Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Manta CWS“ ieškinį atsakovui R. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-425 dalies darbo byloje Nr. APS-108-355 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: atsakovas pas ieškovę atvyko dirbi iš Italijos gamybos direktoriumi (ūkinė veikla – autoplovyklų įrangos gamyba), darbo sutartis su atsakovu pasirašyta 2017-04-11, darbo sutartis įsigaliojo ir atsakovas pradėjo dirbti 2017-04-12. Darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis – 3948 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. I t. 36-41, 44 psl.). 2017-07-10 atsakovui buvo pateiktas prašymas atleisti jį iš darbo savo noru, prašymas surašytas atsakovo vardu, spausdintas lietuvių kalba, prašymas atleisti atsakovą iš darbo pačiam prašant nuo 2017-10-10, atsakovas šio prašymo nepasirašė. Pagal šį prašymą atleidimas nebuvo įvykdytas (el. b. I t. 42 psl.). Į bylą pateiktas 2017-12-04 datos prašymas atsakovo vardu spausdintas lietuvių kalba, kuriuo prašoma atleisti iš užimamų pareigų nuo 2017-12-05 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pačiam prašant, prašymas pasirašytas atsakovo, tačiau parašas prašyme užbrauktas (el. b. I t. 43 psl.). Prie bylos medžiagos taip pat yra pateiktas atsakovo pasirašytas priedas prie darbo sutarties su užpildyta grafa: „Darbo sutartis nutraukta 2017-12-05 pagal LR DK 55 str. 1 d.; 2017-12-05 direktoriaus įsakymas „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13“, šiuose atsakovo pasirašytuose dokumentuose atsakovo parašas užbrauktas. Nustatyta, kad šie dokumentai nėra pasirašyti įmonės direktoriaus T. P. (el. b. I t. 81-82 psl.). Į bylą taip pat yra pateiktas 2017-12-05 direktoriaus įsakymas „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13“, kuris yra pasirašytas įmonės direktorių pavaduojančio E. M., tačiau nepasirašytas atsakovo (el. b. I t. 84 psl.). 2017-12-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informuota apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo pabaigą (el. b. I t. 87 psl.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įmonės direktorius T. P. nuo 2017-12-03 iki 2017-12-06 buvo išvykęs į užsienį (el. b. I t. 85-86 psl.). 2017-09-28 įsakymu Nr. O-007 inžinierius E. M. paskirtas vykdyti direktoriaus T. P. darbo funkcijas jo ligos ar kitu nebuvimo darbe atveju (el. b. I t. 83 psl.). Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovui R. S. ieškovės išmokėtas darbo užmokesčio sumas bei kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas: darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažyma apie R. S. išmokėtą darbo užmokestį, priedus, dienpinigius, nepanaudotas atostogas (el. b. I t. 109 psl.); banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2017-12-06 apie R. S. išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (el. b. I t. 110 psl.); banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-12-06 apie R. S. išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (el. b. II t. 17-18 psl.); 2017-04-12 įsakymas Nr. K17-04-01 Dėl S. R. komandiruotės (el. b. I t. 111 psl.); 2017-09-21 įsakymas Nr. PR-2 Dėl priedo skyrimo (el. b. I t. 112 psl.); 2017-10-02 įsakymas Nr. PR-3 Dėl priedų prie darbo užmokesčio paskyrimo (el. b. I t. 113 psl.); 2017-12-01 įsakymas Nr. PR-5 Dėl priedų prie darbo užmokesčio paskyrimo (el. b. I t. 114 psl.); 2017-05-05 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė UAB „Manta CWS“ išnuomojo atsakovui R. S. butą ir mokėjo nuomos mokestį (el. b. I t. 115-116 psl.). Prie bylos medžiagos taip pat pateiktas 2018-03-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (ir vertimas) (el. b. I t. 117-129 psl.) Į lietuvių kalbą išversti susirašinėjimai tarp ieškovės direktoriaus T. P. ir atsakovo R. S. (el. b. II t. 19-31, 50-62 psl.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-01-05 atsakovas R. S. kreipėsi į Komisiją dėl neteisėto atleidimo iš darbo (el. b. I t. 34,35 psl.). 2018-01-23 Komisijos Sprendimu atsakovo prašymas patenkintas iš dalies: Komisija atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, priteisė atsakovui iš ieškovės 9160,14 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2467,30 Eur kompensacinės išmokos (neatskaičius mokesčių) ir už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur atsakovo vidutinio darbo užmokesčio. Atsakovo reikalavimą dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų priteisimo atmetė (el. b. I t. 46-50 psl.).

