Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Rūtai Žuvininkaitei, Rasai Laurinėnienei, Jolantai Dryžienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Trenzės transportas“ dėl 258 549,66 Lt (74 881,15 Eur) skolos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaistvita“ dėl darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

10. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą:

14. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.). Ginčo šalis Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kur ieškovė veikė kaip rangovas, o atsakovė – kaip užsakovas. Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų akto Nr. 335.

16. Iš byloje esančio 2008-11-28 surašyto atliktų darbų akto Nr. 320 matyti, jog kelio įrengimo darbai buvo atliekami nuo 2008-11-03 iki 2008-11-28, tačiau tarp šalių statybos rangos sutartis sudaryta tik 2008-11-17. Taigi šių dokumentų pagrindu nustatytina, kad ieškovė kelio įrengimo darbus pradėjo dar iki statybų rangos sutarties pasirašymo, akivaizdu, kad tarp šalių buvusio žodinio susitarimo pagrindu. Anksčiau, nei susitarta raštu, atliekami darbai leidžia spręsti apie tarp šalių vyravusį žodinio susitarimo pobūdį. Pažymėtina, kad atliktų darbų aktą Nr. 320 atsakovė pasirašė ir darbus priėmė 2008-12-05 ir, jos teigimu, visi kelio darbai baigti 2008-11-28 surašius atliktų darbų aktą Nr. 320. Tačiau UAB „Topada“ Gelžinių II smėlio ir žvyro karjero krovinio, kurio gavėja yra UAB „Klaistvita“, važtaraščiai patvirtina, kad į Klaipėdos geležinkelio stotį „Draugystė“ buvo pristatomas smėlis ir darbai buvo atliekami ir 2008 m. lapkričio 28 d., ir gruodžio 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., ir kitomis dienomis toliau iki gruodžio 22 d. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė įrenginėjo kelią į atsakovės sklypą, kuriame atsakovė sandėliuoja medžiagas, laiko sunkiasvorę techniką. Todėl spręstina, kad atsakovė matydama, kad ieškovė ir toliau vykdo kelio įrengimo darbus jau po 2008-11-28 surašyto atliktų darbų akto Nr. 320 ir 2008-12-05 jį pasirašiusi, tačiau šių ieškovės toliau atliekamų darbų nestabdydama ir nenutraukdama, patvirtina tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl papildomų rangos darbų. Pažymėtina, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Pagal CK 6.653 straipsnį rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Teismui anksčiau konstatavus, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, šių darbų kaina šalių nebuvo aptarta dėl to, kaip paliudijo ieškovė ir teismo ekspertas, jog neįmanoma aptikus durpingą gruntą iš anksto nustatyti jo kiekio be geologinių tyrimų, kiek jo reikės iškasti ir pakeisti. Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.2 punktą užsakovė įsipareigojo pateikti visą dokumentaciją, reikalingą atlikti numatytiems darbams, tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad dokumentai rangovei nebuvo pateikti, todėl ieškovė susidūrė su nenumatytomis kliūtimis – durpingu gruntu, kurį reikėjo iškasti ir išvežti, o vietoje jo atvežti smėlį. Tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą patvirtina ir tai, kad jeigu ieškovei pranešus atsakovei apie iškilusias nenumatytas kliūtis atsakovė būtų nesutikusi su papildomais darbais, logiška, jog ieškovė nebūtų savo rizika ir asmeninėmis įmonės lėšomis toliau vykdžiusi tokių brangių kelio įrengimo darbų, vietoje to būtų atsisakiusi šalių sudarytos Sutarties, kadangi dalis darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 320 jau buvo perduoti ir aktas buvo pasirašytas. Todėl pripažintina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie būtinus atlikti papildomus darbus ir to priežastis – durpingą gruntą. Pažymėtina, jog jei sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.189 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 74 881,16 Eur už atliktus darbus, buvo paskirta teismo ekspertizė ir inžineriniai geologiniai tyrimai, siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų apimtį bei pobūdį ir atitiktį surašytam atliktų darbų aktui Nr. 335.

18. Teismas, įvertinęs teismo statybos ekspertizę, pripažįsta, kad eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis. Ekspertas konstatavo, kad ieškovei pagal šalių sudarytos 2008-11-17 rangos sutarties 3.2 punktą galbūt buvo pateikta tik UAB „Gargždų sieksnis“ sudaryta pirminė topografinė nuotrauka. Remiantis kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 reikalavimais užsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti 2008-11-17 Sutarties sąlygas, privalėjo ieškovei pateikti techninį ir darbo projektus bei pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir KTR 1.01:2008 VI skirsnio reikalavimus – geologinius tyrimus. Turėdama šiuos dokumentus ieškovė būtų sužinojusi apie durpingo grunto sluoksnį ir būtų galėjusi iš anksto numatyti papildomus darbus ir jų kainą. Ekspertas paaiškino, kad sulyginus pirminę toponuotrauką su privažiuojamojo kelio topografine nuotrauka, daryta teismo ekspertizės metu, nustatyta, kad įrengto privažiuojamojo kelio vieta neatitinka nei pagal vietą, nei pagal planą pirminėje toponuotraukoje atvaizduoto kelio, kas reiškia, kad kelio įrengimo darbai yra atlikti ir privažiuojamasis kelias iš smėlio ir žvyro mišinio į sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra įrengtas. Remdamasis UAB „Geoconsulting“ kelio geologiniais tyrimais paaiškino, kad rangovas įrengdamas privažiuojamojo kelio žemės sankasą ir dangos pagrindo sluoksnius susidūrė su durpingu gruntu, kurį reikėjo pakeisti vadovaujantis KTR 1.01:2008 VIII skyriaus „Žemės sankasa“ reikalavimais, todėl ieškovė privalėjo faktiškai įrengti kelio konstrukcijos žemės sankasą ir dangos pagrindo sluoksnį, o aptikusi durpingą gruntą – jį pašalinti. Durpių sluoksnio pašalinimas atliekamas, kai žemės sankasos gruntai yra pagerinami, stabilizuojami, mechaniškai modifikuojami arba pakeičiami geresnių savybių gruntais. Todėl ieškovė pagrįstai visą durpingą kelio gruntą pakeitė smėliu. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad nors iš praktikos atrodytų, kad tokiam keliui tokio didelio panaudoto smėlio kiekio nereikėtų, tačiau geologiniai tyrimai patvirtino, kad po keliu esantis sluoksnis buvo labai durpingas. Ekspertas, įvertinęs atsakovės pateiktą 2009-04-09 sudarytą rangos sutartį tarp atsakovės ir UAB „Žemkasa“, atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo Pažymą 1 už 2009 m. balandžio mėnesį, kurios suma 9 758 Lt, PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą Nr. 393, nustatė, kad šios sutarties 2.1 p. nurodyta, jog UAB „Žemkasa“ atlieka sutartinį darbą – privažiuojamojo kelio remontą. Įvertinus darbų sudėtį ir panaudotas medžiagas, atliktų darbų kiekius ir faktą, kad ieškovė neatliko kelio dangos sluoksnio įrengimo darbų, o tik įrengė pagrindo sluoksnius, ant kurių įrengiamas galutinis dangos sluoksnis, padarė išvadą, kad UAB „Žemkasa“ atlikti darbai yra ne kelio remonto darbai, o privažiuojamojo kelio baigiamieji darbai – dangos sluoksnio įrengimas naudojant skaldą, šių darbų atlikimas pagal 2008-11-17 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas, todėl ieškovė šių darbų atlikti neprivalėjo. Tokia eksperto išvada yra paneigiami atsakovės teiginiai, jog ieškovė ginčo darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 335 neatliko, kadangi juos atliko kita įmonė UAB „Žemkasa“. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad ieškovei turi būti atlyginta už faktiškai atliktus darbus, o atlikęs geologinius tyrimus ir papildomą teismo ekspertizę nustatė, kad ieškovei atlygintina darbų kaina už įrengtą ginčo kelią pagal tarp šalių sudarytos 2008-11-17 Sutarties kainas sudaro 98 368,74 Eur, kadangi atliktų darbų aktu Nr. 320 užaktuotų ir apmokėtų darbų vertė sudaro 23 535,55 Eur, todėl likusi neužaktuota atliktų ir neapmokėtų darbų vertė sudaro 75 833,19 Eur.

19. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2011).

20. Teismas, vertindamas teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, vertina ir kitus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, patvirtinančius atliktų darbų apimtį ir pobūdį. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi ekspertizės akto turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, kilus abejonių buvo atlikti geologiniai tyrimai ir papildoma ekspertizė, todėl išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas ir padarytas. Teismas neturi pagrindo abejoti ir UAB „Geoconsulting“ atliktų geologinių tyrimų pagrįstumu, kuriais rėmėsi teismo ekspertas. Šių tyrimų patikimumą pagrindžia ir tarp atsakovės ir UAB „Stogo gama“ 2009-05-25 sudarytos sutarties 1 priedas „Atliekamų darbų sąrašas“, kuriame nurodoma, kad yra būtinas atlikti darbas „pelkės ir durpyno nusausinimas“ (iš viso 14 000 kub. m), o šie darbai buvo atliekami teritorijoje, kuri siejasi su įrengtu privažiuojamuoju keliu. Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad atliekant kelio įrengimo darbus buvo susidurta su netikėta kliūtimi – durpingu gruntu ir dideliu jo kiekiu, ir dėl šios priežasties su atsakove buvo žodžiu susitarta dėl papildomų darbų.

21. Nors atsakovė stengėsi paneigti ekspertizės aktų ir geologijos tyrimų išvadas savo pakviestų liudytojų parodymais, tačiau teismas negali šių parodymų laikyti objektyviais ir nešališkais, atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai iš anksto buvo supažindinti su ekspertizės aktų ir geologijos tyrimų išvadomis, buvo pasiruošę atsakymus į atsakovės atstovo klausimus, pasiruošę brėžinius ir skaičiavimo formules. Liudytojų A. P. ir A. V. parodymai teismo vertinami kaip subjektyvi asmenų nuomonė, suderinta iš anksto su atsakove, palanki atsakovei, tačiau niekaip nepaneigianti eksperto išvados teiginių ir eksperto paaiškinimų teisme. Liudytojos A. P. parodymai dėl geologinių tyrimų tikslumo taip pat vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja pati posėdžio metu pripažino, jog neturi geologijos mokslų diplomo ir nėra atestuota geologijos specialistė. Pažymėtina, kad atsakovės liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš byloje esančių įrodymų viseto būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamas atliktų darbų aktas Nr. 335 surašytas nepagrįstai ar ieškovė tokių darbų neatliko ar neturėjo atlikti. Liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidą dėl ekspertizės tikslumo, o teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis.

22. Aplinkybę, kad ieškovė įrengdama privažiuojamąjį kelią susidūrė su durpingu gruntu ir dėl to jį turėjo pakeisti geresniu keliui pagrindu – smėliu, patvirtinta byloje esantys UAB „Topada“ Gelžinių II smėlio ir žvyro karjero ir UAB „Smėlio takas“ krovinio važtaraščiai, kurie įrodo atliktų darbų akte Nr. 335 nurodytą atvežtą smėlio kiekį. Šį kiekį pagrįstu laiko ir teismo ekspertas vadovaudamasis atliktais geologiniais tyrimais ir sudaręs lokalinę sąmatą pagal 2008 m. kovo mėnesio kainas. Nors atsakovė teigė, kad dalis smėlio, kurio gavėja krovinio važtaraščiuose nurodyta UAB „Likura“, o ne ieškovė, nebuvo atvežta į ginčo kelio objektą ir todėl nebuvo panaudota kelio įrengimui, šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Smėlio atvežimą patvirtina UAB „Likura“ išrašytos sąskaitos ieškovei: 2008-11-28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Likura“ paslaugų tiekėjai už transporto paslaugas, 1593 Lt sumai, 2008-12-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Likura“ paslaugų tiekėjai už 1776 kub. m smėlio su pristatymu į Klaipėdą, 46 104,96 Lt sumai. Taip pat šias bylos aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Likura“ vadybininkas A. K. paaiškinęs, kad UAB „Likura“ teikė transportavimo paslaugas ieškovei, iš smėlio karjero atveždavo smėlio į įrengiamą kelią šalia Klaipėdos geležinkelio stoties „Draugystė“. Nors tikslaus kiekio, kiek buvo atvežta smėlio, negalėjo prisiminti, tačiau pažymėjo, kad buvo vežamas didelis smėlio kiekis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir UAB „Klaistvita“ žiniaraščiai (duomenys neskelbtini) skolos tiekėjams (kontrahentas – UAB „Likura“) nuo 2008-11-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir UAB „Klaistvita“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, kurio laikotarpis nuo 2009-01-30 iki 2009-01-31, patvirtinantis, kad ieškovė atliko 20 000 Lt sumos mokėjimų UAB „Likura“ už smėlio pirkimo ir transportavimo paslaugas, taip pat ir liudytojas A. K. pažymėjo, kad ieškovė už visas jai suteiktas paslaugas jau yra atsiskaičiusi. Atmestini ir atsakovės teiginiai, jog smėlis buvo vežamas ne į įrengiamą kelią, o į netoliese esantį objektą, priklausantį UAB „VPA Logistics“. Šie argumentai laikytini nepagrįstais, visiškai deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais, o grindžiami prielaidomis. Priešingai, posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, jog toje teritorijoje daugiau niekam smėlio nevežė, smėlį vežė 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais privažiuojamojo kelio įrengimo darbams. Nors atsakovė teigė, kad byloje esantys važtaraščiai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės reikalavimus, kadangi juose yra atlikti „prirašymai“ kitomis rašymo priemonėmis, teismas, įvertinęs byloje esančius 97 važtaraščius ir išklausęs posėdžio metu tiek ieškovės, tiek UAB „Likura“ transportavimo paslaugas teikiančios įmonės paaiškinimus, jog važtaraščiuose gali būti pažymėtas ne vienas, o keletas reisų, kadangi vieno važtaraščio yra 3 kopijos ir užpildę pagrindines grafas toliau vairuotojai reisus žymi atskirai savo važtaraščiuose, neturi pagrindo abejoti jų tikrumu, patikimumu ir pagrįstumu.

Dėl vienašalio 2009-12-31 atliktų darbų akto Nr. 335 pagrįstumo ir galiojimo

23. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

24. LR CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Byloje nėra įrodymų, kad šalys tarpusavio susitarimu būtų aptarusios sąlygą, kas organizuoja darbų perdavimą–priėmimą, užsakovas ar rangovas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė visą rangos sutarties vykdymo etapais laikotarpį ieškovei būtų pareiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kiekio, kokybės. LR CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Todėl spręstina, kad atsakovė, neturėdama pretenzijų ir sumokėdama už dalį faktiškai atliktų darbų pagal atliktų darbų aktą Nr. 320, ieškovės atliktus darbus priėmė ir atliktų darbų rezultatu naudojasi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų terminų ar jų kokybės pagal atliktų darbų aktą Nr. 335.

25. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). Tai reiškia, kad rangovas turi pareigą pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, o užsakovas turi pareigą organizuoti jų priėmimą. Ir nors dėl rašytinių įrodymų trūkumo ir visiškai priešingų rangos sutarčių šalių pozicijų šiuo klausimu byloje nėra galimybės nustatyti aplinkybę, dėl kurios šalies veiksmų atliktų darbų aktas Nr. 335 yra pasirašytas tik jį parengusios UAB „Klaistvita“, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė vertinant susiklosčiusias aplinkybes.

26. Šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai nereiškia, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Atsižvelgus į šį išaiškinimą ir, kaip jau minėta, aplinkybes, kad atsakovė nurodė, kad darbų nepriėmė ir atliktų darbų akto Nr. 335 nepasirašė, akivaizdu, jog tai jai netrukdo naudotis įrengtu keliu jau beveik 10 metų. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė vis keitė savo gynybos pozicijas, kas pavertė jos paaiškinimus prieštaringais, prieštaraujančiais vieni kitiems ir pačiai bylos medžiagai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ginčijusi, jog ieškovė apskritai atliko darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 335, iš pradžių teigė, kad juos atliko kita įmonė UAB „Žemkasa“, paneigus šią teoriją pačios atsakovės ir UAB „Žemkasa“ 2009-04-29 sudaryta statybos rangos sutartimi ir 2009-04-30 atliktų darbų aktu Nr. 1 pagal konkrečius atliktus darbus ir jų kiekį ir ekspertizės akto išvadomis, atsakovė teikdama 2018-08-28 prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (V t., b. l. 40–42) trečiajam siūlomam ekspertui klausimui pagrįsti nurodė, jog atsakovės akivaizdoje gruntas į kelio vietą buvo stumiamas iš jai priklausančių žemės sklypų, dėl to tai turėtų reikšmės nustatant supilto grunto kainą. Taigi atsakovė ilgą laiką ginčijusi, kad ieškovė apskritai neatliko papildomų darbų, vėliau pripažįsta, kad ieškovė, atlikusi ginčijamus darbus, atsakovės akivaizdoje panaudojo ne atvežtą smėlį, bet sustūmė jį iš gretimų sklypų. Toks atsakovės elgesys verčia abejoti jos sąžiningumu ir teikiamų paaiškinimų pagrįstumu.

29. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuvykęs į įrengto ginčo kelio vietą nustatyti faktines bylos aplinkybes ir išklausęs šalių, eksperto, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, jog atsakovės argumentai dėl atliktų darbų akto Nr. 335 bei jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neteisėtumo stokoja logiškumo ir vertintini kaip nepagrįsti. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo šį atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu, priešingas aiškinimas leistų atsakovei ir toliau naudotis darbų rezultatu, kuriuo ji naudojasi jau beveik 10 m., neatsiskaičius už darbus su ieškove. Esant išrašytai PVM sąskaitai faktūrai, ieškovei sumokėjus PVM, atsakovė turi pareigą ją apmokėti.

30. Teismas, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, jog darbai ar jų dalis nebuvo atlikti, kad dėl jų nebuvo susitarta ir daro išvadą, kad darbų perdavimo aktą Nr. 335 pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa anksčiau aptartą spręstina, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 74 881,16 Eur skolą, o atsakovės procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi, neįvykdymas yra pagrindas atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

31. Piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio normose nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovo priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 6 proc. procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ieškovei yra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos – 74 881,16 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-04-26, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

32. 2018-10-30 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė remdamasi CPK 95 str. 2 d. prašė skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, pusę baudos skiriant ieškovei, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi tokie veiksmai prieštarauja bylos medžiagai ir jais siekiama vilkinti bylos procesą.

33. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kurį teismas posėdžio metu atsisakė tenkinti, nes prašymas pateiktas per vėlai, kadangi bylos nagrinėjimas jau trunka ilgą laiką, o teikiami dokumentai nėra originalai, patvirtintos jų kopijos galėjo būti pateiktos anksčiau, nes buvo dar 2009 m., tačiau buvo delsiama jas pateikti. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės atstovo prašymą bylos nagrinėjimas neužvilkintas, o prašymo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė, naudodamasi procesine teise teikti prašymus, siekė apginti savo interesus. Tokio kreipimosi su prašymu į teismą negalima laikyti atsakovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovės atstovės prašymas skirti atsakovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

36. Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas, jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 16 471,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 340,43 Eur (4 628,25 Lt) žyminis mokestis, 6 413 Eur už UAB „Geoconsulting“ atliktus geologinius darbus, 5 792,40 Eur (20 000 Lt) patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą, 363 Eur užstatas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 2 562,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

37. 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškovė sumokėjo 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) užstatą už ekspertizės atlikimą (II t., b. l. 123). 2016 m. spalio 7 d. ieškovė sumokėjo 363 Eur užstatą už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (IV t., b. l. 88). Pagal 2016 m. spalio 25 d. UAB „West Expert“ PVM sąskaitą faktūrą, serija WE, Nr. (duomenys neskelbtini), teismo eksperto dalyvavimas posėdyje įvertintas 242 Eur (IV t., b. l. 119). Pagal 2018 m. liepos 31 d. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ PVM sąskaitą faktūrą, serija SKBa, Nr. (duomenys neskelbtini), teismo eksperto dalyvavimas posėdyje įvertintas 41,08 Eur (V t., b. l. 35–36). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. F3-89 sumokėjo 5 792,40 Eur UAB „West Expert“ už ekspertizę (III t., b. l. 51). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. F3-75 sumokėjo 242 Eur UAB „West Expert“ už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (IV t., b. l. 132). Kadangi už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje liko neapmokėta PVM sąskaita faktūra, serija SKBa, Nr. (duomenys neskelbtini), 41,08 Eur sumai, ši suma išmokėtina ekspertui, o likusi permokėta 79,92 Eur užstato suma grąžintina ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos. Likusios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 340,43 Eur žyminis mokestis, 6 413 Eur už UAB „Geoconsulting“ atliktus geologinius darbus, 5 792,40 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, 283,08 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 2 562,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 16 391,41 Eur, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, rašytinių įrodymų visumą, šalių procesinius dokumentus, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas, ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos realiomis, pagrįstomis ir būtinomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl priteistinos iš atsakovės.

38. Valstybė byloje patyrė 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

39. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-27 nutartimi civilinėje byloje (Nr. 2-1688-123/2011) taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, neviršydamas 258 549,66 Lt (74 881,16 Eur) sumos, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę (II t., b. l. 87–88). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi (Nr. 2-619-123/2012) tenkino atsakovės UAB „Trenzės transportas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-27 nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovės UAB „Trenzės transportas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 258 549,66 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, ir areštavo atsakovei UAB „Trenzės transportas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – 6 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 135,29 kv. m bendro ploto. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-27 nutarties dalį paliko nepakeistą (manytina, kad nutarties tekste kai kur nurodyta 2011-04-24 data yra rašymo apsirikimas). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (įvykdymo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Klaistvita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 74 881,16 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 16 ct) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 74 881,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Klaistvita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 16 391,41 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Ieškovės UAB „Klaistvita“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkinti.

Išmokėti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos:

1. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 41,08 Eur už eksperto A. S. atvykimą į teismo posėdį (2018-07-21) pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija SKBa, Nr. (duomenys neskelbtini);

2. ieškovei UAB „Klaistvita“ 79,92 Eur permoką iš 2016-10-07 jos įmokėtos 363 Eur sumos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovės UAB „Klaistvita“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimams užtikrinti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (įvykdymo).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.