- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-358-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01145-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK, Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas J. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19527-20202.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19527-20202 (toliau – ir Nutarimas) J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 EUR bauda už tai, kad jis 2022 m. liepos 29 d., 15.33 val. Vilniuje, Mokslininkų-Molėtų pl., vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į kairę, neįsitikino, kad manevrą atlikti yra saugu ir dėl to nepraleido priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės (nespėjo atlikti pradėto manevro), dėl ko sukėlė eismo įvykį. Šiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 157 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. G. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi J. G. skundas atmestas. Skundžiamojoje nutartyje konstatuota, kad J. G. administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Taip pat skundžiama nutartimi ištaisyta Nutarime padaryta techninė klaida, nurodant, kad buvo pažeisti ne KET 154 punkto, o KET 157 punkto reikalavimai, iš nutarimo skilties „Pažeidimo esmė“ pašalinta aplinkybė „dėl ko sukėlė eismo įvykį“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniame skunde J. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
4.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nagrinėjamo įvykio liudytojų N. R., E. D., L. B., D. B.. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas apklausti minėtus liudytojus, neturėjo galimybės įsitikinti Institucijos nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, kaip tai numatyta ANK 641 straipsnyje.
4.2. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi rašytiniais liudytojos E. D. parodymais, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės.
4.3. Apelianto vertinimu policijos įstaiga nesurinko pakankamai įrodymų, neapklausė visų liudytojų, kurių parodymai galėjo turėti įtakos nutarimo pagrįstumui, o pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės įsitikinti policijos įstaigos priimto nutarimo pagrįstumu, nes atsisakė apklausti eismo įvykio liudytojus, tuo grubiai pažeisdamas apelianto teisę į teisingą teismą.
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepiame į J. G. apeliacinį skundą, nurodyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs apelianto skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas kaltas dėl jam inkriminuojamos veikos, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, jog priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai
6. Liudytoja E. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. liepos 29 d. su broliene ir dukra važiavo iš paskos automobiliui ,,BMW“. Sankryžoje stovėjo antra, už automobilio ,,BMW“, kuris užsidegus žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Iš pradžių priešpriešais atvažiuojančio automobilio nematė, jai ribojo matomumą priešpriešais kairį posūkį daręs automobilis. Lyg tai „Volkswagen“ markės automobilis iš priešpriešos pasimatė vėliau. Ji vis dar stovėjo prie šviesoforo, laukė, kol automobilis ,,BMW“ pasuks. Vizualiai atrodė, kad „Volkswagen“ vairuotojas pristabdė tik likus 1-2 metrams iki susidūrimo. Suprato, kad kaltas ,,BMW“ vairuotojas, nes jis turėjo praleisti kitą automobilį, bet gal jis tikėjosi, kad pravažiuos, nes buvo pakankamai didelis atstumas. Susidūrimas įvyko baigiant posūkio manevrą. Automobilio ,,BMW“ greitis įvažiuojant į sankryžą ir darant posūkį nebuvo didelis, apie 20 km/h, Jis pradėjo važiuoti iš stovimos padėties, laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Negalėjo tiksliai pasakyti, ar ,,BMW“ vairuotojas buvo pristabdęs ties viduriu sankryžos, kad įsitikinti, ar saugu atlikti posūkio manevrą, mano, kad greičiausiai nebuvo. Ji iš savo stovėjimo vietos pakankamai iš toli pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, manė, kad ,,BMW“ vairuotojas taip pat turėjo jį matyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ja naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. KET 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
9. Apeliantas skunde apygardos teismui nurodo, kad institucija nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių nutarime padarytą išvadą, t. y. jog J. G. 2022 m. liepos 29 d., 15.33 val. Vilniuje, Mokslininkų–Molėtų pl., vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į kairę, neįsitikino, kad manevrą atlikti yra saugu ir dėl to nepraleido priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės (nespėjo atlikti pradėto manevro), dėl ko sukėlė eismo įvykį, pažeidė KET 157 punkto reikalavimus. Apygardos teismo vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, institucijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra pagrįstas administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš suinteresuoto asmens A. T. 2022 m. liepos 29 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Mokslininkų gatve nuo Santariškių pusės link Geležinio Vilko gatvės, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankryžą kai staiga dideliu greičiu atvažiavęs automobilis ,,BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas avarinę situaciją, užkirto jam kelią, nors turėjo jį praleisti. Norėdamas išvengti susidūrimo, bandė stabdyti, tačiau nespėjo ir trenkėsi į automobilio ,,BMW“ dešinę pusę. Automobilis ,,BMW“ atvažiavo Mokslininkų gatve nuo Bajorų pusės ir suko į kairę (b. l. 22). Analogiškas aplinkybes suinteresuotas asmuo A. T. nurodė apklausimas pirmosios instancijos teisme, t. y., kad įvažiavęs į sankryžą, pastebėjo atlekiantį automobilį „BMV“, tačiau manė, jog „BMW“ vairuotojas, žinodamas KET reikalavimus, sustos prieš sukdamas ir praleis jį. Supratęs, kad „BMW“ nestabdo, jis pradėjo stabdyti savo automobilį, dėl ko jo automobilis atsitrenkė į „BMW“ automobilio galą. Atlekiantį „BMW“ automobilį pastebėjo įvažiavęs į sankryžą, prieš sankryžą jis savo automobilio sustabdęs nebuvo, važiavo pastoviu greičiu, kadangi jam degė žalias šviesoforo signalas (b. l. 57-58). E. D. 2022 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje ji važiavo paskui automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris suko į kairę iš Mokslininkų g. Molėtų kryptimi, kai tiesiai Mokslininkų gatve nuo Santariškių pusės atvažiavo automobilis ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (past. nors E. D. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nurodė automobilio markę ,,Volkswagen“, o ne ,,Audi“, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad liudytoja suklydo nurodydama automobilio markę, nes nurodyti automobilio valstybiniai numeriai sutampa su eismo įvykyje dalyvavusio automobilio ,,Audi“ valstybiniai numeriais) (b. l. 20).
10. Pastebėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmens, tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, rašytiniai paaiškinimai gali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais E. D. paaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas kvestionavo E. D. rašytinių paaiškinimų, kaip įrodymų tinkamumą, apygardos teismas nutarė apklausti šią liudytoją nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir sudaryti apeliantui galimybę užduoti liudytojai su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimus susijusius klausimus. Apie tokį apygardos teismo sprendimą apeliantas ir jo atstovas buvo informuoti raštu, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir šia teise nepasinaudojo. Apygardos teisme apklausta E. D. nurodė analogiškas kaip ir 2022 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose aplinkybes, t. y. parodė, kad „BMW“ vairuotojas kaip ir ji turėjo matyti priešpriešais atvažiuojantį automobilį, tačiau akivaizdžiai tikėjosi spėti pravažiuoti sankryžą ir išvengti susidūrimo. Liudytoja patvirtino, jog priešpriešais atvažiuojantį automobilį matė iš pakankamai toli, atitinkamai, jį turėjo matyti ir priekyje jos važiavęs „BMW“ vairuotojas. Tuo atveju, jei „BMW“ vairuotojui matomumą užstojo kiti automobiliai ar kitokios kliūtys, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, jis turėjo ties sankryžos viduriu pristabdyti ir įsitikinti, kad posūkio manevrą užbaigti yra saugu. Pasak liudytojos E. D., „BMW“ vairuotojas pro sankryžą greičiausiai važiavo nestodamas, tikėdamasis jog spės „prašokti“, tai pirmosios instancijos teisme parodė ir suinteresuotas asmuo A. T., todėl netikėti E. D. parodymais nėra jokio pagrindo.
12. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas, dar prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą, matė artėjantį automobilį ,,Audi“, tačiau pažeisdamas KET 157 punkto reikalavimus, atliko posūkio į kairę manevrą, nepagrįstai tikėdamasis, jog spės užbaigti posūkį. Analogiškos skundžiamos nutarties išvados pagrįstos aptartais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, minėti duomenys vertinti tiek visumoje, tiek atskirai, ANK 569 straipsnio taikymo klaidų nenustatyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra nei teisinio, bei faktinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir byloje esančių duomenų vertinimu, nepatvirtina, jog nutarimas ir skundžiama nutartis priimti nepagrįstai.
13. Apeliaciniu skundu apeliantas prašė apklausti keturis liudytojus, kurie eismo įvykio metu važiavo jo vairuojamame automobilyje. Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį tenkinti, motyvuodamas proceso operatyvumo principu. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
14. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami nutarimo ir skundžiamos nutarties išvadoms pagrįsti, o tolimesnis įrodymų rinkimas būtų perteklinis veiksmas, nesuderinamas su proceso operatyvumo principu. Sutiktina su apeliantu, kad procesas turi būti ne tik operatyvus, bet ir išsamus, tačiau išsamumo principas neturėtų būti suprantamas kaip visų galimų su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų nustatytas, gavimas ir vertinimas, jei analogiškos aplinkybės byloje jau nustatytos. Apelianto prašomi apklausti kartu su juo mašinoje važiavę liudytojai galėtų nurodyti su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusias aplinkybes, t. y. paties įvykio kilimo faktą, kurį jau patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio schema, A. T. ir su eismo įvykio dalyviais niekaip nesusijusios liudytojos E. D. paaiškinimai bei parodymai. Iš aptarto seka, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė apklausti apelianto prašomus liudytojus. Apygardos teismas būtinybės apklausti apelianto prašomus liudytojus taip pat neįžvelgia. Vien tai, kad apylinės teismas atsisakė apklausti apelianto prašomus liudytojus, kai administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys yra pakankami 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo išvadoms pagrįsti, nesuponuoja jo teisės į teisingą teismą pažeidimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Nors apygardos teismui pateiktame skunde apeliantas nekelia klausimo dėl atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, tačiau šis klausimas buvo keliamą pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo, ar būtent J. G. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo vienintelė ir lemiama sąlyga eismo įvykiui kilti, nes tokių aplinkybių aiškinimasis peržengtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, nebenumato (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-675-493/2021, AN2-312-493/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualų teisinį reguliavimą ir nenukrypo nagrinėjamu klausimu aktualios teismų praktikos, todėl nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis teisinga ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.