Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 6 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, mokosi, už aktyvų dalyvavimą veiklose ir gerą elgesį buvo skatintas. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse. Nuteistojo elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas.

V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2010 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant galutinę 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2010 m. spalio 15 nuosprendžiu, pakeistu 2012 spalio 22 d. nuosprendžiu ir 2014 m. balandžio 19 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 22 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo ankstesnių vertinimų. Pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2022 m. gegužės 2 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas viso šešis kartus. Paskutinis atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja gausa, tai yra net 12, dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros /apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Be to, nuteistojo elgesyje nustatytas vos vienas apsauginis veiksnys, kuris mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti (patvirtinta galimybė įsidarbinti), tačiau ši aplinkybė nelaikytina kaip išimtinai sauganti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis nepasižymėjo nuoseklia darbine veikla ir prieš darydamas nusikaltimus, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę šios srities taip pat nuosekliai nekoregavo.

Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 14 kartų, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vertinant vidutinės rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, ši aplinkybė niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, nes teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis negali apsiriboti vien tik nuteistojo atžvilgiu gaunamais paskatinimais. Todėl šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyta, nuteistojo elgesyje, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis, nemažinami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių, kaip jau minėta, fiksuota itin daug ir kurie turi būti koreguotini iš esmės.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta ir tai, kad nuteistajam yra būdingas pakankamai ūmus būdas, o didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo vykdomos spontaniškai reaguojant į aplinkos stimuliaciją ar savo poreikių tenkinimą. Taip pat, nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai dažnai pasižymėjo problematiškumu bei orientavimusi į asmeninės naudos siekimą. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dalies nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas, nepripažįsta įvykdęs, o sukeltas itin neigiamas pasekmes, nukentėjusiesiems ar visuomenei, vengia analizuoti. Šios aplinkybės yra susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Byloje nėra duomenų apie aktyvias nuteistojo pastangas koreguoti aukščiau išvardintas problemines sritis, todėl ir konstatuoti, jog nuteistojo pataisos procesas yra išimtinai teigiamas, nėra pagrindo. Toks nuteistojo požiūris ir nuostatų laikymasis atskleidžia tai, jog V. B. būdo savybės yra nusistovėjusios ir pilnai susiformavusios, o demonstruojamas principingumas nesiekiant savo paties kaip asmenybės pokyčio, suponuoja tai, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti sritis, skatinančias pakartotinį nusikalstamumą.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus V. B. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. B., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.