Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., jos atstovui advokatui Edvinui Bakanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Edvino Bakanausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10340-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10340-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė J. K. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 6 dalį ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 115 Eur dydžio baudą už tai, kad ji, 2023 m. gruodžio 25 d. 12.24 val., vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant leidžiamam šviesoforo signalui, važiavo per Ozo ir Kalvarijų g. sankryžą, nedavė kelio per sankryžą važiavusiam policijos automobiliui „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 12 punktų reikalavimus (b. l. 11–12).

Pareiškėjos atstovas advokatas E. Bakanauskas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti Pareiškėjai iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodyta, kad Nutarime nepagrįstai, t. y. neatsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, jog būtent Pareiškėja buvo atsakinga už eismo įvykio sukėlimą, o ne pareigūnas A. Z. (A. Z.), vairavęs specialiąją transporto priemonę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. J. 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime (toliau – ir A. J. tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 25 d. apie 12.27 val. Ozo ir Kalvarijų g. sankirtoje, A. Z., vairuodamas automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas tiesiai su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir nepraleido tiesiai, degant leidžiamam – žaliam šviesoforo signalui, važiuojančio automobilio „BMW“, kurį vairavo J. K., dėl ko transporto priemonės susidūrė. Taigi, A. J. nurodė, kad būtent A. Z. yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, o ne Pareiškėja. Dar daugiau, A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad būtent A. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, dėl ko turi būti pradėtas tyrimas.

Be to, Vilniaus AVPK vyresniosios tyrėjos V. A. 2024 m. sausio 23 d. pažymoje draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma) būtent pareigūnas A. Z., 2023 m. gruodžio 25 d. vairavęs transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, yra nurodytas kaip galimas eismo įvykio kaltininkas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Taip pat Pažymoje nurodyta, kad A. Z., vairavęs transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir nepraleido tiesiai važiavusios transporto priemonės, kurią vairavo J. K., dėl to transporto priemonės susidūrė. Taigi, Vilniaus AVPK nurodė, kad ne Pareiškėja, o būtent policijos pareigūnas A. Z. buvo atsakingas už eismo įvykio sukėlimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Atitinkamai, A. Z., vairavęs transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir nepraleido tiesiai važiuojančios transporto priemonės. Kitaip tariant, policijos pareigūnas pasinaudojo pirmenybės teise neįsitikinęs, kad tai nekenkia eismo saugumui, ir jam yra duodamas kelias.

Pastebėta, kad 2024 m. vasario 15 d. protokolą Nr. 10-ANR_P-7364-2024 (toliau – ir Protokolas) ir Pažymą surašė tas pats asmuo, t. y. Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja V. A. Tai kelia abejonę dėl atlikto tyrimo ir Protokolo surašymo nešališkumo ir objektyvumo, nes Protokole nepagrįstai padaryta išvada, kad Pareiškėja atsakinga už eismo įvykį, nors Pažymoje ta pati tyrėja nurodė, jog eismo įvykis buvo sukeltas dėl policijos pareigūno A. Z. neatidaus vairavimo.

Kartu su A. Z. važiavusi pareigūnė E. J. savo 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji matė, jog kolega dairėsi į abi puses ir stebėjo, ar jį praleidžia vairuotojai. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnė E. J. visą laiką, t. y. įvažiavimo ir važiavo per sankryžą metu (iki pat eismo įvykio), naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl negalėjo matyti, ar jos kolega dairėsi į abi puses ir stebėjo, ar jį praleidžia kiti vairuotojai.

Pats pareigūnas A. Z. savo 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime (toliau – ir A. Z. tarnybinis pranešimas) nurodė, kad pristabdė tik kartą prieš įvažiavimą į sankryžą, o viduryje sankryžos tik dar labiau padidino greitį. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, A. Z. turėjo būti pakankamai sudėtinga pastebėti, ar iš tiesų nėra nė vienos transporto priemonės, važiuojančios iš Ozo g. link Kareivių g., nes jam matomumą užstojo dvi transporto priemonės, stovėjusios prie joms degančio raudono šviesoforo signalo. Atitinkamai, A. Z. turėjo pristabdyti ir įsitikinti, kad nėra transporto priemonių, važiuojančių iš Ozo g. link Kareivių g., o ne dar labiau padidinti greitį.

Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja V. A. 2024 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime (toliau – ir V. A. tarnybinis pranešimas) nurodė, kad iš garso ir vaizdo įrašų, padarytų vaizdo ir garso stebėjimo kameromis, pritvirtintomis prie pareigūnų A. Z. ir E. Ž. (E. Ž.) uniformų, matyti, kad prie jų priėjo asmuo, kuris nurodė, jog matė, kaip įvyko eismo įvykis, pateikė savo vizitinę kortelę. V. A. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodymai, pagrindžiantys, kad Pareiškėjos veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 6 dalyje, sudėtis. Visų pirma, tyrimo eigoje nepavyko nustatyti liudytojo, t. y. jo tapatybė nenustatyta, bylos medžiagoje nėra tariamo liudytojo vizitinės kortelės. Atitinkamai, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Taigi, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Be to, buvo pažeista Pareiškėjos teisė susipažinti su bylos medžiaga – vaizdo ir garso įrašais, padarytais su garso ir vaizdo stebėjimo kameromis, pritvirtintomis prie pareigūnų, dalyvavusių eismo įvykyje, uniformų. Šie vaizdo ir garso įrašai yra itin svarbūs įrodymai, nes, kaip nurodo eismo įvykį matęs Pareiškėjos sutuoktinis A. K., pareigūnas A. Z. A. K. nurodė žodžiu, jog nepastebėjo Pareiškėjos vairuojamos transporto priemonės. Atitinkamai, vaizdo ir garso įrašuose turėjo būti fiksuotas šis pareigūno teiginys. Institucijai buvo pateiktas prašymas dėl susipažinimo su bylos medžiaga, tame tarpe vaizdo ir garso įrašais. Pareiškėjos atstovas advokatas, gavęs nuorodą su bylos medžiaga, pastebėjo, jog joje trūksta minėtų vaizdo ir garso įrašų. Advokatas paprašė, kad jam būtų atsiųsta papildoma vaizdinė medžiaga, tačiau joje nebuvo pridėti pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Dėl to advokatas pakartotinai pateikė prašymą dėl vaizdo ir garso įrašų, taip pat 2024 m. balandžio 10 d. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Institucija nepateikė prašomų vaizdo ir garso įrašų. Tai turėtų girdėtis bylos nagrinėjimo metu darytame garso įraše. Aplinkybė, kad eismo įvykis buvo filmuojamas kūno kamera, buvo paminėta A. J. tarnybiniame pranešime, A. Z. tarnybiniame pranešime, taip pat vyriausiojo patrulio E. Ž. 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime.

Nesant Pareiškėjos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, Nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Pareiškėja patyrė 400 Eur dydžio išlaidas, apmokėdama už advokato paslaugas už skundo parengimą, kurias prašo priteisti jos naudai iš valstybės. Taip pat papildomai proceso metu patirtas išlaidas (jei tokių būtų), bus prašoma priteisti iš valstybės iki bylos nagrinėjimo pabaigos, pateikiant teismui rašytinį prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (b. l. 2–10).

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos atstovo advokato skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad analizuojant byloje pateiktą vaizdo įrašą, užfiksuotą tarnybinio automobilio viduje įrengta vaizdo kamera, matyti, kad pareigūnas visą laiką važiuoja įsijungęs specialiuosius šviesos ir garso signalus. Privažiuodamas prie sankryžos, jis sulėtina automobilio greitį, netgi beveik sustoja, įvertina susiklosčiusią situaciją, t. y. įsitikina, kad ties įvažiavimu į sankryžą visos transporto priemonės stovi, todėl tęsdamas judėjimą, jis pradeda greitėti. Tuo metu pareigūnas pastebi atlekiantį automobilį, kuris rėžėsi į jo vairuojamo automobilio dešinę pusę.

