Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eA2-665-466/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-02
Bylos Nr.: eA2-665-466/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27366-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Atsisakyta atnaujinti procesą.

Teisėjas: Gintaras Pašvenskas (pirm.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“, uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“, UAB "Saulės sonata", Uždaroji akcinė bendrovė "VEIKMĖS STATYBA"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eA2-665-466/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.4.3; 3.3.4.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulės sonata“ patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jeigu užsakovei (pareiškėjai) būtų buvę žinomos pasirašant taikos sutartį ir ypač aktą, ji nebūtų sutikusi su tokiomis sąlygomis. Naujos aplinkybės – rangovo neveikimas, savo atliktų darbų defektų, kuriuos jis pripažino ir buvo įsipareigojęs sutvarkyti, pasirašant aktą, netaisymas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, ir modifikuoti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veikmės statyba“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo pritaikyti senatį arba atmesti prašymą kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėja ne tik, kad yra praleidusi procesinį terminą jam pateikti, tačiau tokiu būdu siekia išvengti įsipareigojimų, pagal taikos sutartį vykdymo. Suinteresuoto asmens teigimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas, kadangi pareiškėja neįrodo dviejų esminių aplinkybių, kurioms esant procesas dėl taikos sutarties tvirtinimo turėtų būti atnaujintas: 1) neįrodyta, kad pareiškėja apie akte nurodytus defektus sužinojo išimtinai tik po taikos sutarties patvirtinimo; 2) suinteresuotas asmuo būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kuriais pareiškėja būtų patyrusi nuostolių. Šiuo atveju jokių ekstraordinarinių aplinkybių apie kurias pareiškėja nebuvo žinojusi ir negalėjo būtu žinojusi anksčiau, prašyme nepateikta. Be to, pareiškėja teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo praėjus beveik metams, nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą teiginiais, esą apie suinteresuoto asmens atliktų darbų trūkumus sužinojo tik po akto pasirašymo ar vėliau, kadangi galutiniame atliktų darbų akte nurodyta, jog jame pažymėti defektai buvo nustatyti laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. dar anksčiau, nei buvo pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartis, o pareiškėja pasirašydama tarpinius perduodamų darbų aktus, turėjo pareigą patikrinti jų kokybę, kaip tai numatyta sutarties 11.2.2. punkte. Be to, civilinėje byloje pateikti trūkumų ir defektų fiksavimo aktai Nr. FA-73, FA-82, bei FA-83, nėra suinteresuoto asmens, kaip rangovo, pasirašyti, pareiškėja nesikreipė dėl aktuose nustatytų defektų ištaisymo. Pareiškėja visuose savo prašymuose ir pretenzijose išdėstė reikalavimus pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus, o tai nėra tapatu pareiškėjos teisei mažinti sutarties darbų kainą ar įskaityti tai į atitinkamus mokėjimus. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, galutiniame atliktų darbų akte nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti proceso ir peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kadangi nurodytų defektų faktas ne tik galėjo būti, bet ir buvo žinomas anksčiau, todėl tokios aplinkybės, kurias pareiškėja pažymi prašyme, nėra laikytinos nei naujomis, nei esminėmis.

2021 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ galutinis patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018. Pareiškėja papildomai nurodė, kad laikotarpiu, kol buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, paaiškėjo ir daugiau rangovo (UAB „Veikmės statyba“) atliktų darbų defektų, kurių rangovas netaiso ir dėl kurių pareiškėja patyrė išlaidų ir šio prašymo rengimo dienai bendra „Tvarkomų“ ir naujai paaiškėjusių rangovo (UAB „Veikmės statyba“) atliktų darbų defektų ištaisymo vertė sudaro 190 591,29 Eur. Pareiškėjos sulaikyta suma pagal rangos sutartį sudaro 658 790,18 Eur, kurią pareiškėja siekia sumažinti dėl šalių užfiksuotų aktu, o taip pat ir naujai paaiškėjusių rangovo atliktų darbų defektų ir/ar trūkumų pašalinimo rangovo (UAB „Veikmės statyba“) sąskaita, kadangi pats rangovas šių defektų nešalina.

Pareiškėja pažymėjo, jog taikos sutarties 3 punkto nuostatomis, šalys susitarė, jog užsakovas (pareiškėja UAB „Saulės sonata“) visą sulaikymų sumą, lygią 658 790,18 Eur, įsipareigoja sumokėti rangovui (UAB „Veikmės statyba“) dalimis, mokant po 100 000,00 Eur sulaikomos mokėjimų dalies ir pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 kalendorinių dienų po to, kai rangovas (UAB „Veikmės statyba“) pagal rangos sutarties sąlygas ir tvarką pateikia draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Tačiau iki šios dienos draudimo bendrovės laidavimo raštas nepateiktas. Be to, 2019 m. kovo 1 d. šalys pasirašė galutinį atliktų darbų aktą, kuriuo susitarė, kad užsakovas (UAB „Saulės sonata“) nereikalaus iš rangovo (UAB „Veikmės statyba“) pateikti rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės užtikrinimo garantiniu laikotarpiu, tačiau minėto akto priede Nr. 1, užfiksavo trūkumų ir defektų sąrašą, kuriuos rangovas įsipareigojo pašalinti tokia tvarka – „Tvarkomi“ defektai bus pašalinti šalių suderintais terminais, „Ne esminiai trūkumai, defektai“ bus šalinami, esant pirkėjo (gyventojo) pretenzijai. Tačiau iki šios dienos rangovas (UAB „Veikmės statyba“) nei vieno defekto, akte pažymėto „Tvarkomi“, neištaisė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėja prašo atnaujinti teisminį procesą ir pakeisti taikos sutarties 3 punktą, išdėstant jį taip: „3. Pagal 2016-03-03 Statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sulaikyta suma mažinama iki 468 198,89 EUR ir sumokama Kreditoriui lygiomis dalimis per 7 mokėjimus, mokant po 66 885,56 EUR per mėn., pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po to, kai Kreditorius pateikia draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kaip tai numatyta 2016-03-03 Statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 12.4 punkte arba kai pasibaigia 5 (penkerių) metų garantinis laikotarpis (2024-03-01) (priklausomai kas pasibaigia anksčiau)“.

