Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-1270-973/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e2-1270-973/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00164-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Vasiliauskienė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
V. F.
Trečiasis asmuo
I. R.
Advokatai
Anatolijus Novikovas, Robertas Naruševičius
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1270-973/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00164-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,Atsakovui V. F., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,Trečiajam asmeniui I. R., jos atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui V. F. dėl avanso grąžinimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. F. 5 000 Eur avanso, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. su atsakovu pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IR20/09-30 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas turėjo parduoti, o ieškovas nupirkti sutartyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, turėjo būti pasirašyta 2020 m. lapkričio 1 d. Pažymi, kad iki nurodytos datos pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes kredito įstaigos atsisakė suteikti kreditą, nurodydamos, kad parduodamas turtas nėra tinkamas įkeitimui, kad būtų suteiktas 80 proc. sandorio vertės kreditas (preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti du skirtingi kreditoriai, kuriems nesuteikus bent 80 proc. kredito dalies, preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis būtų nutraukiama ir atsakovas grąžintų 5 000 Eur avansą).

Ieškovas 2020 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku nekilnojamojo turto brokerei pranešė, kad nė viena iš nurodytų kredito įstaigų nesutinka finansuoti parduodamo turto, suteikiant 80 proc. kreditą. Teigia, kad su atsakovu bendraujant per nekilnojamojo turto brokerę vyko derybos dėl ginčo išsprendimo taikiai, iš pradžių atsakovas avansą žadėjo grąžinti iki 2021 m. sausio 1 d., vėliau persigalvojo ir avanso grąžinti nesutiko, argumentuodamas tuo, kad AB „Swedbank“ net nesvarstė galimybės finansuoti, o banko atsakymas gautas jau po termino pasibaigimo.

Ieškovas atkreipia dėmesį, kad byloje ginčas kilo dėl Preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, o būtent 6.4 punkto taikymo, kurios pagrindu jis negavo iš kreditoriaus (AB „Swedbank“ arba Šiaulių banko) finansavimo ne mažesnio nei 80 proc. turto kainos, turtui pirkti, pateikė kreditoriaus raštišką to patvirtinimą, todėl atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui sumokėtą 5 000 Eur dydžio avansą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo (iki 2020 m. lapkričio 7 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas V. F. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iki 2020 m. lapkričio 1 d. ginčo šalys turėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau iki aukščiau nurodytos datos ieškovas nepateikė atsakovui nei AB „Swedbank“ nei AB „Šiaulių bankas“ rašto dėl atsisakymo suteikti finansavimą ieškovui turto iš atsakovo įsigijimui, kaip tai buvo numatyta Sutarties 6.4 punkte.

Šalies argumentai

Teigia, kad ieškovas ieškinyje ir jo prieduose nurodo, kad pateikia 2020 m. spalio 30 d. 4 elektroninius laiškus, kaip jis supranta dėl bankų atsisakymo finansuoti, tačiau jokių minėtų laiškų minėtą datą atsakovas nei tiesiogiai iš ieškovo, nei kartu su ieškiniu negavo. Ieškovas tik 2021 m. sausio 20 d. atsakovui atsiuntė elektroninį laišką su pranešimu apie tai, kad bankai atsisako suteikti ne mažesnį kaip 80 proc. finansavimą turto iš atsakovo įsigijimui. Taigi atsakovui akivaizdu, jog datos, kuomet turėjo būti sudaryta pagrindinė notarinė sutartis – ieškovas atsakovui nepateikė oficialių rašytinių bankų atsisakymų finansuoti ieškovą, kaip tai buvo susitarta Sutartyje. Atsakovas daro išvadą, kad ieškinys vien dėl paties ieškovo veiksmų pažeidus Sutartį negali būti tenkinamas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad AB „Swedbank“ iš esmės netinka užstatas ir bankas net neanalizavo galimybės ieškovui finansuoti buto pirkimą. Prievolė grąžinti avansą atsirastų, jei butas bankui būtų tikęs kaip įkeitimo objektas, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių bankas finansuotų mažiau kaip 80 proc. buto kainos. Akcentuoja, kad bankas neatsakė į klausimą kokią dalį galėtų finansuoti ir nesvarstė finansavimo galimybės. Jeigu bankas būtų svarstęs finansavimo galimybę ir nurodęs finansavimo dalį mažesnę nei 80 proc., tuomet toks banko atsakymas butų lėmęs atsakovo prievolę grąžinti ieškovui 5 000 Eur avansą. Atsakovo manymu ieškovas pirmiausia turėjo pasidomėti įkeitimo objekto tinkamumu AB „Swedbank“.

Netinkamu argumentu laiko ieškovo ieškinyje nurodytą teiginį, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo santykiai. Teigia, kad vartojimo santykiai atsiranda tarp verslu užsiimančių subjekto, kuris verčiasi tam tikra nuolatine veikla ir asmens, kuris perka turtą ar paslaugas iš verslu užsiimančio subjekto. Tačiau nagrinėjamame ginče preliminarią sutartį sudarė du fiziniai asmenys todėl jiems netaikomi vartojimo ginčus reguliuojantys norminiai aktai. Taigi yra akivaizdu, kad ieškovo teiginiai apie vartojimo santykius yra nereikšmingi bei neturintys jokios teisinės galios.

Atsakovas pažymi, kad ieškovas teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jis iki 2020 m. lapkričio 1 d. įvykdė Sutarties 6.4 punkte nurodytus reikalavimus – nusiuntė atsakovui oficialius bankų rašytinius patvirtinimus dėl mažesnio kaip 80 proc. finansavimo ir, kad po tokių laiškų nusiuntimo atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui 5 000 Eur avansą. Atsižvelgdamas į tai daro išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė su atsakovu pasirašytą Sutartį, todėl ieškinys dėl ieškovo kaltės negali būti tenkintinas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, nurodė, kad nėra materialiai suinteresuotas šioje byloje nagrinėjimu bei jo baigtimi. Taip pat ji nėra ginčo Sutarties šalimi, šia sutartimi neprisiėmė jokių pareigų ar jos pagrindu neįgijo jokių teisių, todėl šios civilinės bylos baigtis, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai palankus teismo procesinis sprendimas būtų priimtas, neturės realios tiesioginės įtakos trečiojo asmens teisėms ar pareigoms.

Paaiškina, kad 2020 m. vasario 25 d. ji ir atsakovas sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – Paslaugų teikimo sutartis), kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – buto dalį, žemės sklypo dalį ir bendrų patalpų dalį, esančius (duomenys neskelbtini), už atsakovo pageidautą kainą. Taigi vykdydama Paslaugų teikimo sutartį atliko veiksmus, kad surasti potencialius atsakovo turto pirkėjus. Paskelbus informaciją su ja susisiekė ieškovas, kuris išreiškė susidomėjimą turto įsigijimu. Trečiasis asmuo tarpininkavo ieškovui ir atsakovui bendraujant ir perduodavo informaciją iš vieno asmens kitam, taip pat, turėdama patirties vykdant nekilnojamojo turto sandorius, duodavo patarimų dėl sklandesnio ir greitesnio proceso įgyvendinimo, dėl bendravimo su bankais ir panašiai.

Nurodo, kad ieškovui išreiškus rimtą ketinimą įsigyti turtą, ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį, kurios projektą atsakovo prašymu parengė trečiasis asmuo, tačiau trečiasis asmuo nėra sandorio šalis, sudarant sandorį nei vienos iš šalių neatstovavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo geranoriškai, pagal kompetenciją atsakydavo į ieškovui iškilusius klausimus (konsultuodavo) nors to daryti ir neprivalėjo. Visą iš ieškovo gautą informaciją trečiasis asmuo perduodavo atsakovui.

Sutarties eigoje trečiasis asmuo buvo informuotas ieškovo, kad bankai nesuteikė jam kredito norimoje apimtyje (t. y. suteikė kreditą nebent mažesnei turto kainos daliai), todėl nurodė, kad jis negalės įsigyti turto. Trečiasis asmuo nežino ar ieškovas šią informaciją tiesiogiai pranešė atsakovui, tačiau iš bylos medžiagos sprendžia, jog neinformavo. Ieškovas trečiojo asmens taip pat prašė parengti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo numatomas gauto 5 000 Eur avansinio mokėjimo grąžinimas ieškovui. Trečiasis asmuo gautą informaciją nedelsdamas pranešė atsakovui – telefonu nurodė, kad elektroniniu paštu yra gavęs ieškovo dokumentus, t. y. banko pranešimus ieškovui, kurių pagrindu ieškovas teigia, jog jis turto nepirks. Trečiajam asmeniui pasiūlius persiųsti dokumentus, atsakovas persiųsti nereikalavo. Trečiajam asmeniui bendraujant telefonu su atsakovu, šis patvirtino suprantantis, kad ieškovas turto nepirks. Pažymi ir tai, kad trečiajam asmeniui perdavus iš ieškovo gautą prašymą parengti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, atsakovas tam neprieštaravo. Taigi gavęs atsakovo pritarimą, trečiasis asmuo parengė susitarimo dėl Sutarties nutraukimo projektą ir elektroniniu paštu jį išsiuntė ieškovui, prašydamas pasirašyti. Gavus ieškovo parašą ant susitarimo dėl Sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nepavyko – daugiau atsakovas į trečiojo asmens skambučius neatsiliepdavo, į elektroninius laiškus neatsakydavo.

Trečiasis asmuo iš ieškovo gaudavo klausimus dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, tačiau trečiasis asmuo pagelbėti ieškovui negalėjo, nes atsakovas jį ignoravo. Ieškovui paprašius atsakovo kontaktinių duomenų – trečiasis asmuo perdavė juos. Tolesnės eigos trečiasis asmuo nežino. Papildomai pažymi, kad trečiasis asmuo nėra gavęs iš atsakovo jokio atlygio už teiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą. Taip pat, preliminariomis jo žiniomis, atsakovas nenutraukus Paslaugų teikimo sutarties, savarankiškai pardavė turtą pirkėjui, kuris turtą apžiūrėjo kartu su trečiuoju asmeniu jam vykdant Paslaugų teikimo sutartį.

Trečiasis asmuo pažymi, kad nėra ir niekada nebuvo atsakovo atstovu – neturėjo teisės atstovauti ir niekada neatstovavo atsakovui jokiais klausimais. Jis veikė tik kaip nepriklausomas nekilnojamojo turto brokeris (tarpininkas parduodant nekilnojamąjį turtą) Paslaugų teikimo sutarties su atsakovu pagrindu.

Ieškovas M. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad gavęs atsakymus iš bankų, persiuntė jį trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo informavo, kad bus parošta avanso grąžinimo forma, gavęs ją, pasirašė ir persiuntė trečiajam asmeniui. Iš pradžių trečiasis asmuo perdavė atsakovo teiktą informaciją jam, kad avansas bus grąžinamas mėnesio bėgyje, nes šiuo metu nėra pinigų. Negavęs avanso po mėnesio kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl atsakovo kontaktų. Gavęs kontaktus susisiekė su atsakovu, šis žadėjo grąžinti pinigus dar po mėnesio, vėliau po naujųjų metų, tačiau galiausiai gavo iš advokato informaciją, kad avansas nebus grąžintas. Nurodė, kad visuomet bendravimas vyko per trečiąjį asmenį (skelbime taip pat buvo pateikti trečiojo asmens kontaktai), trečiajam asmeniui teikė visą informaciją, taip pat informavo ir dėl atsisakymo suteikti kreditą norimomis sąlygomis. Kadangi buvo bendraujama per trečiąjį asmenį, jis nematė pagrindo bendrauti tiesiogiai su atsakovu. Sutarties pasirašymas vyko elektroniniu būdu, trečiasis asmuo elektroniniu paštu atsiuntė sutartį, ieškovas ją pasirašė ir išsiuntė atgal. Susitarimą dėl Sutarties nutraukimo (avanso grąžinimo) taip pat parengė trečiasis asmuo.

Ieškovo atstovas advokatas Anatolijus Novikovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovas suprato, jog visas bendradarbiavimas vyksta per trečiąjį asmenį, todėl jam nedelsiant pateikė informaciją dėl banko pozicijos ir tai padarė laiku. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo atsakovui informaciją perdavė laiku. Mano, kad atsakovas nevisiškai sąžiningai nori išvengti pareigos grąžinti sumokėtą avansą, kadangi atsakovas gavęs informaciją iš trečiojo asmens turėjo išsiųsti elektroninį laišką trečiam asmeniui dėl netinkamo informavimo ir paprašyti informuoti tinkamai – raštu. Teigia, kad reikia remtis visais byloje esančiais įrodymais tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens.

Atsiliepimas

Atsakovas V. F. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nusprendęs parduoti butą kreipėsi į trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo atliko daugumą funkcijų (įkėlė skelbimą, bendravo su klientais, aprodė butą), tačiau svarbius klausimus, pavyzdžiui susijusius su buto kaina, nuolaidomis ir pan., sprendė pats. Trečiojo asmens darbą įsivaizduoja kaip brokerės. Suradus pirkėją buvo pasirašyta Sutartis, ją skaitė, tačiau neprisimena kas ją siuntė (ieškovas ar trečias asmuo). Teigia, jog tikriausiai Sutartį parengė trečias asmuo, tačiau tiksliai neprisimena. Ieškovas norėjo pirkti butą, tačiau vėliau jau nepirko. Esminę problemą laiko tą, kad ieškovas pažeidė Sutarties 6.4 punktą, tinkamai ir laiku neinformavo atsakovo dėl banko kredito gavimo. Akcentuoja, kad trečiojo asmens prašė pateikti raštišką įrodymą dėl kredito ieškovui nesuteikimo. Neprisimena, kad trečiajam asmeniui būtų sakęs, jog grąžins ieškovui avansą.

Atsakovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius teismo posėdžio metu su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį pateiktais motyvais bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad pagrindo grąžinti avansą nėra, nes ieškovas buvo neatidus, nevykdė sutarties sąlygų. Be to, žinodamas atsakovo kontaktus nesiėmė veiksmų tinkamai informuoti atsakovą tiesiogiai, kas laikytina elementariu sutarties nevykdymu. Taip pat atsakovas nieko nežino ar neprisimena, kad trečias asmuo jam žodžiu perdavė informaciją dėl ieškovo kredito negavimo. Mano, kad atsakovas galbūt ir galėjo pasakyti, kad grąžins avansą, nes neprisiminė sutarties teksto, tačiau vėliau perskaitęs Sutarties tekstą pakeitė nuomonę. Pažymėjo, kad pats ieškovas perskaitė ir susipažino su Sutarties sąlygomis. Be to, kliūčių, kad trečias asmuo pateiktų ieškovui atsakovo kontaktus nebuvo. Sutartyje nebuvo jokių susitarimų, kad trečias asmuo tarpininkauja vykdant Sutartį. Dar kartą pažymi, kad informacijos perdavimas per nekilnojamojo turto brokerę, nėra laikytina tiesioginiu atsakovo informavimu.

Trečiasis asmuo I. R. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Sutartį rengė ji, o Sutarties tekstas buvo parengtas suderinus su abejomis šalimis, nes butas yra nestandartinis, todėl pirkėjo (ieškovo) prašymu buvo pridėtas Sutarties 6.4 punktas, pardavėjas su tuo sutiko. Bendravimas vyko elektroniniu paštu bei telefonu. 2020 m. spalio 30 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo trečiąjį asmenį, kad negavo tinkamo kredito. Trečiasis asmuo nedelsiant informavo atsakovą (paskambino), o šis teigė, jog viskas aišku ir suprantama. Daugiausiai jie bendravo telefonu, toks bendravimas jiems buvo įprastas. Atsakovas neprieštaravo, kad būtų parengtas avanso grąžinimo priedas, tą dieną dėl avanso negrąžinimo ieškovui nieko nesakė. Sutarties nutraukimas kiek prisimena buvo paruoštas jau po 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau informuotas atsakovas buvo iki termino pabaigos, t. y. 2020 m. spalio 30 d. Priedas dėl avanso grąžinimo buvo išsiųstas ieškovui, o vėliau ir atsakovui. Vėliau trečias asmuo perdavė informaciją ieškovui dėl to, kad atsakovas pranešė, jog iškilo bėdų su avanso grąžinimu. Dar po kiek laiko ieškovas trečiajam asmeniui pranešė, kad vis dar negavo avanso, paprašė iš jo atsakovo kontaktų. Atsakovo kontaktai buvo perduoti ieškovui, kas toliau vyko nežino, nes daugiau su šalimis nebendravo. Pažymėjo, kad su Sutarties sąlygomis šalys buvo susipažinusios, todėl aiškinti sutartį nebuvo trečiojo asmens pareiga. Pagal tarpininkavimo sutartį trečiajam asmeniui buvo teisė, bet ne pareiga paruošti preliminariąją sutartį. Tarpininkavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo iki šiol raštiškai nenutraukta.

Trečiojo asmens atstovas advokatas Robertas Naruševičius teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiasis asmuo neatstovavo atsakovo, o tik vykdė tarpininkės funkcijas. Trečiasis asmuo neprivalėjo aiškinti preliminariosios sutarties. Šalys dėl preliminariosios sutarties sąlygų viena kitai pretenzijų neturėjo. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta, kad ieškovui negavus reikiamo kredito, atsakovas privalo grąžinti avansą, buvo nuostata, kad ieškovas privalo pranešti apie tai laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo sumokėto avanso, kurį jis sumokėjo atsakovui preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, tačiau ieškovui negrąžintas, nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. atsakovas V. F. ir nekilnojamojo turto brokerė I. R. (toliau – Tarpininkas) pasirašė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-02, kuria Tarpininkas įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant buto dalį, jam priklausančią žemės sklypo dalį ir bendrų patalpų dalį.

Byloje pateiktos susirašinėjimo išklotinės, iš kurių matyti, kad tarp Tarpininkės ir ieškovo vyko pokalbis. 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarpininkė ieškovui persiuntė dokumentus – kaip pati nurodo, jog tai Registrų centro išrašai. 2020 m. rugsėjo 30 d. Tarpininkės siųstame laiške ieškovui nurodyta, kad siunčia sutartį pasirašymui, prašo nuskenuoti ją ir pažada išsiųsti ją savininkui (atsakovui). Tarp šalių 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. IR20/09-30 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5,45 arų, adresas: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo sklypo dalį, kuri sklypo plane pažymėta raide A, kurios plotas 0,91 arai bei gyvenamosios paskirties patalpų, buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 196,46 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), buto dalies, sudarančios 73,24 kv. m ploto, kuriai sudaryta naudojimosi tvarka. Sutarties 2.1 punkte susitarta, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 1 d. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu sutarties pasirašymo dieną pirkėjas pardavėjui sumoka 5 000 Eur avansą, kuris pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu bus įskaitomas į bendrą turto pirkimo – pardavimo kainą. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkto numatyto termino pabaigos nebus pasirašyta, jei pirkėjas negaus iš kreditoriaus (Swedbank arba Šiaulių banko) finansavimo ne mažesnio nei 80 proc. turto kainos nurodytos 3.3 punkte turtui nurodytam 3.1 punkte pirkti ir pateiks kreditoriaus raštišką to patvirtinimą, tai pardavėjas turės grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą ne vėliau, kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pirkėjo rašytinio pareikalavimo dienos.

Tarpininkė elektroniniu paštu persiuntė ieškovui atsakovo pasirašytą Preliminarią sutartį, nurodė, kad organizuoja turto vertinimą. Ieškovas tuo tarpu išsiunčia pavedimo kopijas tarpininkei. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atsakovui pervedė 5 000 Eur. Taip pat pateiktas susirašinėjimas telefonu tarp Tarpininkės ir ieškovo. Iš kitų duomenų matyti, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų – bendravo su nekilnojamojo turto vertintojais, Swedbank banko vadybininku, Šiaulių banko atstove. 2020 m. spalio 28 d. gavo atsakymą iš Šiaulių banko, kuris pasiūlė finansuoti 70 proc. būsto įsigijimo finansavimui, o 2020 m. spalio 30 d. Swedbank nurodė, kad perkamas turtas yra nepriimtinas bankui kaip užstatas, todėl finansavimo apskritai nepasiūlė. Ieškovas gavęs atsakymus iš banko, 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į Tarpininkę, kuriai persiuntė atsakymus iš banko. Vėliau – 2020 m. lapkričio 9 ir 11 d. ieškovas išsiuntė SMS Tarpininkei, prašydamas paruošti avanso grąžinimo dokumentą, Tarpininkė nurodė, kad ruošiasi parengti nutraukimo priedą ir atsiprašė, kad dėl didelio darbo krūvio, to padaryti laiku nesuspėjo. Tos pačios dienos susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad tarpininkė išsiuntė ieškovui susitarimą dėl sutarties nutraukimo, gavęs ieškovas pasirašė ir išsiuntė jo kopiją. 2020 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į Tarpininkę, nurodė, kad laukia grąžinamo avanso iki 2020 m. gruodžio 11 d., Tarpininkė nurodė, kad laišką persiuntė atsakovui. 2020 m. gruodžio 12 d. ieškovas elektroniniu laišku vėl kreipėsi į Tarpininkę, nurodė, kad avanso neatgavo, prašė atsiųsti atsakovo kontaktus, Tarpininkė atsakydama į laišką persiuntė atsakovo telefono numerį. 2021 m. sausio 20 d. ieškovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė atsakymus iš banku dėl finansavimo būstui. 2021 m. sausio 26 d. su ieškovu susisiekė atsakovo advokatas, kuris nurodė, kad avansas grąžinamas nebus. 2021 m. vasario 24 d. ieškovas atsakovo advokatui Aisčiui Damulevičiui išsiuntė raginimą gražiuoju įvykdyti preliminarią sutartį – grąžinti avansą.

Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau per joje nurodytą terminą šalys nesudarė pagrindinės sutarties, dėl ko, ieškovo nuomone, atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovo sumokėtą avansą pagal preliminarios sutarties 6.4 punktą. Ginčo dėl ieškovo sumokėto 5 000 Eur avanso fakto nėra, abi šalys sutinka, kad mokėjimų tikslas buvo išankstinis mokėjimas (avansas), įskaitytinas į būsimo pirkimo – pardavimo sandorio kainą.

Preliminarios sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.165 straipsnio 1 dalyje – tai yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tam, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Pažymėtina, kad konkrečių preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybių nustatymas, tarp jų ir to, įsipareigojimus netinkamai vykdė tik ieškovas ar dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ir atsakovo kaltės, yra fakto klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo todėl, kad kredito įstaigos atsisakė suteikti ne mažesnį nei preliminarios sutarties sąlygose nurodytą kredito dydį. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju jeigu pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkto numatyto termino pabaigos nebus pasirašyta, nes pirkėjas negaus iš kreditoriaus (Swedbank arba Šiaulių banko) finansavimo ne mažesnio nei 80 proc. turto kainos, nurodytos 3.3 punkte turtui, nurodytam 3.1 punkte pirkti ir pateiks kreditoriaus raštišką to patvirtinimą, tai pardavėjas turės grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą ne vėliau, kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pirkėjo rašytinio pareikalavimo dienos. Taigi kaip matyti, Sutarties 6.4 punkte nustatyti du svarbūs aspektai – pirmasis, kad ieškovas iš kreditorių – Swedbank arba Šiaulių banko turi gauti ne mažesnį nei 80 procentų turto kainos finansavimą ir antrasis, kad negavęs reikiamo finansavimo iš Sutartyje nurodytų kreditorių, iki Sutartyje nustatyto termino raštiškai informuos atsakovą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pasirašęs preliminarią sutartį – ėmėsi aktyvių veiksmų: kreipėsi į turto vertintojus, Swedbank bei Šiaulių banką dėl kredito suteikimo. Swedbank atsisakė suteikti ieškovui kreditą, nes užstatas (butas) nebuvo priimtinas, kas bankui kėlė pernelyg didelę riziką. Šiaulių bankas sutiko suteikti kreditą, tačiau ne sutartyje nurodytu dydžiu – mažesniu nei 80 procentų finansavimu. Ieškovas negavęs tinkamo finansavimo, nedelsdamas ir nesulaukęs nustatyto termino pabaigos, persiuntė gautus kreditorių Swedbank bei Šiaulių banko atsakymus nekilnojamojo turto brokerei, kuri iš ieškovo gautą informaciją telefonu, tą pačią dieną perdavė atsakovui. Taigi ieškovas pirmosios Sutarties 6.4 punkto sąlygos nepažeidė – jam nebuvo suteiktas ne mažesnis nei Sutartyje numatyto dydžio kreditas. Be kita ko, svarbu pažymėti, jog Swedbank kreditą suteikti atsisakė ne dėl ieškovo kaltės, tačiau dėl norimo pirkti buto, kuris dėl savo specifikacijos bankui buvo nepriimtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas ėmėsi visų reikiamų veiksmų gauti kreditą turtui pirkti, tačiau jam nebuvo suteiktas Sutartyje nustatyto dydžio kreditas ir tai nutiko ne dėl ieškovo kaltės.

Atsakovo nuomone, jis asmeniškai nebuvo tinkamai ir laiku informuotas dėl tinkamo finansavimo nesuteikimo ieškovui, todėl tokiais veiksmais ieškovas pažeidė preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 6.4 punkte numatytą sąlygą. Ieškovas neginčija šio fakto ir pripažįsta, kad raštiškai atsakovo neinformavo. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į susiklosčiusias aplinkybes: ieškovas preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su atsakovu, tačiau su juo niekada tiesiogiai nebendravo, visas funkcijas atliko tarpininkė, kuri bendravo su ieškovu, aprodė būstą, pateikė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, jai buvo siunčiama pasirašyta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, be to, konsultavo ieškovą. Taigi iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad esant susiklosčiusioms aplinkybėms, ieškovas turėjo pagrindo manyti, jog bendradarbiavimas vyksta per nekilnojamojo turto brokerę, todėl informaciją dėl banko pozicijos pateikė būtent nekilnojamojo turto brokerei. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto brokerė buvo informuota nepažeidžiant preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų terminų.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ieškovo gautus banko kreditorių atsakymus telefoninio pokalbio metu perdavė atsakovui dar tą pačią dieną (tai padarė iki nustatyto termino pabaigos), atsakovas nurodė, jog jam viskas aišku ir suprantama. Be to, faktą, kad ieškovas įrodymus siuntė trečiajam asmeniui patvirtina byloje pateikti susirašinėjimai tarp ieškovo ir nekilnojamojo turto brokerės. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens – Tarpininkės pateiktais paaiškinimais. Svarbus aspektas ir tas, kad atsakovui ši informacija turėjo būti žinoma, nes po kurio laiko (po 2020 m. lapkričio 1 d.), atsakovas prašė tarpininkės aprodyti butą naujiems klientams. Be to, tiek tarpininkei, tiek vėliau ieškovui minėjo, kad ieškovo avansą grąžins, tačiau tik po kurio laiko atsakovo advokatas susisiekė su ieškovu ir pranešė, kad avansas grąžinamas nebus. Šie ir kiti aukščiau byloje pateikti faktai patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, jog ieškovas negauna tinkamo finansavimo iš Sutartyje nurodytų kreditorių ir tai žinojo arba turėjo žinoti. Be kita ko atsakovo informavimas ne tiesiogiai raštu, o per nekilnojamojo turto brokerę, nesukėlė jam jokios žalos, šis ir toliau pardavinėjo butą, vedė žmonės apžiūrai ir pan.

Nors ieškovas tiesiogiai raštu ir neinformavo atsakovo, tačiau sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar atsakovas gavo perduotą informaciją ir ją suprato. Taigi esminis dalykas yra nustatyti, ar atsakovą pasiekė informacija apie ieškovui nesuteiktą kreditą. Iš byloje pateiktų duomenų, nekilnojamojo turto brokerės, paties ieškovo bei atsakovo paaiškinimų, matyti, kad informacija nors ir netiesiogiai, bet atsakovą pasiekė – atsakovas buvo informuotas ir tai buvo padaryta laiku. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovas buvo informuotas per nekilnojamojo turto brokerę, informaciją suprato, be to dėl tokio informavimo būdo žalos nepatyrė. Taigi visa šių aplinkybių visuma sudaro teismui pagrindą vertinti, kad toks atsakovo informavimas laikytinas tinkamu, nepriklausomai nuo to, jog informacija buvo gauta netiesioginiu būdu iš ieškovo.

Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas – iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5 000 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Už ieškinį ieškovas sumokėjo 113,00 žyminį mokestį (2021 m. kovo 8 d., mokėjimo nurodymas Nr. 104), už teisines paslaugas ieškovas advokatui sumokėjo 726,00 Eur (2021 m. kovo 8 d., mokėjimo nurodymas Nr. 105), už pretenzijos parengimą 60,50 Eur (2021 m. vasario 2 d., sąskaitos išrašas Nr. 426514517), 181,50 už atstovavimą teisme (2021 m. birželio 29 d., mokėjimo nurodymas Nr. 110). Taigi viso ieškovas patyrė 1 081,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo už teisines paslaugas, atsiliepimo į M. B. ieškinį atsakovui V. F. dėl skolos priteisimo, parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 865,15 Eur (2021 m. liepos 16 d., mokėjimo nurodymas Nr. 528), už teisines paslaugas, konsultacijas sumokėjo 121 Eur (2021 m. birželio 2 d.), už teisines paslaugas, pasirengimą bei dalyvavimą 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-1270-973/2021, Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose 393,25 Eur. Taigi viso trečiasis asmuo patyrė 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių. Šios išlaidos tinkamai pagrįstos, šalių patirtos, jos nėra akivaizdžiai per didelės vertinant byloje nagrinėtų klausimų specifiką.

Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių suma – 1 081,00 Eur, o trečiasis asmuo 1 379,40 Eur. Teismas ieškinį tenkino pilnai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 081,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o trečiajam asmeniui iš atsakovo 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) ieškovo atsakovui sumokėto avanso ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 081 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt vieną eurą) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1 379,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 40 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą pateikiant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė