę gauti statybos leidimą be bendraturčių sutikimo. Todėl laikytina, kad ir priestatas 4a1/p M. B. pastatytas be bendraturčių sutikimo. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad 1981 metais ji ar jos sesuo E. B. B. buvo davusios notariškai patvirtintus sutikimus M. B. dėl priestato įteisinimo. Pamačiusios tokį 1986 m. spalio 1 d. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos raštą Nr. B-143, atsakovė ir jos sesuo kreipėsi į jį surašiusią instituciją ir prašė, kad joms būtų parodyti neva jų pasirašyti sutikimai, tačiau tuometiniai institucijos darbuotojai atsisakė tą padaryti, taip pat neparodė tų sutikimų ir M. B.. Esant tokiai situacijai, atsakovė ir jos sesuo eilę metų daug kartų kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas, kad priestatas buvo įteisintas pagal galimai suklastotus dokumentus, t. y. pagal jų suklastotus sutikimus.

23. Taigi, nei M. B., nei jos teisių perėmėjai, negavę bendraturčių (atsakovės ir/ar jos sesers) sutikimo namo rekonstrukcijai, neįgijo teisės į reikalavimo padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimą. Namo dalys nebuvo perskaičiuotos iki atsakovei ir jos seseriai įsigyjant namo dalį. Atsakovė ir jos sesuo įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, kurio bendras plotas yra 89,55 kv.m. Ieškovių aiškinimai, kad toks plotas yra tik formaliai nurodytas sutartyje, yra teisiškai nepagrįsti.

24. Ieškovių reikalavimas pakeisti bendraturčių dalis D. B. paskiriant 3420/10000 arba 3449/10000 dalis gyvenamojo namo, kuri paskaičiuota pagal faktinį naudojimą, yra nepagrįstas, o pateikti pastato dalių apskaičiavimo projektai yra ydingi. Ne naudojimosi tvarka ir ne faktinis naudojimasis apsprendžia bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje. Kaip minėta, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi ir paveldėjimo teisės liudijimu įsigijo ½ dalį kurio bendras naudingas plotas buvo 89,55 kv., ši dalis negali pakisti vien dėl to, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ji naudojosi mažesniu plotu, nei jai priklausytų pagal jos turimą dalį bendrame turte.

25. Atsakovė taip pat nurodė, kad 1964 m. Civilinis kodeksas numatė bendrą ieškinio senaties terminą – 3 metai. M. B. įteisinus priestatus, I. D. B. ir E. B. B. ginčijo M. B. pastatytų priestatų teisėtumą, kreipėsi į LTSR prokuratūrą. Iš 1989-03-30 rašto matyti, kad, tikrinant skundus, buvo sudaryta specialistų komisija, kuri 1988 m. gruodžio 7 d. tikrino situaciją vietoje. Todėl M. B. turėjo suprasti, kad ginčijama jos teisė ne tik į priestatų įteisinimą, bet ir į dalių perskaičiavimą, tačiau į teismą dėl dalių perskaičiavimo nesikreipė. Akivaizdu, kad apie tai, kad jos teisė į namo dalių perskaičiavimą yra ginčijama, M. B. žinojo dar iki 1988 m. gruodžio 7 d., kuomet ir prasidėjo ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas. Pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą ieškinio senaties terminas baigėsi 1991 m. gruodžio 8 d. 1964 m. LTSR CK 87 str. nustatė, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino. Taigi, reikalavimui dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

26. Atsakovė nesutinka, kad naudojimosi tvarka galėtų būti pakeista vadovaujantis ieškovių pateiktais paskaičiavimais, kadangi 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, be to, UAB „Sėkmės plotas“ pateiktoje kadastrinėje byloje nurodytas namo bendras plotas 125,13 kv. m. skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre nurodyto ploto – 126,40 kv. m. Nors ieškovės ir pateikė įrodymus, kad kadastro byla yra suderinta su VĮ Registrų centras, kadastriniai duomenys šiai dienai nėra registruoti, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo pakeisti naudojimosi tvarką pagal naujai parengtus, bet neįregistruotus kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prašo nustatyti naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarką ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis, o pagal tuos ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka ateityje tiktai galbūt bus įregistruoti. Nors ieškiniu ieškovės ir prašo leisti joms įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo, tačiau visų daikto bendrasavininkų sutikimas nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį Lietuvos Respublikos kadastrą tvarkanti institucija registruoja/atsisako įregistruoti naujus daikto kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos kadastrą tvarkanti institucija ateityje gali tiek tenkinti, tiek netenkinti ieškovių prašymo dėl naujų ginčo namo kadastro duomenų įregistravimo. Tuo tarpu teismas negali nustatyti naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarkos pagal teisės aktų nustatyta tvarka dar neįregistruotus ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis, tokį savo sprendimą grįsdamas vienos iš ginčo šalių prielaidomis ir spėliojimais, kad jų būsimą prašymą Lietuvos Respublikos kadastrą tvarkanti institucija ateityje būtinai tenkins. Nurodytos aplinkybės yra savarankišku pagrindu ieškinio šioje dalyje netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovės D. L., K. B., I. B. ir atsakovė I. D. B. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. D. L. ir K. B. priklauso po 3/16 dalis visų statinių, I. B. – 1/8 dalis, o I. D. B. – 2/4 dalys. Ieškovės šį Nekilnojamąjį turtą paveldėjo po E. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pagal 2020 m. sausio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. MS-235, o pastarasis turtą paveldėjo po savo motinos M. B. mirties. VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 126,40 kv. m, naudingas plotas – 123,14 kv. m., gyvenamasis plotas – 82,19 kv.m.

