- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-635-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00404-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trenzės transportas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaistvita“ dėl darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl skolos už papildomus statybos rangos darbus priteisimo ir darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaistvita“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“ 258 549,66 Lt (74 881,15 Eur) skolos bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad šalys 2008 m. lapkričio 17 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2008 11/01 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo įrengti privažiuojamąjį kelią iš smėlio ir žvyro mišinio į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir tai patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 335 bei 2010 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita serija SJVB Nr. 0276642. Visi atlikti darbai buvo suderinti su atsakove, tačiau ji vengia atsiskaityti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovė vengia atsiskaityti už privažiuojamojo kelio įrengimo darbus pagal Sutartį, nes jau visiškai atsiskaitė pagal šalių pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 320 ir už šiuos darbus buvo sumokėta pagal ieškovės išrašytą 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija SVJB Nr. 0212859.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Trenzės transportas“ taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė UAB „Klaistvita“ pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335 pripažinti negaliojančiu.
6. Nurodė, kad ieškovė faktinį darbų atlikimą grindžia iš interneto svetainės atspausdintomis aerofotonuotraukomis iki darbų atlikimo ir po jų atlikimo, tačiau tokio įrodymo laikyti darbų atlikimą patvirtinančiu įrodymu negalima, nes teritorijos tvarkymo įrengimo darbus atliko rangovė UAB „Stogo gama“. Nurodė, kad pagal Sutartį yra visiškai atsiskaičiusi. Tai patvirtina šalių pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 320 ir 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita–faktūra serija SVJB Nr. 0212859. Dėl papildomų darbų tartasi nebuvo. Ieškovės nurodytame atliktų darbų akte Nr. 355 darbų kaina nurodyta 3 kartus didesnė nei pačioje Sutartyje, t. y. 81 263,53 Lt ir 258 549,66 Lt. Apie tokį aktą atsakovė sužinojo tik ieškovei pareiškus ieškinį.
7. Nuo 2009 m. gegužės mėn. šalys aiškinasi dėl ieškovės prirašytų kiekių už kitus darbus žemės sklypuose, į kuriuos UAB „Klaistvita“ įrenginėjo privažiuojamąjį kelią, ir dėl pristatyto dolomito skaldos trūkumų. Darbai pagal sudarytą sutartį atlikti 2008 m. pabaigoje, tačiau darbų priėmimo aktas pasirašytas po vienerių metų 2010 m. kainomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“ ieškovei UAB „Klaistvita“ 74 881,16 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitus procesinius klausimus.
9. Pirmosios instancijos teismas iš 2008 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų akto Nr. 320 nustatė, kad kelio įrengimo darbai buvo atliekami nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., tačiau šalių Sutartis sudaryta tik 2008 m. lapkričio 17 d. Kadangi ieškovė kelio įrengimo darbus pradėjo dar iki statybų rangos sutarties pasirašymo, akivaizdu, kad buvo žodinis šalių susitarimas ir rodo vyravusį žodinių susitarimų pobūdį. UAB „Topada“ Gelžinių II smėlio ir žvyro karjero krovinio, kurio gavėja yra UAB „Klaistvita“, važtaraščiai patvirtina, kad į Klaipėdos geležinkelio stotį „Draugystė“ buvo pristatomas smėlis ir darbai buvo atliekami ir 2008 m. lapkričio 28 d. – 2008 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė įrenginėjo kelią į atsakovės sklypą, kuriame atsakovė sandėliuoja medžiagas, laiko sunkiasvorę techniką. Teismas sprendė, kad atsakovė šių ieškovės toliau atliekamų darbų nestabdydama ir nenutraukdama, patvirtino tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl papildomų darbų.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytų papildomų darbų kaina šalių nebuvo aptarta dėl to, kaip paliudijo ieškovė ir teismo ekspertas, jog neįmanoma aptikus durpingą gruntą iš anksto nustatyti jo kiekio be geologinių tyrimų, kiek jo reikės iškasti ir pakeisti. Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.2 punktą užsakovė įsipareigojo pateikti visą dokumentaciją, reikalingą atlikti numatytiems darbams, tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad dokumentai rangovei nebuvo pateikti, todėl ieškovė susidūrė su nenumatytomis kliūtimis – durpingu gruntu, kurį reikėjo iškasti ir išvežti, o vietoje jo atvežti smėlį. Šalių sudarytą žodinį susitarimą patvirtina ir tai, kad jeigu ieškovei pranešus atsakovei apie iškilusias nenumatytas kliūtis atsakovė būtų nesutikusi su papildomais darbais, logiška, jog ieškovė nebūtų savo rizika ir asmeninėmis įmonės lėšomis toliau vykdžiusi tokių brangių kelio įrengimo darbų. Teismas pripažino, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie būtinus atlikti papildomus darbus ir to priežastis – durpingą gruntą. Siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 74 881,16 Eur už atliktus darbus, buvo paskirta teismo ekspertizė ir inžineriniai geologiniai tyrimai, siekiant įvertinti ieškovės atliktų darbų apimtį bei pobūdį ir atitiktį surašytam atliktų darbų aktui Nr. 335
