Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-9547 nutarta taikyti nuteistajam V. B. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, už gerą elgesį skatintas 12 (dvylika) kartų, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, šiuo metu yra linkęs negatyviai vertinti savo kriminalinę praeitį, palaiko ryšius su artimaisiais, formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeistas 2010 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant galutinę bausmę 15 metų laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2010 m. spalio 15 nuosprendžiu, pakeistu 2012 spalio 22 d. nuosprendžiu ir 2014 m. balandžio 19 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais – galutinė bausmė 15 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., pabaiga – 2025 m. birželio 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teismo teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atskleidžia formaliojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir apskritai išliko stabiliai vienoda, tai yra nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka ypatingai daug, tai yra keturiolika, nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (oficialios darbinės patirties stygius; neigiama nuostata į darbą; apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; legalaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimo laisvėje stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, atvejis; itin aukštas pasitikėjimo savimi lygis; kontroliuojantis elgesys; impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams; mąstymo lankstumo stoka; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; ankstesnė negatyvi patirtis probacijos priežiūroje), kurie pataisos proceso metu, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, turi būti iš esmės koreguojami, taip mažinant nustatytąją riziką. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis deda pastangas ir daro akivaizdžią bei įtikinančią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio raišką.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. B. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau santykiai su jį supančiais asmenimis išlieka labiau paviršutiniški, nuteistasis nėra orientuotas į artimų socialinių ryšių užmezgimą, yra stebimas jo uždarumas, vengimas emociškai atsiskleisti, nepasitikėjimas kitais. Nuteistasis akcentuoja savigarbos jausmo išlaikymą, poreikį vadovautis asmeniniais principais bei vertybių sistema, išlaikyti subjektyviai suprantamą teigiamą bei gerbiamą socialinį statusą, ir nors nuteistasis pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raišką minimali. Nuteistojo tam tikri mąstymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška: kontroliuojantis elgesys, impulsyvus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimą, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mąstymo lankstumo stoka ir pan. Nors struktūruotoje aplinkoje tam tikri kriminogeniniai poreikiai išlieka valdomi, tačiau siekiant didinti nuteistojo sąmoningumą, konstruktyvesnius problemų sprendimo įgūdžius, empatijos jausmą, gali būti tikslingas nuteistojo įtraukimas į tęstines intervencines priemones. Be kita ko Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikalstamas elgesys suponuoja prielaidas apie jautrumo socialinėms normoms stoką bei tam tikras asocialias nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis praeityje lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos metu vykdė naujas nusikalstamas veikas, ir visos prieš tai, bei šios aptartos aplinkybės yra itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Komisijos nutariame nurodyta, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė nelaikyti, išskirtine, ar galinčia apsaugoti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad iš esmės tvirtus santykius nuteistasis palaiko tik su mama, tuo tarpu nors praeityje turėjo sugyventinę ir su ja susilaukė dukros, tačiau nei buvusios sugyventinės nei dukros pavardžių nežino, o tai atskleidžia nuteistojo atsainų požiūrį į jį supančią socialinę aplinką.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų, nuteistasis yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2032,10 Eur, priteistų ieškinių nemoka. Be kita ko, nuteistojo teigimu, priteistų sumų savanoriškai mokėti jis neketina, nes jam pradėjus dirbti, antstoliai priteistas sumas išieškos be jo sutikimo, nes tai yra neišvengiama. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu stokoja motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, neturi sukaupęs oficialios darbinės patirties. Ir nors nuteistasis išreiškia motyvaciją mokytis bei įgyti profesines kvalifikacijas, tačiau nuteistojo vengimas įkalinimo įstaigoje užsiimti pozityvia bei oficialia darbine veikla, kelia pagrįstų abejonių dėl įsidarbinimo galimybės, bei finansinio stabilumo palaikymo. Tai, kad nuteistasis nesiekia įsidarbinimo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvertinus šią aplinkybę, jo kriminalinės praeities kontekste, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau įvertinus ir jo neigiamą požiūrį į jo turimus finansinius įsipareigojimus, nes visa tai atskleidžia nuteistojo abejingą požiūrį ne tik į darbą, bet ir savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių atlyginimą. Taip pat ir pateikti duomenys dėl nuteistojo įsidarbinimo lygtinio paleidimo atveju, negali būti vertinami vienareikšmiai, nes ir šiuo atveju nuteistasis neišliko nuoseklus, kadangi 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pateikta pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju jį įdarbintų UAB ,,Sanjaga“, o tuo tarpu 2023 m. spalio 20 d. buvo pateikta MB ,,All in one trans“ pažyma, kad būtent ši darbovietė jį priimtų dirbti lygtinio paleidimo atveju, į transporto vadybininko pareigas. Vis tik, teismas įvertina nuteistojo išsilavinimą ir nuteistojo įkalinimo įstaigoje įgytas specialybes, kurios nieko bendro su transporto vadyba neturi, į ankstesnę darbinę patirtį, aptartos 2023 m. spalio 20 d. pažymos, kaip absoliučiai patikimos vertinti negali, juo labiau, kad kaip ir minėtas, nuteistasis nebuvo nuoseklus darboviečių atžvilgiu, galimo lygtinio paleidimo atveju. Teismo vertinimu, nuteistojo, įkalinimo įstaigoje, išreikštas nenoras dirbti itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, kad šiuo metu nuteistasis dar nėra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės kaip įstatymų besilaikantis pilietis.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad V. B. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 13 dienų, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-23-9547.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-23-9547 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.