Iš tarnybinio automobilio priekine vaizdo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad tarnybinis automobilis atvažiuoja prie Kalvarijų–Ozo–Kareivių g. sankryžos, ketvirta eismo juosta, degant raudonam šviesos signalui. Automobilio greitis važiuojant sankryža yra minimalus. Pareigūnas įsitikina, kad iš kairės niekas nevažiuoja, po to įsitikina, kad iš dešinės, nuo Ozo g. ketvirtoje ir pirmoje eismo juostose automobiliai stovi, o antra ir trečia eismo juostos tuščios, todėl tęsia judėjimą. Tuo metu į dešinės pusės šoną atsitrenkia atvažiavęs automobilis „BMW“. Pažymėta, kad vaizdo įraše matyti, jog nuo Ozo g. pusės prie sankryžos, ketvirtoje eismo juostoje stovi automobiliai ties STOP linija, kuri yra pakankami toli nuo sankirtos pradžios. Įvertinus tai, kad tarnybinis automobilis važiavo trečia eismo juosta, galima teigti, kad automobiliui „BMW“ atvažiuojant nuo Ozo g., imantis visų atsargumo priemonių, buvo pakankamas atstumas pamatyti sankryžoje esantį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, imtis atitinkamų veiksmų siekiant išvengti susidūrimo.

Analizuojant miesto vaizdo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą matyti, kaip link sankryžos priartėja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais šviesos signalais. Jo vairuotojas pristabdo, įsitikina, kad kitų transporto priemonių vairuotojai jį mato, tęsia judėjimą tiesiai per sankryžą. Tuo metu nuo Ozo g. antra eismo juosta atvažiuoja automobilis „BMW“ ir trenkiasi į automobilio „VW Caddy“ dešinį šoną.

Iš pateiktų vaizdo įrašų analizės galima teigti, kad automobilio „BMW“ vairuotoja visiškai nekreipė dėmesio į kelyje susiklosčiusią situaciją, t. y. į tai, kad pirmoje eismo juostoje jos važiavimo kryptimi visi automobiliai stovi, nors jiems dega žalia šviesa, tuščioje sankryžoje yra tarnybinis automobilis su įjungtais garso ir šviesos signalais. Šioje eismo situacijoje Pareiškėja turėjo objektyvią galimybę iš tolo matyti ir girdėti sankryžoje esančią specialiąją transporto priemonę, tačiau ji sąmoningai nesiėmė visų atsargumo priemonių, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Institucijos vertinimu, policijos tarnybinio automobilio „VW Caddy“ vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą, turėjo pirmenybę, jis sumažino važiavimo greitį, įsitikino, kad jam duodamas kelias, todėl jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (b. l. 123–124).

Pareiškėjos atstovas advokatas E. Bakanauskas pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, be to, Institucijos atsiliepimas pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą. Pareiškėja daug kartų tiek žodžiu, tiek raštu prašė Institucijos leisti susipažinti su vaizdo ir garso įrašais, padarytais policijos pareigūnų „Body“ kameromis, nes iš jų girdėti, kaip pareigūnas A. Z., vairavęs transporto priemonę, pripažįsta savo neatsargumą vairuojant transporto priemonę. Tai, kad įvykis buvo filmuojamas „Body“ kamera, buvo paminėta A. J., A. Z. ir E. Ž. tarnybiniuose pranešimuose. Atsiliepime šie vaizdo įrašai nėra minimi ir nėra nurodyta, kodėl Pareiškėjai neleista su jais susipažinti. Atitinkamai, tai leidžia teigti, kad galimai sąmoningai yra siekiama nuslėpti vaizdo įrašus, nepalankius Institucijai, įrodančius, jog A. Z. yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, o ne Pareiškėja. Pabrėžta, kad A. J. tarnybiniame pranešime yra minimos kūno kameros, kas leidžia teigti, jog A. J. yra susipažinusi su „Body“ kamerų įrašais ir girdėjusi A. Z. prisipažinimą. Taigi, Pareiškėjos teisė susipažinti su bylos medžiaga buvo pažeista, nes jai nebuvo leista susipažinti su minėtais vaizdo įrašais.

Atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad pareigūnas, vairavęs tarnybinę transporto priemonę, ėmėsi visų atsargumo priemonių, buvo pakankamas atstumas pamatyti sankryžoje esantį tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais. Kaip matyti iš miesto kameromis darytų vaizdo įrašų, net dvi transporto priemonės, važiavusios sankryža iš kairės pusės tarnybiniam automobiliui, turėjo sustoti viduryje sankryžos, kuri pažymėta geltonu tinklu ir kurioje draudžiama sustoti pagal Kelių eismo taisykles. Atitinkamai, šis miesto kameromis darytas vaizdo įrašas pagrindžia, kad net ir iš kairės pusės tarnybiniam automobiliui važiavusioms transporto priemonėms buvo sunkiai matomi tarnybinės transporto priemonės švyturėliai ir girdimi jos specialūs garso signalai.

Antra, atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad Pareiškėja visiškai nekreipė dėmesio į kelyje susiklosčiusią situaciją, jog pirmoje eismo juostoje visi automobiliai stovi, nors jiems dega žalia šviesa. Priešingai, Pareiškėjos važiavimo kryptimi pirmoje juostoje tuo metu buvusi transporto priemonė visą laiką važiavo, o ne stovėjo vietoje. Miesto kamera užfiksuotame vaizdo įraše yra matomas transporto priemonių, buvusių pirmoje eismo juostoje, važiavimas į dešinę pusę (pridėtos ekrano nuotraukos). Atitinkamai, net ir artėjant Pareiškėjos transporto priemonės susidūrimui su tarnybine transporto priemone, pirmoje juostoje tuo metu buvusi transporto priemonė toliau važiavo, o ne stovėjo vietoje (pridėta ekrano nuotrauka).

Trečia, Pareiškėjos važiavimo kryptimi pirmoje juostoje važiuojančiajai transporto priemonei nurodomasis kelio ženklas leido važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę, todėl akivaizdu, kad Pareiškėja, važiuodama tiesiai, degant žaliam šviesoforo signalui, pagrįstai galėjo manyti, jog pirmoje eismo juostoje esanti transporto priemonė suka į dešinę (pridėta ekrano nuotrauka).

Ketvirta, atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad Pareiškėja nekreipė dėmesio į tai, jog tuščioje sankryžoje yra tarnybinis automobilis. Priešingai, sankryža nebuvo tuščia. Likus vienai sekundei iki susidūrimo, sankryžoje buvo ne tik tarnybinis automobilis, bet ir kita transporto priemonė (pridėta ekrano nuotrauka).

Penkta, atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjos važiavimo kryptimi ketvirtoje juostoje transporto priemonės stovėjo prie STOP linijos, ji galėjo pamatyti atvažiuojantį tarnybinį automobilį. Pažymėta, kad Pareiškėjos važiavimo krypties ketvirtoje juostoje stovintiems automobiliams degė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl natūralu, kad Pareiškėja protingai galėjo manyti, kad šios transporto priemonės ir turi stovėti. Be to, kaip minėta, net iš kairės pusės tarnybiniam automobiliui važiavusioms transporto priemonėms buvo sunkiai matomi tarnybinės transporto priemonės švyturėliai ir girdimi jos specialūs garso signalai, todėl akivaizdu, jog Pareiškėjai dar sudėtingiau buvo galima pastebėti tarnybinės transporto priemonės švyturėlius ir išgirsti jos specialius garso signalus.

Tokio pobūdžio situacija Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu byloje Nr. II-151-963/2019 išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, jos langai buvo uždaryti (buvo gruodžio mėn.). Iš kairės pusės tarnybiniam automobiliui važiavusioms transporto priemonėms buvo sunkiai matomi tarnybinės transporto priemonės švyturėliai ir girdimi jos specialūs garso signalai. Pareiškėjos važiavimo kryptimi pirmoje juostoje tuo metu buvusi transporto priemonė visą laiką važiavo, o ne stovėjo vietoje. Pareiškėjos važiavimo kryptimi ketvirtoje juostoje transporto priemonės stovėjo prie STOP linijos, nes joms degė draudžiamas šviesoforo signalas, o ne todėl, kad vairuotojai pamatė tarnybinį automobilį. A. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad būtent A. Z. yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą, o ne Pareiškėja. V. A. surašytoje pažymoje draudimo kompanijai būtent A. Z. yra nurodomas kaip galimas eismo įvykio kaltininkas. Pažymėta, kad Pareiškėjos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 128–134).

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo Kalėdų laikotarpis, ji važiavo su šeima Ozo g., nuo prekybos centro „Akropolis“ link sankryžos, kur eina lengvas vingis, yra kalniukas. Tikrai negirdėjo jokių garsų, nematė jokių švyturėlių. Važiavo antra eismo juosta, leistinu greičiu. Du automobiliai persirikiavo į kairę, kadangi jiems reikėjo sukti į tą pusę. Jiems degė raudonas šviesoforo signalas, jie sustojo. Dešinėje stovėjo automobiliai, vienas suko į dešinę, o jai reikėjo važiuoti tiesiai. Ji kirto sankryžą, o policijos automobilis buvo aklojoje zonoje. Ji nemano, kad tarnybinis automobilis buvo sustojęs sankryžos viduryje, nes automobilio greitis buvo didelis. Ji neturėjo galimybės praleisti tarnybinio automobilio, jis iššoko prieš jos automobilį ir ji nespėjo nieko padaryti. Policijos pareigūnai privalo įsitikinti, kad niekas nevažiuoja, visi sustoja ir juos praleidžia. Mato tik policijos pareigūnų kaltę. Ten yra didelė sankryža, ji negirdėjo garsinio signalo, išgirdo jau tik kai automobiliai susidūrė. Švyturėliai buvo įjungti, bet nieko negirdėjo, nes langai buvo uždaryti, kalbėjosi su šeima, grojo radijas. Ji neturėjo galimybės praleisti, nes negirdėjo ir nematė. Sankryža yra labai didelė, nieko nematė. Prieš pat smūgį bandė stabdyti. Niekas iš jos šeimos narių negirdėjo ir nematė tarnybinio automobilio.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad išanalizavus vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus akivaizdu, jog pareigūnai tarnybiniu automobiliu su įjungtas garso signalais ir švyturėliais atvažiuoja iki sankryžos, sustoja praktiškai viduryje jos, apsidairo į visas puses. Visi automobiliai sustoja, sankryža tuščia, niekas niekur nevažiuoja. Jau baigiant pravažiuoti sankryžą, atvažiuoja automobilis ir nestabdydamas atsitrenkia į pareigūnų automobilį. Švyturėliai ir garsinis signalas yra naudojami tam, kad kiti eismo dalyviai atkreiptų dėmesį ir iš karto reaguotų, stabdytų, o ne važiuotų iki paskutinio momento, kol atsitrenkia į automobilį. Akivaizdu, kad pareigūnas įvažiavo į sankryžą įsitikinęs saugumu, pravažiavo ją ir tik šio manevro pabaigoje atvažiavo vairuotoja, kuri nekreipė dėmesio į jokius požymius, kitus sustojusius automobilius, t. y. nestebėjo kelio taip, kaip privalėjo. Kaltinimas yra surašytas už specialaus transporto nepraleidimą. Atsakomybės dėl eismo įvykio nėra, nes ANK nenumato atsakomybės už tai, jeigu tai paprastas techninis eismo įvykis, niekas nenukentėjo, visi turi teisę vairuoti transporto priemones. Kaltės dėl eismo įvykio Institucija nenustatinėjo, tik draudimo kompanija turės nustatyti, kas kam turi atlyginti žalą. Eismo įvykio (susidūrimo) metu sankirta nebuvo tuščia. Sankirta ir sankryža yra skirtingi dalykai. Eismo įvykio sistema buvo sukurta labai seniai, kai policija dar sprendė klausimą, kas yra kaltas dėl paprasto techninio eismo įvykio. Tai buvo dar tuo metu, kai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) numatė atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pasikeitus kodeksui, atsakomybė buvo panaikinta, tačiau senoji informacinė sistema liko, ir prie tos sistemos neprikabinsi protokolo, jeigu nenurodysi galimo kaltininko. Dabar ruošiama nauja sistema, todėl šitos niekas nekoreguoja. Tas, kas nurodė sistemoje kaltininką, buvo atvažiavęs į įvykio vietą, tuo metu jis nematė vaizdo įrašų. Kažkas suvedė į sistemą, kažkas atspausdino, toks yra pažymos išdavimas. Draudimas pats turi išanalizuoti medžiagą ir nustatyti, kas privalo išmokėti žalą. Nežino, kodėl „Body“ kameromis užfiksuoti įrašai nepridėti prie bylos, tikriausiai dėl to, kad jų turinys yra neaktualus. Iš kitų kamerų įrašų yra matomas visas mechanizmas, kaip automobiliai važiavo, kaip viskas vyko, o ne kas ką kalbėjo, ypač po to, kai įvyko susidūrimas. Objektyviausias įrodymas yra tas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Nežino, ar pareigūnas buvo patrauktas atsakomybėn už kokius nors veiksmus.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Pareiškėjos sutuoktinis. Buvo Kalėdos, važiavo namo Ozo g. link Nemenčinės, buvo blogos oro sąlygos, tamsu, kartais lijo, buvo šlapia kelio danga. Važiuojant link Kareivių g., du automobiliai persirikiavo norėdami pasukti į dešinę, taip pat du automobiliai persirikiavo ir sustojo kairėje pusėje, ketvirtoje juostoje. Pastariesiems automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas. Atkreipia dėmesį į tai, kad šie automobiliai buvo aukštesnį už jų automobilį. Jų antroje eismo juostoje nebuvo jokios kliūties. Jis viską matė. Pravažiuojant sankryžą, prieš akis iššoko policijos automobilis. Įvyko smūgis, buvo didelis šokas. Jis išlipo iš automobilio, susidūrė su vairavusiu policininku, klausė, kodėl tik dabar įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Policininkas atsakė, kad jis jau važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Po to peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad policininkas sakė tiesą, tačiau jis tikrai nieko nematė ir negirdėjo, švyturėlius pamatė ir garsinį signalą išgirdo tik susidūrimo metu. Policininkas atsiprašė sakydamas, kad jų nepastebėjo, sakė, kad pamatė du automobilius, norėjusius sukti į kairę, ir pagalvojo, kad jį praleidžia. Policijos pareigūnas net nuogąstavo, kad jam teks atlyginti žalą iš savo asmeninių lėšų. Kiti atvykę pareigūnai sakė, kad tokioje sankryžoje policininkai padarė jau aštuonis eismo įvykius, buvo pravesti papildomi mokymai dėl šviesos ir garso signalų naudojimo. Eismo įvykio vietoje buvo apie dvi valandas. Policijos pareigūnų automobilį pamatė prieš pat susidūrimą. Iš kairės pusės buvo užstota, ten buvo akloji zona. Buvo nustatytas jo 0,6 ar 0,8 prom. neblaivumas. Sutuoktinė važiavo apie 50 km/val. greičiu. Neatsimena, ar sutuoktinė stabdė. Atrodo, kad kažkas suko į dešinę iš dešinės juostos.

Pareiškėjos atstovo advokato E. Bakanausko skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip minėta, Pareiškėja skundžiamu Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji, 2023 m. gruodžio 25 d. 12.24 val., vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant leidžiamam šviesoforo signalui, važiavo per Ozo ir Kalvarijų g. sankryžą, nedavė kelio per sankryžą važiavusiam policijos automobiliui „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 12 punktų reikalavimus.

Pareiškėjos atstovas advokatas E. Bakanauskas pateikė teismui skundą, kuriame iš esmės nurodė, jog Pareiškėja buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas policijos pareigūnas, vairavęs tarnybinį automobilį „Volkswagen Caddy“.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Pareiškėjos, bet ne policijos pareigūno A. Z. administracinės atsakomybės. Pareiškėja Nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį, numatantį atsakomybę už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitokį kliudymą jų eismui. Šiuo atveju Pareiškėjos keliamo klausimo, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, išsprendimui reikšmingų aplinkybių aiškinimasis peržengtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Tai yra ginčas dėl atitinkamo asmens deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-675-493/2021, AN2-312-493/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-351-1058/2022, AN2-358-1058/2022). Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovas taip pat nurodė, jog Institucija nenustatinėjo kalto asmens dėl kilusio eismo įvykio, nes galiojanti ANK redakcija nenumato už tai atsakomybės. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, kaip išeinanti iš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų, iš Nutarimo dalies „Kitos aplinkybės“ šalintina aplinkybė „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sulėkė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis“.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, kad Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį už tai, kad nepraleido transporto priemonės su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais.

Kelių eismo taisyklių 12 punkte yra nustatyta eismo dalyvių pareiga nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais <...>.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir iš esmės joks ginčas nekyla dėl to, kad skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje policijos automobilis „Volkswagen Caddy“ važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Tai patvirtina ir byloje esanti medžiaga, o būtent, E. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ji važiavo kartu su A. Z., gavo iškvietimą, iškart buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas (b. l. 47); A. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis gavo iškvietimą, iškart buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas (b. l. 48); liudytojo A. K. parodymai, kad peržiūrėjęs vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, jis matė, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Šių aplinkybių neginčijo ir pati Pareiškėja bei jos atstovas advokatas E. Bakanauskas, jas patvirtina ir byloje esantys vaizdo ir garso įrašai.

Tačiau teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė, kad ji nematė policijos pareigūnų automobilio ir jo švyturėlių iki pat susidūrimo su juo, nes vaizdą užstojo kiti šalia stovėję automobiliai, taip pat negirdėjo specialaus garso signalo, nes automobilio langai buvo uždaryti, ji kalbėjo su šeima, buvo įjungtas radijas.

Viena vertus, teismas kritiškai vertina prieš tai nurodytus Pareiškėjos paaiškinimus, nes byloje yra duomenų, prieštaraujančių jos nurodytoms aplinkybėms, o būtent, E. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis įvykio vietoje galimai išgirdo, kaip automobilio „BMW“ vairuotoja pasakė, kad ji girdėjo garsinį signalą tik iš tolo, tačiau ji stipriai verkė, todėl aiškiai negirdėjo (b. l. 46); A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Pareiškėja paaiškino, jog artėdama prie sankryžos, ji girdėjo garsinį signalą, tačiau nematė tarnybinio automobilio, todėl nestabdė (b. l. 49). Kita vertus, Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji dėl pokalbio su šeima ir/ar grojančio radijo negirdėjo specialaus transporto priemonės garso signalo, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Akivaizdu, kad Pareiškėja, būdama pakankamai dėmesinga ir rūpestinga vairuotoja, būtų iš tolo išgirdusi policijos automobilio garsinį signalą, turėjusi pakankamai laiko pamatyti policijos automobilį ir jo švyturėlius bei ėmusi būtinų veiksmų siekdama duoti jam kelią. Nepaisant to, Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, vairuodama automobilį nekreipė pakankamo dėmesio į aplinką ir dėl to nepraleido specialiosios transporto priemonės su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais. O priešingai, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pati Pareiškėja bei kartu su ja važiavęs liudytojas A. K., praktiškai nestabdydama atsitrenkė į šią specialiąją transporto priemonę, kuri, be kita ko, prieš pat gatvių sankirtą buvo beveik sustojusi, o susidūrimo momentu buvo bebaigianti iš jos išvažiuoti.

Apibendrinant konstatuotina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį, skunde nurodytais ar kitais pagrindais bei motyvais naikinti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo, todėl Pareiškėjos atstovo advokato skundas netenkinamas.

Taip pat byloje gautas Pareiškėjos atstovo advokato E. Bakanausko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prie kurio yra pridėti mokėjimo nurodymų išrašai, patvirtinantys, kad J. K. patyrė iš viso 650 Eur išlaidų advokato E. Bakanausko teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 33, 139, 141). Kadangi Pareiškėjos atstovo advokato E. Bakanausko skundas atmestinas, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. K. atstovo advokato Edvino Bakanausko skundo netenkinti.

Pašalinti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo dalies „Kitos aplinkybės“ aplinkybę „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sulėkė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis“.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10340-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.