- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- AN2-7-361/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 1.3.1Mažai pavojinga veika (ANK 12 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, kuriam policija skyrė žodinę pastabą, K. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas pareikšti žodinę pastabą apeliantui, jam padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiškė žodinę pastabą K. B. administracinio nusižengimo byloje (ROIK 18089861928), už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 6 d., 14.25 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę "Opel Mokka", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, atbuline eiga nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo dėl ko atsitrenkė į lenkiantį automobilį. Pareigūnas nustatė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės ir tokiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, netenkino apelianto skundo ir paliko nepakeistą policijos tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą pareikšti žodinę pastabą apeliantui už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad tyrėjas žodinę pastabą skyrė remdamasis išimtinai liudininko M. G. parodymais, kurie, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, yra tik pastarojo spėjimai. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog nebuvo pakankamo važiuojamosios dalies pločio M. G. saugiai atlikti apelianto automobilio apvažiavimo manevrą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apelianto vairuojamas automobilis įvykio metu judėjo atbuline eiga. Teismas neįrodė apelianto kaltės dėl ginčo įvykio, todėl primta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.2. Teismas apelianto kaltę grindė liudytojo M. G. nenuosekliais parodymais ir prielaidomis grindė išvadą, kad įvykyje dalyvavusio apelianto automobilio apgadinimai atsirado jam judant atbuline eiga. Pastarąją aplinkybę nustatyti gali tik kvalifikuotas eismo įvykių ekspertas. Pažymi, kad teismas akcentuodamas, jog neturi pagrindo netikėti liudytojo M. G. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad šis liudytojas teismo posėdžio metu, apeliantui paklausus, ar jis matė, kad jo automobilis judėjo atbuline eiga, paaiškino, kad to nematė, o nusprendė atlikti lenkimo manevrą, nes prieš jį važiavusiam automobiliui pavyko tai padaryti. Byloje nėra ginčo, kad M. G. vairuojamas automobilis įvykio metu judėjo ir jis atliko apvažiavimo manevrą, nors tai atlikti nebuvo saugu. Apeliantas pripažintas eismo įvykio kaltininku, remiantis ne objektyviais kompetentingų asmenų surinktais neginčytinais įrodymais, o vieno suinteresuoto bylos baigtimi asmens (M. G.) parodymais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai be svarbios priežasties neatvyko nei į pirmąjį, nei antrąjį teismo posėdį, nepateikė paaiškinimų, kaip nustatė eismo įvykio kaltininką, nors šaukimai pareigūnams buvo įteikti tinkamai.
3.3. Kaip nepagrįstą vertina teismo išvadą, kad jei apelianto vairuojamas automobilis būtų stovėjęs, apgadinimai būtų buvę tik vienoje vietoje, t. y. vienoje plokštumoje, vienoje pusėje. Teigia, jog M. G. nespėjo visiškai apvažiuoti kliūties ir grįždamas iš priešpriešinės eismo juostos, galiniu kairės pusės sparnu kliudė apelianto automobilį. Tokiu būdu, apvažiuojama kliūtis buvo spaudžiama/stumiama į dešinę pusę. Taigi susidūrimo metu, M. G. automobilis judėdamas į priekį spaudė apelianto automobilį į dešinę pusę, o automobilių bamperiams esant užapvalintiems ir važiuojant nedidelii greičiui, apgadinimai buvo padaryti ne vienoje plokštumoje, net apelianto automobiliui stovint ir nejudant.
3.4. Nesutinka su teismo teiginiais, jog iš fotonuotraukų matyti, jog gatvė yra ganėtinai plati, nėra aukštų bortelių, o M. G. automobilio judėjimo kryptimi kelkraštis yra laisvas, jame nėra jokių kliūčių, todėl jis laisvai galėjo apvažiuoti apelianto automobilį. Paaiškina, jog automobilių eismas vyksta važiuojamojoje kelio dalyje, o ne kelkraštyje. Eismo įvykio vietoje kelkraščio nebuvo. Pagal KET kelkraščiu yra laikomas šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija. Taigi nei šaligatvis, nei pėsčiųjų ar dviračių takas nėra kelkraštis. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad Pušyno gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 6,60 m. Nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto apelianto automobilis yra nutolęs 2,30 m (matuojant nuo automobilio kairės pusės priekinio sparno) ir 2,60 m (matuojant nuo automobilio kairės pusės galinio sparno). Iš šių duomenų, galima daryti išvadą, kad apelianto automobilis buvo iš dalies sustojęs ir stovėjo priešpriešiniam eismui skirtoje eismo juostoje, todėl įvažiuoti į šią juostą ir atlikti lenkimo manevro M. G. negalėjo. KET draudžia atlikti lenkimo manevrą, jei priešpriešinė eismo juosta nėra laisva. Iš fotonuotraukų matyti, kad atstumas tarp stovinčio apelianto automobilio ir važiuojamosios kelio dalies pabaigos, yra per mažas tam, kad saugiai atlikti lenkimo manevrą. Net ir darant prielaidą, kad apelianto automobilis judėjo atbuline eiga, minėtas atstumas nuo kairiojo kelkraščio ir apelianto automobilio galinio kairiojo sparno (2,60 m), galėjo tik padidėti, o ne sumažėti. KET 136.3. punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Minėtos eismo įvykio schemos duomenys patvirtina, kad eismo juosta, reikalinga lenkimo manevrui atlikti, nebuvo laisva, kadangi šios juostos dalį užėmė ten stovėjęs apelianto automobilis, kuris rodė posūkio signalą ir taip įspėjo kitus eismo dalyvius. KET 136.4. punkte įtvirtinta nuostata, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Akivaizdu, kad šios pareigos M. G. nepaisė, kadangi grįždamas į dešinę eismo juostą, kliudė vietoje stovinčią kliūtį – apelianto automobilį. KET 36.5. punkte reglamentuota, jog pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Šį reikalavimą M. G. ignoravo, nes iš eismo įvykio schemos matyti, jog saugaus atstumo lenkimo manevrui atlikti nebuvo. Terminas „saugus atstumas“ KET nėra detalizuojamas, todėl VĮ "Regitra", siekdama išvengti skirtingo šio termino aiškinimo pasekmių, parengė leidinį „Vairuotojo kompetencijos B kategorija”, kuriame išaiškinta, kad „Apvažiuojant kliūtį, turi būti išlaikomas pakankamas atstumas iki jos (per durelių plotį).”. Vidutinis lengvojo automobilio durelių plotis yra apie 1,3 m. M. G. automobilio plotis 1,91 m. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad kelio važiuojamosios dalies plotis iki apelianto automobilio yra minėti 2,30 m ir 2,60 m. Vadinasi M. G. objektyviai negalėjo užtikrinti, jog apvažiuodamas apelianto automobilį, išlaikys saugų atstumą. Taigi M. G. nebuvo pakankamai atidus, neatsižvelgė į tai, kad ne visa priešpriešinė eismo juosta yra laisva, o atstumas tarp kliūties, t. y. apelianto automobilio ir kelio važiuojamosios dalies pabaigos, yra per mažas saugiai atlikti manevrą, neįvertino savo automobilio gabaritų ir per greitai grįždamas į dešinę eismo juostą kliudė vietoje stovintį apelianto automobilį ir tokiais veiksmais sukėlė eismo įvykį.
3.5. Byloje surinkti įrodymai, t. y. eismo įvykio schema, fotonuotraukos ir kt., neįrodo, kad eismo įvykio metu apelianto automobilis judėjo atbuline eiga. Apeliantas nekeitė savo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ir nuosekliai tvirtino, jog įvykio metu jo autmobilis stovėjo ir atbuline eiga nejudėjo. Policijos pareigūnai nevykdė savo pareigų ir atsisakė į eismo įvykį iškviesti ekspertą, kuris gebėtų nustatyti įvykio kaltininką. Teismas M. G. automobilio apgadinimus vertino subjektyviai, neturėdamas tam specialių žinių ir nepasitelkdamas ekspertų.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Teigia, jog byloje esantys įrodymai nekelia abejonių, jog K. B. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Mano, jog skundžiama nutartis turi būti palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnas pareiškė apeliantui ginčo žodinę pastabą, jo elgesį kelyje įvertinęs kaip pažeidžiantį KET 114 punkto reikalavimus ir kvalifikavęs jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Ginčijamos veikos padarymo metu galiojusi ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija numatė, jog „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.“
5.1. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. ANK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
5.2. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 yra patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016-12-27, Nr. 2016-29570) (toliau – Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.1. papunktyje numatyta, jog šie kriterijai, taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytam, administraciniam nusižengimam, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
6. Nagrinėjamu atveju apeliantas kategoriškai neigia kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir tokios pozicijos laikėsi tiek duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje, tiek skųsdamas pareikštą jam žodinę pastabą apylinkės teismui. Taigi apeliantas byloje nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo. Ši aplinkybė turėjo signalizuoti apylinkės teismui apie tai, jog policijos sprendimas pareikšti apeliantui žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos ir tuo aspektu jo teisės yra neleistinai suvaržytos. Akivaizdu, jog tokios formos ir turinio policijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas patikrino nesivadovaudamas minėtu Įsakymu ir ANK paskirtimi – teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).
7. Nors žodinė pastaba nėra administracine nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus apelianto kaltės klausimą ir kitas 5.2. papunktyje išdėstytas, reikšmingas ginčo priemonės taikymui, aplinkybes. Policija išdėstytų reikalavimų nesilaikė, priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą kaltės dėl eismo įvykio nepripažįstančiam apeliantui.
8. Įsakymo 2 punkte nustatyta, jog Įsakymo 1 punkte nustatyti kriterijai nėra taikomi ir administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažai pavojingu, jei asmeniui per vienus metus dėl tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo du kartus buvo pareikšta žodinė pastaba. Pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre (Įsakymo 3 punktas). Taigi, policijos sprendimas pareikšti apeliantui aptariamą priemonę, neabejotinai liečia jo, kaip administracinio nusižengimo teisenos dalyvio teisinę padėtį. Žodinės pastabos juridinė galia nėra bereikšmė. Tokia administracinės atsakomybės priemonė skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
9. Dėl išvardytų motyvų ir atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, skundžiama nutartis ir policijos tyrėjo sprendimas pareikšti apeliantui žodinę pastabą naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 652 straipsnio 2 dalis, ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
10. Apygardos teismas pažymi, jog ANK nenumato atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. numatė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis. Taigi šioje byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas. Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo spręsti tik dėl to, ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai ir sąlygos pareikšti apeliantui žodinę pastabą, o ne nustatinėti jo kaltę dėl KET pažeidimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarp ginčo eismo įvykio dalyvių objektyviai kyla neaiškumai, dėl to, kuris iš jų turi atlyginti padarytą žalą, tačiau tai išspręstina civilinėmis teisinėmis priemonėmis (abu automobiliai apdrausti). Taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant vairuojant transporto priemonę. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau neanalizuoja skundo argumentų, kuriais įrodinėjama abiejų vairuotojų kaltė dėl eismo įvykio kilimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą pareikšti žodinę pastabą K. B. administracinio nusižengimo byloje (ROIK 18089861928) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.