- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2-1413-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01591-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Vilniaus miesto 21 notarų biuro, Šiaulių bankas BUAB NBG grupės Vilniaus miesto 21-asis notaro biuras "Investicijų ir verslo garantijos" ("INVEGA")
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Vilniaus miesto 21 notarų biuro notarei Violetai Šeškevičienei, antstolei Rimai Gražienei ir likviduotai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“ dėl kreditavimo sutarties, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, neteisėtai išieškotų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas (b. l. 1-110):
1.1. atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktų pagrindu; atnaujinti terminą, jeigu jis būtų praleistas, prašymui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių;
1.2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriuo yra įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir į tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 109-110 straipsniai, CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir kt., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis, 4-6 straipsniai ir kt.);
1.3. atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3554-852/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1705-516/2016; ieškinį patenkinti visiškai.
2. Nurodė, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą procesui išnagrinėtose civilinėse bylose atnaujinti, jam tapo žinomos tik po to, kai 2015 m. sausio 12 d. gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį Nr. 3P-14/2015 atsisakyti priimti kasacinį skundą prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, t. y. išnaudojus visas galimybes sprendimui peržiūrėti instancine tvarka. Ieškovo teigimu, pirmą kartą į teismą su prašymu atnaujinti procesą jis kreipėsi 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas, 2016 m. gruodžio 15 d. priimdamas neteisėtą ir civilinio proceso normoms prieštaraujančią nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1705-516/2016, pradėtą procesą nutraukė, nepagrįstai konstatavęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą bylos procesas gali būti peržiūrimas tik tose bylose, kuriose sprendimas nebuvo peržiūrimas apeliacine tvarka. Mano, kad tokiu būdu jo teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pažeidimas laikytinas tęstiniu.
3. Ieškovo teigimu, dėl prieš jį atsakovės AB Šiaulių banko, LUAB ,,NBG Grupė“ bankroto administratorės R. T., trečiojo asmens R. K. ir jo advokato nukreiptų itin jo teises varžančių veiksmų, areštuojant, o vėliau ir pasisavinant jam priklausantį turtą, jis neturėjo galimybės pasitelkti aukščiausios kompetencijos advokatų ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, kad nors jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, tačiau paskirtieji advokatai nebuvo aukščiausios kvalifikacijos. Dėl prieš ieškovą pradėto baudžiamojo persekiojimo jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jis buvo priverstas bylinėtis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam suteikimo. Tokios priežastys laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi (b. l. 111-119) ieškovo D. S. prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013.
5. Teismas sprendė, kad ieškovo prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių jos prašymas pateiktas daugiau nei ketverius metus praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti, nepripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.
6. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad dėl areštuoto ir vėliau nusavinto viso jo turėto asmeninio turto buvo apribotos jo procesinės teisės ir galimybė pasisamdyti aukščiausios kompetencijos šios srities advokatus, teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4983-345/2013 tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovui atstovavo advokatas, t. y. asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Šalies argumentai
7. Teismas sprendė, kad ieškovas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo galimybę, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Teismo vertinimu, pats ieškovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl jo nurodoma deklaratyvaus pobūdžio priežastis – kvalifikuoto teisininko neturėjimas – šiuo atveju nelaikytina svarbia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad jo sveikatos būklė iš tiesų buvo itin sunki ir dėl jos ieškovas neturėjo galimybės atlikti jokių aktyvių teisnių veiksmų savo teisėms ginti ir prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
9. Kadangi teisės aktuose nustatytas terminas yra praleistas ir ieškovui neatnaujintas, o tai sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis), teismas dėl kitų reikalavimų ir pareiškime nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas D. S. atskirajame skunde (b. l. 121-150) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo prašymą atnaujinti terminą prašymui pareikšti patenkinti, atnaujinti procesą ir patenkinti visus jo prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, deklaratyviais argumentais atsisakęs kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą išnagrinėjo pažeisdamas esminius civilinio proceso reikalavimus, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
10.2. Teismas nepagrįstai terminą prašymui pateikti skaičiavo nuo 2015 m. balandžio 10 d., kadangi šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1705-516/2016 nepagrįstai nutraukdamas procesą pagal pirmąjį ieškovo prašymą pažeidė jo teises. Pažeidimas yra tęstinis ir tęsiasi iki šiol, todėl terminas negali būti laikomas praleistu.
10.3. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas pateikė pakartotinį prašymą, ji turėjo atsisakyti priimti dar pradinėje bylos stadijoje. Tačiau išvada dėl prašymo pakartotinumo yra nepagrįsta, kadangi nors 2015 m. balandžio 10 d. prašyme buvo nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, tačiau jis buvo atmestas jo iš esmės nenagrinėjant. Be to, tik šiame prašyme buvo pirmą kartą nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas – į bylą neįtrauktas notarės V. Šeškevičienės profesinę civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas.
10.4. Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo negalėjimu gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, neteisėtu kitų asmenų elgesiu prieš jį, sveikatos problemomis, bylinėjimusi dėl teisinės pagalbos suteikimo, laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti. Teismas nevertino to, kad tik 2019 m. rugsėjo 26 d. įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018, kuriame išnagrinėta daug aplinkybių reikšmingų nagrinėjamai civilinei bylai, todėl anksčiausiai šis terminas prašymui paduoti galėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. Taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo neteisėta 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria procesas buvo nepagrįstai nutrauktas.
10.5. Procesas atnaujintinas, kadangi teismai, nagrinėdami civilinę bylą, grubiai pažeidė proceso teisės normas. 2013 m. gruodžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje šalys nebuvo informuotos, kad ieškovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o paskirtasis advokatas negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl dalyvavimo kitoje byloje. Be to, teismai netinkamai nurodė ieškovo reikalavimą, ieškinyje buvo prašoma ne pripažinti vekselį negaliojančiu nuo jo išrašymo momento, o pripažinti jį negaliojančiu nuo surašymo momento, tokiu būdu teismai išnagrinėjo bylą pagal neteisingai jų pačių nustatytą reikalavimą. Teismai padarė akivaizdžią klaidą nutraukdami bylos dalį dėl notarės vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu ir vykdomosios bylos nutraukimo. Teismai klaidingai nurodė, kad šie reikalavimai negali būti nagrinėjami ginčo teisena. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertinio.
10.6. Teismas be jokio teisinio pagrindo neišreikalavo prašyme nurodytų ir esminę reikšmę bylai turinčių įrodymų, tokio savo sprendimo nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūros procedūra ir šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
12. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas D. S., 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktu pagrindais, itin daug praleido 3 mėnesių terminą tokiam prašymui paduoti (daugiau, nei ketveriais metais), o jo nurodytos aplinkybės negali būti įvertintos kaip svarbios ir pakankamos praleistam terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai (dėl termino praleidimo priežasčių svarbos) padaryti.
14. Visų pirma atmestini kaip aiškiai nepagrįsti tokie apelianto skundo argumentai, kad teismas pažeidė proceso normas, konstatavęs, kad buvo pareikštas pakartotinis prašymas, bet pradinėje stadijoje neatsisakęs jo priimti. CPK 370 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti. Taigi, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Pažymėtina, kad teismas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ne dėl jo tapatumo su ankstesniu prašymu, o nustatęs praleisto be svarbios priežasties termino aplinkybę, juolab kad ankstesnius apelianto prašymus teismas turėjo aptarti, nes jų padavimu buvo grindžiamas apelianto prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo.
15. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, taip pat teigia, kad teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kada skaičiuotinas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atmesdamas kaip nepagrįstus ir šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad paties apelianto pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli. Pateiktame 2019 m. rugsėjo 30 d. prašyme jis nurodė, kad apie pagrindus procesui atnaujinti jam tapo žinoma 2015 m. sausio 12 d., gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį atsisakyti priimti jo kasacinį skundą. Be to, jo manymu, dėl pirmąjį prašymą nagrinėjusių teismų priimtų neteisingų ir, kaip jis tvirtina, jo teises varžančių procesinių sprendimų susiklostė tokia faktinė situacija, kad jo teisių pažeidimas tapo tęstinis ir todėl terminas jiems panaikinti atsinaujina kiekvieną dieną. Atskirajame skunde jau teigiama, kad šis terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018.
16. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas ir, atitinkamai, atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nevertins tokių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Taigi dėl skundo argumentų, susijusių su išteisinamojo nuosprendžio priėmimu, kurie pirmą kartą nurodyti tik atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina. Pažymėtina, kad apeliantas ir nenurodė, kaip minėto nuosprendžio priėmimas yra susijęs su nagrinėjamu procesiniu klausimu, yra ar nėra svarbių priežasčių akivaizdžiai praleistam procesiniam terminui atnaujinti.
17. Pirma, apeliantas neteisingai interpretuoja procesinio sprendimo galiojimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Kiekvienas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kaip minėta, yra privalomas ir neginčytinas, todėl jo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nutrauktas ankstesnis apeliacinis procesas, galėtų patvirtinti tik aukštesnės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas ar tos pačios instancijos teismas (t. y. Lietuvos apeliacinis teismas) neturi diskrecijos vertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ar spręsti, kad ji pažeidžia apelianto teises, o pažeidimas yra tęstinis, dėl ko apelianto pageidaujamu būdu skaičiuotinas terminas šiam naujam prašymui paduoti.
18. Antra, apelianto teiginiai, kad jo teisių pažeidimas yra tęstinis, todėl ir terminas prašymui pateikti prasideda kiekvieną dieną iš naujo, visiškai nepagrįsti ir kitu aspektu. Tokiu būdu apeliantas siekia, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinio termino pradžios momentui nustatyti būtų taikomos CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatytosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės. Apeliantas neteisingai supranta ir aiškina dviejų skirtingų institutų – procesinio ir materialaus – esmę ir jiems taikytinas taisykles, nepagrįstai sutapatindamas materialiosios teisės terminus su proceso teisės terminais.
19. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais ir tokių apelianto atskirojo skundo argumentų, kad aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, negalėjimu pasisamdyti kvalifikuoto teisininko, jo sveikatos būklė, jo inicijuoti ginčai administracine tvarka, laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti.
20. Pagal nagrinėjamam klausimui aktualias CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias pats teismas pripažįsta svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantui atstovavo advokatai, skirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų pagrindu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeisti CPK 17, 20 straipsniuose įtvirtinti principai. Taip pat nėra aišku, kaip šios jo nurodomos aplinkybės yra susijusios su termino praleidimo priežastimis. Pats apeliantas pripažįsta pirmąjį tokį prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pateikęs dar 2015 m. balandžio 10 d., akivaizdu, kad jam buvo žinoma tokio prašymo pateikimo tvarka ir terminai.
21. Tvirtindamas, kad jo sveikatos būklė buvo sunki ir galėjo lemti termino praleidimą, apeliantas taip pat nepateikė tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nors, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), būtent jam teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti termino praleidimo priežasčių svarbą, ypač atsižvelgiant į tokį itin ilgą pasyvumo laikotarpį.
22. Faktas, kad apeliantas iniciavo administracinius ginčus dėl jam paskirtos antrinės teisinės pagalbos, nėra nei aktualus, nei pateisinantis tokį ilgą terminų praleidimą. Apeliantas ir nenurodo, kokios įtakos jo inicijuojami nauji teisminiai ginčai turėjo nepateisinamai ilgam termino nagrinėjamoje byloje praleidimui.
23. Pirmosios instancijos teismas, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantas akivaizdžiai praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nenustatęs pagrindų jam atnaujinti, pagrįstai nepasisakė dėl kitų apelianto prašymų ir reikalavimų, susijusių su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintų pagrindų procesui atnaujinti buvimu ar nebuvimu. Terminio prakleidimas yra savaime pakankamas pagrindas tokiam prašymui atmesti. Atitinkamai, teismas pagrįstai nesprendė ir apelianto prašymo išreikalauti įrodymus.
24. Nustačius, kad teismas pagrįstai neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pagrįstai buvo atmestinas ir toks vienas iš daugelio apelianto suformuotų atskirajame skunde prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinė Teismą dėl, apelianto nuomone, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuriuo buvo įrodinėjamas proceso atnaujinimo pagrindas, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109-110 straipsniams. Apeliacinės instancijos teismas minėtų teisės normų konstitucingumo problemos taip pat neįžvelgia.
25. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.