Pažymėtina, kad šalių darbo santykiai prasidėjo galiojant senojo DK nuostatoms, o pasibaigė galiojant naujojo DK nuostatoms, todėl sprendžiant kilusį ginčą vadovautinasi 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio darbo kodekso nuostatomis (2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnis). DK 231 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. (DK 231 straipsnio 5,7 dalys).

Konstatuotina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo atleidimo iš darbo, ieškovui manant, jog atsakovas tinkamai išreiškė valią nutraukti darbo sutartį savo noru, šį norą išreiškiant tiek dokumentų pasirašymu, tiek savo veiksmais bei teigiant, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaityta, o atsakovui manant, jog jis nenutraukė darbo sutarties, nepasiekus susitarimo sąlygų dėl neišmokėtos sutartos pinigų sumos. Taip pat konstatuotina, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta su darbo sutarties nutraukimu susijusių dokumentų pasirašymo data yra 2017-12-05. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas atvyko į Marijampolę 2017-12-05, o ne 2017-12-04, kaip klaidingai nurodyta dalyje Komisijai ir Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

Dėl darbo ginčų Komisijos teismingumo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 223 straipsnyje numatyta, kad pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme turi būti nurodyta ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, gyvenamasis adresas; kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, buveinės adresas; pateikiamas suformuluotas reikalavimas; aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė (DK 223 straipsnio 3 dalis). Ieškovė tvirtina, kad tarp šalių kilusį darbo ginčą turėjo nagrinėti Marijampolės apskritį aptarnaujanti darbo ginčų komisija, t.y. Kauno skyriaus darbo ginčų komisija, o ne Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija, dėl ko buvo pažeistos teismingumo taisyklės.

DK 34 straipsnyje yra įtvirtintos būtiniausios darbo sutarties sąlygos, minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovo R. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), darbovietės adresas (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos tarp ieškovės ir atsakovo 2017-04-11 sudarytos terminuotos darbo sutarties nenustatyta, jog darbo sutartyje būtų apibrėžta atsakovo darbo vieta. Minėtoje darbo sutartyje pažymėtos atsakovo darbo funkcijos: projektuoti plovyklas; organizuoti ir vykdyti plovyklų gamybą ir atlikti kitas susijusias užduotis. Byloje esantys duomenimis nustatyta, kad atsakovui buvo išnuomotas butas Marijampolėje, tačiau atsakovas nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio persikėlė gyventi į Klaipėdą. Tiek atsakovas, tiek ieškovės direktorius T. P., teismo posėdžių metu patvirtino, kad projektuoti ir prižiūrėti automobilių plovyklas atsakovas turėjo skirtinguose miestuose – Marijampolėje, Kaune, Tauragėje bei Grigiškėse. Atsakovo darbo vieta buvo kintama, darbo funkcijas jis turėjo atlikti skirtinguose Lietuvos miestuose. Įvertinus tai, jog atsakovo gyvenamoji vieta Klaipėdoje, dalis darbo funkcijų buvo atliekama Klaipėdoje, pateisinamas atsakovo pasirinkimas kreiptis į Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Komisija gavusi ieškovės atsiliepimą ir nesutikimą dėl darbo ginčo nagrinėjimo teismingumo, bei atsakovo nuomonę ir nurodytas aplinkybes apie atsakovo žmonos nėštumą, bei atsakovo turimą bilietą vykti į Milaną 2018-01-27 dieną ir nenorėjimą praleisti jau paskirto darbo ginčų komisijos 2018-01-23 posėdžio, svarstė darbo ginčo nagrinėjimo teismingumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija bylos nagrinėjimo dieną Komisijos protokoliniu sprendimu atsisakė perduoti darbo bylą ieškovės prašymu Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai bei į tai, kad Teismo nesaisto darbo ginčų komisijos priimti sprendimai, o priėmus ieškinį, teismas ginčą nagrinėja iš esmės, vertindamas visas reikšmingas bylai aplinkybes bei įrodymus, Teismas konstatuoja, kad vien tai jog Komisija priėmė atsakovo prašymą, pradėjo ginčo nagrinėjimą Klaipėdos mieste ir neperdavė jo darbo ginčų komisijai pagal darbdavio buveinės vietą nedaro Komisijos Sprendimo neteisėtu.

