Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-(duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencija ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, iš gaunamo darbo užmokesčio ir savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas siekdamas sėkmingos sistemingos integracijos į visuomenę, stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik įstaigoje, bet ir po bausmės atlikimo. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. S. nuteistas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi pripažintas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, pakeistas Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio d. nuosprendžiu. Paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo. Atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja gausa, tai yra net 11, dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų; lėšų valdymo sunkumai; laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Be to, nuteistojo elgesyje nustatyti vos du apsauginiai veiksniai, kurie mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti (patvirtinta gyvenamoji vieta; socialiniai ryšiai), tačiau šios aplinkybės nelaikytinos kaip išimtinai saugančios nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis nesusidūrė nei su gyvenamosios vietos sunkumais, nei su artimųjų ryšio stoka ir prieš darydamas nusikaltimus, ir tai jo niekaip nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas vos vieną kartą, kas nuteistąjį, nors ir charakterizuoja teigiamai, tačiau vertinant vidutinės rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, ši aplinkybė nėra laikytina išskirtine. Juo labiau, kad jokiu kitokiu išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymi, o teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis, nemažinami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių, kaip jau minėta, fiksuota itin daug ir kurie turi būti koreguotini iš esmės. Nors Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, nurodo teigiamas nuteistojo savybes, tačiau teismas išanalizavęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, bet fiksuotos teigiamos aplinkybės, dar neatspindi nuteistojo akivaizdžių pastangų keisti savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta ir tai, kad nuteistajam yra būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, nuteistasis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, pirmas teistumas 22 metų, viso teistas 7 kartus, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje. Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam ankstesniais teismo nuosprendžiai buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakarotinai. Tokiu būdu, šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo elgesyje egzistuojančios probleminės sritys susijusios su mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi, lėšų tvarkymu, nuostatomis, dar reikalauja papildomų intervencinių priemonių siekiant išskirtinai teigiamo nusikalstamo elgesio pokyčio. Todėl atsižvelgiant ir į aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti sritis, skatinančias pakartotinį nusikalstamumą.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus K. S. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis K. S., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV- (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.