2021 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, bei rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nurodė, kad tariamas rangovo (pareiškėjos) UAB „Veikmės statyba“ darbų defektų, kurie atsirado ir buvo aptarti taikos sutartyje, nešalinimas nėra ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Pati UAB „Saulės sonata“ savo 2020 m. vasario 27 d. patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog „Vėliau paprastos rašytinės formos aktu šalys modifikavo taikos sutarties 3 punkte įtvirtintą sąlygą rangovui dėl laidavimo rašto pateikimo, nurodant, kad užsakovas šio rašto nebereikalauja, tačiau rangovas įsipareigoja pašalinti šalių nustatytus defektus, akte pažymėtus kaip „Tvarkomi“.“ Taigi, UAB „Saulės sonata“ pripažįsta, kad šalys sudarė susitarimą, kuriuo iškeitė vieną įsipareigojimą į kitą. Pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ įsitikinimu, UAB „Saulės sonata“ turėjo suprasti, kad jai nevykdant savo prievolės mokėti taikos sutarties 2 punkte nurodytus mokėjimus (kurie kyla iš sutarties), UAB „Veikmės statyba“ atitinkamai sustabdys paskesnių savo prievolių pagal sutartį vykdymą, t. y. nešalins defektų, iki UAB „Saulės sonata“ atitinkamai įvykdys savo praterminuotas prievoles. Nėra absoliučiai jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad toks UAB „Veikmės statyba“ elgesys, aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalies, 6.58 straipsnio 1 dalies, 6.207 straipsnio 1 dalies 2 punkto, galėjo būti netikėtas ar UAB „Saulės sonata“ jo nenumatė.

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ taip pat nurodė, kad nors UAB „Saulės sonata“ ir teigia, esą taikos sutartis nebūtų sudaryta, jei būtų žinoma apie vėliau tariamai paaiškėjusius naujus defektus, tačiau tai neturi jokios įtakos proceso atnaujinimui. Jei šios aplinkybės išties paaiškėjo tik vėliau ir nebuvo žinomos taikos sutarties sudarymo metu, tai pareiškėja turi pareigą ne deklaratyviai pareikšti, o faktiškai įrodyti, kokia įtaką jai turėjo tokios vėliau paaiškėjusios aplinkybės ir kodėl tai sąlygotų jos atsisakymą sudaryti tokią taikos sutartį. Be to, svarbu įrodyti ir tai, kad šios aplinkybės objektyviai galėjo paaiškėti anksčiau, t. y. šalims derinant taikos sutartį, kad į jas būtų atsižvelgta. Neįrodžius šių aplinkybių, vėlesnis defektų paaiškėjimas negali būti siejamas su taikos sutarties sudarymo dieną buvusia šalių valia ir daryti jai įtakos. Kita vertus, yra gana akivaizdu, kad tokia UAB „Saulės sonata“ pozicija yra tik deklaratyvi. UAB „Saulės sonata“ vertinimu, visi nustatyti defektai (tiek aptarti akte, tiek tariamai paaiškėję vėliau) yra viso labo verti 120 759,20 Eur (pareiškėjos patikslinto prašymo priedas Nr. 2). Pažymėtina, kad sulaikymai, kuriuos taikos sutartimi ir aktu vėliau sutiko „paleisti“ pareiškėja, sudaro viso 658 790,18 Eur, t. y. 5,5 karto daugiau nei tariamų defektų suma. Tačiau dar svarbiau tai, kad didžioji dalis (preliminariai 73 iš 91) defektų iš pareiškėjos nurodomos 120 759,20 Eur sumos buvo konstatuoti ir šalims žinomi bei jų aprašyti defektiniuose aktuose dar iki taikos sutarties sudarymo (konkreti suma neskaičiuota, bet, tikėtina, buvo apie 100 tūkst. Eur), tad naujų defektų, dėl kurių UAB „Saulės sonata“ tariamai nebebūtų sudariusi taikos sutarties tebuvo viso labo už maždaug 20 tūkst. Eur. Todėl bet kokie pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ reikalavimai, susiję su vėliau nei taikos sutarties sudarymas paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jei jos nebuvo nuslėptos nuo taikos sutarties šalies tokios taikos sutarties sudarymo metu, negali būti pagrindu peržiūrėti šalių valią taikos sutarties sudarymo metu, taigi ir atnaujinti procesą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ pažymėjo, kad nors visuma aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, tačiau jei teismas tokį prašymą tenkintų ir procesą atnaujintų, proceso atnaujinimas turėtų įtakos ir pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ interesams, todėl pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ taip pat turi teisę reikšti reikalavimus dėl tokio proceso atnaujinimo pasekmių – taikos sutarties modifikavimo. Pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ nuomone, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste procesas gali (turi) būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas UAB „Saulės sonata“ akte išreikštas sutikimas (valia) nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir sumokėti jai sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis būtent nuo akto pasirašymo dienos, kas vėliau lėmė tai, jog taikos sutarties 3 punktas, aiškinant jį siaurai ir atsietai nuo akto, tapo priverstinai neįvykdomas – pagal šį taikos sutarties punktą UAB „Veikmės statyba“ negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Šalių bendru sutarimu, kuris buvo įformintas aktu, pakeista (patikslinta) taikos sutarties 3 punkto vykdymo tvarka ir paskesnis teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą susiklosčiusioje situacijoje turėtų būti vertinamos kaip betarpiškai susijusios ir (ar) viena kitą sąlygojusios aplinkybės.

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ taip pat pažymėjo, kad procesas gali (turi) būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nustatytu pagrindu. Nors iš pirmo žvilgsnio ginčo faktinė situacija lyg ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto įtvirtinto proceso atnaujinimo atvejo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau kasacinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje. Nr. 3K-3-468-403/2017, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, „kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma“, turėtų būti taikomas būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šalims pasirašius aktą ir jame susitarus, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalaus iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo raštą, o sulaikytos sumos sumokėjimo pagrindu bus ne laidavimo rašto pateikimas, bet būtent akto pasirašymas, tokiu būdu modifikuotas taikos sutarties 3 punktas tapo priverstinai neįvykdomas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ prašo: 1) pripažinti, jog 2019 m. kovo 1 d. galutiniame atliktų darbų akte šalys abipusiu susitarimu pakeitė (patikslino) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nustatydamos, jog UAB „Saulės sonata“ prievolės sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą atsiradimo pagrindas yra ne garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimas, bet galutinio atliktų darbų akto pasirašymas; 2) tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas aukščiau nurodytas prašymas, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Skolininkas visą sulaikymų sumą, lygią 658.790,18 Eur, įsipareigoja sumokėti Kreditoriui dalimis, mokant po 100.000,00 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų, 00 centų) sulaikomos mokėjimų dalies ir pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 (trisdešimt) kalendorinių po to, kai Šalys, pagal Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir tvarką, pasirašo galutinį atliktų darbų aktą“.

2021 m. vasario 15 d. buvo gautas pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ atsiliepimas į pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ pažymėjo, kad UAB „Veikmės statyba“ nurodo, neva yra netipinė situacija, nes jos reikalavimas neatitinka nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nei 9 punkto reikalavimų, kas suponuoja išvadą dėl pateikto reikalavimo nepagrįstumo, kurį pripažįsta ir patį pareiškėja UAB „Veikmės statyba“. Be to, UAB „Veikmės statyba“ pati nurodo, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ji laiko šalių 2019 m. kovo 1 d. pasirašytą Galutinį darbų atlikimo aktą, kurio ji negali įvykdyti priverstinai ir kas, neva, paaiškėjo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2020 m. spalio 15 d. nutartį, nuo kurios pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ ir skaičiuoja 3 mėnesių terminą. Pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ teigimu, tokie UAB „Veikmės statyba“, kurią visą procesą nuo pat 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutarties pasirašymo bei patvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme atstovavo 2 vidiniai teisininkai, o vėliau įsijungė net dviejų skirtingų advokatų kontorų advokatai, pasiteisinimai, neva jai nebuvo žinoma, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų negalima koreguoti kitokia tvarka, nei buvo patvirtinta pati taikos sutartis, atrodo labai nerimtai. 2019 m. kovo 1 d. aktu keisdamos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, šalys prisiėmė (arba privalėjo prisiimti) ir visas galimas tokio pakeitimo teisines pasekmes, įskaitant ir tai, kad paprastos rašytinės formos susitarimai, priešingai, nei teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, neturi priverstinai vykdomo dokumento galios. Ir tai reiškia, kad pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ jau nuo 2019 m. kovo 1 d. turėjo būti žinoma, kad šio akto vykdyti priverstinai ji negalės, ir bet kokie išvedžiojimai apie vėliau paaiškėjusias aplinkybes yra atmestini, todėl teigtina, kad UAB „Veikmės statyba“ akivaizdžiai yra praleidusi 3 mėnesių terminą proceso atnaujinimui pagal jos pareikštus savarankiškus reikalavimus ir teismas neturėtų UAB „Veikmės statyba“ suteikti nepagrįsto pranašumo, sprendžiant dėl jos pareikštų reikalavimų priimtinumo.

Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ taip pat nurodė, kad susipažinus su UAB „Veikmės statyba“ argumentais, taip ir liko neaišku, kokį materialinės teisės pažeidimą siekiama pašalinti per proceso atnaujinimo institutą. Taikos sutarties 3 punkto nuostatos, kurios numatė pareigą UAB „Veikmės statyba“ pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo laidavimo raštą, yra perkeltos iš šalių pasirašytos 2016 m. kovo 7 d. Statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 12.4 punkto sąlygų, dėl kurių šalys buvo susitarusios ir kurios neprieštarauja jokiems imperatyviems teisės aktams. Ši nuostata yra realiai įvykdoma. Pažymėtina, kad net ir dabar UAB „Veikmės statyba“ šią nuostatą galėtų įvykdyti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nedaro. Galiojant sutarčių laisvės principui ir nepateikus jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kad prašoma pakeisti taikos sutarties sąlyga dėl darbų kokybės užtikrinimo garantiniu laikotarpiu yra padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad jau dabar aišku, kad UAB „Veikmės statyba“ atlikti darbai turi kokybės trūkumų, kurių UAB „Veikmės statyba“ netaiso, yra visiškai nesuprantama, kaip ir kokiu teisiniu pagrindu minėta taikos sutarties nuostata galėtų būtų pakeista pagal UAB „Veikmės statyba“ suformuluotus reikalavimus, įvertinant ir tą faktą, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ nesutinka mokėti už nekokybiškai atliktus darbus, ir nėra jokio teisinio pagrindo priversti pareiškėja UAB „Saulės sonata“ pakeisti tokį sprendimą, kurį jam garantuoja tiek šalių pasirašytos sutartinės nuostatos, tiek ir norminiai teisės aktai dėl rangovo atsakomybės už tinkamą statybos rangos darbų atlikimą bei jų atitiktį norminių teisės aktų reikalavimams visą garantinį laikotarpį. Teismui nusprendus priešingai, būtų ne tik pažeista šalių laisvu susitarimu nustatyta jų teisių ir pareigų pusiausvyra, bet būtų padarytas ir materialinių teisės normų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, 6.695 straipsnyje, 6.697 straipsnyje, pažeidimas. Vertinant UAB „Veikmės statyba“ teiginius, neva pareiškėja UAB „Saulės sonata“ aktu atsisakė nuostatos dėl reikalavimo užtikrinimo, lieka neatsakytas klausimas, kodėl tokiu atveju UAB „Veikmės statyba“ siekia į taikos sutarties 3 punkto sąlygą perkelti tik dalį aktu sutartų sąlygų ir nesiekia perkelti savo paties prisiimtų įsipareigojimų dėl aktu nustatytų defektų pašalinimo, ir ar tai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; ar tai nėra piktnaudžiavimas procesu.

Pareiškėja UAB „Saulės sonata“ papildomai pažymėjo, kad UAB „Veikmės statyba“, prašydama atnaujinti procesą, papildomai remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu – kai pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju vertinama turėtų būti ne žemesnės instancijos teismų nutartys, kuriomis nepagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Jokių teisės normos taikymo ar aiškinimo klaidos minėta nutartimi nebuvo padaryta, ką pripažįsta ir pati UAB „Veikmės statyba“. Skirtingai, nei nurodoma UAB „Veikmės statyba“ savarankiškuose prašymuose, minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra realiai įvykdoma, jeigu UAB „Veikmės statyba“ pati vykdytų savo priepriešinius įsipareigojimus. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Veikmės statyba“ neįgyvendino procesinių prielaidų proceso atnaujinimui, praleido 3 mėnesių terminą, nepagrindė materialinių teisės normų pažeidimo, todėl jos prašymai dėl proceso atnaujinimo turėtų būti arba iš viso nevertinami, arba atmesti.

2021 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nurodė, kad savarankiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais ir paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino atnaujinti procesą. Pareiškėja pažymėjo, jog naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe šiuo atveju laikytinas akto, kuriuo buvo iš dalies pakeista taikos sutartis, pasirašymas kartu su iš jo kilusiomis teisinėmis pasekmėmis. Kaip aukščiau jau minėta, akte šalys susitarė, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo rašto ir kad ne laidavimo raštas, o būtent aktas yra pagrindas sulaikytos sumos išmokėjimui taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka (terminais). Nors aktas buvo sudarytas po taikos sutarties pasirašymo ir nutarties priėmimo, tačiau juo modifikuota UAB „Saulės sonata“ prievolė sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą kaip tokia buvo (egzistavo) šalims pasirašant taikos sutartį ir teismui nutartimi ją patvirtinant. Pabrėžtina, jog ši prievolė ir jos vykdymo tvarkos nustatymas buvo viena iš svarbiausių šalių sudaryto susitarimo (kompromiso) sąlygų. Pasirašant taikos sutartį ir priimant nutartį nei UAB „Veikmės statyba“, nei, ko gero, UAB „Saulės sonata“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ateityje šalys sudarys aktą ir juo modifikuos UAB „Saulės sonata“ prievolę sumokėti UAB „Veikmės statyba“ sulaikytą sumą, tiksliau pakeis šios prievolės vykdymo tvarką – sulaikytos sumos mokėjimų pradžią susies ne su laidavimo rašto pateikimo diena, bet su akto pasirašymo diena. UAB „Veikmės statyba“ juo labiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad UAB „Saulės sonata“ ims kvestionuoti savo paties laisva valia modifikuotos prievolės galiojimą ir (ar) vykdymą. Galiausiai, UAB „Veikmės statyba“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas prieis prie išvados, jog modifikuota UAB „Saulės sonata“ prievolė negali būti priverstinai vykdoma. Aukščiau nurodytos aplinkybės UAB „Veikmės statyba“ tapo žinomos po nutarties priėmimo. Be to, akto pasirašymas kaip naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė esminę reikšmę įgijo būtent tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2020 m. spalio 15 d. nutartį, kurioje iš esmės pasisakė, jog UAB „Veikmės statyba“ negali būti ir nebus išduotas vykdomasis raštas sulaikytai sumai remiantis ne vien (tik) taikos sutartimi, bet ir ją iš dalies pakeitusiu aktu. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, jog UAB „Veikmės statyba“ savarankiškas prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto įtvirtintu pagrindu.

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ taip pat pažymėjo, kad procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Nors nutartimi patvirtindamas taikos sutartį teismas nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma, turėtų būti taikomas būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šalims pasirašius aktą ir jame susitarus, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalaus iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti laidavimo raštą, o sulaikytos sumos sumokėjimo pagrindu bus ne laidavimo rašto pateikimas, bet būtent akto pasirašymas, tokiu būdu pakeistas taikos sutarties 3 punktas tapo priverstinai neįvykdomas.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ 2021 m. kovo 2 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais, taip pat pateikė prašymą nagrinėti pareiškėjų UAB „Saulės sonata“ ir UAB „Veikmės statyba“ prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, žodinio proceso tvarka. Tačiau teismas pažymi, kad rašytinis bylos nagrinėjimas civilinėje byloje buvo paskirtas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi ir šalys dėl tokio bylos nagrinėjimo neprieštaravo, o pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ prašymą pateikė 2021 m. kovo 2 d., kai rašytinis bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2021 m. kovo 3 d. Be to, tiek UAB „Saulės sonata“, tiek UAB „Veikmės statyba“ teikė atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją dėl pateiktų prašymų ir proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ ir pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ 2016 m. kovo 7 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas (UAB „Veikmės statyba“) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pasitelkdamas savo darbuotojus arba subrangovus ir koordinuodamas jų darbą, o sutartyje nustatytais atvejais savo jėgomis, rizika, medžiagomis, įranga ir priemonėmis atlikti objekto statybos darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus sutarties dokumentus bei perduoti šių statybos darbų rezultatą (pastatytą ir tinkamą naudoti ir eksploatuoti objektą) užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas (UAB „Saulės sonata“) įsipareigoja priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti rangovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (sutarties 2.1. punktas).

2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų UAB „Saulės sonata“ (skolininkės) ir UAB „Veikmės statyba“ (kreditorės) prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškėjai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią šalys bendrai nustatė pinigų sumą, kurią skolininkė turi sumokėti kreditorei ir kuri lygi 1 404 010,46 Eur. Ši suma buvo išskaidyta į „skolą“ – 795 220,28 Eur ir „sulaikymus“ – 658 790,18 Eur.

Pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutarties B punktą, šalys abipusių derybų būdu pasiekė šalių interesus atitinkantį susitarimą, todėl vadovaujantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys susitarė ir sudarė šią taikos sutartį. Šalys patvirtina, kad ši sutartis yra abiem šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdų, kuriuo užkertamas kelias tolimesniems ginčams, susijusiems su skola (taikos sutarties 1 punktas). Pagal taikos sutarties 3 punktą, šalys susitarė, kad skolininkas (UAB „Saulės sonata“) visą sulaikymų sumą, lygią 658 790,18 Eur, įsipareigoja sumokėti kreditoriui dalimis, mokant po 100 000,00 Eur sulaikomos mokėjimų dalies ir pirmąjį mokėjimą atliekant per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po to, kai kreditorius (UAB „Veikmės statyba“), pagal Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas ir tvarką pateikia draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą. 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtina pareiškėjų pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kreditorės UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 567 720,28 Eur skolos (iš bendros 745 220,28 Eur skolos pagal taikos sutarties 2 punktą) išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ pateikė patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl likusios 467 720,28 Eur skolos (iš bendros 745 220,28 Eur skolos pagal taikos sutarties 2 punktą) išieškojimo.

2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė kreditorei UAB „Veikmės statyba“ vykdomąjį raštą dėl 467 720,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, nurodydamas, kad vykdomasis raštas išduodamas dėl 397 720,28 Eur skolos išieškojimo.

2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kreditorės UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 602 327,98 Eur skolos (pagal taikos sutarties 3 punktą) išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Kreditorė nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. pasirašė galutinį atliktų darbų aktą, kuriame susitarė, jog atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nereikalauja kreditorės pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto), šis aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui pagal taikos sutarties 3 punktą. Kreditorė taip pat pažymėjo, kad skolininkė UAB „Saulės sonata“ 2019 m. spalio 18 d. pateikė ieškinį dėl atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo, kuriuo prašė teismo 56 462,20 Eur suma sumažinti sulaikymų sumą. Atsižvelgiant į tai, kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl neginčytinos 602 327 98 Eur sumos išieškojimo.

Skolininkė UAB „Saulės sonata“ 2019 m. gruodžio 11 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su kreditorės prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius reikalavimus, todėl teismas negali išduoti vykdomojo rašto dėl sulaikytų pinigų išieškojimo priverstine tvarka, kol kreditorė pati nėra įvykdžiusi sąlygų, būtinų sulaikytų pinigų grąžinimui.

2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patenkino kreditorės UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė kreditorei UAB „Veikmės statyba“ vykdomąjį raštą dėl 602 327, 98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.

2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ kasacinį skundą ir panaikino 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, bei priėmė naują sprendimą – atmetė UAB „Veikmės statyba“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 602 327,98 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Saulės sonata“ pagal teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad procesiniais sprendimais teismai, nagrinėdami klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nukrypo nuo teisės normų, nustatančių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties res judicata galią ir privalomumą, bei kasacinio teismo išaiškinimų, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų esmės (CK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismai akto, kurio turinį šalys aiškina skirtingai, pagrindu ne tik pakeitė taikos sutartyje nustatytą jos vykdymo tvarką, bet ir nusprendė, kad taikos sutarties dalis, susijusi su vienos šalies prievolių vykdymu kitai, apskritai nevykdytina, taip pažeisdami šalių laisvu susitarimu nustatytą jų teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 5 d. (2020 m. vasario 10 d. buvo pateiktas pradinis prašymas, tačiau teismo nutartimi buvo nustatyti trūkumai; 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas patikslintas prašymas, šalinant teismo trūkumus ir vėliau 2021 m. sausio 5 d. buvo pateiktas dar vienas patikslintas prašymas, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ paskutinis patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018. Taip pat 2021 m. sausio 5 d. buvo gautas pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ savarankiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018.

Dėl pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

CPK 365 – 374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimi teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, pirmiausia privalo patikrinti, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nurodo, kad 3 mėnesių terminas nėra praleistas, nes skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 15 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tuo tarpu pareiškėja UAB „Saulės sonata“ nurodo, kad UAB „Veikmės statyba“ praleido 3 mėnesių terminą, kadangi jai po 2020 m. kovo 2 d. turėjo būtina žinoma apie teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų keitimo tvarką bei teisines pasekmes šios tvarkos nesilaikant. Teismas su tokia pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ pozicija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ vykdomasis raštas dėl 602 327,98 Eur skolos buvo išduotas 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą nutartį). Taigi, tam momentui, kai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė civilinę Nr. e2-947-803/2020, pagal ieškovės UAB „Saulės sonata“ ieškinį dėl atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo atsakovei UAB „Veikmės statyba“, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ buvo išduotas vykdomasis raštas ir jis galėjo būti/buvo pateiktas vykdymui, todėl pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ tuo metu nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti, kad siekiant gauti vykdomąjį raštą, jai iš pradžių reikės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašyti pakeisti patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nes pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti, t. y. buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. spalio 15 d. panaikinus minėtas nutartis – 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ tapo žinoma, jog susiklosčiusių aplinkybių visumoje jai negali būti išduotas vykdomasis raštas, nes pagal taikos sutarties 3 punktą buvo nustatytos abiejų šalių prievoles, t. y. ir UAB „Saulės sonata“, ir UAB „Veikmės statyba“, ir vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik tuomet, jeigu UAB „Saulės sonata“ neatliktų mokėjimų po UAB „Veikmės statyba“ pateikto draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo rašto. Taigi, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ po 2020 m. spalio 15 d. nutarties tapo žinoma, kad negali būti tenkinamas jos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, vadovaujantis 2019 m. kovo 1 d. galutiniu atliktų darbų aktu, kuris iš dalies pakeitė šalių prievoles, numatytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutartyje, kurią 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ teiginiai, jog teismas suteikia nepagrįstą pranašumą pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“, sprendžiant dėl jos pareikštų reikalavimų priimtinumo, nes UAB „Veikmės statyba“ jai tenkančią pareigą pagrįsti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įvykdė ir įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi, o teismas šalių pateiktus argumentus bei nurodytas aplinkybes vertino, bei padarė išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą, taigi buvo užtikrinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principai (CPK 21 straipsnis). Kadangi pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ apie aplinkybes tapo žinoma 2020 m. spalio 15 d., CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2021 m. sausio 16 d., o pareiškėjos prašymas teisme gautas 2021 m. sausio 5 d., todėl konstatuotina, jog nėra praleistas 3 mėnesių terminas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi, įstatymas įpareigoja pareiškėją įrodyti naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004).

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas UAB „Saulės sonata“ galutiniame atliktų darbų akte išreikštas sutikimas (valia) nereikalauti iš UAB „Veikmės statyba“ laidavimo rašto ir sumokėti jai sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis būtent nuo akto pasirašymo dienos. Teismas su tokia pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ pozicija nesutinka.