Dėl atsakovo valios nutraukti darbo sutartį ir darbo sutarties nutraukimo momento

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog lemiamą reikšmę nutraukinat darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. UAB „Selteka“ bylos 3K-3-174/2013).

Šioje, nagrinėjamoje byloje, teismas nustatinėja atsakovo valią dėl darbo sutarties nutraukimo vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. Iš bylos duomenų ir liudytojų (ieškovės darbuotojų) E. M., K. A. ir K. P. parodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui 2017-12-05 po pietų atvykus į darbovietės buveinę buvo įteikta pasirašyti daug dokumentų: vieni susiję su darbuotojo atleidimu, kiti su buhalterija, ataskaitomis. Dokumentai parengti lietuvių kalba, atsakovui įteikti visi dokumentai vienoje krūvoje. Atsakovas pasirašė kiekvieną pateiktą dokumentą matant liudytojams, E. M. išverčiant koks ir apie ką yra kiekvienas dokumentas. Tarp šalių nėra ginčo, jog liudytojas E. M. kiekvieną dokumentą išvertė atsakovui į anglų kalbą, pasakydamas dokumento esmę, bet ne kiekvieną dokumentą pažodžiui. Taip pat, kad panašaus pobūdžio finansinius dokumentus atsakovas pasirašinėdavo ir anksčiau, todėl dėl jų nekilo atsakovui klausimų. Dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas paprašė nukopijuoti. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pasirašė darbdavio iš anksto paruoštus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo: atgaline 2017-12-04 data paruoštą prašymą išeiti iš darbo savo noru nuo 2017-12-05, priedą prie darbo sutarties su užpildyta grafa: „Darbo sutartis nutraukta 2017-12-05 pagal LR DK 55 str. 1 d.; 2017-12-05 direktoriaus įsakymą „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13“. Pažymėtina, kad atsakovui savo noru išreiškus valią nutraukti darbo sutartį nuo 2017-12-05, nesilaikant 20 kalendorinių dienų termino, numatyto DK ir tuo pat metu pasirašius 2017-12-05 direktoriaus įsakymą „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13“, konstatuotina, kad darbdavys sutinka su tokia darbuotojo valia išeiti iš darbo nuo 2017-12-05, tačiau darbuotojui nepaliekamas net minimalus laikotarpis atšaukti savo prašymą pagal DK 55 straipsnio 2 dalį.

Liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2017-12-05 pasirašęs minėtus dokumentus juos paliko pas administratorę K. A. ir iš karto ėjo pakalbėti su įmonių savininku A. G. Po neilgo pokalbio grįžęs pas administratorę atsakovas paprašė duoti dokumentų, susijusių su darbo atleidimu, originalus. Administratorei K. A. nemokant anglų kalbos ir nesuprantant ko prašo atsakovas, liudytoja K. P., dirbanti įmonėje „Gelgotos transportas“ pardavimų vadybininke automobilių aukcionuose toje pačioje patalpoje su ieškovės darbuotojais nurodė, kad išvertė administratorei atsakovo žodžius, paaiškino, kad atsakovas administratorės prašė duoti dokumentų originalus, teigdamas, kad jam reikia pasiimti visus dokumentus, kuriuos pasirašė, kadangi A. G. jam leido, nurodė, jog dokumentus grąžins, todėl administratorė jam atidavė atleidimo iš darbo dokumentų originalus. Atsakovas jokių pretenzijų dėl dokumentų administratorei nepateikė. Pasiėmęs dokumentų originalus atsakovas išėjo iš darbovietės pastato, liudytojai nematė, kad prie jų akių būtų braukomi ar koreguojami paimti dokumentai.

Vertinant bylos aplinkybes ir tikrąją atsakovo valią svarbu nustatyti dėl kokių priežasčių atsakovas pasiėmė dokumentų susijusių su darbo sutarties nutraukimu originalus ir laikė, kad šie jo dokumentai darbdaviui nėra pateikti. Tiek ieškovo, tiek atsakovo pusė ginčo metu rėmėsi tarp šalių „skype“ programoje vykusiais susirašinėjimais bei elektroniniais laiškais, į bylą pateikti tiek angliški, tiek išversti į lietuvių kalbą susirašinėjimai ir elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovas 2017-12-05 atvyko į ieškovės buveinę tikėdamasis gauti visas jam priklausančias pinigines išmokas, dėl žadėtų pinigų atsakovas ėjo kalbėtis su įmonių grupės akcininku A. G. Šalys pateiktu susirašinėjimu, paaiškinimais ir liudytojų parodymais skirtingai įrodinėja atsakovo prašomos 10000 Eur sumos kilmę ir išmokėjimo pagrindimą. Atsakovo pusė įrodinėja, kad tam, kad jis atvyktų dirbti į Lietuvą, jam buvo pažadėta 15000 Eur persikėlimo išlaidų suma, kuri turėjo būti išmokėta per 3 kartus. Atsakovas paaiškina, kad 2017 metų liepos mėnesį praėjus 3 mėnesiams nuo įdarbinimo A. G. grynais pinigais išmokėjo atsakovui 5000 Eur, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi už kitus 3 mėnesius 2017 rugsėjį gauti kitus 5000 Eur ir 2017 gruodį likusius 5000 Eur. Atsakovas paaiškinimais nurodo, kad su ieškovės direktoriumi bendraudamas elektroninių ryšių priemonėmis suprato, kad darbdavys nori inicijuoti darbo sutarties nutraukimą ir atsakovas tam neprieštaravo, jei su juo bus pilnai atsiskaityta, t.y. atsakovui bus sumokėta 10000 Eur persikėlimo išlaidų, bei kitos išmokos. Ieškovės direktorius 2017-12-01 vykusio susirašinėjimo metu informavo, kad bus komandiruotėje, todėl atsakovui „viską sumokės A. (A. G.)“ bei informuos atsakovą kada atvažiuoti į Marijampolę. 2017-12-04 susirašinėjimo metu šalys aptarė, kad atsakovas 2017-12-05 vyks į Kauną patikrinti įrangos, o po to į Marijampolę, kad atsakovui A. G. sumokėtų pinigus. Tiek liudytojo T. P. parodymai, tiek šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2017-12-04 liudytojas paprašė administratorės K. A. paruošti dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, apie tai informavo atsakovą, liepė visus daiktus atiduoti E. M., o dėl pinigų kreiptis į A. G. Liudytojas T. P. parodymais teigė, kad pokalbiuose aptarinėjama suma atsakovui būtų išmokėta už pasirašytą nekonkuravimo sutartį, dėl to atsakovas turėjo pasikalbėti su A. G. Nesutinka, kad atsakovui buvo žadėtas 15000 Eur persikėlimo išlaidų padengimas, nurodo, kad tarėsi mokėti po 1500 Eur už kiekvieną parengtą įrenginį, kaip priedą prie atlyginimo. Pažymėtina, kad liudytojas T. P. duodamas rašytinius paaiškinimus Komisijai 2018-01-12 nurodė, kad šalys buvo sutarę dėl atlyginimo ir 750 Eur priedo į rankas už kiekvieną pagamintą ir parduotą plovyklą. 1500 Eur priedų dydžio mokėjimą patvirtina ir liudytojas A. G., teigdamas, jog su atsakovui buvo susitarta dėl jo darbo užmokesčio, taip pat dėl 15000 Eur, šią sumą išdalinant už kiekvieną pagamintą automobilių plovyklą po 1500 Eur, preziumuojant, kad atsakovas pagamins 10 automobilių plovyklų. Nurodė, jog ieškovė šio susitarimo laikėsi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui 2017-09-21 įsakymu dėl priedo skyrimo Nr. PR-2 skirtas 2250,00 priedas už tris pagamintas plovyklas, 2017-10-02 įsakymu dėl priedų prie darbo užmokesčio paskyrimo Nr. PR-3 atsakovui numatytas 2960,53 Eur priedas nenurodant priedo skyrimo pagrindo, 2017-12-01 įsakymu dėl priedų prie darbo užmokesčio paskyrimo Nr. PR-5 atsakovui numatytas 986,84 Eur priedas nenurodant priedo skyrimo pagrindo. Ieškovo pateikta 2018-03-05 darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažyma Nr. 03/01 patvirtina, kad atsakovui per visą darbo laikotarpį nuo įdarbinimo pradžios iki 2017-12-05 buvo paskirta išmokėti 5921,05 Eur premijų ir priedų (neatskaičius mokesčių) (el. b. I t. 112 - 114 psl.). Atsakovas neginčija, kad gaudavo priedus už užbaigtas plovyklas, tačiau nurodo, kad dėl šių priedų buvo susitarta atskirai, t.y. atsakovas atvyko dirbti į Lietuvą tikėdamasis gauti atlyginimą, priedus už plovyklas ir 15000 Eur persikėlimo išlaidų. Darbdavys kvietėsi atsakovą į naujai įsteigtą įmonę tikėdamasis, kad atsakovui turint savo žinias ir kontaktus atsakovas sukurs, suprogramuos ir pastatys naujas automobilių plovyklas, tokiu būdu neperkant pagamintų plovyklų iš kitų tiekėjų ir vystant asmeninį verslą įmonės akcininkai suinteresuoti turėti tokį darbuotoją kaip atsakovas. Liudytojas A. G. nurodė, kad pats atsakovas pasiūlė savarankišką verslą, daug žadėjo, tačiau mažai dirbo ir nurodė, kad atsakovas nuolatos reikalaudavo iš jo pinigų., mano, kad naujų plovyklų paleidimas daugiau priklausė nuo inžinieriaus E. M. Liudytojo E. M. parodymais patvirtinta, kad jis pas ieškovę dirbo inžinieriumi, anksčiau nebuvo dirbęs su tokių autoplovyklų gaminimu. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad vieną kartą atsakovui yra davęs 5000 Eur grynaisiais, tačiau nurodė, kad šiuos pinigus paskolino, jokios rašytinės paskolos sutarties nesudarė, nereikalavo grąžinti paskolintų pinigų, nesutinka, kad šiuos pinigus sumokėjo, kaip vieną iš trijų įmokų už atsakovo persikėlimą į Lietuvą. 2017-12-05 atsakovui atvykus į Marijampolę, patvirtina, kad atsakovas buvo atėjęs pakalbėti su juo, nurodė, kad vėl atsakovas reikalavo pinigų, tačiau liudytojas paaiškino, kad nesant ieškovo direktoriaus neaptarinėjo su atsakovu piniginių klausimų, siūlė sulaukti kol grįš direktorius. Manė, kad atsakovas su T. P. susitikę aptarinės nekonkuravimo sutartį ir kompensavimo sumą už tokią sutartį arba tolimesnių konsultavimo paslaugų teikimą. Atsakovas paaiškina ir šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apie siūlymą paruošti ir pasirašyti nekonkuravimo sutartį atsakovas sužinojo 2017-12-11 ir teiravosi ieškovės direktoriaus kokia dar viena sutartis tai yra.

Teismas nustatinėdamas tikrąją atsakovo valią dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, remiasi byloje surinktais įrodymais. Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Apibendrinat aukščiau paminėtus įrodymus, teismas laiko, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas išreiškė aiškią valią nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva. Visų pateiktų faktų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesuvokė pasekmių pasirašydamas jo vardu atgaline data darbdavio parengtą prašymą atsakovui nesuprantama lietuvių kalba išeiti iš darbo savo noru nuo 2017-12-05 ir tuo pat metu priedą prie darbo sutarties su užpildyta grafa: „Darbo sutartis nutraukta 2017-12-05 pagal LR DK 55 str. 1 d. bei 2017-12-05 direktoriaus įsakymą „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13“. Atsakovui, neišmanančiam Lietuvos teisinės sistemos bei darbo santykius reguliuojančių įstatymų, nei pasirašinėjant dokumentus, nei pasiimant jų originalus tą pačią 2017-12-05 popietę, nebuvo išaiškintos tokio prašymo ir iš karto 2017-12-05 direktoriaus įsakymo „Apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13 pasirašymo pasekmės. Atsakovas negavęs jo manymu jam priklausančių išmokų, neturėdamas teisinio išprusimo, pagrįstai tikėjosi, kad dokumentų originalų paėmimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties nutraukimo procedūra neįvyko, pas darbdavį neliko jokių darbuotojo pasirašytų dokumentų, kurie leistų pradėti atleidimo procedūrą, atsakovui tuo metu net nevertinant pagal kokius pagrindus būtų nutraukta darbo sutartis.

Pažymėtina, kad tarp šalių susiklostęs darbo santykių pobūdis, pagal kurį atsakovas dirbdavo iš namų, važinėdavo po objektus, atlikdavo pateiktas užduotis nuotoliniu būdu neleido teismui nei patvirtinti nei paneigti šalių įrodinėjamų aplinkybių dėl atsakovo nevykimo į darbą po 2017-12-05. Ieškovė nurodė, kad visą laiką tikėjo, kad atsakovas išėjo iš darbo savo noru, paimtus dokumentų originalus grąžins, dėl to atsakovas daugiau nebevyko į darbovietės būstinę, o apie kilusį darbo ginčą ieškovė buvo informuota tik gavusi dokumentus iš Komisijos. Atsakovas savo ruožtu pagrįstai tikėjo, jog darbo santykiai nėra nutrūkę, nes nepavyko susitarti dėl jam priklausančių išmokų, į darbovietę atvykti jo niekas nekvietė, naujų darbo funkcijų, užduočių darbdavys neskyrė, todėl nebuvo jokio pagrindo važiuoti į Marijampolę. Apie nutrauktą darbo sutartį pirmą kartą sužinojo tik 2017-12-12 susirašinėdamas su direktoriumi T. P. 2017-12-12 elektroniniame laiške direktoriui atsakovas nurodo „aš nesuprantu, kaip jūs nutraukėte mano sutartį, jeigu aš nieko nepasirašinėjau“. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad norėdamas pasitikrinti ar vis dar dirba pas ieškovę, skambino į Sodra skyrių ir sužinojo, kad yra atleistas. 2018-01-05 nuvykęs į Klaipėdos teritorinį Sodros skyrių sužinojo, kad atleidimo pagrindas yra DK 55 str. 1 d. pačiam prašant nutraukti darbo sutartį, taip pat jam buvo paaiškinta, kad ši diena yra paskutinė kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, todėl tą pačią dieną nesutikdamas su išsiaiškinta situacija, pateikė Komisijai prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-01-23 sprendimą Nr. DGKS-425 dalyje dėl R. S. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmestinas.

Dėl atsakovui išmokėtų darbo užmokesčio sumų bei kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų

Pagal Komisijos Sprendimą, pripažinus 2017-12-05 R. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, Komisija vadovaudamasi DK 218 straipsnio 6 dalimi, negrąžino jo į gamybos direktoriaus pareigas ir laikė atsakovo atleidimo data Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Nusprendė išieškoti atsakovo R. S. naudai iš ieškovės 9160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017-12-06 iki 2018-01-23 neatskaičius mokesčių, o nuo 2018-01-24 iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną išieškoti po 277,58 Eur ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kai už vienerius metus. Taip pat atsakovo R. S. naudai iš ieškovės išieškoti 2467,30 Eur kompensaciją neatskaičius mokesčių, atsakovo reikalavimą dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų išieškojimo atmesti.

Teismas išaiškina, jog pripažinus R. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Remiantis byloje pateiktais duomenimis Komisijos sprendimas dėl 9160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017-12-06 iki 2018-01-23 neatskaičius mokesčių, ir nuo 2018-01-24 iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną išieškoti po 277,58 Eur ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kai už vienerius metus paliktinas nepakeistu. Tačiau Komisijos 2018-01-23 sprendimu atsakovui priteista 2467,30 Eur kompensaciją neatskaičius mokesčių, laikytina priteista nepagrįstai, kadangi iš į bylą pateiktos tarp ieškovės ir atsakovo 2017-04-11 sudarytos terminuotos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas pradėjo dirbti UAB ,,Manta CWS“ nuo 2017-04-12, o neteisėtai atleistas buvo 2017-12-05. Tarp ieškovės ir atsakovo teisiniai darbo santykiai iki nurodytos atleidimo datos truko 7 mėnesius ir 23 dienas. Šiuo atveju įstatymų leidėjas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustato ne proporcingą apmokėjimą už nepertraukiamąjį darbo stažą, o dviejų metų periodą, už kurį kaskart skiriama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kas reiškia, kad jeigu darbuotojas yra dirbęs trumpiau nei du metai, tokia kompensacija jam nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Komisijos 2018-01-23 sprendimas dalyje dėl 2467,30 Eur kompensacijos neatskaičius mokesčių priteisimo atsakovui naikintinas.

Dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų pagrįstumo

Teismas įvertinęs tai, kad darbo byla teisme iškelta pagal ieškovės ieškinį dėl dalies Komisijos Sprendimo panaikinimo, neskundžiant Komisijos Sprendimo dalyje dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų nepriteisimo atsakovui, atsakovui taip pat neskundžiant Komisijos Sprendimo dalies dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų nepriteisimo atsakovui, teikiant atsiliepimą į ieškinį atsakovui prašant palikti visą Komisijos Sprendimą nepakeistą, į bylą atsakovui neteikus priešieškinio su atskiru reikalavimu dėl 10000 Eur persikėlimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, teismas analizuodamas šalių pateiktus įrodymus, klausydamas šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, aiškinosi 10000 Eur pagrįstumą tiek, kiek tai susiję su atsakovo valios išreiškimu nutraukti darbo santykius ir atsakovo pasirinktų sprendimų motyvavimu. Byloje nebuvo renkami ir vertinami įrodymai dėl 10000 Eur/ 11200 Eur/ 15000 Eur sumų pagrįstumo ar tarp šalių susitarto konkretaus persikėlimo išlaidų dydžio ir apmokėjimo tvarkos, šalys viso teismo proceso metu nekėlė ginčo ir nevertino Komisijos Sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti atsakovui 10000 Eur persikėlimo išlaidas. Todėl teismui sprendžiant atsakovo atstovo prašymą baigiamųjų kalbų metu, kuriose atsakovo atstovas palaiko prašymą visą Komisijos Sprendimą palikti nepakeistą ir tuo pačiu metu teikia prieštaraujantį ankstesniam reikalavimui prašymą išeinant už ieškinio ribų pasisakyti dėl 10000 Eur pagrįstumo tuo pagrindu, kad Komisijai nepakako įrodymų tokios sumos priteisimo tenkinimui, laikytina, kad toks prašymas nebuvo nagrinėjamas ir analizuojamas šalių, todėl teismas šį atsakovo prašymą išeiti už ieškinio ribų, taip pažeidžiant abipusio šalių išklausymo taisykles, teisę teikti įrodymus ir atsikirtimus dėl visų šalių pateiktų reikalavimų ir atsikirtimų, laiko nepagrįstu ir nenagrinėja platesne apimtimi.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas įvertinęs pateiktų reikalavimų apimtį ir kiekį konstatuoja, kad yra patenkinta apie 10 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrai sudaro 3478,20 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį bei 3403,20 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą) (el. b. I t. 20, 88 psl., 161-167 psl.), todėl iš atsakovo ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 347,82 Eur (3478,20 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus 90 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis į byla pateiktais įrodymais atsakovas iš viso patyrė 1036,58 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (el. b. I t. 184-192 psl., 194-197 psl.; el. b. II t. 64, 65, 66, 67, 68, 69 psl.), kadangi atmesta 90 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 932,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (1036,58 Eur x 90 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Manta CWS“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-425 dalyje dėl 2467,30 Eur kompensacinės išmokos (neatskaičius mokesčių).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manta CWS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Manta CWS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 932,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.