Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2031-1125/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: e2-2031-1125/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Skaistė Cinkutė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: B. A. M.
Advokatai: Renaldas Baliūtis, Ričardas Varnas

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2031-1125/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22021-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo B. A. M. atstovui advokatui Ričardui Varno, liudytojams A. S., M. A., V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui B. A. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo B. A. M. 8 362,47 Eur, 398,65 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2020-08-01 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir J. S. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr. 556559694, kuria buvo apdrausta automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021-05-28 eismo įvykio metu AUDI A4 vairavo atsakovas B. A. M.. 2021-05-28, apie 14:00 val., įvyko eismo įvykis, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu atsakovas vairuodamas automobilį AUDI A4, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021-05-28 eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas B. A. M., remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą nukentėjusiajam V. N. išmokėjo 8 364,97 Eur draudimo išmoką ir prašo atlygintą žalą priteisti iš kalto asmens.

Atsiliepimas

3. Atsakovas B. A. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė įrodinėja, jog nukentėjusiajam dėl automobilio MB sugadinimų išmokėjo 8 362,47 eurų žalos atlyginimo. Tokio dydžio žalą ieškovė grindžia prie ieškinio pridėtomis automobilio MB (jo dalių) nuotraukomis ir žalos sąmatomis. Tačiau atsakovo manymu, tokio dydžio žala 2021-05-28 įvykio metu dėl kontakto su atsakovo vairuotu automobiliu AUDI A4 negalėjo būti padaryta. Pirma, atsakovo vairuoto automobilio AUDI A4 smūgis į automobilį MB buvo labai nestiprus. Automobiliui AUDI A4 eismo įvykio metu nebuvo padaryta jokių sugadinimų, po eismo įvykio ant jo iš esmės nesimatė jokių apgadinimų požymių (Automobilio AUDI A4 po eismo įvykio darytos nuotraukos pridedamos). Neįtikėtina, kad dviejų lengvųjų automobilių kontakto buferiais metu vienam jų būtų padaryta 8000 eurų viršijanti žala, o kitas nebūtų patyręs jokių sugadinimų. Juolab, kad 2021-05-28 eismo įvykį tyrusiems policijos pareigūnams buvo pateikta visiškai kitokia automobilio MB remonto sąmata (joje nurodyta remonto kaina – 600,69 Eur be PVM. 2021-06-04 sąmatos kopija pridedama).

4. Teigia, kad ieškovė, išmokėdama nukentėjusiajam 8362,47 eurų dydžio žalos atlyginimą, neįsitikino, kad nukentėjusysis dėl 2021-05-28 eismo įvykio patyrė būtent tokio dydžio žalą. Ieškovė nepatikrino ir neįvertino, kad automobilis MB iki 2021-05-28 eismo įvykio buvo gana stipriai daužtas jo priekinėje dalyje, t. y. dalyje, į kurią 2021-05-28 eismo įvykio metu atsitrenkė automobilis AUDI A4 (automobilių istorijos patikros portalo CAR VERTICAL ataskaita pridedama). Ieškovė nepasidomėjo, kur ir kiek kokybiškai automobilis MB po šio pirmojo eismo įvykio buvo remontuotas. Ieškovė netyrė, kokios šio automobilio MB dalys buvo remontuotos, o kokios keičiamos, jeigu buvo keičiamų dalių, ar jos buvo naujos ar dėvėtos, kokio gamintojo buvo tos dalys, ar po ankstesnio remonto automobilis MB atitiko aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ar remontuotos/keisto jo detalės buvo pakankamo atsparumo.

5. Pažymi, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktų sąmatų matyti, kad automobilis MB po 2021-05-28 eismo įvykio buvo remontuojamas keičiant jo atitinkamas dalis naujomis. Atsižvelgiant į tai, kad šio 2021-05-28 eismo įvykio metu kontaktas tarp automobilio MB ir automobilio AUDI A4 buvo itin nestiprus, automobilis AUDI A4 iš esmės nenukentėjo, mano, kad automobilio MB sulūžusios dalys nebuvo kokybiškos, neatitiko saugos reikalavimų (arba buvo nekokybiškai suremontuotos po ankstesnio įvykio, arba buvo pakeistos pagamintomis nepatikimo gamintojo). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog automobilis MB po 2021-05-28 eismo įvykio buvo ne tik suremontuotas, tačiau ir pagerintas, o nukentėjusysis iš ieškovės gavo ne tik realiai patirtos žalos atlyginimą, tačiau ir apmokėjimą už tokius pagerinimus. Be to, iš ieškovės pateiktų žalos sąmatų matyti, kad dalis po 2021-05-28 eismo įvykio keičiamų automobilio MB detalių buvo aukštesnės klasės (ir atitinkamai brangesnės), nei priklausytų būtent šios komplektacijos automobiliui.