Kaip jau buvo minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau naujai paaiškėjusios aplinkybės (nova repetra) negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis (nova producta), t. y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurios atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011). Tačiau aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nes byloje sprendžiama dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsiradusių prieš priimant sprendimą.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nutartis, kuria patvirtina pareiškėjų UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Saulės sonata“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. rugsėjo 17 d., o aplinkybė, kuria remiantis pareiškėja prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsirado 2019 m. kovo 1 d. (galutinis atliktų darbų aktas). Tam, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Taigi, aplinkybė, kurią pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2SP-33585-631/2018, ir priimant nutartį patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, neegzistavo, o tai reiškia, kad ji neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Teismas taip pat pažymi, kad analizuojant 2019 m. kovo 1 d. galutinį atliktų darbų aktą, matyti, kad įžanginėje dalyje šalys susitarė, kad užsakovas (UAB „Saulės sonata“) nereikalauja rangovo (UAB „Veikmės statyba“) pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto), o šis aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui pagal taikos sutarties, pasirašytos tarp šalių 2018 m. rugpjūčio 31 d. 3 punkte nustatyta tvarka. Tačiau 2 punkte, šalys susitaria, kad neesminiai trūkumai ir defektai yra bendrai suderinti šalių ir nurodyti priede prie galutinio statybos darbų baigimo akto. Priede nurodyti tvarkomi defektai bus šalinami šalių suderintais terminais. Priede nurodyti neesminiai trūkumai/defektai bus šalinami tik jeigu užsakovas pateiks rangovui trečiosios šalies – gyventojo pretenziją dėl numatytų trūkumų/defektų ir bus šalinami šalių suderintais terminais, o pagal 3 punktą, šalys sulygo, jog sulaikymai bus mokami pagal atskirą šalių susitarimą. Taigi, vertinant galutinį atliktų darbų aktą, teigtina, jog jame nustatytos šalių pareigos yra nukreiptos į ateitį ir yra aiškiai neapibrėžtos, kadangi nors šalys susitarė, jog aktas yra pagrindas sulaikymų išmokėjimui, tačiau tuo pačiu aptaria trūkumų šalinimo tvarką ir nurodo, kad sulaikymai bus mokami pagal dar atskirus šalių susitarimus, kuriuose ateityje dar nustatys papildomus įsipareigojimus ir pan. Todėl teigtina, jog teismui koreguojant taikos sutarties 3 punkto sąlygas pagal 2019 m. kovo 1 d. galutinį atliktų darbų aktą, susiklostytų situacija, kuomet teismas iš esmės spręstų dėl naujų šalių teisių ir pareigų, nors tokius veiksmus šalys turėtų atlikti pačios, sudarydamos naują taikos sutartį, kuri priklauso nuo šalių tarpusavyje suderintos valios. Be to, pareiškėja UAB „Saulės sonata“ pažymėjo, kad UAB „Veikmės statyba“ galutinio atliktų darbų akto aiškinimas neatitinka UAB „Saulės sonata“ interesų ir jos valios, kadangi siekiama perkelti tik dalį įsipareigojimų pagal minėtą aktą.

Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas aukščiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atmestinas.

Dėl pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trejų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ teigia, kad procesas gali būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Su tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, šiuo atveju, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, yra praleistas 3 mėnesių terminas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų taikos sutartį, o pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu buvo gautas 2021 m. sausio 5 d. Taigi, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinos sąlygos, siekiant taikyti proceso atnaujinimo institutą minėtu pagrindu. Kalbant dėl pareiškėjos nurodomos tariamai pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, pritartina pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ teiginiui, kad jokių teisės normos taikymo ar aiškinimo klaidų minėta nutartimi nebuvo padaryta. Teismas patvirtindamas pareiškėjų taikos sutartį, nutartyje nurodė, jog taikos sutarties sąlygos nepažeidžia sutarties šalių teisių ir interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyviosioms teisės normoms. Aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ nenurodė. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikos sutartyje nustatytos ne vien UAB „Saulės sonata“, bet abiejų šalių vienos kitai vykdytinos prievolės, todėl abi šalys yra ir skolininkės, ir kreditorės, be to, nurodytas jų vykdymo eiliškumas – UAB „Saulės sonata“ pirmąjį mokėjimą iš 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumos įsipareigojo atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Taigi, taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus galima įvykdyti, o dėl jų tvarkos ir eiliškumo buvo susitariusios pačios šalys, taip išreikšdamos savo valią. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas nėra galimas.

Dėl pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kaip jau buvo minėta, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Saulės sonata“ nurodo, kad šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis – rangovas (UAB „Veikmės statyba“) visą garantinį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d. galutinio darbų akto pasirašymo dienos iki 2024 m. kovo 1 d. privalo šalinti savo atliktų darbų defektus, o jo neveikimas lemia, kad ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną, kol defektai nėra pašalinti (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo data laikytina 2020 m. vasario 7 d. defektų šalinimo suvestinės sudarymo data, kuomet paaiškėjo bendras visų rangovo atliktų darbų defektų mastas, kuriuo ir siekiama sumažinti sulaikytą sumą, numatytą taikos sutarties 3 punkte. Pareiškėjos teigimu, šis terminas vis atsinaujina, paaiškėjus naujiems defektams, kurie yra aprašyti ir galutinai susisteminti 2021 m. sausio 4 d. defektų suvestinėje.

Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pareiškėjos pozicijai. Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-947-803/2020, kuri 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutraukta, nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė UAB „Saulės sonata“ 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo, nurodydama, jog rangovas (UAB „Veikmės statyba“) iki šio ieškinio pateikimo dienos jokių defektų neištaisė, be to, garantinio laikotarpio metu išaiškėjo ir naujų defektų, kuriuos rangovas atsisako taisyti. Iš civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, kurią pareiškėjai prašo atnaujinti, pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. gruodžio 11 d. atsiliepimas su priedais), nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. buvo surašytas antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0127-19-026, kuriuo buvo konstatuota, kad užfiksuoti defektai (pasirašant galutinį darbų užbaigimo aktą, defektiniuose aktuose nurodyti, kaip „tvarkomi“) neištaisyti, užfiksuota eilė neatliktų kitų darbų, be to, užfiksuoti naujai atsiradę darbų defektai, kurie priskirtini prie defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, ir kurių rangovas (UAB „Veikmės statyba“) netaiso, nors įsipareigojo. Be to, 2020 m. vasario 10 d. pareiškėja kreipdamasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kartu su prašymu pateikė rašytinius įrodymus, o būtent: 2019 m. gegužės 27 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. birželio 6 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. birželio 25 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. liepos 24 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. liepos 31 d. pretenziją dėl garantinių darbų, 2019 m. rugsėjo 16 d. pretenziją dėl garantinių darbų ir 2019 m. rugsėjo 25 d. pretenziją dėl garantinių darbų. Taigi, šiuo atveju matyti, kad pareiškėja apie nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes (pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ trūkumų nešalinimą) jau žinojo maždaug nuo 2019 m. gegužės 27 d., kuomet kreipėsi su pretenzija, kadangi rangovas (UAB „Veikmės statyba“) nešalino trūkumų, kuriuos įsipareigojo pašalinti pagal defektinius aktus ir 2019 m. kovo 1 d. galutinį atliktų darbų aktą.