28. M. B. Nekilnojamąjį turtą įgijo 1968 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria ji kartu su kita pirkėja M. S. “<<...lygiomis dalimis pirko medinį vieno aukšto su 2 priestatais gyvenamąjį namą, kuriame yra 4 kambariai ir 2 virtuvės; bendro naudingo ploto 82,51 kv. m. tame tarpe 54,72 kv.m. gyvenamojo ploto; medinį ūkio pastatą su priestatu (2J1/m); mūrinį ūkio pastatą (3J1/p) ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini)... >>”.

29. Pagal Nekilnojamojo turto 1968 m. rugsėjo 16 d. notarinę pirkimo - pardavimo sutartį M. B. naudojimuisi atiteko kambariai: II-2/13,57 kv. m.; I-4/13,78 kv. m. virtuvė II-3/6,94 kv.m. ir koridorius II-1/4,62 kv.m. M. S. paskirta naudotis kambariais: I-7/13,69 kv.m., I-6/13,68 kv.mt, koridoriumi I-1/4,52 kv. m., virtuve I-3/7,62 kv. m., o taip pat patalpomis I-1/1,44 kv. m. ir I-2/2,65 kv. m. M. B. taip pat kartu su M. S. paskirta naudotis koridoriumi I-5/4,52 kv. m. ir virtuve I-3/7,62 kv. m. iki 1970 m. kovo mėn. 16 d.

30. 1970 m. balandžio 9 d. M. S. jai priklausančią Nekilnojamojo turto dalį pardavė atsakovei I. D. B. ir jos seseriai E. B. B. lygiomis dalimis. Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Gyvenamasis namas yra 89,55 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 54,72 kv. m. gyvenamojo ploto. 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad “<<...pirkėjos B. naudosis kambariais: I-7/13,69 kv.m., I-6/13,68 kv.m., koridoriumi I-1/4,52 kv.m., virtuve I-3/7,62 kv.m., patalpomis I-1/1,44 kv. m. ir I-2/2,65 kv. m., koridoriumi I-5/4,52 kv. m. ir virtuve I-3/7,62 kv. m....>>“. Po E. B. B. mirties jos palikimą priėmė atsakovė I. D. B..

31. Ieškovės į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno regioninio valstybės archyvo raštu Nr. (10.6.)V10-2345 pateiktą Kauno valstybinės notarinės kontoros 1981 m. rugsėjo 23 d. – 1981 m. spalio 14 d. metų notarinių veiksmų registrų knygos išrašą, kuriame yra 1981 m. rugsėjo 23 d. įrašai Nr. 30398, 30399, 30400 apie B. I. D. parašo patvirtinimą, kuriame nurodytas notarinio veiksmo turinys: „Paliudytas/ti parašas/ai pareiškime/uose trijose Kauno m. Lenino raj. architektui, kad leidžia pil. M. B. K. įteisinti garažą, ūkio pastatą, priestatą, prie gyv. namo (duomenys neskelbtini).“

32. 1986 m. liepos 9 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštu Nr. B-1007, M. B. ginčui su bendrasavininkais spręsti buvo leista paruošti techninę dokumentaciją 1 aukšto priestato (25,0 kv. m. bendrojo ploto) statybai, blokuojant jį prie gyvenamojo namo rytinės dalies.

33. 1986 m. liepos 18 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 217, sutinkamai su Lietuvos TRS Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 99, M. B. buvo leista išimties tvarka teisiškai registruoti savavališkai pastatytą individualinių gyvenamųjų namų dalį ir kitus statinius pagal 2 priedėlį- namo priestatą 3a¹ /m, kambarį II-7/11,22 kv.m, sieninę spintą II-8/0,84 kv.m.

34. 1986 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1398/86, buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka bei I. D. B. ir E. B. B. įpareigotos netrukdyti M. B. statyti prie gyvenamojo namo dalies priestatą.

35. 1987 m. gegužės 11 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba M. B. išdavė Leidimą Nr. R-92 vykdyti individualinę statybą, 1 aukšto priestatą pagal individualų projektą, 1 kambario, 15,0 kv. m. gyvenamojo ploto, 23,0 kv.m. bendro naudingo ploto. M. B. prie Gyvenamojo namo pastatė priestatą Nr. 4a1/p, kuriame pagal 1988 m. gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra 2 kambariai: II-9/16,25 kv. m, ir II-10/8,54 kv.m. Pagal naujai UAB „Sėkmės planas“ parengtus kadastrinius matavimus Gyvenamojo namo dalies pristatytą namo priestatą Nr. 4a1/p sudaro kambarys indeksas 2-8, 15,88 kv. m. ir kambarys indeksas 2-9, 8,49 kv.m.

36. 1988 m. birželio 13 d. Kauno miesto tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba išdavė M. B. pažymą Nr. 32, patvirtinančią, kad M. B. gyvenamojo namo priestatas pastatytas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą ir Kauno m. statybos kontrolės skyriaus išduotą 1987 m. gegužės 11 d. statybos leidimą Nr. R-92, tinkamas eksploatuoti.

37. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1251-(14.8.2) buvo nustatytas 0,1026 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams: K. B. – 0,0192 ha, D. L. – 0,0192 ha, I. B. – 0,0129 ha, I. D. B. – 0,0513 ha.

38. I. D. B. ir E. B. B. ginčijo M. B. pastatytų priestatų teisėtumą ir 1986 m. bei 1898 m. kreipėsi į LTSR prokuratūrą Iš 1989 m. kovo 30 d. Lietuvos TRS prokuratūros rašto matyti, kad, tikrinant skundus, buvo sudaryta specialistų komisija, kuri 1988 m. gruodžio 7 d. tikrino situaciją vietoje ir parengė išvadą, kad leidimas atsakovei išduotas statytis priestatą pagal suderintą ir patvirtintą projektą. Priestato statybiniais darbai atlikti pagal projektą, pagal kurį priestatas numatytas blokuoti prie pareiškėjoms priklausančios virtuvės aklinos sienos. Todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

39. Ieškovės į bylą pateikė 2022 m. kovo 30 d. UAB „Homo Novus“ parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą, kuris buvo parengtas pagal šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruotus Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Remiantis UAB “Homo Novus” parengtu Pastato dalių apskaičiavimo projektu, visoms bendrasavininkėms tenkančios Gyvenamojo namo dalys yra šios: K. B. – 2450/10000, kas sudaro 30,97 kv. m Gyvenamojo namo; D. L. – 2450/10000, kas sudaro 30,97 kv. m Gyvenamojo namo; I. B. – 1651/10000, kas sudaro 20,86 kv. m Gyvenamojo namo; I. D. B. – 3449/10000, kas sudaro 43,60 kv. m Gyvenamojo namo.

40. Ieškovių užsakymu UAB „Sėkmes planas“ 2023 m. gegužės 4 d. parengė kadastrinių duomenų bylą, kurio gyvenamojo namo bendras plotas nurodytas 125,13 kv. m. Nurodyta, jog pirmam butui priklauso 6 patalpos, kurių bendras plotas 42,80 kv. m., o antram butui priklauso 9 patalpos, kurių bendras plotas 82,33 kv. m. 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB „Sėkmes planas“ parengė Pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį K. B. priskiriama nuosavybės teise 2467/10000 dalių gyvenamojo namo, D. L. – 2467/10000 dalis, I. B. – 1646/10000 dalis, I. D. B. – 3420/10000 dalis.

Dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo

41. Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis).

42. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Tačiau bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčo turtas pastatytas ir įteisintas iki naujojo CK įsigaliojimo, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnį, sprendžiant dėl nuosavybės teisių į jį, taikomos CK ketvirtosios knygos normos.

44. Atsakovė, nesutikdama su ieškovių patikslintu ieškiniu nurodo, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje neįrodė nei vienos įstatyme įtvirtintos sąlygos, būtinos bendraturčių turto dalių perskaičiavimui. Pirma, atsakovė teigia, jog nebuvo davusi sutikimų ginčo priestatams statyti/didinti, ir nors ieškovės juos pastatė/padidino, laikytina, jog jie pastatyti/padidinti be atsakovės sutikimo. Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

45. Byloje nustatyta, kad ginčo Gyvenamojo namo priestatai 3a1/m, 4a1/p bei priestato 2a1/ž ploto padidėjimas bylos nagrinėjimo metu yra įregistruoti viešame registre. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė kada nors būtų ginčijusi Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir išviešintus duomenis apie Gyvenamojo namo ploto padidėjimą.

46. Byloje ieškovių pateiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno regioninio valstybės archyvo atsakymas Nr. (10.6.)V10-2345; Kauno valstybinės notarinės kontoros 1981 m. rugsėjo 23 d. – 1981 m. spalio 14 d. metų notarinių veiksmų registrų knygoje padarytas įrašas - 1981 m. rugsėjo 23 d. įrašas Nr. 30398, 30399, 30400 apie B. I. D. parašo patvirtinimą, kuriame, be kita ko, nurodytas notarinio veiksmo turinys: „Paliudytas/ti parašas/ai pareiškime/uose trijose Kauno m. Lenino raj. architektui, kad leidžia pil. M. B. K. įteisinti garažą, ūkio pastatą, priestatą, prie gyv. namo (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo davusi sutikimą M. B. įteisinti priestato 3a1/m statybą, kas leidžia spręsti, jog šis priestatas buvo pastatytas turint bendraturčio sutikimą. Taigi, priešingai nei byloje įrodinėja atsakovė, Gyvenamojo namo priestato 3a1/m statybai nei atsakovė Irena D. B., nei jos sesuo Elena B. B. neprieštaravo bei davė sutikimą įteisinti savavalinę priestato statybą. Bylos duomenys patvirtina, kad gavus atsakovės ir jos sesers sutikimus, Gyvenamojo namo priestatas 3a1/m buvo įteisintas 1986 m. liepos 18 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 217, kuriuo M. B. leista išimties tvarka teisiškai registruoti savavališkai pastatytą individualinių gyvenamųjų namų dalį ir kitus statinius pagal 2 priedėlį: namo priestatą 3a1/m. Byloje atsakovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad priestatas 3a1/m buvo pastatytas ne M. B. lėšomis, todėl teismas sprendžia, jog ieškovių turto dalies Gyvenamajame name padidėjimas, statant priestatą 3a1/m, buvo atliktas būtent M. B. naudai ir jos lėšomis. Byloje atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad priestatas 3a1/m buvo pastatytas pažeidžiant kokius nors statybos reikalavimus. Priešingai, šių statinių statymo teisėtumą patvirtina jau nurodyti 1986 m. liepos 9 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštas Nr. B-1007, kuriuo M. B. ginčui su bendrasavininkais spręsti buvo leista paruošti techninę dokumentaciją 1 aukšto priestato (25,0 kv. m. bendrojo ploto) statybai, blokuojant jį prie gyvenamojo namo rytinės dalies. Taip pat 1986 m. liepos 18 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 217, sutinkamai su Lietuvos TRS Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 99, M. B. buvo leista išimties tvarka teisiškai registruoti savavališkai pastatytą individualinių gyvenamųjų namų dalį ir kitus statinius pagal 2 priedėlį- namo priestatą 3a1 /m, kambarį II-7/11,22 kv.m, sieninę spintą II-8/0,84 kv.m.

47. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad priestatas 3a1/m buvo įteisintas be bendraturčių sutikimo, kaip nepagrįstą, o tai leidžia daryti išvadą, kad M. B. iš savo lėšų pastatydama Gyvenamojo namo Priestatą Nr. 3a1/m ir jį įteisindama, pasididino savo gyvenamąjį plotą ir Gyvenamojo namo nuosavybės dalį, dėl to ieškovių reikalavimas pakeisti Gyvenamojo namo dalis šio priestato plotu yra pagrįstas ir įrodytas.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovės pagrįstai prašo taikyti CK 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

49. Antra, atsakovė nesutinka, jog ieškovių turimo Gyvenamojo namo dalis būtų perskaičiuojama ir padidinta pastatyto priestato 4a1p ploto dalimi, motyvuodama tuo, kad ir šio priestato statybai atsakovė nebuvo davusi sutikimo.

50. Byloje nustatyta, kad Gyvenamojo namo priestato 4a1p statyba buvo atlikta bei įteisinta šių dokumentų pagrindu: 1986 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1398/86, kuriuo I. D. B. ir E. B. B. įpareigotos netrukdyti M. B. statyti prie gyvenamojo namo dalies priestatą; 1987 m. gegužės 11 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos M. B. išduoto Leidimo Nr. R-92 vykdyti individualinę statybą pagrindu; 1988 m. birželio 13 d. Kauno miesto tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos M. B. išduota pažyma Nr. 32 patvirtinančia, kad M. B. gyvenamojo namo priestatas, pastatytas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą ir Kauno m. statybos kontrolės skyriaus išduotą 1987 m. gegužės 11 d. statybos leidimą Nr. R-92 tinkamas eksploatuoti.

51. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad 1986 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1398/86, kuriuo I. D. B. ir E. B. B. įpareigotos netrukdyti M. B. statyti prie gyvenamojo namo dalies priestatą, nelaikytinas priestato 4a1p statybą leidžiančiu dokumentu, apimančiu ir bendraturčio įpareigojimą netrukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti šią teisę. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų, tarp šalių ginčai dėl Gyvenamojo namo naudojimo/disponavimo kyla jau pakankamai seniai, todėl siekdama pasididinti būtent jai priklausančią turto dalį, M. B. buvo priversta 1986 metais kreiptis į teismą ir priestato 4a1p statybos teisėtumą pagrįsti teismine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. teismo sprendimu gavo leidimą statyti priestatą 4a1p, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad priestatas pastatytas be bendraturčio sutikimo. Byloje duomenų, kad priestatą 4a1p M. B. statė ne iš savo lėšų nėra, todėl teismas sprendžia, jog ir šiuo atveju ieškovės įrodė visas tris sąlygas, būtinas Gyvenamojo namo bendraturčių turto dalims padidėjusia priestato 4a1p dalimi perskaičiuoti.

52. Trečia, atsakovė kelia ir Gyvenamojo namo priestato 2a1/ž padidinimo teisėtumo klausimą, nurodydama, kad byloje nepateikti įrodymai, kad padidinant šio priestato plotą M. B. turėjo buvusios Gyvenamojo namo dalies M. S. sutikimą, bei kad šis priestatas padidintas iš jos lėšų. Teismas šiuos atsakovės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

53. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodė, kad priestatas 2a1/ž buvo padidintas būtent M. B. lėšomis, iniciatyva ir jos naudai, jai pristačius patalpas II-1, 1,82 kv.m ir II-2, 2,47 kv.m. bei jas 1970 m kovo 12 d. inventorizavus, t.y. dar prieš atsakovei ir jos seseriai įsigyjant gyvenamojo namo dalį. Kaip nurodė ieškovės, M. B. turėjo M. S. sutikimą didinti priestatą, toks buvo buvusių bendraturčių susitarimas, ginčų tarp buvusių bendraturčių nebuvo.

54. Teismo vertinimu, atsakovei objektyviais įrodymais nenuneigus priestato 2a1/ž padidinimo teisėtumo ir nepaneigus Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sąlygų egzistavimo, teismas turi pagrindą spręsti, kad priestatas 2a1/ž buvo padidintas būtent M. B. naudai. Kadangi šie duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre dar iki atsakovei ir jos seseriai tampant Gyvenamojo namo dalies savininkėmis, todėl teismas turi pagrįstą prielaidą spręsti, kad priestatas buvo padidintas M. B. lėšomis, jos naudai ir turint M. S. sutikimą. Kaip patvirtino ieškovės, už tai, kad M. S. leido M. B. pasididinti priestato dalį, šiai buvo palikta vienai naudotis iki to laiko naudotomis bendromis patalpomis – I-5/ 4,52 kv.m, ir I-3/7,62 kv.m. Jokių kitų duomenų, kurie teismui keltų abejones dėl tokio buvusių bendraturčių susitarimo, byloje nėra.

55. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. B. prie Gyvenamojo namo pristačiusi 2 priestatus bei padidinusi priestatą 2a1/ž, pasididino savo Gyvenamojo namo dalies plotą, jį inventorizavo bei sukurtus statinius įregistravo VĮ Registrų centre. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro išrašo 4.7 punktas, kuriame nurodyti M. B. Gyvenamojo namo dalies įgijimo pagrindai: 1968 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-7576; 1983 m. liepos 18 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 217, 1988 m. birželio 13 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 32. Taigi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo priestatų pastatymas ir vieno priestato padidinimas nepažeidė tuometinių statybos reikalavimų, byloje nepaneigta, kad priestatus pastatė/padidino būtent M. B. savo lėšomis ir savo naudai bei priestatai pastatyti/padidinti turint visus bendraturčių sutikimus, kurie bylos nagrinėjimo metu nėra nuginčyti.

56. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai padidinti ieškovių bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką.

57. Teismas pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės neįgijo teisės į reikalavimo padidinti jų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimą, kadangi namo dalys nebuvo perskaičiuotos iki atsakovei ir jos seseriai įsigyjant namo dalį. Atsakovė ir jos sesuo įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, kurio bendras plotas yra 89,55 kv.m., todėl perskaičiavus Gyvenamojo namo plotus, atsakovės dalis bendroje nuosavybėje negali pasikeisti ir turi išlikti tokia, kokią atsakovė įsigijo sandoriu.

58. Byloje nustatyta, kad 1970 m. balandžio 9 d. M. S. jai priklausančią Nekilnojamojo turto dalį pardavė atsakovei I. D. B. ir jos seseriai E. B. B. lygiomis dalimis. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Gyvenamasis namas yra 89,55 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 54,72 kv. m. gyvenamojo ploto. 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad “<<pirkėjos B. naudosis kambariais: I-7/13,69 kv.m., I-6/13,68 kv.m., koridoriumi I-1/4,52 kv.m., virtuve I-3/7,62 kv.m., patalpomis I-1/1,44 kv. m. ir I-2/2,65 kv. m., koridoriumi I-5/4,52 kv. m. ir virtuve I-3/7,62 kv. m.>>“.

59. Byloje ginčo, kad priestatų statytoja buvo M. B. nėra. Taigi, nei atsakovė I. D. B., nei jos sesuo E. B. B. nebuvo priestatų statytojos, pačios savo lėšomis nesukūrė nekilnojamojo turto ir jo vertės bei apimties nepadidino, turtą įgijo ne pagamindamos naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, jog atsakovė neturi ir negali įgyti turto daugiau nei turto turėjo M. S..

60. Nors atsakovė teigia, kad atsakovė notarine pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo 44,775 kv. m Gyvenamojo namo, t.y. ½ nuo 89,55 kv. m., o perskaičiavus Gyvenamojo namo dalis pagal naujus kadastrinius matavimus jai tenka 42,80 kv.m, pažymėtina, kad byloje taip ir liko nepaneigta aplinkybė, jog kadastrinių matavimų netikslumai galimai atsirado dėl to, jog paskutinieji Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti dar 1988 m. spalio 24 d, o įregistruoti 1993 m. sausio 22 d., t.y. pastarieji matavimai buvo atlikti seniai, o naujų technologijų pritaikymas šioje srityje leido tiksliau suskaičiuoti ir įvertinti ginčo Gyvenamojo namo plotus.

61. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pasikeitus kadastriniams matavimams sumažėjo ne tik atsakovei tenkantys, tačiau ir ieškovėms tenkantys Gyvenamojo namo ploto kvadratiniai vienetai. Ginčo byloje dėl to, jog M. B. padidinus savo Gyvenamojo namo plotą, fiziškai būtų sumažinta atsakovės valdomo turto dalis, nėra. Byloje nustatyta, jog iš esmės šalys ir šiuo metu naudojasi tais Gyvenamojo namo plotais, kuriuos įsigijo ir naudojo nuo 1968 – 1970 metų, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju perskaičiavus Gyvenamojo namo dalių plotus, buvo ne sumažintas atsakovės turimas Gyvenamojo namo plotas, o sutikslinti plotų duomenys, kas lėmė tiek ieškovėms, tiek atsakovei tenkančių Gyvenamojo namo ploto pokytį.

62. Byloje nustačius, jog M. B. padidino savo turto dalį nepažeisdama kitų bendraturčių interesų, šiuo metu, nustatant tikrąsias turto dalis, atsakovė neturi teisės pretenduoti į didesnę turto dalį, nei jo yra įgijusi sandoriu. Ieškovių pateiktas 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtas Pastato dalių apskaičiavimo projektas, teismo vertinimu, pilnai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl šalių turto dalių atitikties, atsakovei nepateikus į bylą argumentų, kad projektas pažeidžia įstatymų reikalavimus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovių patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkinti ir pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės dalis pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovei K. B. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei D. L. paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei I. B. paskiriant nuosavybės teise 1646/10000 dalis gyvenamojo namo, atsakovei I. D. B. paskiriant nuosavybės teise 3420/10000 dalis gyvenamojo namo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

63. Ieškovės prašo pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Sėkmės planas“ 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą ir nustatyti tarp ieškovių D. L., I. B., K. B. ir atsakovės I. D. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: ieškovėms K. B., D. L. ir I. B. paskirti bendrai naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 2-1(1,82 kv. m), 2-2(2,47 kv. m), 2-3(9,47 kv. m), 2-4(4,49 kv. m), 2-5(13,75 kv. m), 2-6(13,45 kv. m), 2-7(12,51 kv. m), 2-8(15,88 kv. m), 2-9(8,49 kv. m), viso 82,33 kv. m; atsakovei I. D. B. paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (1,43 kv. m), 1-2 (2,66 kv. m), 1-3 (7,68 kv. m), 1-4 (4,37 kv. m), 1-5 (13,46 kv. m), 1-6 (13,20 kv. m), viso 42,80 kv. m.

64. Ieškovės nurodo, kad anksčiau tarp šalių nustatyta Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal sandorių atlikimo metu aktualius Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kurie metams bėgant keitėsi. Keitėsi ne tik patalpų indeksai, bet ir dėl tikslesnių matavimo priemonių ar skaičiavimo metodų, ir patalpų plotai. Naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal 1968 m. rugsėjo 16 d. notarine pirkimo - pardavimo sutartimi ir 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, kuri šiai dienai neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų kadastrinių matavimų. Naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką būtina pakeisti ir dėl to, kad M. B., kurios nuosavybės teisę paveldėjo bei valdo ieškovės, norėdama pasididinti gyvenamąjį plotą ir pagerinti savo šeimai – tame tarpe ir ieškovėms, nes jos tame name gyveno, gyvenimo sąlygas, atliko jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ir prie jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies pristatė 2 priestatus 3a1/m ir 4a1/p bei dar iki atsakovei ir jos seseriai įgyjant nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą, padidino ir inventorizavo priestatą 2a1/ž patalpomis II-1, 1,82 kv.m ir II-2, 2,47 kv.m ir tokiu būdu pasididino savo naudojamą Gyvenamojo namo dalį. Šių priestatų patalpas M. B. ir jos teisių perėmėjai, tame tarpe ir ieškovės, naudojo nuo pat jų pastatymo laiko ir ginčo dėl to niekuomet nebuvo ir šiai dienai nėra.

65. Atsakovė su ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka nesutinka, kadangi 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, be to, UAB „Sėkmės plotas“ pateiktoje kadastrinėje byloje nurodytas namo bendras plotas 125,13 kv. m. skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre nurodyto ploto – 126,40 kv. m.

66. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

67. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

68. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

69. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis Gyvenamojo namo plotas yra 126,40 kv. Kaip nurodė ieškovės, Gyvenamojo namo plotas iš 126,40 kv. m., atlikus kadastrinius matavimus pasitelkiant šiuolaikines technologijas, pakito į 125,13 kv. Atsakovė aplinkybių, kad bendras Gyvenamojo namo plotas pasikeitė dėl to, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo naudojamos tobulesnės technologijos, dėl to kadastriniai duomenys yra tikslesni, neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog tikslesni Gyvenamojo namo ploto paskaičiavimai ir naudojimosi tvarkos Gyvenamuoju namu nustatymas, remiantis šiais paskaičiavimais, niekaip nepažeis atsakovės interesų.

70. VĮ Registrų centro duomenimis Gyvenamojo namo paskirtis yra dviejų butų pastatas. Nors nagrinėjamu atveju Gyvenamojo namo patalpos tarp bendraturčių nėra atidalintos, tačiau kaip nurodė ieškovės, o atsakovė neginčijo, nuo pat Gyvenamojo namo dalių įgijimo ieškovės naudojosi M. B. priklausiusia dalimi su priestatais, o atsakovė naudojosi M. S. priklausiusia Gyvenamojo namo dalimi.

71. Ieškovės nurodė, jog naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimas yra būtinas ne dėl to, kad tarp šalių kilo ginčas, tačiau dėl to, jog M. B. prie Gyvenamojo namo pristačius priestatus, Gyvenamojo namo dalys tarp bendraturčių nebuvo pakeistos, o atlikus naujus Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juose nurodžius kitus patalpų indeksus nebuvo pakeista bei patikslinta naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka.

72. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje atsakovė tik formaliais pagrindais nurodė nesutinkanti su siūloma naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovių siūloma tvarka yra ydinga ir pažeidžia bendraturtės interesus, o ieškovių prašoma nustatyti tvarka tarp šalių yra seniai nusistovėjusi, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ir šią ieškovių patikslinto ieškinio dalį ir pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Sėkmės planas“ 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą ir nustatyti tarp ieškovių D. L., I. B., K. B. ir atsakovės I. D. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: ieškovėms K. B., D. L. ir I. B. paskirti bendrai naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 2-1 (1,82 kv. m), 2-2 (2,47 kv. m), 2-3 (9,47 kv. m), 2-4 (4,49 kv. m), 2-5 (13,75 kv. m), 2-6 (13,45 kv. m), 2-7 (12,51 kv. m), 2-8 (15,88 kv. m), 2-9(8,49 kv. m), viso 82,33 kv. m; atsakovei I. D. B. paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (1,43 kv. m), 1-2 (2,66 kv. m), 1-3 (7,68 kv. m), 1-4 (4,37 kv. m), 1-5 (13,46 kv. m), 1-6 (13,20 kv. m), viso 42,80 kv. m.

Dėl naujų kadastrinių matavimų įregistravimo

73. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ieškovėms teisę be atsakovės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kadastrinių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė neginčija.

74. Ieškovės nurodė, jog paaiškėjus neatitikimams tarp bendraturčių valdomų statinių dalių ir VĮ Registrų centre įrašytų duomenų, ieškovės pirmiausiai inicijavo Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą, kurį atliko UAB “Homo Novus” pagal VĮ Registrų centre įregistruotus 1988 m. Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, su kuriuo nenurodant konkrečių argumentų atsakovė nesutiko bei pareiškė nuomonę, kad Gyvenamojo namo dalys negali būti perskaičiuojamos pagal senus VĮ Registrų centre įregistruotus kadastrinius matavimus. Todėl ieškovės siekdamos ginčą išspręsti gražiuoju, inicijavo Gyvenamojo namo naujų kadastrinių matavimų atlikimą bei naują Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą pagal naujus kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB “Sėkmės planas”.

75. Iš ginčo Gyvenamojo namo kadastro bylos matyti, kad Gyvenamojo namo duomenys užfiksuoti 1988 metais, ne kartą koreguoti. Taip pat nustatyta, kad ilgainiui Gyvenamojo namo kadastrinėje byloje yra pasikeitę patalpų indeksai ir jie neatitinka nei 1968 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, nei 1970 m. balandžio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytų patalpų indeksų bei sutartimis nustatytos Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, nes patalpos vėlesniuose kadastriniuose matavimuose buvo pažymėtos kitokiais indeksais.

76. Aplinkybę, kad yra reikalinga atlikti Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir užfiksuoti dabartinę Gyvenamojo namo būklę, ir be naujų kadastrinių matavimų nėra galimybės maksimaliai teisingai perskaičiuoti Gyvenamojo namo dalis, nurodė ir atsakovės atstovė.

77. Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovė galimas abejones dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo grindė tuo, kad kadastrinėje byloje nurodytas namo bendras plotas 125,13 kv.m, skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre nurodyto ploto – 126,40 kv.m. <...> todėl atsakovei turi priklausyti ne 42,80 kv.m., o 44,775 kv.m. Kaip jau teismas minėjo, byloje atsakovė nepaneigė aplinkybių, jog atliktus Gyvenamojo namo matavimus pasitelkiant šiuolaikines technologijas, pasikeitė ne tik atsakovės kai kurių patalpų plotai, tačiau pasikeitė ir ieškovių naudojamų patalpų plotai. Kaip nurodė ieškovės, patalpų matavimų pasikeitimai galimai atsirado dėl šiai dienai tikslesnių skaičiavimo prietaisų, dėl matavimo, braižymo ir/ar skaičiavimo metodikos pasikeitimų, kurie šiai dienai užtikrina žymiai tikslesnius paskaičiavimus. Dėl ko naudojant tikslesnius matavimo prietaisus bei metodiką, matininkas galėjo tiksliau išmatuoti bei paskaičiuoti patalpų plotus. Teismas šiuos ieškovių argumentus laiko iš esmės teisingais, todėl nėra pagrindo teigti, jog perskaičiavus šalims tenkančio Gyvenamojo namo patalpų plotus atsakovei tenkanti turto dalis nepagrįstai sumažėjo.

78. Svarbia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylos duomenų teisingumas buvo patikrintas ir patvirtintas valstybės įgaliotos institucijos - VĮ Registrų centro, kuris patikrino ieškovių pateiktus matavimo duomenis ir juos 2023 m. rugsėjo 28 d. suderino, patvirtinant UAB „Sėkmės planas“ parengtą pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų bylą.

79. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenustatyta, kad UAB „Sėkmės planas“ parengtoje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų byloje užfiksuoti duomenys kaip nors pažeistų atsakovės interesus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės patikslinto reikalavimo dalį ir pripažinti ieškovėms teisę be atsakovės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą.

Dėl senaties termino taikymo

80. Atsakovė, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, nurodo, jog 1964 m. Civilinis kodeksas numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. M. B. įteisinus priestatus, I. D. B. ir E. B. B. ginčijo M. B. pastatytų priestatų teisėtumą, kreipėsi į LTSR prokuratūrą. Iš 1989 m. kovo 30 d. rašto matyti, kad, tikrinant skundus, buvo sudaryta specialistų komisija, kuri 1988 m. gruodžio 7 d. tikrino situaciją vietoje, todėl M. B. turėjo suprasti, kad ginčijama jos teisė ne tik į priestatų įteisinimą, bet ir į dalių perskaičiavimą, tačiau į teismą dėl dalių perskaičiavimo nesikreipė. Akivaizdu, kad apie tai, kad jos teisė į namo dalių perskaičiavimą yra ginčijama, M. B. žinojo dar iki 1988 m. gruodžio 7 d., kuomet ir prasidėjo ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas. Pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksą ieškinio senaties terminas baigėsi 1991 m. gruodžio 8 d. 1964 m. LTSR CK 87 str. nustatė, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino. Taigi, reikalavimui dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

81. Teismas konstatuoja, kad atsakovės argumentai, jog ieškovės reikalavimui pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis turėtų būti atmestas, nes ieškovės praleido ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tiek pagal 1964 m. CK 122 straipsnį, tiek pagal 2000 m. CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi įstatyme įtvirtinti du alternatyvūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdymo, naudojimo ir disponavimo būdai: 1) bendraturčių sutarimu arba 2) teismo nustatyta tvarka. Bendraturčių nesutarimas reiškia ne kad vieno bendraturčio teises pažeidžia kiti bendraturčiai, o kad nėra bendro sutarimo, kaip vienu iš įstatyme įtvirtintų būdų valdyti, naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti, todėl bendraturtis gali kreiptis į teismą dėl tvarkos nustatymo, kaip alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo. Kreiptis į teismą dėl tvarkos nustatymo, kaip alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo, bendraturtis gali per visą bendrosios nuosavybės turėjimo laiką ir tokiems reikalavimams ieškinio senaties terminas, kuris reiškia laiko tarpą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (arba siejamas su pažeistų asmens teisių gynimu), netaikytinas (CK 1.124 straipsnis). Prie tokių reikalavimų priskirtini bendraturčių reikalavimai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi tvarką, pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad nei 1964 m. CK 128 straipsnis, nei 2000 m. CK 4.47 straipsnis nenustato termino, per kurį bendraturtis turi teisę įgyvendinti savo teisę padidinti savo bendrosios dalinės nuosavybės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-611/2023).

82. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą išaiškinimą, laikytina, jog ieškovė nėra praleidus termino reikšti reikalavimus dėl Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo, naudojimosi tvarkos pakeitimo bei kadastrinių duomenų įregistravimo, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.

Dėl ieškovių atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų

83. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė reikalavimo priteisti ieškovei D. L. 82,00 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad joms yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės.

84. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovės teismui pateikė tinkamo turinio pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovių prašymas priimamas, civilinė byla dalyje dėl 82,00 Eur išieškojimo iš atsakovės už kadastrinių matavimų atlikimą, nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

86. Ieškovių bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 320,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 53,55 Eur už dokumentų gavimą iš Kauno regioninio valstybės archyvo, 19,04 Eur už bylos dokumentų kopijas, bei 3 400,00 Eur už teisinę pagalbą. Viso ieškovės byloje patyrė 3 792,59 Eur.

87. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

88. Ieškoves atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokato padėjėja Rūta Sutkutė, kuriai pagal išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą, ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 2022 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1101984, 2023 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1144354, 2023 m. gegužės 5 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1144366, 2024 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1144398, ieškovė D. L. sumokėjo iš viso 3 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių patikslintas ieškinys buvo tenkintas visiškai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, jos priteisiamos ieškovėms iš atsakovės. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas apmokėjo ieškovė D. L., iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos būtent D. L..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovių D. L., I. B., K. B. dalies ieškinio atsisakymą dėl 82,00 Eur skolos už kadastrinių matavimų atlikimą išieškojimo iš atsakovės I. D. B. ir šioje dalyje bylą nutraukti.

1. Pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB “Sėkmės planas” parengtą Pastato dalių apskaičiavimo projektą: ieškovei K. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei D. L., gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant nuosavybės teise 2467/10000 dalis gyvenamojo namo, ieškovei I. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant nuosavybės teise 1646/10000 dalis gyvenamojo namo, atsakovei I. D. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant nuosavybės teise 3420/10000 dalis gyvenamojo namo.

2. Pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Sėkmės planas“ 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą ir nustatyti tarp ieškovių D. L., I. B., K. B. ir atsakovės I. D. B. naudojimosi nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: ieškovėms K. B., gim. (duomenys neskelbtini)., D. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 2-1 (1,82 kv. m), 2-2 (2,47 kv. m), 2-3 (9,47 kv. m), 2-4 (4,49 kv. m), 2-5 (13,75 kv. m), 2-6 (13,45 kv. m), 2-7 (12,51 kv. m), 2-8 (15,88 kv. m), 2-9 (8,49 kv. m), viso 82,33 kv. m; atsakovei I. D. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (1,43 kv. m), 1-2 (2,66 kv. m), 1-3 (7,68 kv. m), 1-4 (4,37 kv. m), 1-5 (13,46 kv. m), 1-6 (13,20 kv. m), viso 42,80 kv. m.

3. Pripažinti ieškovėms D. L., gim. (duomenys neskelbtini) I. B., gim. (duomenys neskelbtini) K. B., gim. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės I. D. B., gim. (duomenys neskelbtini) sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Sėkmės planas“ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 4 d. kadastrinių duomenų bylą.

Priteisti iš atsakovės I. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 792,59 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.