6. Atsakovas nurodo, kad tai, jog atsakovas sumokėjo jam už administracinės teisės nusižengimą paskirtą baudą, nereiškia, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už ieškovės išmokėto dydžio automobiliui MB padarytą žalą. Juolab, policijai nukentėjusysis pateikė savo automobilio remonto sąmatą 600,69 Eur sumai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodo, kad atsakovas, sukėlęs 2021-05-28 eismo įvykį, pasišalino iš jo vietos. Tačiau ieškovė neįvertina, kad atsakovas, iš karto po atsitrenkimo į automobilį MB išlipo iš savo vairuoto automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir, kadangi ant abiejų automobilių išoriškai sugadinimų nepamatė, sąžiningai pagalvojo, kad jokia žala padaryta nebuvo, atitinkamai, nebuvo ir eismo įvykio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas neginčijo jam paskirtos aukščiau nurodytos 300 eurų baudos iš pasitraukimą iš įvykio vietos ne todėl, kad su ja sutiko, o tiesiog įsivertinęs, jog teisinė pagalba siekiant baudą panaikinti jam kainuotų brangiau nei pati bauda. Atsakovas iš 2021-05-28 eismo įvykio vietos pasišalino klaidingai suvokęs padėtį, o ne tyčia siekdamas išvengti administracinės ir (ar) civilinės atsakomybės. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas nepuolė remontuoti ar kaip nors kitaip slėpti galimus kontakto su automobiliu MB pėdsakus ant savo automobilio AUDI A4. Vėliau paaiškėjus, kad žala eismo įvykio metu visgi buvo padaryta, atsakovas nuoširdžiai bendradarbiavo su policija, teikė paaiškinimus, pateikė automobilį AUDI A4 sugretinimui.

7. Atsakovas nurodo, kad ieškovė be išmokėto nukentėjusiajam žalos atlyginimo prašo priteisti iš atsakovo 398,65 Eur kompensacinių palūkanų, tačiau atsakovas su šia suma nesutinka, nes kompensacinių palūkanų skaičiavimas nuo 2021-11-24 yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.

8. Dubliku ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas pateikia 2021-05-28 eismo įvykio vaizdo įrašą iš kurio galima aiškiai matyti, jog smūgis buvo stiprus ir žymus, kadangi nuo smūgio sulingavo net abi mašinos (tiek Audi A4, tiek Mercedes Benz (toliau – MB). Akivaizdu, jog jeigu smūgis neva būtų labai nestiprus, tokiu atveju automobiliai nuo smūgio nesulinguotų ir atsakovas nebūtų išlipęs iš Audi A4 apžiūrėti įvykusio kontakto. Atsakovas (Audi A4 vairuotojas) po įvykusio smūgio net išlipo iš automobilio ir nuėjo apžiūrėti įvykusį kontaktą, o tai tik patvirtina, jog smūgis buvo stiprus ir žymus bei jį pajautė atsakovas. Akivaizdu, jog nuo tokio smūgio galėjo atsirasti ne tik smūgio žymės ant priekinio MB bamperio, bet ir sulūžti automobilio MB plastikinės detalės, o būtent tai ir įvyko, kadangi yra trūkęs bamperis, bamperio ir žibinto laikikliai, sugadintas (apibrozdintas) žibintas, bamperis ir priekinės grotelės (chromas).

9. Pažymi, kad atsakovas (Audi A4 vairuotojas) po eismo įvykio iškart kalbėjosi su MB automobilio savininku, tačiau atsakovas sąmoningai nuo MB savininko nuslėpė aplinkybę, jog atsitrenkė į MB ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai tik patvirtina, jog atsakovas pastebėjo aiškius automobilio MB nubrozdinimus, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, apie tai nepranešė MB savininkui ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia siekdamas išvengti atsakomybės. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, ko atsakovas neginčijo ir pripažino šią aplinkybę atsiliepime. Papildomai į bylą ieškovas pateikia transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą (automobilio MB apžiūros aktas) bei 2022-11-04 ekspertinę pažymą (Priedas Nr. 4), kurie pagrindžia automobilio MB padarytos žalos mastą. MB apžiūros akte yra nurodyti sugadinimai, o ekspertinėje pažymoje yra pateikiamos išvados apie įvykusio įvykio mechanizmą.

10. Teigia, kad iš vaizdo įrašo irgi galima matyti smūgio kryptį, t. y. jog atsakovas (Audi A4 vairuotojas) atsitrenkia būtent į tą automobilio MB vietą, kurioje yra padaryti aukščiau minėti automobilio MB sugadinimai. Kaip minėta, atidžiai žiūrint vaizdo įrašą, galima pastebėti, kad Audi A4 būtent kampu įvažiavo į MB ties žibintu ir braukimo žymės ant žibinto ir bamperio yra tame pačiame aukštyje kaip ir Audi A4 bamperis, o braukimo kryptis ir pobūdis visiškai atitinka Audi A4 judėjimo kryptį. Juolab, po kontakto Audi A4 automobilis pajuda priešinga kryptimi į priekį vėl braukdamas per automobilio MB detales. Tad akivaizdu, jog MB sugadinimai atsirado būtent dėl Audi A4 vairuotojo (atsakovo) kaltės). Nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, jog MB sulūžusios dalys neva nebuvo kokybiškos ir kad neva neatitiko saugos reikalavimų. Tai yra niekuo nepagrįstos atsakovo spėlionės. Nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius atsakovo teiginius, tokiu atveju yra nepagrįsta atsakovo išvada, jog MB buvo neva pagerintas. Atkreipia dėmesį, jog automobilis MB, vadovaujantis CAR VERTICAL ataskaita, buvo sudaužytas 2020-10 mėnesį. Tačiau po šios avarijos automobilis MB buvo suremontuotas naujomis ir kokybiškomis detalėmis. Tad į Lietuvą šis automobilis MB buvo atgabentas tinkamai suremontuotas. Kadangi šiuo klausimu ieškovo specialistai jau buvo kreipęsi į nukentėjusįjį, tai nukentėjusysis nurodė, jog įsigijo MB visiškai suremontuotą automobilį MB ir kad prieš įvykį nebuvo jokių subraižymų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo (MB savininko) el. laiško ir su juo pateiktų nuotraukų (padarytų iki įvykio), automobilis MB yra tinkamai suremontuotas ir nėra jokių apibrozdinimų nei ant žibinto, nei ant bamperio, bei nėra jokių lūžusių detalių.

11. Atkreipia dėmesį, kad niekada nebuvo sudariusi MB sąmatos 600,69 Eur sumai ir su šios sąmatos sudarytoju – UAB „Auksinis vairas“ ieškovas neturėjo jokių santykių. Tai patvirtina ieškovo žalų vertintojo el. laiškas, kuriame aiškiai nurodė, jog „Nesudarinėjome pirminės remonto sąmatos UAB „Auksinis vairas“ įmonėje“. Atsakovo pateikta sąmata 600,63 Eur sumai buvo sudaryta 2021-06-04. Tuo tarpu ieškovo sistemoje („sąmatų sąrašas“) galima matyti, jog pirmoji automobilio MB sąmata buvo sudaryta 2021-06-09. Atsakovo pateikta sąmata 600,63 Eur sumai yra visiškai nepagrįsta ir sudaryta, tikėtina, net neapžiūrėjus MB automobilio, o tik iš įvykio nuotraukų. Todėl remtis šia sąmata nėra pagrindo, kadangi ieškovo pateikta sąmata buvo sudaryta atlikus nuodugnią automobilio apžiūrą ir išsiaiškinus, jog MB buvo ne tik apibrozdinta (žibintai, bamperis), bet ir sulaužytos MB detalės.

12. Triplike atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovės su dubliku pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovės teiginio, kad aptariamas automobilių kontaktas buvo stiprus ir žymus. Ieškovės nurodomo automobilio MB sulingavimo vaizdo įraše nematyti. O automobilis AUDI A4 kontakto metu buvo judesyje, tad apskritai neaišku, kaip įmanoma išskirti kokį nors šio automobilio sulingavimą. Iš esmės ieškovės pateiktas vaizdo įrašas pagrindžia ne ieškovės teiginį, kad smūgis buvo stiprus ir žymus, o priešingą atsakovo teiginį, kad kontakto metu smūgis buvo labai nestiprus, negalėjęs sukelti tokių padarinių, dėl kurių būtų atsiradęs pagrindas išmokėti 8000 eurų viršijančią draudimo išmoką. Tuo pačiu šis vaizdo įrašas patvirtina ir atsakovo teiginį, kad jis nors ir pajuto kontaktą, išlipęs apžiūrėjo automobilius, tačiau nepamatęs jokių automobilių sugadinimų sąžiningai manė, kad jokia žala nepadaryta, todėl jis gali pasišalinti iš vietos.

13. Mano, kad su dubliku pateiktas automobilio MB savininko 2020-05-31 paaiškinimas taip pat patvirtina aukščiau aptartą atsakovo teiginį dėl sąžiningumo sprendžiant apie eismo įvykio (ne)buvimą, nes ir pats savininkas atėjęs į vietą tuo metu nepastebėjo jokių savo automobilio sugadinimų (pagal aptariamą paaiškinimą sugadinimus pastebėjo apskritai tik kitos dienos ryte). Nurodo, kad ieškovė su dubliku papildomai į bylą pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą bei 2022-11-04 ekspertinę pažymą, kuriomis įrodinėja automobiliui MB padarytos žalos mastą. Tačiau šie dokumentai kaip įrodymai turi trūkumų, taip pat nepagrindžia atitinkamų ieškovės teiginių. Iš pateiktos kopijos nėra aišku, kada buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Visiškai neaišku, kodėl šį aktą pildęs asmuo nusprendė, kad visos apgadintos (nubrozdintos) automobilio MB dalys turi būti keičiamos ir nė viena negalėjo būti remontuojama. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 punktą nustačius, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu, o sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Tame pačiame punkte numatyta, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas. Be to, ieškovė nepateikė jokių aptariamus įrodymus surašiusių asmenų išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties duomenų, todėl neaišku, kiek patikimos ir kvalifikuotos ekspertinėje pažymoje pateiktos išvados ir ar nereikėtų jų pagrįstumo patikrinti skiriant atitinkamą teismo ekspertizę.

14. Atkreipia dėmesį, kad aptariamoje ekspertinėje pažymoje yra kažkiek plačiau aptartas išorinių automobilio MB subraižymų (nubrozdinimų) susidarymo mechanizmas, tačiau iš esmės nepateikiamas pagrindimas, kaip galėjo (ar tikrai galėjo) įvykio metu išlūžinėti tokių detalių kaip žibintas ir bamperis laikikliai, trūkti bamperis. Tuo pačiu lieka neatsakyta į atsiliepime į ieškinį iškeltą klausimą, ar automobilis MB iki aptariamo eismo įvykio buvo suremontuotas kokybiškai, naudojant kokybiškas detales ir dalis. Pažymi, kad į šį paskutinį klausimą nepateikia atsakymo ir minėtas įvykio vaizdo įrašas, nors ieškovė dublike ir aptaria, kaip jis pagrindžia automobilio MB išorinių subraižymų atsiradimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas be kita ko laikosi pozicijos ir nurodo, kad pateikė įrodymus, jog automobilis MB iki aptariamo eismo įvykio buvo smarkiai daužtas toje pačioje priekinėje dalyje, kas ir sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktais padarytos žalos dydžio įrodymais. Maža to, atsakovas šias aplinkybes ieškovei buvo nurodęs jau po pirmosios jos pretenzijos, prašė išsaugoti pakeistas automobilio MB detales (2022-01-03 elektroninis laiškas pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį), tačiau ieškovė šių detalių neišsaugojo. Atsakovas iš esmės negalėjo pats savarankiškai surinkti aptariamus įrodymus, tuo tarpu ieškovė tai padaryti ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dublike pripažįsta, jog automobilis MB 2020 m. spalio mėn. buvo sudaužytas, tačiau teigia, kad po šios avarijos automobilis buvo suremontuotas naujomis ir kokybiškomis detalėmis, kad į Lietuvą šis automobilis buvo atgabentas tinkamai suremontuotas. Šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė teikia automobilio MB savininko paaiškinimus ir automobilio nuotraukas. Dėl šių argumentų atsakovas pažymi, kad ir šie ieškovės teikiami įrodymai gali pagrįsti tik tai, kad automobilis MB iki 2021 m. gegužės įvykio neturėjo išorinių defektų (apibraižymų), tačiau niekaip neįrodo, kad automobilio bamperis nebuvo įlūžęs, kad žibinto ir (ar) bamperio laikikliai nebuvo sulūžę ar sulūžę ir nekokybiškai suremontuoti (pvz. suklijuoti).

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

17. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir tripike išdėstytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. paaiškino, kad yra transporto ekspertų grupės vadovas ir priėmė galutinį sprendimą dėl išmokos šioje draudimo byloje. Nurodo, kad įvykio metu buvo pažeistas bamperis, dešinės pusės žibintas, laikikliai. Transporto priemonę apžiūrėjo Martono autoserviso meistras, kuris priima sprendimus keisti detalę ar ją remontuoti. Po defektinio akto sudaryta lokalinė sąmata. Žibintas buvo keistas, nes žibinto stiklas buvo nubrozdintas, gamintojas kitaip pašalinti defekto neleidžia. Pažymi, kad automobilis skirtas Amerikos rinkai, ir atgabenus į Lietuvą sudėtos atnaujinto modelio detalės, kurios žymiai brangesnės. Nurodo, kad kiek pamena derinimo metu atlikus gyvai apžiūrą pateikta išvada, kad žibinto sugadinimas susijęs su šiuo įvykiu. Žibintą draudžiama remontuoti, priekinis bamperis pažeistas ir pažeistos tvirtinimo detalės neįmanomas remontas. Sugadintų dalių draudimas neperėmė. Priekinė dalis buvo pakeista į aukštesnės klasės detales prieš įvykį. Liudytojui parodytos foto nuotraukos ir jas liudytojas pakomentavo. Paaiškino, kad kadangi automobilis yra prabangus nebuvo priimtas sprendimas remontuoti. Jei nebus „ausies“, grotelės nesilaikys. Lempos iki įvykio buvo su svarovski kristalais. Nurodė, kad modelis buvo atnaujintas. Paaiškino, kad aiškus įvykis, prieš jį automobilis buvo sveikas, jokių įtarimų, kad butų anksčiau sugadinta nesukėlė.

19. Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. paaiškino, kad automobilį pirko Lietuvoje. Nurodė, kad įsigijęs automobilį remontavo ir dėjo naujas detales. Atsakovas į automobilį įvažiavo prie liudytojo darbo. Paaiškino, kad patraukė savo automobilį ir savaitgalį išvykęs į Druskininkus pamatė, kad automobilis apgadintas, tada patikrino registratorių ir nustatė, kad į liudytojo automobilį įvažiavo atsakovas. Pradžioje atsakovas prisipažino, kad kaltas, paskui jau nesutiko. Liudytojas buvo iškviestas į policiją, po automobilio apžiūros. Atsakovo dukra dalyvavo apžiūroje, sutiko, kad pažeidimai galėjo būti dėl įvykio. Nurodė, kad draudimas ieškojo pažeistų detalių, bet jų liudytojas neturi, jos paliktos servise Kirtimų g. Nurodė, kad draudimas pateikė servisų sąrašą, kur galima kreiptis, automobilis buvo laikomas dvi savaites. Su draudimu ilgai buvo bendraujama ir aiškinamas dėl žalos dydžio. Nurodo, kad buvo aktualu sutvarkyti automobilį, o ne gauti draudimo išmoką, tačiau automobilio nesutvarkius liudytojas sutiko pasiimti išmoką. Automobilyje buvo sudėti nauji žibintai su svarovski kristaliukais, bamperis naujas, atnaujinimai padaryti prieš įvykį. Automobilis remontuotas Kirtimų g., kur asmuo tvarko pagal individualią veiklą. Paaiškino, kad detales pirko, viską užsakinėjo meistras, dažymas buvo kitoje vietoje, draudimo išmokos, kiek pamena, gal net neužteko sutvarkymui automobilio. Automobilis brangus apie 70 000 Eur vertės. Automobilio rida buvo apie 27 000 km. Paaiškino, kad atsakovas atlikęs manevrą atėjo apžiūrėti automobilio. Atsakovas įvažiavo į liudytojo automobilį, jis negalėjo nepastebėti, jog įvažiavo į kitą automobilį. Jis stovėjo tokioje vietoje, kur buvo pažeidimas, ir būtų neišvažiavęs. Kiek pamena remontui išleido apie 8 000 Eur ar 10 000 Eur. Nurodė, kad buvo atkurtas įvykis sustačius automobilius į buvusią būklę. Atsakovo duktė sutiko su įvykio aplinkybėmis. Žibintai buvo nauji iki įvykio, bamperis taip pat.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad vertinimui kokias detales keisti kokias taisyti yra aprašai ir vertinimo instrukcija, jas turi draudimas. Jei detalės neįmanoma atstatyti, tada ji keičiama. Nurodo, kad atkuriant yra svarbus ir estetinis vaizdas. Jei estetinis vaizdas netinkamas klientas neims automobilio po remonto. Liudytojui rodomos nuotraukos. Liudytojas nurodo, kad draudimas leidžia keisti tokį trūkusi bamperį. Paaiškina, kad kai bamperis įtrūksta lenkimo vietoje, tos vietos kurios remontuotos įtrūkinėja atgal dedant bamperį po dažymo, todėl buvo priimtas sprendimas keisti bamperį. Dėl žibintų nurodė, kad pagal nuotraukas nesimato pažeidimo gylio, todėl sunku pasakyti, tačiau dėl bet kokio žibinto poliravimo yra grėsmė, kad ta vieta pabals. Panašu, kad apatiniai įbrėžimai gilesni, jei 1 mm siekia reikia keisti. Poliravimas vis vien turi pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus AVPK Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus duomenimis atsakovo A. B. M. vairuojama transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 28 d. 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), važiuojant atgal kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ įvertinęs žalą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui žalą. Iš kalto asmens draudimas prašo priteisti visą 8 362,47 Eur sumą.

22. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl šiuo pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 8 362,47 Eur, remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu; atsakovas nesutiko ir su šia ieškovės pozicija, nurodęs, jog atsakovas nesuvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, elgėsi rūpestingai.

23. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.

24. Tokia įstatymų leidėjo pozicija (dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto) paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal KET tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.4 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.

25. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai KET nustatytais atvejais. Pagal KET 222 punktą tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, t. y. siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, todėl kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

26. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė (ar turėjo suvokti), jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

27. Neatsargi kaltės forma civilinėje teisėje turi dar dvi rūšis: i) didelį neatsargumą ir; ii) paprastą neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021), jog CK nuostatose, reguliuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau: laikoma, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras; didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis; paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reguliuojamo įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes.

28. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

29. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. birželio 4 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-42635-2021, kuriame nurodyta, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat duomenys apie protokole siūlomos baudos sumokėjimą bei į bylą pateikta video medžiaga, patvirtina, kad atsakovas iš įvykio vietos pasišalino nesiėmęs jokių būtinų veiksmų: neieškojęs nukentėjusios transporto priemonės savininko, nesikreipęs į policiją. Pažymėtina, kad atsakovas po įvykio suprato, kad atsitrenkė į stovėjusį automobilį, išlipęs apžiūrėjo, kas įvyko, tą patvirtina video medžiaga. Be kita ko, pažymėtina, kad liudytoju byloje apklaustas nukentėjusios transporto priemonės savininkas V. N. nurodė, kad po įvykusio ginčo įvykio bendravo su atsakovu, tačiau šis nukentėjusio asmens neinformavo, jog įvažiavo į jo transporto priemonę. Šias aplinkybes nukentėjęs asmuo nustatė vėliau iš transporto priemonėje įmontuoto registratoriaus duomenų.

30. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone, tačiau pats subjektyviai įvertino, jog kitai transporto priemonei jokios žalos nebuvo padaryta, todėl nusprendė išvažiuoti iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui/valdytojui. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje atsakovas buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už administracinį teisės pažeidimą (dėl pasitraukimo iš įvykio vietos), baudą atsakovas sumokėjo ir įvykio aplinkybių administracinėje byloje neginčijo.

31. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas suvokė/turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pakankamai pastangų realiai – objektyviai, įvertinti situacijos, t. y. ar tikrai jokia žala/apgadinimai nebuvo padaryti. Atsakovo teiginiai apie jo vyresnį amžių, teismo vertinimu, negali būti laikomi aplinkybe dėl kurios jis galėtų nesilaikyti KET reikalavimų, nes kiekvienas asmuo dalyvaujantis eisme privalo laikytis nustatytų reikalavimų. Atsakovo veiksmai, pasišalinant iš įvykio vietos, vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo (šiuo atveju paprasto), netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo. Teismo vertinimu, nekvestionuojant aplinkybės, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, patyrė tam tikrą stresą (nors ir neįrodinėjo šios aplinkybės), tačiau akivaizdu, jog patirtas stresas nesukliudė objektyviai suvokti atsitikusio įvykio (avarijos) reikšmės – išlipti apžiūrėti transporto priemones. Kaip minėta, atsakovas suvokė/turėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, tačiau elgėsi nerūpestingai – nepranešė apie jį nei nukentėjusios transporto priemonės savininkui/valdytojui (nors su juo kalbėjosi iš karto po eismo įvykio), policijai, o pasišalino iš eismo įvykio. Dar kartą pažymėtina, kad asmuo dalyvaujantis eisme privalo išmanyti kelių eismo taisykles ir, patekęs į eismo įvykį, nesant tam objektyviai pateisinamų aplinkybių, nepasišalinti iš eismo įvykio vietos; tuo labiau neturėdamas žinių (nei specialių (transporto srityje), nei praktinių (vairavimo, transporto priemonės remontavimo įgūdžių ir pan.)) dėl transporto priemonės apgadinimų padarymo/nepadarymo, turėjo apie jį pranešti KET nustatyta tvarka (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, KET 222 punktas), o ne pasišalindamas, taip apsunkindamas galimybes nustatyti savo tapatybę, eismo įvykio padarymo aplinkybes. Ta aplinkybė, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas iš karto nepastebėjo transporto priemonės apgadinimų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo veiksmų, nes jis nežinojo, kad į jo valdomą transporto priemonę buvo atsitrenkta; pažymėtina, kad nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas apgadinimus pamatė pats tik šiek tik vėliau, ne iš karto po įvykio ir tada pats aiškinosi, kokia transporto priemone jo automobiliui buvo padaryti apgadinimai.

32. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (ir kurios nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė), tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

33. Taigi, kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, atsakovas kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį apgadintos transporto priemonės savininkui/valdytojui ir/ar policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus, neatsargius veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi apgadintos transporto priemonės draudikei draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus apgadinimus, patyrė 8 362,47 Eur žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys, šioje byloje ginčas kilęs taip pat dėl išmokėtos žalos dydžio.

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 22 punktas).

35. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras), vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

36. Atsakovas ginčydamas žalos dydį nurodo, kad ieškovas byloje nepagrindė visos patirtos žalos dydžio, todėl atsakovo teigimu, žala apskritai neturi būti priteista, nes ji tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovas nukentėjusiam asmeniui byloje neįrodyta. Atsakovas byloje teigė, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pateikta automobilio remonto sąmata 600 Eur sumai, be to, pagal Carvertical duomenis automobilis atgabenus jį į Lietuvą, t. y. prieš įvykį buvo apgadintas. Atsakovo manymu, šio 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio metu kontaktas tarp automobilio MB ir automobilio AUDI A4 buvo itin nestiprus, automobilis AUDI A4 iš esmės nenukentėjo, mano, kad automobilio MB sulūžusios dalys nebuvo kokybiškos, neatitiko saugos reikalavimų (arba buvo nekokybiškai suremontuotos po ankstesnio įvykio, arba buvo pakeistos pagamintomis nepatikimo gamintojo). Mano, kad automobilis MB po 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio buvo ne tik suremontuotas, tačiau ir pagerintas, o nukentėjusysis iš ieškovės gavo ne tik realiai patirtos žalos atlyginimą, tačiau ir apmokėjimą už tokius pagerinimus. Be to, iš ieškovės pateiktų žalos sąmatų matyti, kad dalis po 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio keičiamų automobilio MB detalių buvo aukštesnės klasės (ir atitinkamai brangesnės), nei priklausytų būtent šios komplektacijos automobiliui.

37. Ieškovas byloje žalos dydį įrodinėjo: AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 4 d. sąmata pagal kurią automobiliui Mercedes Benz padaryta žala įvertinta 8 362, 47 Eur suma. Nurodyta suma išmokėta nukentėjusiam asmeniui. Sąmatą sudarė ieškovės darbuotojas M. A., kuris teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju ir paaiškino dėl kokių priežasčių buvo sudaryta tokia sąmata, nurodė, kad detalės dėl pažeidimo pobūdžio negalėjo būti remontuojamos, o turėjo būti keičiamos. Tas pačias aplinkybes dėl detalių pažeidimo pobūdžio ir galimybės jas remontuoti paaiškino ir liudytoju byloje apklaustas UAB „Martonas“ darbuotojas, kuris apžiūrėjo automobilio pažeidimus A. S.. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis sugadinimų pobūdi buvo pateiktos sugadinimų foto nuotraukos, liudytojams užduodant klausimus rodyti apgadinimai. Teismo posėdžio metu apklaustas įvykio metus apgadintos transporto priemonės savininkas paaiškino, kad automobilio vertė yra apie 70 000 Eur, o remontui išleido apie 8 000 – 10 000 Eur sumą. Automobilio vertę patvirtinančius duomenis į bylą teikė ir ieškovė, automobilio būklei prieš įvykį pagrįsti pateiktos foto nuotraukos.

38. Eismo įvykio schema fiksuota administracinio nusižengimo byloje, įvykio aplinkybės matomos pagal į bylą pateiktą video įrašą. Byloje pateiktas UAB „Martonas“ sudarytas transporto priemonės Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, pagal kurį matyti, kad nustatyti tokie transporto priemonės apgadinimai, keičiamos dalys: bamperis, bamperio centrinės grotos, dešinės pusės žibintas, bamperio dešinės pusės chromas, bamperio centrinis chromas, dešinės pusės žibinto rėmas. Byloje pateiktoje AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sąmatoje aptarti nurodytų apgadinimų pašalinimo kaštai (detalių bei darbų kainos), konkrečių darbų ar detalių, kurios būtų nesusiję su apgadinimais atsakovas neįvardijo, o iš esmės ginčijo žalos dydį. Pagal į bylą pateiktą AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. lapkričio 4 d. sudarytą pažymą matyti, kad žalų tyrimo eksperto padaryta išvada, jog automobilio Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai užfiksuoti apžiūros akte, buvo padaryti 2021 m. gegužės 28 d. apie 14 val., Vilniuje, užregistruoto eismo įvykio metu į automobilį MB atsitrenkus automobiliui Audi. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad kažkuris iš minėtų sugadinimų buvo padarytas ne nagrinėjamo eismo įvykio metu. Į bylą pateiktos foto nuotraukos apie nukentėjusio automobilio būklę prieš eismo įvykį, kurios patvirtina, kad automobilio priekinė dalis, kuri buvo apgadinta per ginčo įvyki, buvo be defektų, kurie buvo matomi foto nuotraukose po įvykio bei nustatyti automobilį apžiūrėjusių specialistų.

39. Byloje esantys duomenys nuosekliai patvirtina, kad įvykio metu apgadintas automobilis Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra prabangus ir vertingas, todėl atitinkamai vertingo automobilio detalių vertė bei apgadinimų šalinimo kaštai yra dideli. Dar kartą pažymėtina, kad atsakovui nurodant, kad automobilis remonto metu buvo galimai pagerintas, į bylą buvo pateiktos automobilio Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtinančius automobilio būklę iki remonto, t. y. kad jis buvo geros būklės, taip pat paaiškinimuose tiek automobilio savininkas, tiek žalos vertinimą atlikę specialistai nurodė, kad iki įvykio automobilio detalės buvo pagerintos (t.y. pvz.: pagal foto nuotraukas matyti, kad automobilio žibintai buvo su swarowski kristalais). Atsakovas teigdamas, kad automobilio remonto sąmata per didelė, neteikė priešingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog detalių ar darbų kainos dėl tokių sugadinimų yra mažesnės. Aptarti rašytiniai įrodymai, taip pat byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, teismo vertinimu, pakankami, kad patvirtina žalos dydį

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

41. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina suma už ginčo transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus sudaro 8 362,47 Eur (CK 6.249, 6.270 straipsniai; TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

42. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

43. Atsakovas teigia, kad palūkanų suma nepagrįsta, kadangi ieškovė kompensacinių palūkanų skaičiavimą pradeda nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę išsiuntimo atsakovui dienos (2021 m. lapkričio 8 d.) datą pavėlinant 15 dienų, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 24 d. Pažymi, kad į ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. pretenziją atsakovo vardu buvo atsakyta 2022 m. sausio 3 d. užduodant pagrįstus ir konkrečius klausimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, pateikiant duomenis apie automobilio MB iki 2021 m. gegužės 28 d. eismo įvykio buvusius sugadinimus ir policijai pateiktą šio automobilio remonto sąmatą. Į šį laišką ieškovė atsakė tik 2022 m. spalio 27 d., pasiūlydama reikalaujamą sumą sumažinti 500 eurų ir nustatydama terminą atsakymui pateikti 2022 m. lapkričio 4 d. Mano, kad ieškovei ilgą laiką delsiant atsakyti į aukščiau nurodytos atsakovo vardu užduotus klausimus dėl reikalaujamos atlyginti žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, išreikšti savo poziciją dėl galutinio reikalavimo dydžio, atsakovas pagrįstai jo nevykdė, nes nebuvo aišku, kokio gi galiausiai dydžio ieškovės reikalavimas yra ir ar apskritai jis bus toliau palaikomas. Atsakovo teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės (ieškovei delsiant teikti atsakovui atsakymus į jo pagrįstai užduotus klausimus) rodo, kad ieškovė pažeidė savo bendradarbiavimo su atsakovu pareigą ir turi būti laikoma pažeidusi savo prievolę. Atitinkamai, atsakovas iki 2022 m. lapkričio 4 d. negali būti laikomas pažeidusiu savo piniginę prievolę.

44. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas padaręs eismo įvykį iš jo pasišalino, net ir galiojant administracinio nusižengimo protokolui, kurio atsakovas neginčijo bei sumokėjo jame nuodytą baudą, atsiliepimu atsakovas neigė, kad suprato, jog pasišalina iš įvykio vietos. Taip pat neigė jam kilusią prievolę atlyginti žalą, kuri pagal bylos duomenis pagrįsta, todėl be kitų aplinkybių vertinant ir šiuos atsakovo veiksmus procese, teismas daro išvadą, kad atsakovui pažeidus prievolę atlyginti žalą, procesines palūkanas ieškovė nuo pranešimo apie žalos atlyginimą atsakovui skaičiavo pagrįstai, ir atsakovo teiginiai dėl palūkanų mažinimo vertinti kaip gynybinė poziciją, o nepagrįsti argumentai, kurie turėtų atleisti nuo atsakomybės už prievolės atlyginti žalą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 398,65 Eur kompensacinės palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. taikant metinę 5 proc. normą.

45. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

46. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Ieškovė patyrė byloje 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 197 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

50. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 767 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje iš viso patirta 70, 88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo B. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 8 362,47 Eur draudimo išmokos, 398,65 Eur palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 767 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo B. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 70, 88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė