Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. S. ieškinį atsakovui J. J. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9. Nepilnametė M. S. gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos motina U. S., duomenų apie tėvą nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). Nepilnametė M. S. gyvena kartu su motina U. S.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. yra nepilnametės M. S. biologinis tėvas su 99,999999996 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 65 – 67).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, ją gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, neneigė, jog su atsakove palaikė trumpalaikius santykius. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kadangi santykiai buvo trumpalaikiai, jam kilo abejonių dėl tėvystės, jis siūlė atlikti DNR testą. Šalys tarėsi dėl DNR testo atlikimo vietos, tame tarpe ir sprendžiant ginčą neteisminės mediacijos būdu, tačiau susitarti dėl testo atlikimo vietos nepavyko. Atsakovas nevengė ir nevengia atsakomybės, jei tėvystės faktas būtų patvirtintas atlikus ekspertizę. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškove matyti, jog atsakovas siūlė atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, sutiko mokėti išlaikymą vaikui, jeigu bus nustatyta tėvystė: „Mokėsiu elementus jeigu mano yra ir viskas. Kas tau neaišku, ko tu priskretai nuo manęs, niekur aš nedingsiu“; „DNR darysim ir sutarsim elementus. Nebus DNR testo, nebus ir elementų. Aš nežinau su kuo tu buvai. Baigta tema“. Tuo tarpu ieškovė su atsakovo siūlymu nesutinka, nurodo: „Tėvo neturės mergaitė. Supratau tave. Gali pasiimti tuos pinigus atgal“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 105, 106, 107). Bylos nagrinėjimo metu atlikus DNR ekspertizę ir nustačius, jog M. S. biologinis tėvas yra atsakovas, jis sutiko su ieškinio reikalavimu pripažinti, kad yra M. S. tėvas. Taigi, byloje nėra ginčo dėl tėvystės nustatymo. Atsakovas su ieškinio reikalavimu nustatyti, kad jis yra nepilnametės M. S. biologinis tėvas, sutiko. Esant minėtoms aplinkybėms bei teigiamai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos išvadai dėl to, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. S. tėvas, šalims nekvestionuojant tyrimo rezultatų, teismas daro išvadą, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas, nustatoma, kad J. J. yra M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. J. dukra.

12. Nustačius, jog nepilnametės M. S. tėvas yra atsakovas J. J., tikslinga išspręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

13. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnametės dukros M. S. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimu sutiko su reikalavimu, jog nepilnametės M. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo dėl M. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad nepilnamete dukra nuo gimimo kartu gyvena su ja, yra prie jos prisirišusi, atsakovas su dukra nebendrauja, ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia. Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo, jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto su ieškove ieškinyje nurodytais pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaiką, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės amžių (1 metai), į tai, jog ji kartu su motina gyvena nuo gimimo, tuo tarpu atsakovas su vaiku ryšio nepalaikė, nebendravo, atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametės dukros ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai, dėl to tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Tokia teismo išvada geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

14. Nustačius nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su ieškove U. S., tikslinga nustatyti išlaikymo vaikui dydį. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 730,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 534,00 Eur). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 273,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnametės dukters tinkamam išlaikymui šiuo metu yra būtinos 620,00 Eur suma per mėnesį, kuris susideda iš: 250,00 Eur maistui, 150,00 Eur higienos prekėms ir sauskelnėms, 70,00 Eur drabužiams, avalynei ir kt., 50,00 Eur sveikatos priežiūrai – vaistams ir maisto papildams bei vitaminams, 50,00 Eur vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms, 50,00 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovas savo dukters išlaikymui turėtų teikti dalį sumos, t. y. 273,00 Eur. Ieškovei nėra žinoma J. J. mėnesinės pajamos. Kiek jai žinoma, jis dirba statybų srityje. Nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas negalėtų materialiai aprūpinti vaiko. Atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų užtikrinti pakankamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė pašo 272,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti, bet šiuo metu Vyriausybės mastu sprendžiama dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo. Tai rodo, kad Lietuvoje yra tam tikra infliacija, dėl to ieškovei nėra pagrindo įrodinėti išlaidymo dydį, jis yra nurodytas artimas vidurkiui. Be to ieškovė yra pateikus duomenis, kad atsakovas gali sau leisti išvykas, atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir Užsienio valstybėse, todėl laiko, jog atsakovas gali sau leisti teikti tokį išlaikymo dydį, kokio prašo ieškovė. Ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovas turi galimybę keliauti užsienyje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba statybų sekretoriuje, pajamas galimai ne visas rodo, tačiau jei asmuo gautų labai mažas pajams ir dar turėtų paskolą kaip nurodoma procesiniuose dokumentuose, tokiu atveju žmogus negalėtų sau leisti keliauti. Nurodo, kad atsakovas turi prabangos dalykų, kas rodo, jog jo pajamos yra didesne nei nurodo atsakovas.

16. Ieškinyje nurodyta, kad nepilnametė M. S. specialiųjų poreikių neturi, yra sveika, taip pat nepateikta su vaikų įprastiniais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters tinkamam išlaikymui šiuo metu yra būtinos 620,00 Eur suma per mėnesį, tačiau nepateikia įrodymų, kuriais grindžia didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Ši suma grindžiama teiginiais, jog prašomas išlaikymo dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai, taip pat šiuo metu Vyriausybės mastu yra sprendžiama dėl jos padidinimo, Trišalėje taryboje sprendžiama kokia turi būti minimali mėnesinė alga, dėl to ieškovės nuomone, jai nėra pagrindo įrodinėti išlaidymo dydį. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl prašomo išlaikymo dydžio, nustato, jog vaiko išlaikymas yra nustatomas šiuo metu, o ne ateityje, tuo tarpu Vyriausybės svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo ateityje, nesudaro pagrindo pripažinti vaiko išlaikymo išlaidų didesnių, nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų. Šiai dienai kaip minėta minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 730,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 534,00 Eur), todėl ieškovė turėjo pagrįsti išlaidas vaiko išlaikymui, viršijančias 534,00 Eur sumą. Teiginiai, jog sprendžiama dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos tenkančios jai. Pažymėtina, kad pasikeitus vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas mažina vaiko poreikių išlaidas iki 534,00 Eur minimalios mėnesinės algos.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą (toliau – Įstatymas) valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi, ieškovės gaunama 80,50 Eur suma pagal minėtą kasacinio teismo praktiką mažinama bendra nepilnamečiam vaikui reikalinga mėnesinė suma. Taigi sumažinus 80,50 Eur mėnesine išmoka, minimalios vaiko poreikių išlaidos siekia 453,50 Eur, t. y. po 226,75 Eur kiekvienam iš tėvų.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

19. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės U. S. pajamas sudaro 487,42 Eur vaiko priežiūros išmoka, neatskaičius mokesčių (elektronines bylos apyrašo t. 1, b. l. 132 – 137). Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 139, 150). U. S. įsiskolinimų neturi, jos atžvilgiu antstolių kontorose nėra vykdomos vykdomosios bylos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 138).

21. Atsakovas J. J. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. dirba (duomenys neskelbtini). Iš darbo sutarties matyti, jog darbo užmokestis yra 830,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 603,00 Eur (elektronines bylos apyrašo t. 1, b. l. 91, 141 – 142). Atsakovas jam priklausančio nuosavybės teise nekilnojamo ir kilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 139, 149). Jo atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas antstolės B. P. kontoroje 12 320,67 Eur sumai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 114 – 116, 117, 118, 119, 143 – 148). Atsakovas sutinka mokėti nepilnametes dukros M. S. išlaikymui po 227,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48 – 52). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad yra sveikas, neturi sveikatos problemų. Pajamos yra kintamos, nes anksčiau vykdė individualią veiklą, minimaliai uždarbiavo, nuo 2022 m. nuo rugsėjo 5 d. dirba statybų sektoriuje, atlieka nekvalifikuotus darbus. Šiuo metu tai vienintelis pajamų šaltinis. Gyvena su drauge. Antroji pusė apmoka visas finansines išlaidas, nes jis turi finansinių įsiskolinimų, finansai yra apriboti. Remia tiek tėvai, tiek draugė. Paaiškino, jog byloje pateiktos jo nuotraukos iš kelionės į užsienį, tačiau kelionę apmokėjo draugė, jis prisidėjo 200,00 Eur. Ieškovės pateiktos nuotraukos yra darytos 2022 m. vasarą. Antstolei kiekvieną mėnesį moka po 200,00 Eur, tėvas padeda įmokėti.

22. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, o ieškovė pagal gaunamas pajamas tenkina visus vaiko poreikius. Atsakovas sutinka mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 227,00 Eur per mėnesį, kas atitinka nustatytą minimalią vaiko poreikiams tenkinti sumą, tenkančią kiekvienam iš tėvų – 226,75 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gali mokėti jos prašomą išlaikymo sumą, t. y. po 273,00 Eur, motyvuojant, jog atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jis nurodo. Į bylą pateikė atsakovo nuotraukas iš jo „Facebook“ paskyros, paaiškinant, kad nuotraukose atsakovas užfiksuotas dėvintis brangius aksesuarus, avalynę, laikrodį, „Nike“ batus, leidžiantis laiką kavinėje, biliardinėje, atostogaujantis užsienyje, iš ko sprendžia, jog atsakovas turi pakankamai lėšų, kurias skiria ne tik būtinoms pragyvenimo išlaidoms, bet ir pramogoms, kelionėms užsienyje ir pan., todėl jis turi visas galimybes teikti vaikui ieškovės prašomą išlaikymo sumą (elektroninės bylos apyrašo, t. 1, b. l. 70 – 85). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovės pateiktos nuotraukos yra darytos 2022 m., jį finansiškai remia tėvai, draugė apmoka visas išlaidas. Įvertinus bylos duomenis, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog atsakovas turi piniginių lėšų, kurias slepia, bei pateiktos atsakovo nuotraukos leidžiant laisvalaikį, neturint byloje kitų, šias aplinkybes patikslinančių ir susiejančių duomenų, niekaip nei pagrindžia, nei patvirtina jo turtinės padėties.

23. Teismas sprendžia, kad pagal šalių turtinę padėtį vaiko poreikiams tenkinti pakanka 453,50 Eur sumos. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaiko interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama iš dalies, priteisiant iš atsakovo J. J. nepilnamečiui vaikui M. S. išlaikyti po 227,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

26. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikė ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. balandžio 30 d. po 273,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 3 105,00 Eur. Atsakovas su reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, kad vaiko išlaikymui turi būti skiriama orientacinė minimalaus darbo užmokesčio suma atėmus išmokas vaikui, todėl sutinka su 2 388,75 Eur dydžio įsiskolinimo suma, prašė ją išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo apie 642,00 bruto, apie 479,00 Eur neto. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 730,00 Eur bruto, apie 534,00 Eur neto. Pagal Įstatymą nepilnametės dukters M. S. išlaikymui skiriama ir mokama nuo 2021 m. 70,00 Eur mėnesinė išmoka, nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur, nuo 2022 m. liepos 1 d. 80,50 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, minimalią mėnesinę algą kaip orientacinį kriterijų, išmoką vaikams pagal Įstatymą, į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą dukrai, atsakovas iš dalies sutinka su reikalavimu, konstatuoja, kad reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 204,50 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 1 d. ((479,00 Eur – 70,00 Eur)/2), po 230,25 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 . balandžio 30 d.(534,00 Eur – 73,50 Eur)/2), iš viso 2 250,25 Eur (1 329,25 Eur (6 mėn. x 204,50 + 102,25 Eur (204,50 Eur x 15 d. / 30 d.)) + 921,00 Eur (4 mėn. x 230,25 Eur)) išlaikymo įsiskolinimas.

27. Be to, atsakovas prašė išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, kadangi atsakovas neturi galimybių iškart padengti nurodyto dydžio skolą.

28. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl teismo sprendimo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su ieškovo, tiek su atsakovo interesais ir išdėstant teismo sprendimo turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-301/2006).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. J. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. dirba (duomenys neskelbtini). Iš darbo sutarties matyti, jog darbo užmokestis yra 830,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 603,00 Eur (elektronines bylos apyrašo t. 1, b. l. 91, 141 – 142). Atsakovas jam priklausančio nuosavybės teise nekilnojamo ir kilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 139, 149). Jo atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas antstolės B. P. kontoroje 12 320,67 Eur sumai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 114 – 116, 117, 118, 119, 143 – 148). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad antstolei kiekvieną mėnesį perveda 200,00 Eur, nuo 2022 m. nuo rugsėjo 5 d. dirba statybų sektoriuje, atlieka nekvalifikuotus darbus. Šiuo metu tai vienintelis pajamų šaltinis. Atroji pusė apmoka visas finansines išlaidas, nes jis turi finansinių įsiskolinimų, finansai yra apriboti. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, esančios AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės išieškoma suma iš atsakovo yra 11 904,10 Eur, nustatyta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma yra 534,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 118 – 119).

30. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos visai išlaikymo įsiskolinimo sumai, t. y. 2 250,25 Eur iš karto sumokėti. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo taip pat turi būti atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Nors atsakovas gaunama darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius yra apie 603,00 Eur, tačiau bylos duomenimis atsakovas turi įsiskolinimų, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstolė, jo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikomi apribojimai, leidžiama naudotis tik minimalių vartojimo poreiškių dydžio suma – 534,00 Eur. Ieškovės atstovas sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų išdėstytas, tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Teismas vertindamas šį atsakovės prašymą atsižvelgia į CPK 668 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuoti atvejai dėl turto, iš kurio negali būti išieškoma. Šioje dalyje nurodoma, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų <...> išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. minimalus mėnesinis darbo atlyginimas yra nustatytas 534,00 Eur, įvertinus atsakovo ir ieškovės pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie atsakovo ir finansinę padėtį, siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo ir išvengti priverstinio išieškojimo procedūrų ir jų galimų dar sunkesnių finansinių pasekmių atsakovui, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2 250,25 Eur dydžio įsipareigojimo ieškovei vykdymo išdėstymas turėtų būti paskirtas 18 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, mokėjimų išdėstymas ieškovei nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių, ieškovė išlaikymo įsiskolinimą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, priteistos sumų išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.

31. Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai šiuo teismo sprendimu priteisto 2 250,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas išdėstomas 18 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 125,01 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

33. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 726,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 127 – 128, 129, 130, 131). Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 726,00 Eur už advokato pagalbą apmokėti ir 175,00 Eur dydžio išlaidų dalį už medicininę biologinę ekspertizę tėvystei nustatyti, kadangi ieškovė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurių buvo galima išvengti.

35. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog su daugeliu ieškinio reikalavimų atsakovas sutiko. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, jog M. S. tėvas yra atsakovas J. J., tačiau neprašė atlikti DNR ekspertizės tėvystei nustatyti. Tuo tarpu atsakovas atsiliepimu prašė paskirti teismo ekspertizę tėvystei nustatyti. Iš atsakovo pateiktų susirašinėjimų su ieškove matyti, jog atsakovas siekė nustatyti tėvystę, atliekant DNR ekspertizę. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas taikiai bandė išspręsti ginčą su ieškove, tačiau ieškovė nesutiko. Kaip nustatyta iš procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų bei pridėtų įrodymų, atsakovas sutiko mokėti išlaikymą vaikui, jeigu bus nustatyta tėvystė: „Mokėsiu elementus jeigu mano yra ir viskas. Kas tau neaišku, ko tu priskretai nuo manęs, niekur aš nedingsiu“; „DNR darysim ir sutarsim elementus. Nebus DNR testo, nebus ir elementų. Aš nežinau su kuo tu buvai. Baigta tema“. Tuo tarpu ieškovė su atsakovo siūlymu nesutiko, nurodo: „Tėvo neturės mergaitė. Supratau tave. Gali pasiimti tuos pinigus atgal“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 105, 106, 107). Bylos nagrinėjimo metu atlikus DNR ekspertizę ir nustačius, jog M. S. biologinis tėvas yra atsakovas, jis sutiko su ieškinio reikalavimu pripažinti, kad yra M. S. tėvas, sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat sutiko teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, tik nesutiko su ieškovės prašomu dydžiu vaikui išlaikyti. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, ieškovė nesistengė kilusio ginčo išspręsti taikiai ne teisminiu keliu, DNR tyrimą sutiko atlikti tik teisme, nors atsakovas pateikė duomenis, jog dėl tėvystės nustatymo DNR tyrimu bandė tartis su ieškove prieš kreipiantis į teismą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog abi šalys siekė to paties tikslo, nustatyti ar atsakovas yra nepilnametės M. S. tėvas, o iš to kilo kiti reikalavimai.

36. Jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

37. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, įvertinus tai, kad atsakovas ieškinio reikalavimus iš esmės pripažino, nesutiko tik su prašomu išlaikymo dydžiu, dėjo pastangas bylą išspręsti taikiai, darytina išvada, kad byloje šalių pozicijos nėra skirtingos, taigi nėra pralaimėjusios bylą šalies, todėl kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš kitos šalies, jos nėra paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, todėl kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38. Ieškovė už reikalavimą nustatyti, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. S. tėvas, o nepilnametė M. S. yra atsakovo J. J. dukra, sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį, už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį, viso 188,00 Eur. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaidymo priteisimo ji buvo atleista. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 61,00 Eur dydžio žyminis mokestis (227,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl išlaikymo įsiskolinimo mokamas 51,00 Eur žyminis mokestis (2 250,25 Eur x × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog byloje šalių pozicijos nėra skirtingos, įvertinus šalių veiksmus viso bylos nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo priteisiama pusė išlaidų už žyminį mokestį – 56,00 Eur ((51,00 Eur + 61,00 Eur)/2) valstybei už žyminį mokestį už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei iš atsakovo ieškovei priteisiama jos sumokėto žyminio mokesčio dalis už tėvystės nustatymą bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 94,00 Eur ((94,00 Eur + 94,00 Eur) / 2)).

39. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės U. S. 175,00 Eur dydžio išlaidų dalį už medicininę biologinę ekspertizę tėvystei nustatyti. Atsakovas 2022 m. birželio 14 d. pinigų pervedimu už ją sumokėjo 350,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 60). Vertinant tai, kad iš esmės minėta byla nebūtų užvesta ir šios išlaidos teisme nebūtų patirtos, jeigu atsakovė būtų mėginusi išspręsti ginčą taikiai ir sutikusi atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, jas taip pat tikslinga dalinti pusiau, po lygiai abiem bylos šalims, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama pusė išlaidų už DNR ekspertizę, t. y. 175,00 Eur.

40. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 6,40 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kai minėta, pripažinus, jog byloje šalių pozicijos nėra skirtingos, įvertinus šalių veiksmus viso bylos nagrinėjimo teisme metu, išlaidos dalintinos pusiau, t. y. po 3,20 Eur. Kadangi kiekvienai šalia tenkanti dalis valstybės patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 227,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės11 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 250,25 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir dvidešimt penkių centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Išdėstyti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 2 250,25 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir dvidešimt penkių centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimą 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminui, kas mėnesį mokant po 125,01 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir vieną centą).

Priteisti iš ieškovės U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) išlaidas už sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.