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertas, atlikęs geologinius tyrimus ir papildomą teismo ekspertizę, nustatė, jog ieškovei atlygintina darbų kaina už įrengtą ginčo kelią pagal Sutarties kainas sudaro 98 368,74 Eur sumą, kadangi atliktų darbų aktu Nr. 320 užaktuotų ir apmokėtų darbų vertė sudaro 23 535,55 Eur, todėl likusi neužaktuota atliktų ir neapmokėtų darbų vertė sudaro 75 833,19 Eur. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti ir UAB „Geoconsulting“ atliktų geologinių tyrimų pagrįstumu, kuriais rėmėsi teismo ekspertas. Šių tyrimų patikimumą pagrindžia ir tarp atsakovės ir UAB „Stogo gama“ 2009 m. gegužės 25 d. sudarytos sutarties 1 priedas „Atliekamų darbų sąrašas“, kuriame nurodoma, kad yra būtinas atlikti darbas „pelkės ir durpyno nusausinimas“ (iš viso 14 000 kub. m), o šie darbai buvo atliekami teritorijoje, kuri siejasi su įrengtu privažiuojamuoju keliu. Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad atliekant kelio įrengimo darbus buvo susidurta su netikėta kliūtimi – durpingu gruntu ir dideliu jo kiekiu, ir dėl šios priežasties su atsakove buvo žodžiu susitarta dėl papildomų darbų.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovė stengėsi paneigti ekspertizės aktų ir geologijos tyrimų išvadas savo pakviestų liudytojų parodymais, tačiau teismas negali šių parodymų laikyti objektyviais ir nešališkais, atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai iš anksto buvo supažindinti su ekspertizės aktų ir geologijos tyrimų išvadomis, buvo pasiruošę atsakymus į atsakovės atstovo klausimus, pasiruošę brėžinius ir skaičiavimo formules. Liudytojų A. P. ir A. V. parodymai teismo vertinami kaip subjektyvi asmenų nuomonė, suderinta iš anksto su atsakove, palanki atsakovei, tačiau niekaip nepaneigianti eksperto išvados teiginių ir eksperto paaiškinimų teisme. Liudytojos A. P. parodymai dėl geologinių tyrimų tikslumo taip pat vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja pati posėdžio metu pripažino, jog neturi geologijos mokslų diplomo ir nėra atestuota geologijos specialistė. Atsakovės liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš byloje esančių įrodymų viseto būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamas atliktų darbų aktas Nr. 335 surašytas nepagrįstai ar ieškovė tokių darbų neatliko ar neturėjo atlikti.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės paaiškinimus, kad po ginčo darbų atlikimo metus truko derybos su atsakove dėl kainų mažinimo, nuolaidų darymo ir kompromisų ieškojimo, todėl tik 2009 m. gruodžio 31 d. išrašytas darbų perdavimo aktas Nr. 335 ir sąskaita, pripažino pagrįstais. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad akte kainos apskaičiuotos pagal 2010 m. kainas, kadangi tiek posėdžio metu, tiek įvertinus ir atliktų darbų aktą Nr. 320 nustatyta, jog atliktų darbų akte Nr. 335 faktiškai yra įrašytos 2008 m. kainos – jos sutampa su tomis pačiomis kainomis kaip ir atliktų darbų akte Nr. 320, kuris surašytas 2008 m. kainomis, sutampa ir su ieškovės surašytoje lokalinėje sąmatoje nurodytomis kainomis, kuria remdamosi šalys sudarė Sutartį.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuvykęs į įrengto ginčo kelio vietą nustatyti faktines bylos aplinkybes ir išklausęs šalių, eksperto, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžiuose, sprendė, kad atsakovės argumentai dėl atliktų darbų akto Nr. 335 bei jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo šį atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu. Esant išrašytai PVM sąskaitai–faktūrai, ieškovei sumokėjus PVM, atsakovė turi pareigą ją apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Trenzės transportas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovė ieškovei už darbus sumokėjo konkrečiai sutartą kainą. Jeigu šalys būtų tarusios dėl sutarties kainos padidinimo, tuomet tai jos būtų padariusios raštiškai įformindamos.
15.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pozicija dėl faktinių bylos aplinkybių buvo prieštaringa ir nenuosekli.
15.3. Ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad darbai buvo pradėti pagal žodinį susitarimą, o teismas, skundžiamame sprendime padarydamas tokią išvadą, šių aplinkybių nesiaiškino ir neklausinėjo šalių posėdyje vykstant įrodymų tyrimui. Tai yra teismo prielaidos, tinkamai neištyrus įrodymų.
15.4. Ieškovė, būdama rangove ir savo srities profesionale, prieš pradėdama darbus turėjo pareikalauti iš atsakovės darbams atlikti reikiamų dokumentų (duomenų apie grunto geologinę sudėtį) arba pasiūlyti savo paslaugas samdant kitus rangovus juos parengti. Ieškovė, nereikalaudama papildomų dokumentų ir savarankiškai įvertindama darbų apimtis, darbus vykdė savo rizika ir juos atliko už sutartyje nustatytą konkrečią kainą.
15.5. Teismas neįvertino visų atsakovės nurodytų aplinkybių:
15.5.1. Apie ieškovės pretenziją dėl papildomo apmokėjimo atsakovei faktiškai tapo žinoma praėjus daugiau nei 2 metams po kelio įrengimo. Atsakovės teiginius apie pretenzijų nebuvimą patvirtina ir jos siųsti ieškovei laiškai, iš kurių matyti, kad šalys aiškinosi dėl prie šio ginčo kelio esančiuose atsakovės žemės sklypuose grunto iškasimo kiekio ir dolomito skaldos trūkumo.
15.5.2. Atliktų darbų aktas Nr. 335 ieškovės surašytas atgaline data. Tai patvirtina šio akto įrašas apie tai, kad jis sudarytas 2010 m. kovo mėn. kainomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovė kreipėsi į teismą išduoti teismo įsakymą, tačiau jis buvo panaikintas nepavykus įteikti procesinius dokumentus.
15.5.3. Ieškovė į bylą pateikė važtaraščius surašytus nuo 2008 m. lapkričio 28 d. Byloje nėra iki to laiko išrašytų važtaraščių.
15.5.4. Ieškovės pateiktuose važtaraščiuose nurodyti atvežto smėlio kiekiai neatitinka atliktų darbų aktuose Nr. 320 ir Nr. 335 nurodytų kiekių. UAB „Topada“ išrašytuose krovinio važtaraščiuose matosi aiškūs kiekių prirašymai.
15.5.5. Siekdama išsiaiškinti dėl važtaraščių prirašymų ir ar ieškovės pateikti važtaraščiai ir mokėjimo dokumentai nėra išrašyti atliekant darbus kitiems rangovams, atsakovė prašė teismo leidimo susipažinti su ieškovės buhalteriniais dokumentais arba juos išreikalauti, tačiau teismas atmetė šį atsakovės prašymą.
15.5.6. Priešingai, nei nurodė teismas, nei UAB „Topada“, nei UAB „Likura“ važtaraščiuose nematyti jokių prirašymų ir matosi, kad visuose rašytuose važtaraščiuose buvo surašytas vienodas tekstas.
15.5.7. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ji būtų išvežusi iškastą gruntą ir iškrovusi sąvartoje, kas yra nurodoma atliktų darbų aktuose Nr. 320 ir 335, taip pat nepateikė eksploatacinių savybių deklaracijos, kuria būtų patvirtinama, kad atliktų darbų aktuose, įskaitant Nr. 335, nurodytas smėlis būtų atitikęs apsauginio šalčiui atsparaus pagrindo sluoksniui keliamus reikalavimus.
15.6. Byloje paskirsto eksperto išvados nėra patikimos. Ekspertas tyrimą atliko 3 kartus ir kiekvienu atveju tyrimų rezultatai buvo skirtingi, jis taip pat nevykdė teismo įpareigojimų informuoti atsakovę apie atvykimą į tyrimo vietą. Ekspertas nėra įvykdęs teismo reikalavimo atlikti viso kelio išplėstinę topo nuotrauką bei papildomus geologinius tyrimus su gręžiniais. Tokiu būdu liko neišmatuoti kelio šlaitai ir neatlikti dalies kelio geologiniai tyrimai. Teismo posėdžio metu ekspertas pripažino, kad jo pateiktas planas nėra išplėstinė topo nuotrauka ir negalėjo paaiškinti, kodėl ekspertizės akte šį planą įvardija išplėstine topo nuotrauka, atsisakė teikti paaiškinimus dėl plane pateiktų skaičiavimų ir žymėjimų, teigdamas, kad ne jis šį planą rengė. Ekspertas savo iniciatyva skaičiavo iškasto grunto išvežimą 15 km atstumu, kai atliktų darbų akte Nr. 335 nurodytas 1 km grunto išvežimo atstumas. Ekspertas savo iniciatyva antrosios ekspertizės metu atliko papildomą darbų skaičiavimą pagal tyrimo metu, t. y 2016 m. galiojusias kainas.
15.7. Teismo priteista procesinių palūkanų suma ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už ekspertizės atlikimą ir geologinius tyrimus turėtų būti sumažinti, nes priteistos sumos yra nepagrįstai didelės ir neprotingos.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaistvita“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
16.1. Bylos duomenys patvirtina, kad po atliktų darbų akto Nr. 320 pasirašymo ieškovė daug kartų žodžiu informavo atsakovės vadovą ir jis sutiko, kad ji vykdytų kelio įrengimo darbus, nes jam reikalingas gerai įrengtas kelias, kuriuo važiuos sunkiasvorė technika. Iki 2008 m. gruodžio 22 d. ieškovė vykdė kelio įrengimo darbus į atsakovės sklypą tačiau atsakovė, tai akivaizdžiai matydama, nestabdė ir nenutraukė šių darbų atlikimo. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovei atsiradusias nenumatytas kliūtis-durpingą gruntą kurį reikėjo iškasti ir išvežti, o vietoje jo atvežti smėlį, ir su papildomų darbų atlikimu atsakovė sutiko, nors teisme šios aplinkybės ir nepripažįsta.
16.2. Ieškovė nuosekliai įrodinėjo tas pačias aplinkybes, kad atlikdama ginčo kelio įrengimo darbus susidūrė su nenumatytomis kliūtimis-durpingu gruntu, kurį reikėjo iškasti ir išvežti, o vietoje jo atvežti smėlį, todėl šie papildomi darbai ir buvo nurodyti atliktų darbų akte Nr. 335. Pagal atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 320 darbai atlikti iki pralaidos ir apmokėti, o toliau antru etapu buvo atliekami papildomi darbai po pralaidos pagal aktą Nr. 335, už kuriuos iki šiol nėra apmokėta.
16.3. Atsakovė neįvykdė sutarties reikalavimų, todėl savo neįvykdymo pasekmes siekia pateisinti tuo, kad ieškovė turėjo pareikalauti iš atsakovės reikiamų dokumentų, o neturėdama šių dokumentų nepradėti kelio įrengimo darbų. Tai, kad ieškovė, neturėdama kelio geologinių tyrimų pradėjo kelio įrengimo darbus, neatima teisės reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus, tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas A. S.
16.4. Darbų perdavimo akte Nr. 335 yra nurodytos 2008 m. kovo mėnesio kainos, o kad parašyta 2010 m., tai yra programos spausdinimo klaida.
16.5. Smėlio atvežimą į ginčo objektą patvirtina UAB „Likura“ išrašytos sąskaitos ieškovei, tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas UAB „Likura“ vadybininkas A. K. Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje taipogi patvirtino ir UAB „Topada“ direktorius T. D.
16.6. Tai, kad teismas liudytojų parodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą kuris nesutapo su atsakovės noru, nesudaro pagrindo teigti, jog šie liudytojų parodymai liko neįvertinti ar buvo netinkamai vertinti.
16.7. Teismui skiriant ekspertizę teismas suteikė atsakovei galimybę pateikti savo kandidatą dėl teismo eksperto, tačiau atsakovė pasinaudojo šia suteikta teise ir nesiūlė teismui jokio kito eksperto kandidatūros bei nepateikė ekspertui jokių klausimų. Ši teismo paskirta statybos ekspertizė buvo atliekama ieškovės prašymu siekiant teismui visapusiškai bei objektyviai išsiaiškinti šios bylos aplinkybes. Kadangi teismo ekspertas negalėjo atsakyti į teismo nutartimi paskirtos ekspertizės 6-7 klausimus, todėl vėlgi ieškovės prašymu buvo paskirti inžinieriniai geologiniai tyrimai, atliekant gręžinius ginčo privažiavimo kelio zonoje, pavedant juos atlikti UAB „Geoconsulting“. Iškilus neaiškumams dėl smėlio užvežimo kiekio, grunto išvežimo ir kelkraščių suformavimo vėlgi ieškovės iniciatyva buvo paskirta papildoma ekspertizė, pavedant ją atlikti tam pačiam teismo ekspertui, kadangi pastarasis atliko pirminę ekspertizę, dalyvavo teismo posėdžiuose, buvo apžiūrėjęs ginčo kelią vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
18. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia bylos apimtimi bei sudėtingumu ir mano, kad byloje tikslinga apklausti 2018 m. gruodžio mėn. geologinį tyrimą atlikusį specialistą UAB „Kelprojektas“ tyrinėjimo darbų vadovą A. S.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).
20. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovė savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ginčas sprendžiamas vadovaujantis įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Kelprojektas“ aiškinamąjį raštą su priedais; 2018 m. liepos 23 d. projektavimo paslaugų sutartį, 2011 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
23. Atsakovės teigimu, UAB „Kelprojektas“ aiškinamajame rašte paaiškėjo naujos bylai reikšmingos aplinkybės, kurios iki šiol nebuvo žinomos. Kartu prie bylos pridėtina projektavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu buvo atliekami geologiniai matavimai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikimo būtinumas kilo siekiant paneigti teismo abejones dėl atsakovės teiktų paaiškinimo pagrįstumo.
24. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Kelprojektas“ papildomų kontrolinių inžinierinių tyrimų ataskaitą su priedais; 2019 m. kovo 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais; 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Kelprojektas“ raštą.
25. Nurodė, kad iš papildomai pateiktų dokumentų turinio matyti, jog neatitinka tikrovės ieškovės aiškinimai, kad kelio pylimas buvo supiltas ir suformuotas iš suvežto apsauginio šalčiui atsparaus smėlio, ieškovės supiltas gruntas neatitinka normatyvinių reikalavimų, kelio įrengimui buvo naudojamas statybinis laužas (plytos, kabeliai, mediena).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nors ir atsiradę po skundžiamos sprendimo priėmimo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie negalėjo būti gauti anksčiau. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik septynerius metus. Per šį laiko tarpą atsakovė turėjo visas galimybes atlikti jai aktualius tyrimus, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo nuoseklios įrodinėjamos pozicijos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis)
Dėl ginčo esmės
27. Ginčas byloje kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. Kaip matyti iš šalių sudarytos 2008 m. lapkričio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 2008 11/01 (toliau – statybos rangos sutartis; III t., b. l. 28–29), šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei įrengs privažiuojamąjį kelią į sklypą iš smėlio ir žvyro mišinio. Sutartyje šalys nustatė, kad sutarties objekto kaina – 68 867,40 Lt be PVM. Tokia pati kaina nurodyta ir sutarties priedu esančioje UAB „Klaistvita“ lokalinėje sąmatoje Nr. S002 (III t., b. l. 30). Sutartyje nustatyta, kad darbai turėjo būti pradėti 2008 m. lapkričio 18 d., o baigti – 2008 m. gruodžio 5 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2008 m. lapkričio 28 d. atsakovei parengė atliktų darbų aktą Nr. 320 (III t., b. l. 34) ir PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0212859 (III t., b. l. 35) 81 263,53 Lt sumai (68 867,40 Lt be PVM). Už šiuos darbus atsakovė atsiskaitė.
28. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus papildomus statybos rangos darbus, kuriuos pastaroji teigia atlikusi pagal žodinį susitarimą ir tuo pagrindu išrašiusi 2010 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0276642 (258 549,66 Lt sumai) ir sudariusi 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335 (I t., b. l. 10). Atsakovė byloje neigia sudariusi susitarimą dėl papildomų darbų ir nurodo, kad su ieškove pagal statybos rangos sutartį yra visiškai atsiskaičiusi.
29. Ginčo objektu esančių papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose.
30. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009, nurodė, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo.
31. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
32. Taigi rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).
33. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti tiek su ieškovės teiginiais apie sudarytą žodinį susitarimą, tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė kelio įrengimo darbus pradėjo dar iki statybų rangos sutarties pasirašymo, tikėtina – žodinio susitarimo pagrindu, tačiau šalys galų gale savo teisinius santykius formalizavo statybos rangos sutartimi.
34. Statybos rangos sutartyje tiesiogiai nustatyta, kad bet koks sutarties sąlygų pakeitimas ar papildymas atliekamas tik bendru sutarimu ir išdėstomas raštu (statybos rangos sutarties 5.3 punktas). Statybos rangos darbų kaina sutartyje buvo nustatyta kaip galutinė, taigi apimanti bet kokius su ieškovės įsipareigojimų vykdymu susijusius darbus, darbų bei medžiagų kaštų padidėjimo ar rangovės neapskaičiuotų ir neįvertintų darbų apmokėjimo riziką. Sutartyje įtvirtinus maksimalią jos kainą, ji negali būti perskaičiuota nekeičiant sutarties (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomi darbai pagal savo esmę yra statybos rangos sutartyje numatytų darbų masto ir sutarties kainos pakeitimas. Taigi statybos rangos sutarties nuostatos dėl papildomų darbų ir kainos pakeitimo įpareigojo šalis susitarti raštu.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir statybos rangos sutarties sąlygas šalims pirmiausiai teko pareiga tinkamai įgyvendinti visas ikisutartines procedūras ir tik po to buvo galima atlikti darbus ir reikalauti papildomo, viršijančio sutarties kainą, apmokėjimo už darbus (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė yra profesionali rangovė, todėl nuspręsdama nesilaikyti rašytinės pranešimo apie papildomus darbus ir sandorio dėl papildomų darbų formos, visais atvejais prisiima riziką, kad kilus ginčui, tokius teisinius santykius įrodyti bus kur kas sudėtingiau.
37. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė žodinio susitarimo nepripažįsta, o ieškovė patikimų ir nuoseklių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie sudarytą žodinį susitarimą, nepateikė. Tokiu atveju atsakovei negali būti perkelta pareiga įrodinėti tai, ką ji neigia egzistuojant (CPK 178 straipsnis). Pagal aktualią teismų praktiką šios kategorijos bylose, įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka ieškovei – šalis, siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotą darbų kainą (ją padidinti), privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, numatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyto žodinio šalių susitarimo egzistavimas gali būti patvirtintas tik nustačius, kad atsakovei buvo pranešta, jog yra reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai ir gautas jos sutikimas tokius darbus atlikti. Taigi pagrindinis įrodinėjimo dalykas byloje yra atsakovės valios išraiška sutikti su papildomais darbais. Byloje, išskyrus pačios ieškovės vadovo paaiškinimus, kitokių duomenų, tiesiogiai partvirtinančių atsakovės valią sutikti su papildomais darbais, nėra.
39. Vertinant netiesioginių įrodymų visetą, matyti, kad statybos rangos sutarties objektas – kelio įrengimas – yra užbaigtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad bylos medžiaga patvirtina, jog statybos rangos darbai tęsėsi ir po sutartyje nustatyto termino, o atsakovė šį faktą turėjo ir galėjo pastebėti. Nors teismas pagrįstai atsižvelgė į šias faktines bylos aplinkybes, esminis pirmosios instancijos teismo motyvas yra tai, kad atsakovė toliau atliekamų darbų nesiekė nutraukti ir nestabdė, todėl laikytina sutikusi su papildomais darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien fakto, kad ieškovė atliko papildomus darbus, o ieškovė turėjo suprasti, jog atliekami papildomi darbai ir nesiėmė veiksmų juos nutraukti, nepakanka atsakovės prievolei apmokėti už papildomus darbus kilti.
40. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių teisiniuose santykiuose vyravo žodinis susitarimų pobūdis, nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu (kurio šalys iš esmės nekvestionuoja), kad ieškovė darbus pradėjo dar iki statybos rangos sutarties pasirašymo, vėlesnis šalių bendradarbiavimas liudija, kad pradėjus rangos darbus, šalių santykiai buvo formalizuoti rašytiniais susitarimais: buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, kartu su ja buvo parengta ir lokalinė sąmata, kurioje nurodyti darbai, jų kiekiai ir kainos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo suteikti esminę reikšmę ankstesniems šalių žodiniams susitarimams ir preziumuoti jų tęstinumą, kai byloje nėra jokios protingai pateisinamos priežasties, kodėl šalys, sutarę dėl mažesnės kainos darbų, tai įformina rašytine sutartimi, tuo tarpu dėl kelis kartus anksčiau sudarytos sutarties kainą viršijančių papildomų darbų susitartų tik žodžiu, nesudarydami rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas sutikimas atlikti papildomus darbus, būtų įvertinti darbų kiekiai bei kaina.
41. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovei, kad byloje nėra ir protingai pateisinamos priežasties, kodėl ieškovės paaiškinimai dėl ginčo darbų (faktinio susitarimo turinio) buvo visiškai skirtingi. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi trijų skirtingų pozicijų, kad:
41.1. atsakovė pagal sutartį kelio įrengimo darbus atliko iki žemės sklypo, o po to papildomai susitarė dėl kelio įrengimo žemės sklypo viduje ir šie darbai nurodyti atliktų darbų akte Nr. 335 (2012 m. liepos 23 d. teismo posėdžio protokolas; t. I, b. l. 94–97);
41.2. I-uoju etapu buvo atlikti kelio darbai sklypo viduje ir už juos buvo atsiskaityta, o privažiavimo kelią ieškovė neva žodžiu susitarus įrengė jau II-uoju etapu ir atsakovė už juos nebeatsiskaitė (2013 m. liepos 25 d. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; t. I, b. l. 173–176);
41.3. darbai pagal aktą Nr. 320 buvo atliekami iki kelio pralaidos, o už jos, paaiškėjus esant durpingam gruntui, darbai atlikti pagal aktą Nr. 335 (2014 m. rugpjūčio 1 d. prašymas dėl teismo ekspertizės paskyrimo; t. II, b. l. 100–101).
42. Taigi, tik po kurio laiko byloje ieškovė iš esmės nurodė, kad buvo tariamasi ne dėl naujų darbų (1 pozicija) ar naujos sutarties (sutarties pakeitimo) (2 pozicija), o dėl papildomų darbų (3 pozicija), vykdant šalių sudarytą rangos sutartį. Šie duomenys yra savarankiškas pagrindas ieškovės paaiškinimus vertinti kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Ir, nors pastebėtinas taip pat ir atsakovės pozicijos nenuoseklumas (iš pradžių ji teigė, kad ieškovė apskritai neatliko papildomų darbų, vėliau rėmėsi argumentu, kad ieškovė panaudojo ne atvežtą smėlį, bet sustūmė jį iš gretimų sklypų ir kt. (žr. pvz. 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo; t. V, b. l. 41)), įvertinant tai, kad pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus, t. y. įrodyti, kad ji turi teisę į atlyginimą už papildomai atliktu darbus, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis), būtent pačios ieškovės nenuosekli pozicija suponuoja kritišką jos nurodomų aplinkybių vertinimą.
43. Ieškovės pozicija dėl šalių susitarimo, kad bus atlikti papildomi darbai, sudarymo kelia abejonių ir dėl tos priežasties, kad 2008 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų akte Nr. 320 užfiksuoti darbai ir jų apimtis yra visiškai identiški tiems, kurie nurodyti lokalinėje sąmatoje prie statybos rangos sutarties. Kaip matyti iš sutarties, lokalinė sąmata apėmė visus sutartyje numatytus darbus. Šiame kontekste ieškovės nurodytos aplinkybės, kad darbai pagal aktą Nr. 320 buvo atliekami tik iki kelio pralaidos, stokoja faktinio ir loginio pagrįstumo, vertinant jos pačios poziciją dėl papildomų darbų, kadangi statybos rangos sutarties lokalinė sąmata apėmė visus sutartyje numatytus darbus, o ne tik tam tikrą jų etapą (iki kelio pralaidos). Vadinasi, atliktų darbų aktas Nr. 320 negalėjo būti surašytas visai sutarties kainai, kai faktiškai buvo įvykdyta tik dalis sutarties (iki kelio pralaidos). Tokiame kontekste ieškovės toliau atliekami darbai, su kuriais ji sieja tariamą atsakovės sutikimą, turėtų akivaizdžią priežastį – sutarties kainos faktiškai nepakako sutarties rezultatui pasiekti, o sutartį atsakovė tebeturėjo įvykdyti.
44. Ieškovė teigia, kad teisėtų lūkesčių nepiktnaudžiavimo teise ir sąžiningumo principai sudarė pakankamas ir pagrįstas prielaidas ieškovei atsakovės poziciją vertinti kaip žodinį sutikimą, nors raštiškai papildomų darbų kaina ir nebuvo aptarta, ir neatsisakyti sutarties, o atlikti papildomus darbus bei ateityje pretenduoti į jų pagrįsto dydžio apmokėjimą. Teisėjų kolegija ir šią ieškovės poziciją vertina kritiškai.
45. Pažymėtina, kad ir ieškovės pozicija dėl sandorio formos (susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo) yra nenuosekli – ji faktiškai įrodinėja tiek žodinę sandorio dėl papildomų darbų formą, tiek sandorio sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Tai yra skirtingos sandorio formos (CK 1.71 straipsnis) ir sandorio sudarymas žodžiu arba jo sudarymas konkliudentiniais veiksmais turėtų būti įrodinėjamas skirtingai. Ieškovė įrodinėdama jos nurodomo sandorio sudarymą remiasi iš esmės vieninteliu faktu – kad atsakovė, matydama atliekamus darbus, jų nestabdė, nenutraukė darbų atlikimo, kas, ieškovės vertinimu, patvirtina pritarimą šiems darbams. Žodinės sutarties sudarymo faktui konstatuoti tokių duomenų akivaizdžiai nepakanka, nes turėtų būti pateikti įrodymai, kad šalys vedė derybas dėl darbų, jų apimties, kainos ir kitų esminių rangos sutarties sąlygų ir dėl jų buvo pasiekta suderinta abiejų šalių valia. Tuo tarpu iš CK 6.653 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atsakovė (užsakovė) iš esmės neturėjo atlikti jokių veiksmų, kurie galėtų pagrįsti sandorio dėl papildomų darbų sudarymą konkliudentiniais veiksmais (visi veiksmai šiose teisės normose numatyti tik rangovui (ieškovei). Tuo tarpu jokių įrodymų, kad atsakovė (užsakovė) sutarties vykdymo eigoje ar po būtų atlikusi kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pritarimą papildomų darbų atlikimui (pvz., pasirašiusi darbų priėmimo aktą, bent iš dalies apmokėjusi už atliktus darbus ar pan.), byloje nėra.
46. Kaip nurodyta anksčiau, pranešti apie papildomus darbus aiškia ir nedviprasmiška forma turėjo ieškovė. Atitinkamai, ji turėjo gauti atsakovės aiškų ir nedviprasmišką sutikimą atlikti šiuos papildomus darbus. Ieškovės nurodyti atsakovės konkliudentiniai veiksmai (nesustabdyti darbai / nepareikštos pretenzijos) šiuo konkrečiu atveju negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė tikrai sumokės pakoreguotą pinigų sumą, gerokai viršijančią sutarties kainą, šalims prieš tai nesulygus nei dėl konkrečios papildomų darbų apimties, nei dėl jų vertės, atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad už darbus, atliktus nesuderinus su atsakove, nebus atlyginta.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas yra profesionalas, kuris sudarydamas statybos rangos sutartį įvertina statybos rangos darbų mąstą ir kainą. Šiuo atveju ieškovė parengė lokalinę sąmatą, joje nurodė reikalingus darbus ir darbų kainas. Prieš pradėdama statybos rangos darbus ieškovė, kaip protinga, atidi ir rūpestinga rangovė galėjo ir turėjo įsitikinti, ar jos surinkti ir jai pateikti duomenys apie statybos objektą neleidžia prognozuoti kokių nors ženklių darbų pokyčių ar jų kainų skirtumų.
48. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė turėjo pateikti ieškovei duomenis apie grunto geologinę sudėtį, kuriuos privalu nustatyti projektuojant ir atliekant kelio įrengimo darbus. Teismo teigimu, turėdama šiuos dokumentus, ieškovė būtų sužinojusi apie durpingo grunto sluoksnį ir būtų galėjusi iš anksto numatyti papildomus darbus ir jų kainą.
49. Rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt. – CK 6.661 straipsnis). Šiuo atveju pirmiau nurodytas ieškovės argumentas nėra protingai pateisinamas – akivaizdu, kad nurodytų duomenų ieškovė, kaip statybos rangos profesionalė, turėjo pareikalauti dar iki sutarties sudarymo (arba, sudarant sutartį, susitarti dėl kitokio kainos skaičiavimo būdo), vėliausiai tokių duomenų turėjo būti pareikalauta jau pradėjus vykdyti sutartį. Ieškovė remiasi argumentu, kad atsakovės priešpriešinių prievolių įvykdymas buvo jai esminis darbams atlikti, tačiau, nepaisant to, ji darbus vis viena atliko neturėdama duomenų apie grunto geologinę sudėtį, todėl konstatuotina, kad ji veikė savo rizika ir atsakomybė už tai negali būti perkelta atsakovei.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė sutiko su papildomų darbų atlikimu. Ginčo darbai, kuriuos ieškovė vertina kaip papildomus, turėjo būti patvirtinti abiejų statybos rangos sutarties šalių ir įforminami jų bendru sutarimu, antraip jų atlikimo kaštai pagal sutartį atitenka būtent ieškovei. Nesutarusi su atsakove dėl darbų kvalifikavimo papildomais bei jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo atsisakyti sutarties. Kadangi ieškovė sutarties neatsisakė, ji turi vykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės prievoles ir sąlygas papildomiems darbams atlikti, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl ekspertizės patikimumo ir pakartotinės (papildomos) ekspertizės paskyrimo
51. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė neįrodė sąlygų reikalauti iš užsakovės (atsakovės) atlyginimo už atliktus papildomus darbus, atsakovės argumentai apie pirmosios instancijos teisme paskirtos ekspertizės patikimumą ir išsamumą nebetenka teisinės reikšmės.
52. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė taip pat 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą, kuriame prašė paskirti pakartotinę ekspertizę su patikslinančiais klausimais. Analogiškai, kaip ir pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti šio prašymo ir paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nes ieškovei apskritai neįrodžius reikalavimo atlyginti už papildomus darbus teisės, byloje atlikta ekspertizė, susijusi su papildomų darbų apimtimi ir kaina, nebėra teisiškai aktuali (CPK 212, 219 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
54. Pažymėtina, kad ginčo dėl neteisingai nustatytų faktinių išlaidų dydžio (išlaidų už atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme nekilo, todėl pasisakant dėl jų kompensacinės dalies atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nustatytus jų dydžius, iš naujo nustatant tik tenkintų / netenkintų reikalavimų proporcijas.
55. Atsižvelgiant į šios procesinės bylos baigtį (nutarties 50 punktas), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant teisines paslaugas, 1 340,43 Eur žyminį mokestį, 6 413 Eur už UAB „Geoconsulting“ atliktus geologinius darbus ir 5 792,40 Eur už ekspertizės atlikimą) tenka jai pačiai.
56. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, ji patyrė 5 521,59 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos nurodytos advokatų pagalbos išlaidos yra pagrįstos, atitinka jų darbo apimtį byloje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovės. Atsakovė taip pat sumokėjo 143 Lt (41,42 Eur) žyminį mokestį už priešieškinį ir 1 346 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl iš ieškovės priteistinos ir atsakovės patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui, sudarančios 1 387,42 Eur sumą. Duomenų apie kitas atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki paskirto teismo posėdžio pražios negauta (CPK 98 straipsnis).
57. Valstybė byloje patyrė 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
58. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 258 549,66 Lt (74 881,16 Eur) sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
59. Priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ ieškinį atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ priešieškinį patenkinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335 pripažinti negaliojančiu.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ (juridinio asmens kodas 142047833) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trenzės transportas“ (juridinio asmens kodas 142133976) 6 909,01 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ (juridinio asmens kodas 142047833) 15,60 Eur (penkiolika eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trenzės transportas“ (juridinio asmens kodas 142133976) taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ (juridinio asmens kodas 142047833) reikalavimams užtikrinti.