- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-34-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01122-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2010 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant galutinę bausmę 15 metų laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2010 m. spalio 15 nuosprendžiu, pakeistu 2012 spalio 22 d. nuosprendžiu ir 2014 m. balandžio 19 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais – galutinė bausmė 15 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., pabaiga – 2025 m. birželio 22 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną (2023 m. lapkričio 9 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 13 dienų.
3. Komisija 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuodama tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, už gerą elgesį skatintas 12 (dvylika) kartų, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, šiuo metu yra linkęs negatyviai vertinti savo kriminalinę praeitį, palaiko ryšius su artimaisiais, formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje įvertinęs nuteistajam V. B. nustatytus kriminogeninius veiksnius, jo dedamas pastangas ir daromą pažangą bausmės atlikimo metu bei neatliktą bausmės dalį padarė išvadą, jog nuteistasis dar negali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B..
5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje nemažai dėmesio skyrė nustatytai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, rėmėsi asmens socialinio tyrimo išvadomis. Bei konstatavo, jog V. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, t. y. nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad ši teismo išvada yra deklaratyvi, kadangi teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė nei tyrimo išvadų, kuriomis rėmėsi, nei analizavo jose nurodytų kriminogeninių veiksnių bei jų pokyčius bausmės atlikimo metu. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju egzistuoja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau siekdamas visapusiškai įvertinti nuteistojo elgesio korekciją bausmės atlikimo metu šiuos įvardintus kriminogeninius veiksnius turėjo įvertinti visų teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teismas akcentavo ir nuteistojo apsunkintą finansinę padėtį dėl neišmokėtų ieškinių, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, o būtent Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog nuteistojo vardu negauti jokie vykdomieji dokumentai. Tai rodo, jog priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, V. B. skolų neturi. Teismo sureikšminta aplinkybė, jog nuteistasis neturi daug oficialios darbinės patirties bei turi neigiamas nuostatas į darbą, neatspindi tikrosios situacijos. Pažymėtina, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei trylika metų, tad natūralu, jog darbinės patirties ir nebuvo daug įgijęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. B. dėl sveikatos būklės laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Bausmės atlikimo metu buvo operuotas, o operacijos metu buvo pakeisti trys (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės yra netekęs (duomenys neskelbtini) darbingumo, jam nustatytos (duomenys neskelbtini). Asmuo būdamos tokios sveikatos būklės negali dirbti bet kokio darbo, o laisvės atėmimo vietoje nėra užtikrinta galimybė dirbti asmenims turintiems (duomenys neskelbtini). Tai, kad nuteistasis neturi neigiamų nuostatų į darbą patvirtina ir Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, jog V. B. pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir į potencialių darbdavių pažymas, kuriose nurodoma, jog V. B. būtų sudaryta galimybė įsidabinti, jeigu jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Šios pažymos ne tik paneigia teismo argumentus apie nuteistojo neigiamą požiūrį į darbą, tačiau ir parodo, jog asmuo atlikinėdamas bausmę jau stengiasi susirasti darbą prieš išeidamas į laisvę, kad galėtų sau užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, o pats darbas atitiktų jo sveikatos būklę.
5.2. Skunde teigiama, kad kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistajam V. B. patekus į įkalinimo įstaigą buvo nustatytas didesnis, todėl jo kriminogeninių veiksnių dinamika yra mažėjanti. Ir tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino socialinio tyrimo išvadas.
5.3. Skunde akcentuojama, jog bylos duomenys patvirtina, kad yra nustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant nuteistojo nuostatas priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, nėra pastebimas nuteistojo priešiškumas įkalinimo įstaigos administracijos atžvilgiu, išskirtinis nusistatymas prieš teisėsaugos institucijas. Šiuo metu yra stebimas pakankamai disciplinuotas V. B. elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis. Nuteistasis lanko dailės terapijos programą „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas yra skatinti pozityvius pokyčius nuteistųjų mąstymo, elgesio ir emocinės gerovės srityse. Nuteistasis dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini)“ (daržovių sodinimas ir jų priežiūra), nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų, mokosi 12 klasėje, taip pat lanko AA užsiėmimus, dalyvauja veikliųjų žmonių bendrijos užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visi šie duomenys rodo, kad nuteistasis deda pastangas koreguojant savo elgesį, o jo paties dedamų pastangų rezultatas – nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.
5.4. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje akcentavo aplinkybę, jog nuteistasis praeityje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu vykdė naujas nusikalstamas veikas bei naudojo smurtą apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau šios aplinkybės yra susijęs su nuteistojo praeityje padarytomis nusikalstamomis veikomis ir šių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti. Pažymėtina, kad V. B. nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos daugiau, kaip penkiolika metų, todėl minėtieji dinaminiai kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami. Įvertinus šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius matyti, jog nors jie išlieka aktualūs, teigiami pokyčiai nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę yra pastebimi. Tai patvirtina ir aplinkybės, aptartos Komisijos nutarime, kuriame konstatuojama, kad nuteistojo V. B. elgesys keičiasi teigiama linkme.
5.5. Anot gynėjo advokato, iš pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, jog jo elgesys pastaruoju metu buvo iš esmės teigiamas. Nors nuteistasis ne visada laikėsi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių (yra 2 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2015 m.), tačiau už itin gerą elgesį bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, taip pat dėl gero elgesio devynis kartus išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus. V. B. bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu makosi 12 klasėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat įgijo tekintojo, tiltinių kranų mašinisto, apdailininko, siuvėjo, suvirintojo elektra rankiniu būdu profesines kvalifikacijas. (duomenys neskelbtini) įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaiko ryšius su mama, kuri raštiškai patvirtino, kad paleistas į laisvę sūnus galės gyventi su ja, o V. B. patvirtino įsidarbinimo galimybę. Jis taip pat neturi skolų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų bausmės atlikimo laikotarpiu nenustatyta. Taigi, nurodytos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo motyvaciją ir teigiamą požiūrį į pokyčius ir resocializacijos, reintegracijos procesą.
5.6. Skunde pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai ignoravo nustatytus nuteistojo pakartotino nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius, t. y., kad V. B. šiuo metu yra linkęs negatyviai vertinti savo kriminalinę praeitį, palaiko ryšius su kai kuriais artimaisiais, formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Visa tai rodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis, ko pasėkoje teismo padaryta išvada, jog nuteistasis V. B. nedaro jokios pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką yra aiškiai nepagrįsta.
5.7. Skunde nesutinkama ir su ginčijamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai ir 7 mėnesiai, yra itin didelė ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas. Kadangi atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra daugiau, kaip 13 metų, todėl vertinti neatliktos bausmės dalį kaip didelę, nėra jokio pagrindo.
5.8. Pasak gynėjo advokato, lygtinį paleidimą užtikrina ne tik Europos Tarybos Rekomendacijos, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) komentaras. Paminėtinose rekomendacijose deklaruojama, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Oficiali konstitucinė doktrina taip pat teigia, kad „Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą <...> gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise“. „Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas“. „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų“. Teisėtus lūkesčius pažeidžianti nutartis galėtų būti priimta tik labai aiškiai ją argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Oficialiai skelbiama valstybės politika bei teisingumo ministrės pozicija, bausmių vykdymo klausimais deklaruoja, jog turi būti didinamas lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius atitinkantis formaliuosius reikalavimus bei skatinamos bausmių vykdymo sistemos reformos ir tai sukuria teisėtus lūkesčius. Pažymint, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji paleisti lygtinai toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau - Probacijos įstatymas) - 14 straipsnis) bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų (Probacijos įstatymo 15 straipsnis), o jų nesilaikant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
5.9. Skunde sutinkama, kad šiuo atveju yra kelios nuteistąjį V. B. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau darytina išvada, jog jos toliau gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais. Gynėjo advokato įsitikinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl skundžiama nutartis turėtų būti naikintina ir patvirtintas Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B..
6. Atsiliepimų į nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą V. B. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo advokato lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. B. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam V. B. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal „HCR-20“ metodiką taip pat yra vidutinė. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam V. B. nustatomi kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai, ypač reikšmingi sprendžiant jo paleidimo klausimą: oficialios darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, legalaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimo laisvėje stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, atvejis, itin aukštas pasitikėjimo savimi lygis, kontroliuojantis elgesys; impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mąstymo lankstumo stoka, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, ankstesnė negatyvi patirtis probacijos priežiūroje. Apygardos teismo vertinimu šie nusikalstamą elgesį galintys paskatinti veiksniai net ir įvertinus nuteistojo V. B. aktyvų dalyvavimą resocializacijos procese neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis V. B. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir pataisos procesas jam jau yra baigtas. Pažymint, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo. Iš asmens byloje esančių 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistajam per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatomi analogiški dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai ir tai tik patvirtina, kad nuteistajam V. B. reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Apsauginiai veiksniai, t. y. kad V. B. šiuo metu yra linkęs negatyviai vertinti savo kriminalinę praeitį, palaiko ryšius su kai kuriais artimaisiais, formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, per visą laiką taip pat nesikeitė, todėl nesutiktina su nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentais, kad nuteistasis V. B. bausmės atlikimo metu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir gali būti paleistas lygtinai.
11. Byloje esantys ir gynėjo advokato skunde nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, dvylika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su mama ir broliu, vyksta trumpalaikių išvykų. Lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas mamą. Atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę. Yra pateikęs pažymą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka jį priimti dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo metu nuteistasis laikosi nustatytų taisyklių, disciplinuotai elgiasi, nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. V. B. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį V. B. charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad bausmės atlikimo metu jis pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme. Pažymint, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, V. B. po bausmės atlikimo praėjus septyniems metams buvo baustas drausmine tvarka, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
12. V. B. teistas aštuonis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečiąjį kartą. Pirmąjį kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės bei (duomenys neskelbtini) m. jis buvo paleistas lygtinai, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo, V. B. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir praėjus vos 4 mėnesiams po lygtinio paleidimo vėl nusikalto, t. y. nužudė žmogų. O tai itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kadangi tai tik parodo, jog V. B. tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką yra labai sunku. Nagrinėjamu atveju V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Jo nusikalstamos veikos pagrinde yra turtinio ir smurtinio pobūdžio, pasižymi sunkėjančia dinamika. Paskutiniuoju nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas recidyvistu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vengia kalbėti apie įvykdytas nusikalstamas veikas, vengia analizuoti sukėlusias itin negatyvias pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei. Savo nusikalstamo elgesio raišką yra linkęs aiškinti, kad tuo metu buvo „toks gyvenimas, tokia aplinka“. Ir nors nuteistasis pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raišką, išlieka minimali. Visa tai, apygardos teismui suponuoja išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam V. B. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
13. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad V. B. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 13 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną –2023 m. lapkričio 9 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. B. bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius ir jam buvo skirta galutinė subendrinta 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, aukštesniojo teismo vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam V. B. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis V. B. yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2032,10 Eur, todėl vien aplinkybės, kad kalėjime nėra gauti vykdomieji dokumentai, nereiškia, kad nuteistasis yra padengęs priteistus ieškinius. Pažymėtina, kad V. B. iki nuteisimo niekur oficialiai nedirbo, bausmės atlikimo metu taip pat nebandė įsidarbinti. Pats yra nurodęs, kad savanoriškai priteistų sumų mokėti nesiruošia. Ir nors skunde nuteistojo gynėjas advokatas teigia, kad šias aplinkybes lėmė V. B. sveikatos būklė bei turimas (duomenys neskelbtini), tačiau iš asmens byloje esančios 2021 m. spalio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis nuteistajam buvo nustatytas tik 2020 m., kai tuo tarpu jis bausmę atlieka nuo 2010 m. Šios aukščiau aptartos aplinkybės kartu su nuteistojo pateikta ne viena įdarbinimo pažyma aukštesniojo teismo nuomone leidžia įdarbinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju pagrįstai vertinti daugiau, kaip deklaratyvias, o neužtikrinančias darbo vietą nuteistajam.
15. Apygardos teismas sutinka, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. ir tuos kurie nustatyti Socialinio tyrimo išvadoje remiantis asmens byla, interviu/pokalbių metu, savęs vertinimo anketa bei kitais duomenimis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo praeitį bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
16. Apygardos teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. B. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Todėl tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neleidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.