Teismas taip pat nepritaria pareiškėjai, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl ir terminas prašymui pateikti prasideda kiekvieną dieną iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalį). Pažymėtina, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ neteisingai supranta ir aiškina dviejų skirtingų institutų – procesinio ir materialaus – esmę ir jiems taikytinas taisykles, nepagrįstai sutapatindama materialiosios teisės terminus su proceso teisės terminais, todėl pareiškėja nepagrįstai CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesio terminui taiko CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413-464/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ jau nuo 2019 m. gegužės 27 d. žinojo apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, o dėl proceso atnaujinimo su prašymu kreipėsi tik 2020 m. vasario 10 d., konstatuotina, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas, todėl nėra vienos iš būtinos sąlygos, siekiant taikyti proceso atnaujinimo institutą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso byloje, užbaigtoje teismui patvirtinus taikos sutartį, atnaujinimo, yra išaiškinęs, kad asmuo, teikdamas tokiose bylose prašymą atnaujinti procesą, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su įstatyme nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, nes taikos sutartis, tvirtinama teismo, nors ir reglamentuojama proceso ir materialiosios teisės normose, yra civilinė sutartis, kuriai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai, tarp jų sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010).

Pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės – rangovo (pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“) neveikimas, savo atliktų darbų defektų, kuriuos jis pripažino ir buvo įsipareigojęs sutvarkyti, netaisymas. Tuo tarpu UAB „Veikmės statyba“ įsitikinimu, užfiksuotų darbų defektų nepašalinimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes šalims pasirašant taikos sutartį ir teismui ją patvirtinant, pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ neabejotinai buvo žinoma, jog UAB „Veikmės statyba“ nešalina šių defektų, o po galutinio atliktų darbų akto pasirašymo, t. y. garantiniu laikotarpiu, galimai atsiradusių (nustatytų) darbų defektų nepašalinimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes šalims pasirašant taikos sutartį ir teismui ją patvirtinant ši aplinkybė neegzistavo. Teismo vertinimu, pareiškėja UAB „Saulės sonata“ neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka visus joms keliamus reikalavimus. Sutiktina su UAB „Veikmės statyba“, kad pasirašant 2018 m. rugpjūčio 31 d. taikos sutartį ir 2018 m. rugsėjo 7 d. teismui ją tvirtinant, pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ buvo žinomi visi defektai ir dalis jų nebuvo sutvarkyti, kuomet buvo sudaroma taikos sutartis. Minėtas aplinkybes pagrindžia trūkumų ir defektų fiksavimo aktų sąrašas (Priedas Nr. 1, prie 2019 m. kovo 1 d. galutinio atliktų darbų akto), kuriame matyti, jog visi defektų aktai buvo sudaryti iki taikos sutarties sudarymo, todėl teigtina, jog pareiškėjai buvo ir galėjo būti žinomos minėtos aplinkybes, tuo tarpu po taikos sutarties sudarymo nustatyti defektai laikytomis naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Svarbus aspektas, kad pagal 2019 m. kovo 1 d. galutinio atliktų darbų akto 2 punktą, šalys susitarė, jog defektai bus šalinami šalių suderintais terminais arba jeigu užsakovas pateiks rangovui trečiosios šalies – gyventojo pretenziją dėl numatytų trūkumų/defektų ir bus šalinami šalių suderintais terminais. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo derinti terminai ar teikiami gyventojų pretenzijos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Saulės sonata“ siuntė pretenzijas ir vienašališkai nustatydavo terminus defektams pašalinti.

Taip pat pažymėtina ir sutiktina su UAB „Veikmės statyba“, kad pareiškėjai UAB „Saulės sonata“ prašant sumažinti taikos sutartyje nustatytą kainą, siekiama ypatingąją teiseną (taikos sutartis byloje buvo patvirtinta supaprastinto proceso tvarka) konvertuoti į ginčo teiseną, nes teismui mažinant sumą, turi būti vertinami nustatyti defektai, ištaisymo kainų pagrįstumas, vertinamos sudarytos naujos statybos rangos sutartys. Akcentuotina ir tai, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė dėl likusių mokėtinų sumų, todėl tiek UAB „Veikmės statyba“, tiek UAB „Saulės sonata“ turi vadovautis ne tik 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino pareiškėjų taikos sutartį, bet ir galiojančia 2016 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjai UAB „Veikmės statyba“ įvykdžius savo įsipareigojimus, t. y. pateikus draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir nešalinant trūkumų/defektų, draudikas pagal laidavimo draudimo sutartį turėtų spręsti tiesioginių nuostolių dėl draudėjo (šiuo atveju UAB „Veikmės statyba“) įsipareigojimų neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, atlyginimo klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįrodė požymių viseto, būtino pripažinti aplinkybes naujai paaiškėjusiomis. Remiantis nurodytu, teismas atmeta pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 641 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 365 – 374 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas