Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. RV-23-5116 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2010 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant galutinę 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2010 m. spalio 15 nuosprendžiu, pakeistu 2012 spalio 22 d. nuosprendžiu ir 2014 m. balandžio 19 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti bausmės vykdymo principai, numatyti BVK 4 straipsnyje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2024 m. gegužės 28 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti pažyma), bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį išsilavinimą, mokėsi, įgijo tekintojo, tiltinių kranų mašinisto, apdailininko, siuvėjo, suvirintojo elektra rankiniu būdu profesines kvalifikacijas. 2022 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją. Taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tai yra, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 14 kartų skatintas, tačiau nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja gausa, tai yra net 12, dinaminių kriminogeninių veiksnių, nustatytas vos vienas apsauginis veiksnys, kuris mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti, nestebimas nustatytosios rizikos pokytis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, atkreipia dėmesį į tai, jog V. B. nusikalto jau aštuntą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių tyčinių, tame tarpe ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymą. V. B. savo kaltės dėl įvykdytos žmogžudystės, nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, dėl paskutiniųjų vagysčių atsakomybę prisiėmė tik iš dalies. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis vengia analizuoti savo nusikalstamą elgesį bei prisiimti atsakomybę už teisės pažeidimus, už kuriuos yra nuteistas. Ankstesnės laisvės atėmimo bausmės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalsdavo, nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu yra nuteistas, V. B. padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, taigi, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas. Nuteistasis ankščiau jau buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė nusikaltimą ir teismo parodyto jam pasitikėjimo nepateisino. Taip pat iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog visiems ankstesniems V. B. nusikaltimams yra būdingas smurtinių bei turtinių nusikaltimų modelis. Be to, V. B. daromi smurtiniai nusikaltimai vis sunkėjo, kas rodo, jog iš ankstesnio patyrimo jis nepasimokė ir kartojo tas pačias klaidas, kas verčia atidžiau vertinti nuteistojo asmens byloje esančius duomenis. 2024 m. gegužės 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. B. gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje betarpiškai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. B. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, tai yra teistumų skaičių, padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. Be to, aukštesnysis teismas atsižvelgia ir į tai, jog dėl įvykdyto nužudymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. B. ir šiuo metu neprisipažįsta ir nesigaili, neanalizuoja savo nusikalstamo elgesio, kas rodo, kad nuteistajam vis dar visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

12. Vertinant V. B. elgesį bausmės atlikimo metu, sutiktina su nuteistojo gynėjo nurodytais argumentais, kad šiuo metu yra stebimas pakankamai disciplinuotas V. B. elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis. V. B. laisvės atėmimo bausmės metu 14 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje V. B. ne visada sugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėti vidaus tvarkos pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau praėjus keliems metams. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

13. Aukštesniajam teismui pagrįstų abejonių teigiamais nuteistojo pokyčiais kyla ir dėl nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti, tai yra kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės neprisiėmimas ar kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Užfiksuoti kriminogeniniai veiksniai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, juolab, kad praeityje nuteistasis kartą lygtinio paleidimo sąlygas jau yra pažeidęs. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir V. B. elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Vertinant V. B. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 28 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bendravimo situacijose gali pasižymėti nelankstumu, gynybiškumu, vengimu emociškai atsiskleisti, išlieka kontroliuojantis bendravimo situaciją bei aiškiai nubrėžiantis ribas. V. B. būdingas pakankamai ūmus būdas. Didžioji dalis nuteistojo nusikaltimų buvo įvykdyti spontaniškai, reaguojant į aplinkos stimuliaciją ar savo poreikių patenkinimą. Smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo pakankamai dažnos nuteistojo kriminalinėje istorijoje. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai dažnai buvo problematiški, V. B. orientavosi į asmeninės naudos siekimą, kas galimai sąlygojo nusikalstamų veikų vykdymą bei kriminalinio gyvenimo būdo puoselėjimą. Nors nuteistasis šiuo metu teigia, kad sveikatos problemos ir kitos negatyvios mintys jam padėjo padaryti teigiamas išvadas ir jis nebejaučia poreikio naujų nusikalstamų veikų vykdymui, deklaruoja ateities tikslus susijusius su darbu ir ryšių su dukra užmezgimu, tačiau kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje jo požiūris bei nuostatų ypatumai yra visiškai susiformavę, nusistovėję, yra principingai palaikomi, todėl korekcinės galimybės ribotos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki paskutiniojo vertinimo – 2024 m. gegužės 27 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje.

15. Atmetant nuteistojo gynėjo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, 14 paskatinimų turėjimas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. B. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistojo darbinė patirtis būnant laisvėje ypač menka, kas lygtinio paleidimo atveju gali apsunkinti jo galimybes susirasti darbą, juolab, kad jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. neįgijo darbinės patirties dėl to, kad atliko laisvės atėmimo bausmes, ši aplinkybė nėra esminė, kadangi svarbu ne dėl kokių priežasčių nuteistasis darbinės patirties neįgijo, bet pats rezultatas, kuris gali paveikti V. B. integraciją į visuomenę. Be to, minėta aplinkybė išimtinai priklausė tik nuo paties V. B. pasirinkimo, tai yra, jis pats pasirinko ne dirbti legalų darbą ir kaupti darbinę patirtį, bet užsidirbti nelegaliais būdais. Vertinant V. B. pateiktą pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas mažojoje bendrijoje „All in one trans“, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokios pažymos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra laikomos garantu, jog išėjęs į laisvę nuteistasis tikrai įsidarbins.

17. Nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų dokumentų, todėl jis neturi skolų yra niekuo nepagrįsti ir nelogiški. Pažymėtina, kad pagal teismo nuosprendžius bendroje sumoje iš V. B. yra priteista 2 667,72 Eur (9 211,11 Lt) suma. Net ir pats nuteistasis to neginčija, nurodydamas, kad savanoriškai šios sumos sumokėti nesiruošia, o jam pradėjus dirbti antstoliai pradės priverstinį išieškojimą, nes tai neišvengiama. Taigi, nestabili V. B. finansinė padėtis bei atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą lygtinio paleidimo atveju gali paskatinti jį pinigų prasimanyti nelegaliais būdais.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. RV-23-5116 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam V. B. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant nei šalies Konstitucijos nuostatų, nei Europos Tarybos rekomendacijų. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir iš dalies atskleidžiančių teigiamus V. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.